VSAT vaizdo stebėjimo sistema užfiksavo, kaip iš Baltarusijos pusės pribėgę trys veidus pridengę asmenys, kaip manoma, šios šalies pareigūnai, kirto sieną ir perkirpo tvoros segmentą ir koncertiną. Tuomet iš Baltarusijos pusės buvo pakviesti keturi vyrai, kuriems nurodyta neteisėtai kirsti Lietuvos sieną.

Patys baltarusiai grįžo į savo teritoriją.

Neteisėti migrantai į Lietuvos gilumą spėjo paėjėti keliasdešimt metrų ir po kelių minučių miške buvo sulaikyti Lavoriškių pasieniečių. Paaiškėjo, kad tai keturi pilnamečiai vyrai iš Afganistano.

Trys iš jų skundėsi sveikatos būkle – du dėl kojų problemų, vienas – dėl vidaus organų skausmų. Ketveriukė kalbėjo ir apie galvų, rankų ir kitus skausmus dėl Baltarusijos pareigūnų prieš juos panaudoto fizinio smurto.

Tai dar vienas pavyzdys, kaip Baltarusijos pareigūnai ne tik nuolat gadina Lietuvos pusėje įrengtą fizinį barjerą, bet ir elgiasi su būriais prie sienos pačių atgabentų migrantų.

Vienam vyrui kraujavo nosis, nes, kaip teigė užsienietis, Baltarusijos pareigūnas prieš tai jam smogė į veidą.

Atvykę medikai po pirminės apžiūros tris neteisėtus migrantus nugabeno į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę Lazdynuose.

Anot VSAT, Baltarusijos pasieniečiai į Lietuvą įstūmė du afganistaniečius, kuriems, įtariama, buvo nušalusios kojos. Vienas migrantas dėl to buvo paguldytas į ligoninę.

Kitam buvo suteikta skubi pagalba, jis išleistas ir pasieniečių pervežtas į VSAT užkardą. Pirminiais duomenimis, jo būklė bus stebima, kojos periodiškai medikų perrišamos.

Į užkardą kartu pasieniečiai parsivežė ir vidaus organų skausmais besiskundusį migrantą, kuriam, pirminiais duomenimis, gydytojai nenustatė rimtesnių sveikatos sutrikimų.

Dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas.

„Tai dar vienas pavyzdys, kaip Baltarusijos pareigūnai ne tik nuolat gadina Lietuvos pusėje įrengtą fizinį barjerą, bet ir elgiasi su būriais prie sienos pačių atgabentų migrantų“, – teigiama pranešime.

Iš viso į Lietuvą nuo šių metų sausio bandė patekti beveik 11,1 tūkst. neteisėtų migrantų, jie į šalį nebuvo įleisti.

Nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista daugiau kaip 19,2 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.

VSAT teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir ES, kurią šalies institucijos vadina hibridine ataka.

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

„Projektas eina į priekį. Viskas vyksta biudžeto rėmuose ir pagal grafiką, nėra jokių ženklų, kad nespėtume iki rugsėjo mėnesio“, – trečiadienį po NSGK posėdžio Eltai teigė L. Kasčiūnas.

Anot NSGK pirmininko, iš planuojamos 370 km ilgio koncertinos šiuo metu jau yra nutiesta 350 km. Taip pat, pažymi jis, iš 508 km tvoros nutiesta 420 km ilgio atkarpa, o apie 60 proc. senos tvoros yra atnaujinta.

„Tai labai įspūdingi skaičiai, visiška finišo tiesioji ir tikrai apie 85 proc. projekto įgyvendinta, tai, matyt, rugsėjo mėnesį jau ir turėsime“, – teigė NSGK pirmininkas, kartu pridurdamas, kad, pabaigus projektą, Lietuva turės vieną stipriausių ES sienos apsaugos sistemų.

