Energetikos ministerijos pasiūlymu, ministrų kabinetas trečiadienį pripažino netekusiu galios pernai vasarį priimtą dokumentą.

Ministerijos teigimu, komercinių saulės parkų plėtrai taikyto galios ribojimo iki 2 GW klausimą išsprendė Seime priimtos pataisos.

„Seime priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo įstatymas (...) leido tolesnę komercinių saulės šviesos elektrinių plėtrą reglamentuojant įstatyminiu lygiu, todėl Vyriausybės nutarimas tampa neaktualiu. Kitaip tariant, tai kas buvo nutarime, dabar perkelta į įstatymą“, – BNS nurodė ministerija.

Pernai gruodį priimtomis pataisomis buvo įteisintos pernai vasarį priimto Vyriausybės nutarimo, su tam tikrais apribojimais leidusio tolesnę komercinių saulės parkų plėtrą viršijus 2 GW ribą, nuostatos.  

Tai padaryta po to, kai Konstitucinis Teismas (KT) lapkritį paskelbė, kad Vyriausybės nutarimas prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, nes jėgainių plėtra viršijus nustatytus ribojimus turi būti apibrėžta įstatymu, be to, Konstitucijai prieštarauja ir pernai birželį įstatymais įtvirtintas komercinių saulės parkų galios ribojimas nenustatant pradėtų projektų plėtros reguliavimo.

2022 metų birželį priimtos įstatymo pataisos nustatė, kad komercinių saulės parkų suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, o ją pasiekus neišduodami leidimai prijungti jas prie tinklo. Dėl to naujų projektų vystytojai laikinai buvo priversti juos stabdyti.

Pasak jos, iš liepos pradžioje buvusių 88 prašymų rezervuoti galias projektams liko 47.

„Nuo proveržio paketo įsigaliojimo pradžios mes turėjome 88 prašymus, kuriuos vertinome. Šiandien iš jų liko 47 prašymai. (...) Pradžioje mes kalbėjome apie 4,3 gigavato. Mūsų vertinimo metu ta eilė sumažėjo beveik gigavatu“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje trečiadienį sakė VERT atstovė Jelena Dilienė. 

Pasak jos, 30 pareiškėjų artimiausiu metu gaus leidimus gaminti savo reikmėms, keturi prašymus atsiėmė patys, trys prašymai tarp komercinių projektų buvo patekę per klaidą, dviem atsisakyta leidimus išduoti dėl procedūrinių klaidų, dar dviem projektams nepritarė savivaldybės.

Pasak VERT pirmininko Renato Pociaus, prašymų, kuriems gali būti suteikti pajėgumai vystyti komercinius saulės projektus, skaičius dar gali mažėti.

„Iš keturių gigavatų – gigavatas, tai 25 procentai – tai iš tikrųjų dideli skaičiai. Ir tai dar nėra galutinis rezultatas. Mes negavę atsakymų turbūt dar iš 10 savivaldybių – ten irgi gali būti visokiausių dalykų“, – teigė R. Pocius.

Pasak J. Dilienės, kai kuriose savivaldybėse prašoma leisti statyti didelius – 250–400 megavatų galios saulės parkus.

VERT praėjusią savaitę rinkos konsultacijai pateikė tvarką, pagal kurią tinklo pralaidumai būtų paskirstyti įtarimų nekeliantiems projektų vystytojams. Siūloma leisti toliau įgyvendinti projektus turintiems pakankamai savo žemės, savivaldybės leidimą, taip pat atitinkantiems finansinius reikalavimus.

Tačiau jeigu reikalavimus atitinkančių vystytojų bendra įrengtoji jėgainių galia viršys 2 GW ribą, leidimai būtų išduodami proporcingai sumažinant galią.

„Jei mes matome, kad viršija vis tiek riba 2 gigavatus, mes pasitvirtiname procentinį koeficientą (...) ir jį pritaikę išduodame leidimus proporcingai sumažintiems prašomiems pajėgumams. Tokiu būdu visi gauna (pajėgumus – BNS), bet gauna mažesnę dalį“, – trečiadienį komisijoje sakė J. Dilienė.     

Viršijus įstatymu nustatytą 2 GW ribą VERT liepą ėmėsi tikrinti, ar teisėtai buvo išduoti leidimai prijungti projektus prie tinklo bei ar pagrįstai rezervuotos jų galios. Reguliuotojas taip pat paprašė „Litgrid“ ir „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) laikinai neišduoti prijungimo sąlygų, nepasirašyti ketinimų protokolų rezervuoti galias.

VERT pirmininkas Renatas Pocius BNS anksčiau sakė, kad tarybai pradėjus aiškintis dalis vystytojų patys atsiėmė prašymus rezervuoti galias, be to, paaiškėjo, kad dalis jų net negavę savivaldybių leidimų jau buvo pasirašę sklypų nuomos sutartis arba sutarčių trukmė siekė vos kelis mėnesius.

Saulės energetikos rinkos atstovai BNS kiek anksčiau teigė pasigendantys aiškumo, kokie projektai galės būti įgyvendinami ir pagal kokius kriterijus jie bus atrinkti.

Energetikos ministerija teigė, kad maksimali riba komerciniams saulės projektams nustatyta siekiant, kad elektros tinklo pralaidumų pakaktų tiek verslui, tiek gaminantiems vartotojams, tiek kitų atsinaujinančios energetikos išteklių pajėgumams.