Intelekto lavinimo centro „Brain Gym“ sertifikuota trenerė Justina Inkrataitė sako, kad mokymosi sėkmė priklauso nuo kognityvinių vaiko gebėjimų, kuriuos galima lavinti ir tokiu būdu ženkliai pagerinti pasiekimus moksle.
„Moksliniai tyrimai patvirtina, kad smegenų treniravimas padeda tiek vaikams, tiek suaugusiems stiprinti silpnuosius įgūdžius. Todėl mokymosi pradžioje kiekvienam atliekamas Gibsono testas, kuris atskleidžia stipriąsias ir silpnąsias vaiko vietas. Moksliškai išmatavus kognityvinius vaiko gebėjimus, dirbama su juo tikslingai – laviname tas smegenų sritis, kurios atsakingos už silpnesnius gebėjimus“, – aiškino trenerė.
Ji teigia, kad vienas iš pagrindinių dalykų, kurį reikia ugdyti praktiškai kiekvienam vaikui – susikoncentravimas. „Vaikai yra aktyvūs, dažnai nenustygstantys vietoje, tačiau turi išmokti susikoncentruoti pusvalandžiui ar akademinei valandai. Tai jiems padeda geriau atlikti užduotis, pasiruošti pamokoms. Jeigu žmogui sunku tai padaryti, jis dažnai palieka darbus neužbaigtus, šokinėja nuo vienos veiklos prie kitos“, – sakė specialistė.
Kitas svarbus dalykas – gebėjimas dirbti esant „trikdžiams“: „Tikrai gyvenime ne visada turėsime idealias darbo ar mokymosi sąlygas. Galiu pasakyti, kad tie vaikai, kurie geba atsiriboti nuo aplinkos, tai yra, nekreipti dėmesio į aplinkinius trikdžius, gali mokytis geriau, jie sunkiau pasimeta, sunkiau juos sutrikdyti. Kontrolinio darbo ar egzaminų metu tai yra labai svarbu“.
Ekspertė pasakoja, kad mokymosi procese taip pat svarbu gebėti išlaikyti dėmesį į kelis dalykus vienu metu. Moksleiviai per dieną turi „suvirškinti“ pakankamai daug ir labai skirtingos informacijos, todėl gebėjimas ją sisteminti yra labai svarbus siekiant geresnių rezultatų tiek moksle, tiek siekiant karjeros.
„Darbe mes susiduriame su panašiais dalykais – vienu metu turime atlikti kelias užduotis, mokykloje – tas pats. Vaikas eina į lietuvių kalbos pamoką, vėliau į fiziką ir matematiką. Dalykai skirtingi, todėl vaikas turi gebėti greit persiorientuoti ir maksimaliai įsisavinti informaciją“, – sakė ekspertė.
J. Inkrataitė teigia, kad tėvai turėtų taip pat atkreipti dėmesį į vaikų gebėjimą įsiminti informaciją bei ją naudoti tikslingai ir efektyviai pamokų metu – visgi mokykloje skatinama greit įsiminti, tačiau retu atveju tikrinama „ilgoji“ atmintis.
„Įsiminti informaciją ir ją įrašyti į „trumpąją atmintį“ nėra sunku, tačiau jeigu norime, kad ji išliktų mūsų „ilgojoje atmintyje“, būtina kartotis seną informaciją nuolatos. Tai reiškia, kad ir po kontrolinio reikia vis pasikartoti informaciją, jog ir atėjus egzaminams ji būtų kiekvieno moksleivio galvoje“, – patarimais dalijosi trenerė.
Vis daugiau moksleivių dėl įvairių priežasčių nepakankamai gerai įsimena skaitytą tekstą. Trenerė mano, kad tai gali būti dėl streso ar pervargimo, bet kartu tai gali būti ir dėl to, kad moksleiviui sunku savo galvoje sudėlioti matytą vaizdą.
„Kiekvienas moksleivis mokosi skirtingai, informacijos įsisavinimo greitis yra labai skirtingas. Reikia stengtis vaikams padėti juos mokant kuo labiau įsisavinti informaciją, nes problema dažnai būna ta, kad vaikas nors ir mokosi, stengiasi, bet rezultatai negerėja“, – kalbėjo J. Inkrataitė.
Ekspertė pataria – nesvarbu, ar vaikas gerai mokosi, ar prasčiau, vis tiek reikėtų kiekvienam moksleiviui atlikti gebėjimų testą, kad specialistai pasakytų, su kokiomis problemomis susiduria vaikas bei kaip jas spręsti.
„Dažnai būna taip, kad jeigu vaikas mokosi gerai, tėvai net nesikiša į mokymosi procesą. Tai yra ir gerai, tačiau bet kokiu atveju reikia žinoti, ar tas vaikas tiesiog „iškala“ informaciją kontroliniam darbui, ar ta informacija lieka jo galvoje, kad ateity būtų panaudojama laikant egzaminus“, – kalbėjo trenerė.
J. Inkrataitė teigia, kad lavinti kognityvinius gebėjimus pravartu kiekvienam žmogui – tokiu būdu gerėja atmintis, koncentracija, mokslai ir darbai sekasi sėkmingiau, problemos sprendžiamos paprasčiau, tokie žmonės tampa lyderiais savo srityse, sėkmingais verslininkais ir vadovais.