„Kadangi rugsėjo mėnesį turėsime fizinį barjerą, ties Baltarusijos pasieniu pabaigėme visą monitoringo sistemą, turime pajėgią Valstybės sienos apsaugos tarnybą, kuri perėjo didžiulius iššūkius, tai, mano požiūriu, metų gale turėsime vieną stipriausių Europos Sąjungoje sienos apsaugos sistemų“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad energijos perdavimo ir mainių įmonių grupė „EPSO-G“ iki šių metų rugsėjo 1 d. turi atlikti fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybos darbus. Juos baigus, valstybes skirs daugiau nei 500 kilometrų ilgio ir 4 metrų aukščio tvora ir pjaunančios vielos – koncertinos – užtvara. Barjeras skirtas sulaikyti nelegalios migracijos iš Baltarusijos į Lietuvą srautus.

Pasak „EPSO-G“, darbus pasienyje vykdančios bendrovės yra sutelkusios maždaug 700 užtvarą statančių darbuotojų ir daugiau nei 100 technikos vienetų: poliakalių, ekskavatorių, krautuvų, traktorių, kėlimo platformų ir kitų įrenginių.

Iš viso Lietuva su Baltarusija dalijasi 679 kilometrų ilgio sieną, apie šeštadalį jos sudaro vandens ribos – upės, ežerai.

Apie tai pranešta po premjerės vadovaujamo fizinio barjero prie sienos su Baltarusija priežiūros komisijos posėdžio penktadienį.

Už projektą atsakinga energetikos grupė „Epso-G“ nurodė, kad šią savaitę pasienyje tvorą statė maždaug 900 darbuotojų – vidutiniškai jos nutiesiama po tris kilometrus kasdien.

Iki rugsėjo 1-osios planuojama daugiau kaip 500 kilometrų ruože nutiesti keturių metrų aukščio tvorą su koncertina.

Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 kilometrai, daugiau nei 100 kilometrų siena eina upių ir ežerų krantais.

Tvoros statybos projektą įgyvendina energetikos grupė „Epso-G“. Tam skirta 152 mln. eurų.

Nuo pernai prasidėjusio migrantų iš Artimųjų Rytų bei Afrikos antplūdžio į Lietuvą per Baltarusiją neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. užsieniečių. Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Pasak jos, darbai bus pabaigti laiku – iki rugsėjo 1 d.

„Tikrai procesas vyksta, šiuo metu yra pastatyta apie 300 (kilometrų – ELTA) koncertinos ir daugiau nei 150 kilometrų segmentinės tvoros. Tuo pačiu diegiama ir stebėjimo sistema“, – ketvirtadienį Seime sakė A. Bilotaitė.

„Kas nebuvo padaryta per 30 metų, bus padaryta, kaip ir suplanuota, per metus – iki rudens“, – akcentavo ji.

ELTA primena, kad energijos perdavimo ir mainių įmonių grupė „EPSO-G“ iki šių metų rugsėjo 1 d. turi atlikti fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybos darbus. Juos baigus, valstybes skirs daugiau nei 500 kilometrų ilgio ir 4 metrų aukščio tvora ir pjaunančios vielos – koncertinos –užtvara. Barjeras skirtas sulaikyti nelegalios migracijos iš Baltarusijos į Lietuvą srautus.

Pasak „EPSO-G“, darbus pasienyje vykdančios bendrovės yra sutelkusios maždaug 700 užtvarą statančių darbuotojų ir daugiau nei 100 technikos vienetų: poliakalių, ekskavatorių, krautuvų, traktorių, kėlimo platformų ir kitų įrenginių.

Iš viso Lietuva su Baltarusija dalijasi 679 kilometrų ilgio sieną, apie šeštadalį jos sudaro vandens ribos – upės, ežerai.

Nepaisant šiuo metu esančio nedidelio atsilikimo nuo grafiko tam tikruose ruožuose, darbus planuojama baigti laiku, BNS sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Komiteto nariai trečiadienį pasienyje surengė išvažiuojamąjį posėdį.

