Renovuotas namas

Šiais metais pavasaris nelepino šiluma, tad užsitęsė ir šildymo sezonas. Jis baigtas tik gegužę. Tačiau vieno Vilkijos daugiabučio namo gyventojai iki šiol nesuvokia, kodėl šilumos tiekėjai tiek daug paprašė sumokėti už pavasarinį šildymą.

Čekiškės g. 120-asis namas yra renovuotas: prieš keletą metų buvo pakeista šildymo sistema, atnaujintas fasadas. Visa tai turėjo sumažinti sąskaitas už šildymą. Tačiau šio pavasario suvartotas šilumos kiekis privertė suabejoti, ar tikrai renovacija buvo naudinga.

Čekiškės g. 120-ojo namo renovacija baigta 2016 m. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Vietos gyventojai pasakojo, kad už kovą ir balandį gavo gerokai didesnes sąskaitas, nei mokėjo šalčiausiais žiemos mėnesiais. Kai kam teko mokėti net tris kartus didesnį mokestį už šilumą.

„Juk šiais mėnesiais oro temperatūra buvo pliusinė. Tikrai šilumos kiekis suvartotas mažesnis, tačiau sąskaitas visi namo gyventojai gavo gerokai didesnes. Suprantu, jei namas būtų nerenovuotas, tada būtų galima sakyti, kad šiluma pro tarpus išėjo, bet dabar viskas sutvarkyta, atnaujinta. Mūsų namas, ko gero, dabar vienas gražiausiai atrodančių Vilkijoje, tačiau jis ir vienas brangiausių, nes tiek mokėti už šilumą yra nenormalu“, – „Kauno dienai“ skundėsi daugiabučio gyventoja Jolanta.

Moteris nurodė, kad kiekviename bute yra įrengti reguliatoriai, tad gyventojai gali patys nustatyti, kiek šilumos suvartos.

Tikrai auksinis namas, o prieš darant renovaciją buvo žadėta, kad gyvensime šiltai ir pigiai.

Trigubos sąskaitos

Čekiškės g. 120-ojo namo gyventojai sutiko su dienraščiu pasidalyti sąskaitomis, kiek jie mokėjo už šilumą pastaraisiais metais. Kai kuriuose butuose matyti, kad šiltesniais mėnesiais jiems teko mokėti kone tris kartus didesnes sąskaitas už šildymą.

Štai viename bute už vasarį sumokėti šiek tiek daugiau nei 26 eurai, o kovą šildymas jau pabrango iki beveik 60 eurų. Šiam butui sausį buvo priskaičiuota šiek tiek daugiau nei 50 eurų, tačiau šis mėnuo buvo gerokai vėsesnis, tad ir radiatoriai labiau pleškėjo nei pavasarį.

Kito buto sąskaitos taip pat verčia susimąstyti, ar renovacija tikrai buvo atlikta kokybiškai. Gyventoja nurodė, kad jai už kovą buvo paskaičiuota net 113 eurų suma, kai žiemą už suvartotą šilumą teko mokėti apie 40–60 eurų.

„Už lango teigiama temperatūra, o sąskaitos už šildymą tik kyla. Gyvenime nesu mokėjusi tokių sumų“, – pridūrė vietinė moteris.

Dar vienas butas, panašu, kad ir žiemą nelabai taupė, tad sąskaitos yra didesnės nei kitų gyventojų. Tačiau ir šiame bute šiltesniais mėnesiais kažkodėl reikia mokėti daugiau, nei siaučiant žiemos šaltukui. Palyginkime: sausį šio buto šeimininkai už šildymą mokėjo 78 eurus, vasarį mokestis pakilo iki 124 eurų, o kovą jau viršijo ir 143 eurus.

„Reikia įvertinti, kad čia tik mokestis už šildymą. Kadangi namas yra renovuotas, dar turime mokėti ir už atliktus darbus. Butui už renovaciją kiekvieną mėnesį paskaičiuojama apie 70–80 eurų. Tai renovavus daugiabutį gauname ir didesnes sąskaitas už šilumą, ir mokame už renovaciją. Tikrai auksinis namas, o prieš darant renovaciją buvo žadėta, kad gyvensime šiltai ir pigiai“, – pasipiktinimo neslėpė ponia Jolanta.

