„Galėtų būti svarstomas toks politinis sprendimas nutraukti šitą sodybų atstatymo praktiką“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete teigė ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius.  

Nebeleisti atstatyti senų sodybų siūlo parlamentinio Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė. Ji paprašė Aplinkos ministerijos įvertinti problemą ir parengti tai numatančias įstatymų pataisas.

„Ar apskritai neturėtume diskutuoti apie tai, kad (sodybų – BNS) atkūrimas kažkada, kaip ir nuosavybės atstatymas, turėtų baigtis“, – pareiškė A. Gedvilienė. 

„Nebeliktų tų diskusijų, debatų ir aprašomų atvejų žiniasklaidoje, nes tikrai dažnai labai keistai skamba, kaip kažkur kažkada prieš 200 metų buvęs kaimas staiga atsirado vėl, atsirado liudininkų, anūkai, proanūkiai ir vėl atkūrinėjame kažkokias sodybas. Gal prasminga būtų (...) pabaigti šį procesą iš viso – toks būtų mano siūlymas“, – komitete kalbėjo ji.   

Nebeliktų tų diskusijų, debatų ir aprašomų atvejų žiniasklaidoje, nes tikrai dažnai labai keistai skamba, kaip kažkur kažkada prieš 200 metų buvęs kaimas staiga atsirado vėl, atsirado liudininkų, anūkai, proanūkiai.

 

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Lapinskienė tokiai pozicijai pritarė: „Būtų galima atsisakyti (sodybų atstatymo – BNS)“.

Tačiau ji pabrėžė, kad kelių valstybinių parkų planavimo schemose yra net atskirais sutartiniais ženklais pažymėtos buvusios sodybų vietos: „Techniniuose sprendimuose yra numatyta, kad tose vietose galima atkurti buvusias sodybas“.  

Be kita ko, R. Lapinskienė pabrėžė, kad yra išduota leidimų kai kurias sodybas atkurti, bet statybos neįvyksta, nes savininkai jų net neplanuoja, o leidimų atkurti prašo tik todėl, kad padidintų sklypo vertę.

R. Lapinskienės teigimu, sodybų atkūrimo procesai dabar vyksta „pakankamai sklandžiai“ – jos atkuriamos remiantis valstybinių archyvų patvirtintais žemėlapiais, kurie įrodo sodybos buvimo faktą.

„Tokių piktnaudžiavimo atvejų, kai kaimynas kaimyno paprašo ir tas paliudija teisme, dabar jau tikrai nėra“, – tvirtino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovė.

Ji, be to, atstovė pabrėžė, kad nuo 2020 metų atstatant sodybas jos nebeartinamos prie vandens telkinių – dabar leidžiama sodybą atstatyti tame pačiame sklype, bet ne toje pat vietoje – statiniai gali būti išdėstomi iki 2 ha žemės plote. 

Kompensacijų už tai, kad žmonės turėjo sodybas, bet negali atkurti, niekas nesiūlė ir nesvarstė ir dabar nesvarsto.

 

Anot jos, valstybiniuose parkuose atstatoma „po keletą sodybų kasmet“: „Nėra daug. Tai yra vienetiniai atvejai. Visuose parkuose gal koks 30 atvejų per metus. Ne daugiau“.

A. Klimavičius sako, kad sprendimą leisti žemės savininkams atstatyti sodybas lėmė noras ištaisyti neteisybę, kai sodybos sovietmečiu buvo nusavintos ar sunaikintos.

„Kai Seimas tvirtino šią procedūrą, buvo svarstoma taip, kad Lietuva patyrė sovietinės okupacijos laikotarpį, kaimai buvo išnaikinti, žmonės iškelti į kolūkines gyvenvietes, ištremti ar kitaip nukentėjo, ir tą neteisingumą sušvelninti nutarta leidžiant žmonėms atkurti buvusias sodybas. (...) Kompensacijų už tai, kad žmonės turėjo sodybas, bet negali atkurti, niekas nesiūlė ir nesvarstė ir dabar nesvarsto“, – kalbėjo ministerijos atstovas.   

