-
Tokio ginčo Seime nebuvo jau trisdešimt metų: kodėl sukeltas toks šou? 60
„Matyt Seimo opozicija nusprendė, kad per anksti išeiti laidų vedėjams atostogauti ir nutarė surengti tam tikrą šou, nes aiškių priežasčių, kodėl tokiu būdu protestuojama, nėra. Kad neįvertinami opozicijos pasiūlymai, tai aš per 30 metų neatsimenu, kada jie buvo įvertinti. Be abejo, kad valdantieji padarė keletą klaidų – keistas sprendimas buvo surengti tokį netikėtą posėdį. Nemažiau keista tai, kad buvo išbraukti opozicijos atstovai iš pirmininkaujančių Seimo posėdžiams sąrašo, bet iš esmės tie priekaištai, kurie reiškiami, ir tie reikalavimai yra eiliniai opozicijos reikalavimai. Jie tokie buvo prieš savaitę, prieš mėnesį ir prieš metus, todėl tikrai nematau priežasčių, kodėl sukeliamas toks šou“, – kalbėjo politologas Saulius Spurga.
Anot S. Spurgos, interpeliacijos Seime – ganėtinai dažnas įvykis. Daug įdomiau – Seimo pirmininkės reakciją į susiklosčiusią situaciją. Tai, kaip ji sureaguos, parodys jos politinį profesionalumą.
Pamatysime, ar V. Čmilytė-Nielsen turi ateitį kaip rimta politikė.
„Kaip jūs žinote, interpeliacijų vyksta daug ir kaip taisyklė jos nepavyksta, tai šita interpeliacija niekuo neypatinga. O štai V. Čmilytės-Nielsen atvejis yra įdomesnis. Kadangi ji – viena iš populiariausių Lietuvos politikių ir iki šiol turėjo kompromiso ieškotojos, dialogo meistrės įvaizdį. Ji ir klysta, ir daro tokių ne visai gerų žingsnių, ir yra šiek tiek pasimetusi. Čia jai išbandymas. Pamatysime, ar V. Čmilytė-Nielsen turi ateitį kaip rimta politikė, ar vis dėlto, šis įvykis ją nukarūnuos ir parodys, kad ji nėra tokia jau gera tarpininkė“, – situaciją komentavo politologas.
Valdantieji tikisi, kad konfliktas išsikvėps ir opozicijos atstovai grįš į posėdžių salę. Tačiau, net ir pakeitus pirmininkaujančių Seime sąrašą, opozicija toliau protestuoja.
„Aš tikrai nežinau, dėl ko čia reikėtų susikalbėti. Teko išklausyti nemažą dalį spaudos konferencijos, kurią surengė opozicijos atstovai. Jie sakė, kad Seime svarstomi ne tie klausimai, kad mažai pagarbos, kad reikia, jog V. Čmilytė-Nielsen atsiprašytų, kad reikia ne tik kažkokio teisinio vertinimo, bet ir emocinio vertinimo. Jeigu taip kalbam, tai iš tikrųjų sunkoka, nes, kiek aš pastebėjau, jau vienas valdančiosios daugumos atstovas net ir atsiprašė ir tai nepastūmėjo opozicijos į švelnesnes formas. Nežinau, ką dar reikėtų padaryti. Atkreipkite dėmesį, kad pirminis impulsas buvo būtent tas nelaimingas Seimo pirmininkaujančių sąrašas. Jis pataisytas. Dėl jo išėjo į kitą salę, bet dabar apie tai jau net nešnekama“, – aiškino S. Spurga.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Anot S. Spurgos, opozicija vienu metu bando iškelti per daug skirtingų klausimų, todėl diskusijų objektas tampa neaiškus.
„Tai ir parodo, kad nėra rimtų argumentų. Jeigu tai yra dešimtys punktų: ir ministrą nuimti, ir pačiai Seimo pirmininkei pasitikrinti pasitikėjimą, ir įstatymus kitus priimti. Jeigu būtų vienas svarbus Lietuvai klausimas, tai tada būtų galima mums diskutuoti, ar prasminga valdantiesiems jį patenkinti. Dabar, kai yra daugybė klausimų ir jie visi tokie abstraktūs ir pasiduoda didelei traktuotei, diskusijų objektas tampa neaiškus“, – teigė politologas.
Dabartinė situacija Seime Nepriklausomybės Akto signatarui Eugenijui Gentvilui primena prieš 30 metų – 1992-ųjų gegužės 23 d. – surengtą referendumą, kuriuo nepavykus atkurti prezidento institucijos įtampa parlamente išaugo. Tuomet sąjūdžio koalicijos atstovai perėjo į parlamentinę rezistenciją bei pradėjo boikotuoti plenarinius posėdžius ir rinkosi posėdžiauti atskirai. Anot S. Spurgos, dabar situacija ne tokia rimta, kaip buvo prieš 30 metų.
„Manau, kad situacija nesikartoja, nes tuo metu iš tikrųjų buvo rimta problema, tai buvo principinis partijai ir Lietuvai klausimas: kaip mes toliau gyvensime, kokio pobūdžio bus mūsų valstybė. Buvo visokių fokusų, kažkas iš Seimo narių ir badavo, ir dar kitos buvo akcijos. Bet, man atrodo, kad pagrindinis Seimo darbas yra dalyvauti posėdžiuose, teikti pasiūlymus, dalyvauti diskusijose, o ne tokiu būdu protestuoti“, – sakė S. Spurga.
Šioje situacijoje tikrai nėra laimėtojų.
Dėl šio opozicijos akibrokšto kenčia ir Seimo autoritetas, ir demokratijos Lietuvoje autoritetas.
„Aišku, gyvenimas yra gyvenimas. Manau, kad Seimas turi dirbti ir diskusijos neturi būti užtildytos dėl to, kad tokia yra tarptautinė situacija. Žinoma, apmaudu, kai girdžiu, kad vakar Seime buvo svarstomi ir Ukrainos klausimai, ir deklaracijos priimamos, o nedalyvavo didelė dalis Seimo narių. Sunku suprasti. Nenorėčiau labai dramatizuoti, kad čia jau kažkas labai ypatingo vyksta, bet norėčiau, kad Seimo nariai būtų atsakingesni. Jie klysta, jeigu jie (opozicija – red. past) mano, kad tai jiems suteiks didelį pranašumą rinkėjų akyse. Didelė dalis rinkėjų vertina, kad Seimas vėl ten pešasi, ko iš jų laukti. Ir jie tikrai neskiria, kad čia opozicija ar pozicija. Manau, kad tai kerta per Seimo autoritetą, o tuo pačiu ir per demokratijos Lietuvoje autoritetą. Šioje situacijoje tikrai nėra laimėtojų“, – tvirtino politologas.