„Lankėmės vietoje, kur yra ir sienos stebėjimo sistemos įdiegtos, ir koncertina nutiesta, ir tvora pastatyta. Taip 2022 metų pabaigoje atrodys visas mūsų pasienis su Baltarusija. Aš tai pavadinčiau vieną moderniausių Europos Sąjungoje sienos apsaugos sistemų“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.

Anot jo, šiuo metu visi trys elementai įrengti keturių kilometrų ruože.

NSGK pirmininko duomenimis, pasienyje jau nutiestas 250 km piramidės formos šešių rulonų koncertinos užtvaras, iš viso planuojama jo įrengti 505–510 km.

„Su naujos tvoros elementais ir su atnaujinta tvora turime 90 km. Priminsiu, kad sausio 1 dieną buvo 10 kilometrų rodiklis. Matome labai akivaizdų progresą“, – teigė L. Kasčiūnas.

Su naujos tvoros elementais ir su atnaujinta tvora turime 90 km. Priminsiu, kad sausio 1 dieną buvo 10 kilometrų rodiklis. Matome labai akivaizdų progresą.

Pasak jo, trečiadienį Seimo NSGK nariai išgirdo, kad nėra jokių problemų dėl medžiagų pristatymo, biudžetas neviršijamas, tik atskiruose ruožuose esama nedidelio atsilikimo nuo grafiko.

„Atskiruose ruožuose yra nežymus vėlavimas, bet jis įveikiamas. Šiandien dar kartą paklausėme, ar tikrai rugsėjis yra finalas. Atsakymas buvo, kad tikrai“, – tvirtino komiteto pirmininkas.

Anot jo, statytojai žadėjo padidinti fizinio užtvaro statybos tempą.

„Truputį gamtinės sąlygos, atlydys trukdė, technika klimpo. Bet dabar bus sutelkti dar didesni mobilizaciniai resursai“, – sakė L. Kasčiūnas.

Fizinį užtvarą pasienyje su Baltarusija Lietuva nusprendė įrengti stabdydama neteisėtos migracijos srautą.

LNK reportažas:

Nuo pernai prasidėjusio migrantų iš Artimųjų Rytų bei Afrikos antplūdžio į Lietuvą per Baltarusiją neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. užsieniečių.

Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių migrantų, jų į Lietuvą neįleista beveik 8,4 tūkst. Dalis užsieniečių į šalį patekti bandė ne po vieną kartą.

Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 kilometrai, daugiau nei 100 kilometrų siena eina upių ir ežerų krantais.

Iki rugsėjo 1-osios planuojama daugiau kaip 500 km ruože nutiesti keturių metų aukščio tvorą su koncertina šalia.

Tvoros statybos projektą įgyvendina energetikos grupė „Epso-G“. Jam skirta 152 mln. eurų.

Kaip teigiama „Epso-G“ pirmadienį išplatintame pranešime, informacija apie metalo supirktuvėje aptiktus koncertinos likučius grupė praėjusią savaitę buvo perduota policijos pareigūnams.

„Fizinio barjero statybos metu pasitaiko atvejų, kai dėl trečiųjų asmenų apgadinimo ar nekokybiškų metalo gaminių nedidelė dalis koncertinos ar kiti barjero elementai yra utilizuojami juos perduodant metalo supirktuvėms pagal reglamentuotas vidines procedūras. Iš kur koncertina pasiekė metalo supirktuvę Leipalingyje parodys „EPSO-G“ vidinis tyrimas bei teisėsaugos institucijų atliekami veiksmai“, – teigiama „Epso-G“ pranešime.

„Epso-G“ komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis BNS teigė, kad koncertinos likučius metalo supirktuvėje aptiko fizinį barjerą rengiantys grupės darbuotojai.

„Pirmą informaciją gavome iš pačių savo darbuotojų (...) Jie perdavė informaciją atsakingiems mūsų darbuotojams, tuomet jie ir iniciavo tyrimą bei perdavė pareigūnams“, – sakė A. Bubnelis. 