2012 metų rudenį Seimas leido buvusių sodybų savininkams bei jų pirmos, antros ar trečios eilės įpėdiniams atstatyti statinius miškuose įrodžius, kad jie ten iš tiesų buvo – yra išlikę buvę statiniai ar sodų liekanos, archyviniai dokumentai arba sodybos buvimo faktą pripažįsta teismas. 

„Vaiko pinigai, tokie, kokie yra suplanuoti, spendimai, tokie, kokie buvo priimti praėjusios Vyriausybės, jie turės savo tęstinumą. Ir nors biudžetas yra grąžintas dabartinei Vyriausybei peržiūrėti, vaiko pinigus tikrai ketiname palikti – tokią išmoką, kokia yra, universaliu principu“, – trečiadienį po susitikimo su prezidentu žurnalistams sakė M. Navickienė.

„Nei mažinti, nei keisti dabar vaiko pinigų principų neketiname“, – sakė ji.

Pasak kandidatės į ministres, bus ieškoma biudžeto galimybių nekeisti ir kitų šiuo metu suplanuotų išmokų.

„Išlaikysime stabilumą, pasitikėjimą sistema“, – žadėjo ji.

Seimas antradienį pradėjo diskusijas dėl 2021 metų valstybės biudžeto ir jo projektą, kurį parengė kadenciją baigianti „valstiečio“ Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, atidavė jį vertinti paskirtosios premjerės Ingridos Šimonytės formuojamam Ministrų kabinetui.  

Išmokų vaikams įstatymas numato, kad nuo kitų metų sausio vaiko pinigai augtų nuo 60 iki 70 eurų, neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams – nuo 100 iki 111 eurų.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimu, išmokoms vaikams kitiems metams papildomai reikės 63 mln. eurų.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas yra nusprendęs prie siūlomų pakeitimų grįžti, kai juos peržiūrės ir įvertins naujoji Vyriausybė.

Seimas antradienį pritarė konservatorių atstovės Ingridos Šimonytės kandidatūrai į premjero pareigas.

Seimui pritarus premjero kandidatūrai ir prezidentui jį paskyrus, ministras pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą Vyriausybę, pateikia svarstyti šios Vyriausybės programą. 

Ji laimėjo rugsėjį vykusius Seimo nario rinkimus Zanavykų rinkimų apygardoje, per antrąjį balsavimo turą surinkusi 60,89 proc. rinkėjų balsų ir nugalėjusi Mindaugą Bastį, jis gavo 35,47 proc. balsų.

Laisva Seimo nario vieta Zanavykų apygardoje liko laisva, kai joje išrinktas buvęs socialdemokratas M. Bastys atsisakė parlamentaro mandato.

Sprendimą trauktis iš Seimo jis priėmė, kai per apkaltą parlamente neužteko balsų panaikinti jo mandato, dėl to prie Seimo surengtas tūkstantinis mitingas.

Konstitucinis Teismas M. Bastį pripažino sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju.

Iškėlė abejonę

Redakciją pasiekė informacija, kad Kauno miesto savivaldybės Etikos komisijai vadovaujanti Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė E.Gudišauskienė galėjo nusižengti etikos standartams. Kauno tarybos nariai iškėlė abejonę dėl šios politikės balsavimo etiškumo.

Praėjusių metų vasario 7 d. ir šių metų vasario 6 d. Kauno miesto tarybos posėdžiuose buvo svarstomas projektas dėl savivaldybės kontroliuojamos bendrovės "Kauno energija" 2018 m. ir 2017–2020 m. investicijų planų ir jų finansavimo. Opozicijos narė E.Gudišauskienė dalyvavo šio projekto balsavime ir spaudė mygtuką "susilaikė".

Kauno politikai įsitikinę, kad konservatorės balsavimas nebuvo galimas, nes nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki šiol "Kauno energijos" Gamybos departamente dirba jos sūnus Dinas Gudišauskas. Pagal reglamentą, siekiant išvengti interesų konflikto, nuo klausimų, susijusių su bendrovėmis, kuriose dirba politikams artimi žmonės, politikai turi nusišalinti ir iš viso nedalyvauti balsavime.

