KT bylą nagrinės rašytinio proceso tvarka, pagal grupės Seimo opozicijos atstovų prieš porą metų Teismui pateiktą kreipimąsi. Tokie kreipimaisi nagrinėjami bendra tvarka, sulaukę savo eilės.

Seimas praėjusią savaitę patvirtino beveik dvejus metus trukusio A. Širinskienės vadovauto parlamentinio tyrimo išvadas, kuriomis konstatavo, kad prokurorams galėjo būti daroma įtaka atliekant tam tikrus tyrimus.

Opozicinių konservatorių, liberalų ir socialdemokratų 2018 metais KT adresuotame kreipimesi prašoma išaiškinti, ar užduočių komisijai formulavimas iš principo neprieštaravo laikinųjų tyrimo komisijų ir parlamentinės kontrolės sampratai.

Opozicijos atstovai argumentavo, kad komisijai nėra suformuluoti konkretūs valstybinės svarbos klausimai, tad numatoma tirti iš esmės viską, kas vyko politiniame procese aštuonerius metus.

Išvadas komisija pateikė pagal tris tyrimo kryptis: Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) tarnautojo Mindaugo Siaurio atleidimo ir laikinojo VTEK vadovo Virginijaus Kanapinsko skyrimo aplinkybės bei Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ir tuometinio Seimo komiteto vadovo Povilo Urbšio vaidmuo, galimas politikų poveikis prokurorų darbui bei galima privačių pensijų fondų įtaka Seimo nariams kreipiantis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų kaupimo įstatymo.

Grupė parlamentarų siūlo sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl poveikio pareigūnams, reaguodami į viešus buvusio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo, dabartinio parlamentaro Vitalijaus Gailiaus pasisakymus.

Minėtą komisiją inicijuoja "tvarkiečių" frakcijos seniūnas Petras Gražulis, kuris 2012 metais panašų tyrimą atlikusios Antikorupcijos komisijos veiksmuose buvo įžvelgęs "prezidentinio perversmo" požymių.

Komisiją siūloma sudaryti konstatuojant, kad "Seimo narys V.Gailius savo viešais pasisakymais yra pareiškęs, jog Lietuvoje veikia organizuota asmenų grupė, daranti galimai neteisėtą poveikį aukščiausių valstybės vadovų sprendimams".

Pagal įregistruotą projektą, komisija būtų sudaroma "dėl galimai neteisėto poveikio valstybės institucijoms faktinių aplinkybių nustatymo bei organizuotos asmenų grupės galimų sąsajų su Valstybės saugumo departamentu ištyrimo".

Nutarimo projektą dėl tokios komisijos sudarymo penktadienį įregistravo partijos "Tvarka ir teisingumas" frakcijos seniūnas Petras Gražulis.

20012 metų vasarį tuometinė Seimo Antikorupcijos komisija taip pat atliko buvusių FNTT vadovų atleidimo aplinkybių tyrimą. Jau tuomet buvęs FNTT vadovas Vitalijus Gailius buvo pateikęs liudijimų apie galimai neteisėtus kai kurių pareigūnų veiksmus ir poveikį.

Tačiau tąkart Seimo "tvarkiečių" atstovai Antirkourpcijos komisijoiej Petras Gražulis ir Kęstas Komskis nedalyvavo balsavime dėl komisijos išvadų, nes įžvelgė ""Seimo Antikorupcijos komisijos veiksmai teikiant skubotas išvadas gali būti vienas iš įrankių veikti prieš prezidentės instituciją ir pačią šalies vadovę".

"Žvelgiant šiek tiek iš šalies į detalių visumą, kurias bandoma sudėlioti aplink du atleistus vienos teisėsaugos institucijų vadovus, neapleidžia įspūdis, kad reikėtų laukti naujo prezidentinio perversmo. Atpažįstu ir įžvelgiu tą patį braižą, kai kurias detales. Matau pastangas kryptingai suformuoti atitinkamą visuomenės nuomonę, priversti žmones patikėti, kad balta yra juoda, o juoda yra balta. Tai pavojingas spektaklis, labai pavojingas ir būtų labai gerai, kad į šito spektaklio premjerą ateitų kuo mažiau žiūrovų", - 2012 metų kovo 1 dienos pranešime cituojamas "tvarkiečių" lyderis Rolandas Paksas, pats iš prezidento posto pašalintas per apkaltą.

Pagal  šiuo metu P.Gražulio inicijuojamą projektą, komisija iki kitų metų gegužės 10-osios turėtų susipažinti su Seimo Antikorupcijos komisijos tyrimo dėl V.Gailiaus ir Vytauto Giržado atleidimo iš FNTT išvadomis bei įvertinti jų įgyvendinimą ir, esant būtinybei, parengti siūlymus Seimui priimti atitinkamų teisės aktų pataisas.

Komisija taip pat turėtų nustatyti bei įvardyti asmenis, kurie yra susiję arba turėjo įtakos FNTT direktoriaus V.Gailiaus ir jo pavaduotojo V.Giržado neteisėtam atleidimui iš pareigų, įvardyti asmenis arba valstybės pareigūnus, kurie "galimai davė nurodymus bei galimai neteisėtai pateikinėjo poligrafo duomenis Prezidentūrai, Seimui, ministrui pirmininkui, Finansų ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai, Generalinei prokuratūrai", asmenis, nurodžiusius, kokie asmenys turi būti tikrinami poligrafu, o kurie ne.

Projekte įrašytas klausimas, "kokią informaciją turėjo šalies vadovai dėl neva galimo FNTT vadovų V.Gailiaus ir V.Giržado suinteresuotumo netirti bylų, susijusių su konservatoriais ir jų rėmėjais". Taip pat komisija turėtų aiškintis, ar generalinis prokuroras Darius Valys galbūt neteisėtai pateikinėjo prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjams operatyvinę medžiagą dėl banko "Snoras" veiklos. Ji dar turėtų peržiūrėti ankstesniame Seime atlikto tyrimo dėl nacionalizuoto banko "Snoras" išvadas ir esant būtinybei jas teikti Seimui tvirtinti.

Komisiją taip pat siūloma įpareigoti ištirti ir nustatyti, kas yra atsakingas, kad Lietuvos bankas neįslaptino medžiagos, susijusios su "Snoro" banką.

Siūloma prisiminti ir buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) pulkininko Vytauto Pociūno žūties istoriją. Komisija turėtų nustatyti "atsakingus VSD asmenis, piktnaudžiavusius tarnybos įgaliojimais teikiant teismui ir prokuratūrai melagingus duomenis, jog V.Pociūnas nebuvo komandiruotas į Baltarusiją kaip oficialus VSD atstovas".

V.Gailius ir V.Giržadas buvusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio sprendimu iš FNTT atleisti 2012 metų vasario 15 dieną. Šį žingsnį ministras motyvavo VSD medžiaga ir atliktu poligrafo tyrimu. Pareigūnai vadinamuoju melo detektoriumi tirti, aiškinantis, kas spaudai nutekino informaciją apie planuojamus pareigūnų veiksmus dėl banko "Snoras".

Teismas paskelbė, kad abu pareigūnai atleisti neteisėtai. V.Giržadas grįžo į buvusias pareigas FNTT.