Už kovą ir balandį gyventojai gavo dideles sąskaitas už šildymą. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Keistos išvados

Vilkijos gyventojams kyla įtarimų, kad galbūt tinkamai nesureguliuotas pagrindinis šilumos mazge esantis šilumos apskaitos skaitiklis, tačiau jie negali to žinoti, nes į šias patalpas patekti gali tik namo administratorius bendrovė Komunalinių paslaugų centras (KPC), o šilumą tiekianti bendrovė „Roalsa“ taip pat ne visada patekdavo į šilumos punkto patalpas.

Čekiškės g. 120-ojo daugiabučio gyventojai pasiskundė ir Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (VERT). Šie atsiuntė gyventojams atsakymą, esą gegužę atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad šilumos punkto įrenginiai veikė tinkamai, buvo gera vamzdynų šiluminė izoliacija. Visgi specialistai atkreipė dėmesį, kad nustatytais terminais ir tvarka nepildomas šilumnešio parametrų registravimo žurnalas. Dėl šios priežasties esą buvo galima nepastebėti išaugusio šilumos suvartojimo name. Tiesa, specialistai pažymėjo, kad patikrinimo metu šildymo sistema jau buvo išjungta, nes buvo pasibaigęs šildymo sezonas.

„Kaip jie atliko patikrinimą, aš nežinau, nes išvadoje rašoma, kad namas šildomas ir tiekiamas karštas vanduo, nors tai netiesa. Mes karštą vandenį šildome boileriais – centralizuoto karšto vandens tiekimo nėra“, – VERT išvadą kritikavo Kauno rajono gyventojai.

Išvadoje taip pat pažymima, kad dėl to, jog žurnalas buvo pildomas nereguliariai, dalis vasarį suvartotos šilumos buvo priskaičiuotos kovui. Tai esą lėmė didesnes sąskaitas. Negana to, išvadoje pažymėta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog šilumos punkto skaitiklio metrologinė patikra galiojo iki 2020 m. spalio 8 d.

„Jei skaitiklio metrologinė patikra nebuvo atlikta laiku, pagal ką mums išrašytos sąskaitos? Gal tas skaitiklis nežinia ką rodė? Aišku, vėliau „Roalsa“ pateikė, kad neva metrologiniai patikrinimai vis dėlto buvo atlikti, bet ar toks pasakymas galioja atbuline data?“ – dar vienu punktu stebėjosi apie padidėjusias sąskaitas dienraščiui pranešusi Jolanta.

Gyventojams VERT išvadoje užkliuvo  ir daugiau neaiškumų. Štai tarnyba nurodo, kad metrologiškai nepatikrinti skaitikliai negali būti naudojami, o gyventojams vis tiek reikia sumokėti už suvartotą šilumos kiekį.

Pasak gyventojų, taip tarsi pati tarnyba nurodo, kad skaitikliai gali būti neprižiūrėti, rodyti neaiškius rodmenis, o gyventojams vis tiek teks susimokėti, nes nenumatyta kitaip.

Pretenzijų negirdi?

Čekiškės g. 120-ojo namo butų savininkai kreipėsi tiek į „Roalsą“, tiek į KPC ir Kauno rajono savivaldybę, ar bus kompensuotos išlaidos, patirtos gavus didesnes sąskaitas už šildymą.

Tačiau gyventojai tikino, kad valdininkai į prašymus neįsiklauso ir tvirtina, kad tiesiog dalis vasarį suvartotos šilumos buvo užrašyta kovui ir esą visa sistema veikia teisingai, jokių klaidų nėra ir gyventojai turės susimokėti.

„Visi siūlo kreiptis į teismą ir taip bandyti įrodyti, kad sąskaitos už šildymą renovuotame name buvo per didelės. Be to, kai kurie gyventojai nesutiko mokėti ir laukia, kol bus išsiaiškintos didelių sąskaitų priežastys. Tačiau greičiausiai dėl to žmonėms bus skaičiuojami delspinigiai.

