-
Festivalis „Nepatogus kinas“ – jau nuo šios savaitės!
„Kiekvienas konkursas yra pretekstas kritiškai kalbėtis apie filmus, rasti argumentų, kodėl vienas ar kitas filmas išsiskiria iš kitų. Nusprendėme išplėsti konkursinių programų skaičių tam, kad šiuose pokalbiuose galėtų dalyvauti daugiau kiną mylinčių ir vertinančių žmonių. Kartu taip padedame daugiau filmų būti pastebėtiems ir įvertintiems – o juk tai ir yra viena iš festivalių misijų. Tad šiemet žodžius „prizas atitenka…“ išgirs net keturių konkursinių programų nugalėtojai“, – atskleidžia „Nepatogaus kino“ vadovas Gediminas Andriukaitis.
Atradimų konkursinėje programoje varžysis septyni filmai. Jų temų ir istorijų spektras – platus: ISIS narių išpažintys, už gražių šeimos nuotraukų slypintis lyčių lūkesčių prislėgtos mamos skausmas, queer bendruomenės tamsa ir grožis viename, trapūs laiko tarpsniai griūnant režimams ir kt. Šiuos filmus vienija tai, kad jų kūrėjams tai – pirmieji ar antrieji filmai, o jų kūriniai liudija tikėjimą kinu kaip priemone jautriai ir atsakingai reflektuoti apie svarbiausias šių dienų realijas. Šio konkurso filmus vertins kultūros mokslų daktarė, kino kritikė Yulia Kovalenko (Ukraina), viena drąsiausių Nyderlandų dokumentinių filmų kūrėjų Coco Schrijber ir plačiai žinomas lietuvių dokumentalistas, režisierius, prodiuseris Arūnas Matelis.
Organizatorių nuotr.
Žaliosios konkursinės programos filmus vienija Žemės planeta – šie filmai kaip niekad anksčiau susitelkę į mūsų santykį su sparčiai besikeičiančia aplinka. 6 šioje programoje besivaržantys kūriniai konstatuoja: keičiantis planetai, privalės keistis ir žmogus. Prie šios programos žiuri prisijungė gamtos fotografas Marius Čepulis, Osle vykstančio kino festivalio „Human“ įkūrėjas, vadovas Ketil Magnussen (Norvegija) ir klimato komunikacijos specialistė, aplinkosaugos žurnalistė Rugilė Matusevičiūtė. Geriausiam šios konkursinės programos filmui prizą įsteigė pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“.
Organizatorių nuotr.
Poveikio konkursinė programa skirta filmams, kuriuose nagrinėjamos esminės politinės problemos. Jie kviečia pasinerti giliau, atskleisti, kas slepiasi už blizgių paviršių ir atkreipti dėmesį į temas, kurios yra ypač nepatogios, bet įžiebia didžiausius pokyčius. Nusikaltimai Ugandoje, žurnalisto nužudymas demokratinėje Europos šalyje – Slovakijoje, prorusiškų separatistų numuštas keleivinis lėktuvas, Lenkijos teisėjai „po padu“ ir kt. – į tokias temas savo kameras nukreipė 6-ių programoje besivaržančių filmų kūrėjai. Šiuos kūrinius žiūrės ir vertins režisierė, poveikio prodiuserė Sini Hormio (Suomija), daugybę apdovanojimų pelniusi Ukrainos dokumentinių filmų režisierė Alisa Kovalenko ir žurnalistė, laidų vedėja, politikos apžvalgininkė ir LRT tyrimų skyriaus vadovė Indrė Makaraitytė.
Organizatorių nuotr.
Festivalis „Nepatogus kinas“ gerbia autoritetus, bet žiūri į ateitį, todėl jo rengėjai kasmet labai laukia, kam atiteks „Jauno balso“ apdovanojimas. Šiuo prizu apdovanojas filmas, kurį – kaip svarbiausią ir aktualiausią jaunimui – išrenka festivalio jaunimo žiuri. Ši žiuri sudarė ir savo filmų rinkinį – iš viso festivalio repertuaro jie atrinko ir jauniems žmonėms nutarė parekomenduoti 9 kūrinius, iš kurių ir išrinks geriausią. Šiemetinę žiuri sudaro: Lukas Pacevičius, Mija Ničajutė, Kamilė Laurinavičiūtė, Ugnė Pilkionytė ir Aneta Beginskaitė.
Organizatorių nuotr.
Naujovės laukia ir „Nepatogaus kino“ renginių programoje. Didžiausia jų – spalio 18–28 d. specialiai festivaliui vėl atveriamose Radvilų rūmų muziejaus erdvėse vyksianti išplėstinės realybės programa „NK-Interactive“, kurioje žiūrovo laukia ne tik virtualios realybės filmai, bet ir žaidimai, video instaliacijos ir įvairios interaktyvios patirtys, skatinančios naujai interpretuoti realybę. O vos prasidėjus festivaliui, spalio 14 d., MO muziejuje „Nepatogus kinas“ ruošia sceną filmo scenarijaus vertoms istorijoms – čia vyks pirmieji „Nepatogūs pasakojimai“.
Kaip visuomet, „Nepatogų kiną“ aplankys ir festivalyje rodomų filmų kūrėjai. Vienas jų – spalio 13 d. pokalbiui po filmo „Žurnalisto nužudymas“ pasiliksiantis jo režisierius Matt Sarnecki. Prieš kelis metus jauno žurnalisto Jáno Kuciako ir jo sužadėtinės nužudymas Slovakijoje sukėlė didžiausius protestus nuo komunizmo griūties. Nužudymą tiriantiems jo kolegoms pavyko rasti įrodymų, siejančių nusikaltimą su garsiu verslininku, kuris yra artimas vyriausybei ir jos premjerui. Belaukiant šio filmo „Nepatogiame kine“, jo kontekstas dar labiau sutirštėjo – buvęs premjeras ką tik vėl laimėjo rinkimus Slovakijoje. Tad prie šio svarbaus pokalbio apie politines naujienas prisijungs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius ir publicistas Donatas Puslys.