Dar viena abejonė dėl E.Gudišauskienės balsavimo kilo 2015 m. gruodžio 29 d. Tąkart ji balsavo dėl savivaldybės reorganizacijos klausimo, kuriuo buvo sprendžiamas savivaldybėje dirbančių asmenų pareigybių skaičius. Tuo metu savivaldybės administracijoje dirbo jos brolis Andrius Cechanavičius. Tada E.Gudišauskienė taip pat nenusišalino nuo klausimo ir balsavo spausdama mygtuką "susilaikė". Tai iš esmės reiškia nepritarimo projektui balsą, todėl kilo įtarimų, kad tarybos narė balsavo sąmoningai suinteresuota išsaugoti savo broliui darbo vietą savivaldybėje.

Dvigubas nusižengimas

"Vieningo Kauno" frakcijos narė, priklausanti Etikos komisijai, anksčiau jai ir vadovavusi, Jūratė Norvaišienė situaciją dėl E.Gudišauskienės vertino griežtai. Anot jos, politikė du kartus nusižengė, nes, vadovaujant Etikos komisijai, negali kilti jokių abejonių dėl balsavimo skaidrumo.

"Tai jau dvigubi standartai – ji turėjo nedalyvauti ir nusišalinti. Vienus reikalavimus ji kelia kitiems, kitus – sau. Čia labai neetiška. Juk ji pirmininkauja Etikos komisijai, tad turėtų būti dar didesni standartai, o ji pati neišėjo iš salės. Tai dvigubas nusižengimas etikai", – savo poziciją išdėstė J.Norvaišienė.

Politikė neatmetė galimybės į Etikos komisijos pirmininko vietą siūlyti kitą žmogų. Pagal reglamentą, šios komisijos pirmininku gali būti tik opozicijos narys, tačiau, anot "Vieningo Kauno" frakcijos narės, galbūt galėtų vadovauti tas, kuriam dėl galimų privačių ir viešųjų interesų supainiojimo nekrenta joks šešėlis.

"Tikrai galima kelti abejonę dėl jos tolesnio vadovavimo komisijai. Manau, kad Etikos komisijoje turi būti keliamas šis klausimas, nes kaip gali komisijai vadovauti žmogus, kuris pats balsuoja, kaip nori?" – stebėjosi J.Norvaišienė.

Vienodi standartai

"Kauno diena" Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) atstovų bendrai pasiteiravo, kaip vertinama situacija, jei politikai balsuoja svarstant klausimus, kurie susiję su jų giminaičiais. VTEK pozicija aiški – politikai turi visada stengtis išvengti galimų nesusipratimų.

"Asmuo turi visais įmanomais būdais vengti interesų konfliktų. Politikai turi įvertinti aplinkybes, nusišalinti nuo tokių klausimų ir jų nesvarstyti", – teigė VTEK atstovai.

Etikos sargai pridūrė, kad E.Gudišauskienės atvejis nebuvo nagrinėtas, todėl išankstinių išvadų, ar čia buvo supainioti interesai, ar ne, pasakyti negali. Kol komisija nėra gavusi skundo, tyrimas nepradedamas, todėl šiuo atveju VTEK negali nieko konkretaus pasakyti, tik priminti, kad politikai privalo laikytis įstatymų.

Balsavimas nebuvo galimas, nes nuo 2014 m. "Kauno energijos" Gamybos departamente dirba E.Gudišauskienės sūnus Dinas.

Ne pirmas atvejis

TS-LKD frakcijos nariai ne pirmą kartą užkliūva etikos sargams. 2013 m. VTEK nustatė, kad konservatorius Gediminas Žukauskas supainiojo privačiuosius ir viešuosius interesus balsuodamas dėl nekilnojamojo turto tarifų pakeitimo. G.Žukauskas nubaustas, nes balsuojant tuo metu užėmė vadovaujamąsias pareigas savivaldybės bendrovėje "Kauno vandenys".

VTEK atstovų teigimu, interesų turėję politikai privalėjo visai nusišalinti nuo šio klausimo svarstymo, todėl jie negalėjo nei balsuoti, nei registruotis balsavimui. Komisijos nuomone, konservatorius, priimant sprendimą, ėjęs vadovaujamąsias pareigas, esą turėjo asmeninių interesų.

