Salomėja Nėris rašė, kad lakštingala negali nečiulbėti. Apie čiulbėjimą yra ir kitas posakis, kad nemokamai čiulba tik paukščiai.

Jau ne pirmą kadenciją kyla aršūs ginčai ir net grasinimai apkalta, kai konservatorius V. Juozapaitis koncertuoja komerciniuose renginiuose. Seimo lakštingala vadinamas kultūros komiteto pirmininkas vėl planuoja pasirodymą. Bilietai jau prekyboje, koncertas bus Valdovų rūmuose.

„Kodėl Inga Valinskienė turėjo nustoti dainuoti? Kodėl Donalda Meiželytė turėjo nustoti dainuoti, kai buvo Seime? Galų gale svarbiausias ir esminis klausimas – kodėl visi turi būti kvailiais, o vienas konservatorius gali būti protingas?“ – sakė Seimo narys Andrius Mazuronis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ar parlamentarams koncertuoti galima, klausimas keltas į Seimą atėjus Arūno Valinsko „Tautos prisikėlimo“ partijai.

Seimo nariams leidžiama tik kūrybinė veikla. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tai yra veikla, kuria siekiama sukruti naują kūrinį, t.y. kokybiškai naują, originalią, niekada anksčiau neegzistavusią, konkrečią, materialinę ar dvasinę mokslo, technikos ar meno vertybę.

„Matote, man labai sudėtinga išaiškinti dalykus, kurie yra savaime suprantami. Kūrybinis aktas nėra vien tik autorystė“, – kalbėjo V. Juozapaitis.

V. Juozapaitis tikina, kad kai atlieka kad ir tą patį kūrinį, tai būna nauji, unikalūs kūrybiniai aktai.

„Ką aš dariau visą savo sąmoningą gyvenimą ir už ką buvau pripažintas ir valstybės aukščiausių galių, tai ir buvo mano kūrybinė veikla“, – kalbėjo V. Juozapaitis.

Konservatorius tikina, kad už koncertus atlygio neima, bet opozicija mano, kad už jį paima jo šeimos nariai. V. Juozapaitis koncertuoja ir su žmona, ir su dukra. Ateinantis koncertas bus su dukra.

„Tie žmonės vykdo savo darbą, kurie gyvena savo atskirą gyvenimą“, – teigė V. Juozapaitis.

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas teigia, kad Seimo narys pažeidinėja Konstituciją.

„Tai dirbtinis pritempimas. Akivaizdu, kad to paties kūrinio atlikimas daugelį kartų negali būti laikomas jokiu kūrybiniu atradimu pagal Konstituciją“, – sakė buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

Kodėl visi turi būti kvailiais, o vienas konservatorius gali būti protingas?

Bet konservatorių vadovybė nemato problemos, antrina V. Juozapaičiui.

„Kiekvieną kartą kūrinio atlikimas yra kūrybinė veikla, juk nebūna šimtaprocentinio atsikartojimo“, – teigė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Seimo opozicija žada kreiptis į Seimo etikos ir procedūrų komisiją.

„Šiek tiek pykina nuo tų dvigubų, konservatoriškų standartų“, – kalbėjo A. Mazuronis.

Kitus narius konservatoriai principingai drausmina.

„Jei aš suorganizuočiau šokių būrelį ir pakviesčiau nusipirkit bilietą už 40 eurų, tai turbūt konservatoriai mane užmautų ant kuolo, pasodintų į kalėjimą“, – sakė A. Mazuronis.

„Atsižvelgdamas į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, Simonas Strelcovas informavo, kad nuo šiandien stabdo narystę partijoje iki tol, kol bus atsakyta į kilusius klausimus dėl susidariusios situacijos“, – portalui sakė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis.

„Delfi“ anksčiau ketvirtadienį skelbė, kad S. Strelcovas ir jo vadovaujama viešoji įstaiga praėjusiais metais gavo 35 tūkst. eurų paramos lėšų, skirtų Lietuvoje esančių ukrainiečių mokymams.

Tačiau tiek Šiaulių rajono savivaldybės meras, tiek paramą suteikęs Japonijos profesorius Inaba Chiharu išreiškė abejonių, ar mokymai iš tikrųjų įvyko, ir dėl galimo interesų konflikto.

S. Strelcovas ir jo įstaiga pati mokymų nerengė, o pirko tokias paslaugas. Jos buvo įsigytos ir iš politiko sutuoktinės Živilės Strelcovienės.

Šiaulių rajono politikas, taip pat vadovaujantis Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui, sakė, kad mokymai įvyko ir buvo kokybiški.

„Vasario pirmą savaitę buvau sustabdytas policijos pareigūnų. Patikrinimo metu man buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Dėl šio įvykio labai išgyvenu, visų atsiprašau ir priėmiau sprendimą: stabdau savo narystę partijoje ir traukiuosi iš Šilutės rajono savivaldybės tarybos nario pareigų“, – trečiadienio vakarą feisbuke paskelbė politikas.

Apie šį sprendimą A. Kurlianskas teigė informavęs Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos skyriaus pirmininką, kolegas, rajono savivaldybės tarybos sekretorių ir Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK).