Man KPC buvo pasakę, kad nuo kito šildymo sezono jie perims visą šilumos tiekimą, nes esą „Roalsa“ bankrutavo. Tai ar nėra taip, kad kažkam mūsų sąskaita norisi padengti skolas, dėl to ir atsiuntė kosmines sąskaitas“, – svarstė Jolanta.

Gedimų nefiksuota

KPC vadovas Audrius Markevičius dienraščiui persiuntė kelis raštus, kurie dėl Čekiškės g. 120-ojo namo situacijos buvo siųsti Vilkijos seniūnijai ir gyventojams. KPC taip pat remiasi VERT išvada ir teigia, esą šilumos punkte jokių gedimų nebuvo fiksuota, o sąskaitos už kovą buvo didesnės dėl to, kad specialistai vasarį anksčiau nurašė skaitiklių parodymus.

„Daugiabučio namo Vilkijoje, Čekiškės g. 120, modernizavimas (renovacija) baigtas 2016 11 10. Šilumos punktas automatizuotas, veikia priklausomai nuo lauko temperatūros, jokių gedimų nefiksuota. Prieš renovaciją, t.y. 2011–2013 m., energijos sąnaudos pastatui šildyti parengtame daugiabučio modernizacijos investiciniame plane fiksuotos 151 kWh/kv. m, o šilumos energijos sąnaudos pastatui šildyti 2020 m. – 66,45 kWh/kv. m, vadinasi, tai sutaupo 56 proc. šilumos. Taigi modernizacijos nauda akivaizdi“, – rašte dėstoma esą suvartojama mažiau šilumos.

Pasak A.Markevičiaus, gyventojai turi sumokėti už suvartotą šilumą. Ir pabrėžė VERT išvados sakinį: „Tarybos vertinimu, būtent paminėti temperatūrų skirtumai, o ne pasibaigęs skaitiklio metrologinės patikros galiojimas lėmė išaugusį šilumos suvartojimą per 2020/2021 m. šildymo sezoną.“

„Roalsa“ atstovai į dienraščio užduotus klausimus taip ir neatsakė.

Gyventojai ne kartą kreipėsi į administratorių, bet nesulaukė atsakymo, ar gaus kompensacijas už šildymą. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Tarybos patikrinimas

VERT „Kauno dienai“ aiškino, kad, gavus gyventojų skundą dėl išaugusių sąskaitų už šildymą, Čekiškės g. 120-ajame name buvo atliktas patikrinimas.

„Prašymo nagrinėjimo metu atlikto faktinių aplinkybių patikrinimo metu išanalizavus šilumnešio parametrų žurnalo duomenis, nustatyta, kad dalis šilumos energijos (10MWh), suvartotos 2021 m. vasarį, buvo įtraukta į kovo apskaitą. Atitinkamai didesnis šilumos kiekis buvo pateiktas apmokėti vartotojams kovo mėnesio sąskaitose. Šilumos suvartojimo padidėjimui įtakos turėjo 2021 m. kovo ir balandžio vidutinė oro temperatūra, kuri buvo žemesnė negu 2019/2020 m. šildymo sezono kovo ir balandžio mėnesių: 2020 m. kovą – 3,3 laipsnio, 2020 m. balandį – 6,5 laipsnio, 2021 m. kovą – 1,6 laipsnio, 2021 m. balandį – 5,9 laipsnio“, – komentavo VERT Veiklos valdymo skyriaus vedėja Loreta Kimutytė.

Ji nurodė, esą patikrinimo metu buvo nustatyta, kad šilumos punkto įrenginiai veikė tinkamai, vamzdynų šiluminė izoliacija gera, sukomplektuota privaloma šilumos punkto ir šildymo sistemos techninė dokumentacija. Išsiaiškinta, kad nustatytais terminais ir tvarka nepildomas šilumnešio parametrų registravimo žurnalas. Žurnale buvo nevienodais intervalais fiksuojami skaitiklio parodymai.

„Kauno diena“ pasidomėjo, kaip tarnyba vertina tai, kad renovuotame name gyventojai moka gerokai daugiau už šilumą, nei mokėjo iki atnaujinant daugiabutį. Pasak VERT Veiklos valdymo skyriaus vedėjos, šilumos sąskaitų dydį nulemia šilumos kainos ir šilumos suvartojimas.