Svarbiausiuose pasienio su Baltarusija ruožuose jau nutiesta daugiau nei 170 kilometrų koncertinos. Visas tvoros su koncertina ilgis bus kiek daugiau nei 500 km. Viso projekto vertė – apie 120 mln. eurų.  

Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 kilometrai, daugiau nei 100 kilometrų siena eina upių ir ežerų krantais.

„Metus baigiam su tokiais rezultatais: pasienyje įtvirtinta 150 km 436 m. šešių spiralių koncertinos ir pastatyta daugiau nei 10 km stacionarios neperkerpamos tvoros“, – feisbuke rašė politikas.

Pasak jo, kitų metų rudenį fizinis barjeras bus pastatytas visame Lietuvos pasienio su Baltarusija ruože. Sienos ilgis siekia apie 680 kilometrų.

L. Kasčiūno teigimu, institucijos taip pat pasirašė reikamas sutartis su sienos stebėjimo sistemų diegėjais.

„Tai reiškia, kad kitų metų pabaigoje ne tik fizinis barjeras saugos Lietuvą nuo autoritarų, norinčių sugriauti mūsų visuomenės pamatus, bet ir 100 proc. stebėsime savo sieną – visiškai kontroliuosime pažeidimus: ar tai būtų nelegali migracija ar kontrabanda“, – tvirtino parlamentaras.

„Svarbu paminėti, jog kitais metais ženkliai išaugs ES skiriamas finansavimas pasieniečių technologiniam aprūpinimui, o tai mūsų pareigūnams leis dar efektyviau saugoti mūsų valstybę“, – sakė L. Kasčiūnas.

Kitų metų pabaigoje Lietuva turės moderniausią visoje Europoje sienos apsaugos sistemą.

„Apibendrinant – visų šių priemonių įgyvendinimas leis drąsiai teigti, jog kitų metų pabaigoje Lietuva turės moderniausią visoje Europoje sienos apsaugos sistemą. Toks yra strateginis ateinančių metų tikslas“, – pridūrė jis.

Į Lietuvą šiemet pateko daugiau kaip 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Nuo rugpjūčio pradžios Lietuvos pasieniečiai apgręžė daugiau nei 8 tūkst. migrantų, tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pakartotinai sieną kirsti bandę tie patys žmonės.

Iki sausio vidurio Lietuvos pasienyje su Baltarusija paskelbta nepaprastoji padėtis. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.

Kaip pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM), migracijos situaciją bei paramos pristatymą ministrė Agnė Bilotaitė aptarė nuotoliniame susitikime su Turkijos kolega Suleymanu Soylu (Suleimanu Soilu).

„Dėkojame Turkijai už visokeriopą pagalbą migracijos krizės metu. Paramos poreikis išlieka aktualus – turime įrengti 508 kilometrus fizinio barjero, tad kiekvienas padovanotas koncertinos metras yra labai svarbus”, – pranešime spaudai teigia ministrė.

A.Bilotaitės teigimu, Turkijos vyriausybės veiksmai apribojant tam tikrų šalių piliečių keliones su „Turkish Airlines“ kartu su Irako vyriausybės sprendimu sustabdyti skrydžius į Minską padėjo sumažinti neteisėtų migrantų srautus prie Lietuvos – Baltarusijos sienos.

Lietuvos delegacijos keletą kartų lankėsi Turkijoje, kur susipažino su migracijos srautų valdymo instrumentais. Turkijos policijos generalinio direktorato atstovai Lietuvos pareigūnams taip pat vedė mokymus neteisėtos migracijos ir suklastotų kelionės dokumentų nustatymo klausimais.

Pasak Lietuvos VRM, susitikimo metu S. Soylu pabrėžė, jog Lietuvos problemos Turkijai yra gerai suprantamos. Turkija yra didžiausią skaičių migrantų priglaudusi šalis – joje yra apie 4 mln. migrantų.

Iki kitų metų pabaigos pasienyje su Baltarusija planuojama nutiesti 508 kilometrus tvoros.

Į Lietuvą šiemet pateko daugiau kaip 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.