Ketvirtadienį posėdžiavusi VRK posėdyje pagarsino gavusi A. Kurliansko prašymą nutraukti įgaliojimus nesuėjus terminui dėl asmeninių priežasčių. Šis prašymas buvo patenkintas. 

Bet ta sąžinė gali būti brokuota.

Taip spėlioti verčia kai kurios aplinkybės. Kaip antai: nors apie sąžinės atgabenimą paskelbta viešai, tačiau jos atgabenimo būdas paremtas su sąžine nesiderinančiais gudravimais, o tai verčia spėlioti, kad sąžinę į Kauną bandoma atgabenti kontrabandiniu būdu.

Kai kas sakys, kad Kaune stinga sąžinės, kad čia ji nepageidaujama, todėl atgabenti ją įmanoma tik kontrabandiniais keliais.

Bet viskas paprasčiau. Į Kauną atgabenti sąžinę yra pasiskelbęs konservatorius Seimo narys Vytautas Juozapaitis. Jis yra iškėlęs savo kandidatūrą į Kauno merus ir jo rinkimų kredo – „Grąžinkime miestui sąžinę!“.

Skambios ambicijos įgyvendinimo istorija jau turi specifinį kvapelį, mat kandidatas įmynė tiesiai į kodeksą. Kodeksą reikia gerbti, bet jei jį mindai, tai jau tas pats, kas įminti, juo labiau kai mojuoji sąžinės vėliava.

V. Juozapaitis į kodeksą įmynė Kaune, Pašilės gatvėje. Ir ne kokiame patvoryje, bet partijos kolegės bute.

Įmynė ir dabar vaikšto su nemaloniu kvapeliu, mat Rinkimų kodeksas nustato, kad savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas. Kandidatai į merus taip pat turi būti deklaravę savo gyvenamąją vietą savivaldybėje, kurioje kandidatuoja.

Bet kodėl tokią abejotiną sąžinę reikia importuoti iš Vilniaus? Negi konservatoriai neturi tinkamų žmonių Kaune?

Todėl vilnietis sąžinės nešėjas V. Juozapaitis deklaravo savo gyvenamąją vietą pas partijos kolegę Kaune. Ant durniaus. Atseit kaunietis. Kad nesąžiningai apeitų kodeksą.

Bet kodėl tokią abejotiną sąžinę reikia importuoti iš Vilniaus? Negi konservatoriai neturi tinkamų žmonių Kaune? Tarsi įžeidimas vietiniams Kauno konservatoriams – jūs tokie netinkami, deleguosime vilnietį.

Jei Kauną įsivaizduotume kaip politinį kūną, jo dešinioji ranka seniai apmirusi. Visvaldas Matijošaitis ją laiko užlaužęs. „Paleisk, skauda, turėk sąžinės!“ – šaukia konservatoriai. O tas dar labiau spaudžia ir, kaip skelbia rinkiminių imtynių specialistai, nugalės ant rinkimų tatamio Kaune.

„Atsisakau dėl asmeninių priežasčių“, – BNS pirmadienį sakė K. Bartoševičius.

Jis prašo mandatą panaikinti nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo priėmimo.

„Dėkojam už bendrą darbą Seime, linkim sėkmės ir laukiame kito frakcijos kolegos esančio sąraše – Viliaus Semeškos“, – BNS situaciją komentavo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

K. Bartoševičius į Seimą yra išrinktas pagal sąrašą, po jo į parlamentą pretenduoja Vilius Semeška.

Deklaravimo prievolė

„Rinkimų kodeksas nustato, kad savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Kandidatai į merus taip pat turi būti deklaravę savo gyvenamąją vietą savivaldybėje, kurioje kandidatuoja“, – dienraščiui aiškino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė.

Norėdami suspėti dalyvauti šių metų savivaldybių tarybų rinkimuose, kandidatai turėjo deklaruoti gyvenamąją vietą iki sausio 4 d.

Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos kandidatas į Kauno merus oficialiu Kauno gyventoju tapo praėjusių metų gruodžio viduryje. Iki tol politikas gyveno Vilniuje, o dabar jis gyvenamąją vietą deklaravo pas partijos bičiulę, buvusią Kauno miesto tarybos narę Rimutę P.

Pats operos solistas į Seimą išrinktas Aleksoto–Vilijampolės apygardoje, tačiau deklaruoti gyvenamąją vietą Kaune nusprendė Gričiupio seniūnijoje esančioje Pašilės g. Niekuo iš kitų neišsiskiriančiame sovietinio tipo daugiabutyje V. Juozapaitis priregistruotas dviejų kambarių bute.

Šiuose rinkimuose Rimutė P. nekandidatuoja, tačiau 2019 m. bandė patekti į Kauno miesto tarybą, bet rinkėjai nesuteikė jai tokios progos. Dabar į miesto tarybos narius taikosi jos sūnus. Jis į Kauno konservatorių kandidatų sąrašą įtrauktas itin aukštoje vietoje.

„Kauno diena“ susisiekė su kandidatu į miesto merus V. Juozapaičiu, pasveikino tapus Kauno gyventoju ir bandė pasidomėti, kaip čia sekasi gyventi.