„Šilumos suvartojimo poreikį daugiabučiui įvertina kiekvieno atitinkamo daugiabučio projektuotojas. Neatitikimų dėl realiai suvartotos šilumos ir įvadinio šilumos apskaitos prietaiso, rodmenų nenustatyta, po metrologinės patikros įvadinio šilumos apskaitos prietaiso gedimų ar pažeidimų taip pat nenustatyta“, – teigė VERT atstovė.

Ji neturėjo gerų žinių gyventojams ir teigė, kad šie turi sumokėti tokias sąskaitas, kokias jie gavo.

„Šilumos sektoriaus veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta vartotojų pareiga su šilumos tiekėju atsiskaityti už faktiškai suvartotą ir įvadiniu apskaitos prietaisu užfiksuotą šilumos kiekį. Prašymo nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, dėl kurių vartotojams kiltų tiesioginių nuostolių“, – atsakė L.Kimutytė.

Komentaras

Valius Serbenta

Būsto energijos taupymo agentūros direktorius

Vilkijos Čekiškės g. 120-ojo daugiabučio renovacija buvo baigta 2016 m. lapkritį. Buvo pasiekti 55 proc. energijos sutaupymas ir C energinio naudingumo klasė. Projektui buvo suteikta 40 proc. valstybės parama energinį efektyvumą didinančioms priemonėms ir 100 proc. kompensuotos projekto parengimo, administravimo bei techninės priežiūros išlaidos.

Pagal daugiabučio atnaujinimo projektą buvo numatyta įgyvendinti tokias priemones kaip sienų, stogo šiltinimas, langų keitimas, šildymo sistemos pertvarkymas ir kt.

Agentūra negavo skundų dėl nekokybiško energinio efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimo. Galimai padidėjusios šildymo išlaidos yra susijusios su šilumos kainodara. Šilumos kainas nustato Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Daugiabučiui šilumą tiekiančios įmonės duomenimis, šiais metais šilumos poreikio padidėjimo neproporcingo temperatūros pokyčiams fiksuota nebuvo.

Renovacijos procesas Kauno rajono savivaldybei suteikė kelis iškalbingus pokyčius – Garliavoje yra daugiabutis čempionas, kuriam po atnaujinimo pavyksta sutaupyti apie 68 proc. šilumos energijos, taip pat namų, pasiekusių B klasę ir įspūdingą estetinį vaizdą. Pavyzdžiui, Ežerėlyje puikiai atnaujintas dviejų aukštų namas su gražia mansarda. Tai gražus, netipinis renovacijos pavyzdys, kuriuo seka ir kiti netipinės architektūros namai.

"Galime tik pasidžiaugti Ežerėlio daugiabučių namų renovacija ir kiemų, šaligatvių, vaikų žaidimų aikštelės atnaujinimu ir kaip pavyzdį pateikti kitiems. Tai Kauno rajono savivaldybės administracijos, Ežerėlio seniūnijos ir UAB Komunalinių paslaugų centro (KPC) bendras darbas. Tikiuosi, tokiu pat puikiu pavyzdžiu netrukus taps Liepų gatvė Garliavoje, kur daugiabučių namų renovacija taip pat eina į pabaigą", – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris.

Projektai – skirtingose stadijose

Šiuo metu KPC intensyviai dirba su 24 daugiabučių namų renovacijos projektais, jie yra skirtingose stadijose. "Septyniuose namuose statybos rangos darbai jau užbaigti, devyniuose – vyksta, penkiems daugiabučiams renovuoti bus perkami ir rengiami techniniai darbo projektai, o likusiems bus perkami statybos darbai", – sakė KPC direktoriaus pavaduotojas Saulius Saliklis.

Visiems šiems projektams valstybės parama rangos darbams sumažėjusi iki 30 proc., bet visą dokumentaciją – investicinį projektą, techninį darbo projektą ir jo ekspertizę, techninę priežiūrą, administravimo išlaidas – 100 proc. apmoka Būsto energijos taupymo agentūra (BETA).