"VTEK nusiunčiau išsamų paaiškinimą ir neabejojau, kad tai kažkoks nesusipratimas. "Kauno vandenys" yra savivaldybės bendrovė, jos visas pelnas lieka savivaldybei, mano atlyginimas nuo pelno nepriklauso. Koks čia gali būti interesas – juk net bendrovės akcijų neturiu. Savo karjerą pradėjau nuo meistro, o tuo laikotarpiu kuravau visas technines tarnybas", – tąkart stebėjosi politikas.

Įdarbino savus

Kai konservatoriai vadovavo Kaunui, savivaldybės įmonėse mirgėjo nemažai partijai priklausančių ar politikų giminaičių pavardžių.

E.Gudišauskienės brolis konservatorius A.Cechanavičius į Kauno savivaldybę atėjo be konkurso. Tada jis neigė, kad jam įsidarbinti padėjo Kaune mero patarėja dirbusi sesuo E.Gudišauskienė. Jis tvirtino kvietimo dirbti sulaukęs iš tuomečio administracijos direktoriaus Vyganto Gudėno. Iki tol A.Cechanavičius trejus metus dirbo Prienų rajono savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vedėju, o dabar dirba vienos Kauno gimnazijos, kuriai anksčiau vadovavo tas pats V.Gudėnas, direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams.

E.Gudišauskienės vyras Fortūnatas taip pat dirba miestui priklausančioje įstaigoje Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje.

"Laikai, kai savivaldybės įmonėse ar įstaigose buvo įdarbinta daugiau nei trečdalis tarybos narių ir jų artimieji, Kaune baigėsi prieš trejus metus. Optimizavome savivaldybės veiklą ir įmones, palikdami dirbti tik tuos žmones, kurie yra kompetentingi ir motyvuoti. Informacija apie šios tarybos narės artimuosius mums buvo naujiena. Reikės patikrinti, ar jie buvo priimti dėl savo kompetencijos, ar dėl to, kad jie yra kažkieno giminės. Savivaldybė ir jos įmonės nėra ir nebus giminių įdarbinimo agentūra", – rėžė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Konservatorių klestėjimo laikotarpiu Kauno savivaldybės įmonėse dirbo ir daugiau TS-LKD frakcijos narių. 2009 m. Socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotojo pareigas pradėjo eiti tuomečio miesto mero Andriaus Kupčinsko žmona Jurgita. Konservatorius Valentinas Šventoraitis tuomet buvo bendrovės "Autrolis", vėliau prijungtos prie "Kauno autobusų", valdybos narys, tačiau bendrovėje buvo įdarbinta ir jo žmona, ir uošvis.

Ne vadovo pareigos

E.Gudišauskienė "Kauno dienai" tikino, kad jos sūnus Dinas tapo pilnamečiu prieš penkerius metus. Jo pareigos "Kauno energijoje" – Gamybos departamento katilinės operatorius.

"Tai nėra vadovaujamoji pareigybė. Klausimo svarstymas jokiu būdu nebuvo susijęs su jo paties kuruojama "Kauno energijos" darbo sritimi, nes jo darbas – rūpintis katilinės įrengimų priežiūra. Todėl balsavimų metu aš sąmoningai, sąžiningai priėmiau sprendimą dėl dalyvavimo balsavime. Balsuodama susilaikiau, kadangi nepritariau sprendimo projektui. Tuose investicijų projektuose būta ir gerų dalykų, todėl negalėjau balsuoti prieš, bet yra dalykų, su kuriais nesutinku, todėl vienareikšmiškai balsuoti už taip pat negaliu", – komentavo TS-LKD frakcijos narė.

Iškeltas abejones dėl etiško elgesio politikė siūlė spręsti Etikos komisijoje, klausti jos tiesiogiai, o ne per žiniasklaidą.

Paklausus, ką apskritai mano apie situaciją, kai savivaldybės įmonėse įdarbinami tarybos narių giminaičiai, politikė tikino, kad reikia pasikliauti sveiku protu.

"Vienareikšmiškai pasisakau prieš nepotizmą ir niekada to nedariau. Tačiau kodėl neleisti giminaičiams užimti kitų pareigų ir kandidatuoti konkursuose į darbą? Tai jau raganų medžioklė", – pareiškė E.Gudišauskienė.