Organizatorių nuotr.
Festivalis tradiciškai rengia ir daugiau nepatogių, bet todėl dar svarbesnių pokalbių. Spalio 20 d. filmą „Gyvenimas kaip ir bet kuris kitas“ lydės pokalbis apie motinystės įvaizdžius, atvaizdus ir tikroves. Kokią tikrovę (o gal – iliuziją?) randame sklaidydami senus šeimos fotografijų albumus? Kokie mamų tikrovės fragmentai lieka anapus kadro? Apie tai festivalis kviečia pareflektuoti kartu su Vilniaus universiteto mokslininkėmis ir psichikos sveikatos ekspertėmis. O spalio 27 d. dar viena diskusija su jomis persikels į Kauną – po filmo „Is There Anybody Out There“ žiūrovai kviečiami pasikalbėti apie negalią ir supergalią, įvairovę ir motinystę.
Dar viena „Nepatogaus kino“ naujovė – patyriminiai filmų seansai. Priklausomai nuo filmo temos, po kai kurių peržiūrų žiūrovų lauks įvairios patirtys: filmus „Nuogi sodai“ ir „Is There Anybody Out There“ palydės judesio terapija, po filmo „Svetimkūniai“ apie ekologinį nerimą bus galima pasikalbėti su psichoterapeute, o po filmo „Žiogų respublika“ žiūrovai pasiliks žiogų degustacijai. Konkrečius filmų seansus su šiomis patirtimis bei visą festivalio filmų ir renginių kalendorių žiūrovai gali patogiai peržvelgti čia.
Organizatorių nuotr.
„Nepatogus kinas“ spalio 12–29 d. vyks Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Marijampolės kino teatruose, daugiau nei 200-uose miestų ir miestelių bibliotekų bei kiekvienuose namuose – žiūrovai didžiąją dalį filmų galės žiūrėti ir „Nepatogaus kino“ namų kino platformoje sau patogiu metu. Gero kino labiausiai išsiilgę žiūrovai galės už priimtiną kainą įsigyti festivalio pasus ir neribotai mėgautis kad ir visais „Nepatogaus kino“ filmais.
Festivalio filmų ir renginių programą galima rasti čia.
Kaip ir kasmet, žiūrovai galės išsirinkti jiems palankiausią bilieto kainą: įsigyti festivalio pasą į visus filmus, pirkti virtualų vienkartinį ar išankstinį kino teatro bilietą. Tradiciškai, kino teatrų kasose įsigyti festivalio bilietus prieš pat seansą žiūrovai galės ir laisvos kainos bilieto principu – patys nuspręsdami, kiek gali prisidėti prie festivalio.
Apie „Nepatogų kiną“
„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis. Tai yra nekomercinis renginys, siekiantis kurti erdvę žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temomis, supažindinti visuomenę su pasaulinėmis aktualijomis, skatinti būti sąmoningiems ir kritiškiems. Festivalio metu pristatoma turtinga dokumentinių filmų programa, rengiami susitikimai su kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Vieni pagrindinių festivalio rėmėjų – Lietuvos kino centras, Užsienio reikalų ministerija, Vilniaus miestas.
-
„Scanorama“ plečia konkursinės programos žemėlapį ir pradeda registraciją
Nuo 2008 iki 2018 metų į NBK programą galėjo pretenduoti tik Baltijos šalių (Estijos, Latvijos ir Lietuvos) režisieriai, tačiau tvirtėjant tarptautinėms nekomercinio europinio kino partnerystėms, nutarta atverti sienas ir konkurso geografiją plėsti.
„Europinio kino bendruomenė vienijasi – tai yra pagrindinė Europos kino augimo ir klestėjimo sąlyga. Todėl einame į naują etapą ir Baltijos valstybių trumpametražių filmų konkursą verčiame tarptautiniu Baltijos jūros regiono konkursu. Konkursinės programos geografiją šiemet papildys kūriniai iš Švedijos, Suomijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos bei Rusijos. Šie pokyčiai padės sustiprinti programos turinį, paskatins bendradarbiavimą tarp skirtingų šalių ir suteiks programai naujų europietiško kino spalvų“, – naujoves pristato „Scanoramos“ įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.
Pernai geriausiu konkursinės programos „Naujasis Baltijos kinas“ filmu paskelbta estų prodiusuota Mariam Agladze juosta „Nanuli ir Gogis“. Už geriausią lietuvišką trumpametražį filmą antrus metus iš eilės apdovanota Klaudija Matvejevaitė ir jos darbas „Kai perplauksi upę“. Konkursui pateiktus filmus kasmet vertina tarptautinė žiuri, kurioje 2018 m. nugalėtojus rinko Islandijos kino centro direktorė Laufey Guðjónsdótti, Vokietijos kino akademijos narė Katja Hevemeyer ir prancūzų filosofas bei režisierius Jean Breschand, „Scanoramoje“ 2017 m. pristatęs savo sėkmingą pilnametražį debiutą „Popiežė Joana“.
Registracija į šių metų „Scanoramos“ konkursinę programą vyks iki rugpjūčio 1 d. Į konkursą kviečiami filmai, sukurti ne anksčiau kaip 2017 m. rugsėjo 1 d. ir viešai nedemonstruoti kino teatruose ar kituose Lietuvoje vykstančiuose festivaliuose. Geriausi programos filmai bus apdovanoti piniginiais prizais. Visos konkurso sąlygos ir registracijos forma yra čia.
Šiemet Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 7–24 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.