"Be to, visiems pripažintiems socialiai remtiniems butų savininkams 100 proc. dengiamas tenkantis kredito mokėjimas ir palūkanos kas mėnesį. Lengvatinis kreditas duodamas 20 metų su 3 proc. palūkanomis pirmus penkerius metus, vėliau palūkanos gali kisti pagal EURIBOR (angl. Euro Interbank Offered Rate – euro tarpbankinės rinkos palūkanų norma – red. past.)", – patikslino KPC direktoriaus pavaduotojas.

Gyventojai, matydami kaimynystėje atnaujintus namus, bendraudami su juose gyvenančiais kaimynais, mato naudą ir lengviau patiki renovacija.

Planuojama renovuoti keturis daugiabučius

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas "Kauno dienai" sakė, kad šiuo metu yra ruošiamas aštuntas kvietimas su tokiomis pačiomis finansavimo sąlygomis. Kol kas numatyta renovuoti keturis daugiabučius namus, tačiau šis skaičius dar gali keistis. "Gyventojai, matydami kaimynystėje atnaujintus namus, bendraudami su juose gyvenančiais kaimynais, mato naudą ir lengviau patiki renovacija", – tvirtino M.Rikteris.

KPC direktoriaus pavaduotojas patvirtino: 2013 m., prasidėjus daugiabučių namų renovacijai, buvo labai sunku įtikinti gyventojus ryžtis šiam žingsniui. "Tuo metu visoje Lietuvoje tokių projektų dar buvo nedaug atlikta, neturėjome galimybės kur nors netoliese parodyti atnaujintų namų pavyzdžių. Žmonių pasitikėjimas buvo žemas, per susirinkimus jie išsakydavo daug įtarimų dėl neskaidrių pirkimų ar rangovų nepatikimumo. Visi kalbėjo, kad bijo būti apgauti, kad namo renovacija daug kainuos", – pasakojo S.Saliklis.

Saulius Saliklis

Pirmieji laimėjo labiausiai

Tačiau pirmieji pakaunės gyventojai, patikėję KPC administruoti renovacijos projektus, pasak direktoriaus pavaduotojo, tikrai nenusivylė ir gavo daugiausia naudos, nes renovacijos rangos darbai buvo skaičiuojami litais, valstybės parama rangos darbams sudarė 40 proc., už investicinio projekto dokumentacijos parengimą sumokėjo Kauno rajono savivaldybė, o techninio darbo projekto ir jo ekspertizės, techninės priežiūros, administravimo išlaidas 100 proc. dengė Būsto energijos taupymo agentūra (BETA).

"Projektų finansavimas vyksta per administratorių, tai yra dar vienas pranašumas gyventojams. Mat kiekvienam buto savininkui nereikia su banku sudaryti atskiros finansavimo sutarties", – pabrėžė KPC direktoriaus pavaduotojas.

Į pirmą daugiabučių namų renovacijos etapą, papildytą 2014 m., buvo įtraukti 54 daugiabučiai namai Garliavoje, Ežerėlyje, Domeikavoje, Vilkijoje, Neveronyse, Ringauduose, Raudondvaryje, Akademijoje, Žiegždriuose ir Babtuose. Tačiau dėl kai kuriuose daugiabučiuose susidariusių butų savininkų skolų už komunalines paslaugas finansuotojas nesuteikė paskolos. Be to, pradžioje buvo ir atsisakiusių renovacijos. KPC per pirmąjį ir antrąjį etapą renovacijos projektus įvykdė 40 daugiabučių namų.

"Kituose kvietimuose susidomėjusiems gyventojams jau galėjome parodyti sėkmingai atliktus projektus, todėl įkalbinėti dėl renovacijos naudos daug ir nereikėjo. Trečiajame renovacijos etape Aplinkos ministerija nustatė renovuojamų namų kvotas miestams ir regionams pagal prieš tai atliktų projektų skaičių. Kauno rajonui buvo skirta devynių namų kvota. Nepaisant to, kad rangos darbų finansavimas buvo sumažintas iki 35 proc., sėkmingai renovavome visus devynis daugiabučius namus, pasiekėme nurodytas energinio naudingumo klases ir namus atidavėme vertinti Valstybinei teritorijų planavimo statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos", – trečiojo renovacijos etapo rezultatais džiaugėsi S.Saliklis.

Pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos daugiabučiai namai atrinkti renovuoti, yra didelis šilumos suvartojimas, namas didesnis nei dešimties butų, numatoma kvartalinė renovacija. "Dideli ir patys kiauriausi namai pakaunėje jau renovuoti, atnaujinta ir nemažai mažesnių namų", – sakė KPC direktoriaus pavaduotojas. Jo nuomone, spartesniam renovacijos procesui trukdo vis didėjančios statybos darbų, medžiagų kainos ir mažėjantis valstybės paramos dydis.

Bylą nagrinėjęs teisėjas Kęstutis Dargužis pripažino G.Rušą kaltu dėl turto iššvaistymo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo, turto pasisavinimo bei mokėjimo instrumentų neteisėto panaudojimo. Jam skirta beveik 11 150 eurų bauda ir trejiems metams atimta teisė dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas savivaldybių kontroliuojamose įmonėse.

Kartu su G.Rušu prieš teismą stojo ir šias nusikalstamas veikas jam padėję vykdyti Arvydas Stankus, Laimis Čepukas, Vytuolis Barauskas, Robertas Kavaliūnas bei Nerijus Kelmelis. Pastarieji bylon sugulusių įvykių metu buvo įmonės „Komunalinių paslaugų centras“ darbuotojais, dviejų privačių įmonių vadovais ar Kauno rajono savivaldybės tarnautojais.

Visi jie taip pat pripažinti kaltais, skiriant jiems baudas nuo 1 883 iki 4 142 eurų.

Ikiteisminį tyrimą šioje 2014-aisiais pradėtoje baudžiamojoje byloje atlikę Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos pareigūnai nustatė, kad G. Rušas, bendrininkaudamas su kitų privačių įmonių vadovais ir kitais asmenimis, už savivaldybės kontroliuojamos įmonės lėšas savo asmeninėms reikmėms įsigydavo įvairius daiktus: automobilio detales, baldus.

Taip pat nustatyta, kad G. Rušas suteikė Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjui galimybę pasinaudoti įmonės mokėjimo kortele įsigyjant degalus asmeniniam automobiliui.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir kaltinimą teisme palaikė Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Šis nuosprendis dar gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Turto pasisavinimu įtariamam Kauno rajono savivaldybės įmonės Komunalinių paslaugų centras direktoriui penktadienį skirta kardomoji priemonė.

Kaip BNS informavo Kauno apygardos prokuratūros atstovė Vaida Kibirkštytė, Gediminui Rušui skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Trečiadienį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai atliko kratą direktoriaus darbo vietoje ir jį sulaikė.

Kaip pranešė STT, G.Rušui pateikti įtarimai dėl turto pasisavinimo, turto iššvaistymo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo.

STT atliekamą ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Vakar Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą dėl Kauno rajono savivaldybės įmonės „Komunalinių paslaugų centras“ darbuotojų galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, sulaikė šios įmonės direktorių Gediminą Rušą. Jo darbo vietoje buvo atlikta krata, paimti tyrimui reikšmingi dokumentai ir daiktai.

Tą pačią dieną sulaikytajam pareikšti įtarimai dėl turto pasisavinimo, turto iššvaistymo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo. Dėl padėjimo G. Rušui vykdyti nusikalstamas veikas pranešimas apie įtarimą taip pat įteiktas minėtos įmonės darbuotojui V. B. bei dar dviem kitų privataus kapitalo įmonių vadovams.

Atlikdami ikiteisminį tyrimą, STT pareigūnai surinko pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad G. Rušas neteisėtai už savivaldybės įmonės lėšas savo asmeninėms reikmėms įsigydavo įvairių daiktų, taip pat siekdamas turtinės naudos Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjui N. K. suteikė galimybę pasinaudoti įmonės mokėjimo kortele pastarojo reikmėms. N. K. dėl naudojimosi svetima mokėjimo kortele taip pat pareikštas įtarimas.

„Komunalinių paslaugų centro“ direktorius G. Rušas ir darbuotojas V. B. po apklausų uždarytas į areštinę. Artimiausiu metu bus sprendžiamas klausimas dėl kardomųjų priemonių skyrimo.

STT atliekamą ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.