„Pirmiausia, norėčiau pasveikinti tapus oficialiu kauniečiu. Koks tas jausmas?“, – prisistatę, iš kur skambiname, paklausėme V. Juozapaičio, bet šis atkirto, kad klausimo nesuprato.

„Juk tapote oficialiu Kauno miesto gyventoju, tad ir įdomu, kaip jums sekasi Kaune gyventi?“ – patikslinome klausimą.

„Puikiai“, – nedaugžodžiavo kandidatas į Kauno mero postą ir paprašė dar kartą prisistatyti, kas ir iš kur skambina.

Komentuoti nepanoro

Kadangi nei V. Juozapaitis, nei Rimutė P. viešai nebuvo įvardiję giminystės ar kitų ryšių, „Kauno diena“ pasidomėjo, kas juodu sieja ir galbūt naujasis Kauno gyventojas nuomosis būstą iš savo partijos narės.

Žinoma, kad nuo bute deklaruotų asmenų priklauso ir dalis mokesčių, pavyzdžiui, skaičiuojant šildymo kompensacijas imamos visų bute gyvenančių ir deklaruotų asmenų pajamos ir tada sprendžiamas kompensacijos dydis. Dėl šios priežasties V. Juozapaičio paklausėme, ar ketina padengti dalį mokestinės naštos.

„Domina, ar poniai Rimutei P. dabar mokate nuomą? Ar prisidedate prie mokesčių?“ – rūpimus kausimus pateikėme kandidatui. Tačiau, atrodo, šie klausimai V. Juozapaičio nesužavėjo.

„Jūs tikrai čia paskambinote, kur skambinate?“ – po gilaus atodūsio rėžė konservatorius.

Šūkis: konservatorius eina su šūkiu „Grąžinkime miestui sąžinę“, tačiau nepaaiškino, ar pats nenusižengia sąžinei, kaip įtariama, fiktyviai Kaune deklaravęs gyvenamąją vietą. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Patikinus, kad skambiname būtent jam ir tikrai pataikėme, kur mums reikia, kandidatui užkliuvo „Kauno dienos“ klausimai.

„Ar jūs tikrai klausimus pateikiate tokius, kuriuos turėtumėte pateikti?“ – toliau atsakymo apie mokesčius Rimutei P. vengė V. Juozapaitis.

Patikinome, kad įdomu sužinoti, kaip gyvena kandidatas į Kauno merus. „Gerai gyvena, gražiai gyvena“, – toliau aptakiai atsakinėjo TS-LKD partijos Kauno sąrašo vedlys.

Mus dar domino ir tai, kaip sėkmės per rinkimus atveju V. Juozapaitis organizuotų gyvenimą ir darbą Kaune.

„Jei jus išrinktų Kauno meru, ar pas Rimutę P. ir gyvensite, ar kur kitur?“ – pasiteiravome kandidato, tačiau ir šis klausimas konservatoriui nepatiko.

„Gal palikite man tokius dalykus pačiam spręsti, gerai? Kur aš gyvenu, su kuo gyvenu ir kada gyvenu“, – susierzinęs atkirto V. Juozapaitis.

Dar buvome daug klausimų pasiruošę, tačiau kandidatas į Kauno mero postą kantrybės turėjo tik vienam jų – kas jį sieja su ponia Rimute P.?

„Ačiū jums už skambutį. Viso gero“, – pokalbį nutraukė V. Juozapaitis ir padėjo telefono ragelį.

Nutrūkus pokalbiui „Kauno diena“ nespėjo paklausti svarbiausio klausimo – ar V. Juozapaitis realiai gyvena Kaune, ar tik fiktyviai deklaravo gyvenamąją vietą, nes rinkimų kovoje jam svarbu tik uždėti varnelę VRK dokumentuose, nors ir visai neketina Kaune gyventi. Jei vis dėlto politikas Kaune prisiregistravo tik dėl VRK, ar tai nėra rinkėjų maustymas ir ar dera su jo rinkimų šūkiu „Grąžinkime miestui sąžinę“?

Dangstėsi duomenų apsauga

Apie naująjį gyventoją dienraštis norėjo pakalbinti ir buto savininkę Rimutę P., tačiau ir ji nebuvo linkusi kalbėti. Buvusi Kauno miesto tarybos narė piktinosi ir bandė dangstytis asmens duomenų apsauga.

„Klausykite, o kaip jūs gaunate duomenis? Čia asmens duomenys. Man labai įdomūs dalykai. Čia jau asmens duomenys ir tikrai jokių komentarų neteiksiu. Be to, esu po tam tikrų asmeninių pergyvenimų, tiesiog nesuprantami dalykai. Viso gero“, – greitai žodžius į ragelį išbėrė Rimutė P.

Kitą dieną Rimutė P. atsiuntę redakcijai grasinantį laišką, kuriame bandė įrodyti, kad mes pažeidžiame jos asmens duomenis, nors pavardės ir konkretaus adreso, kur ji gyvena, viešai neskelbiame.

Nei matė, nei girdėjo

Kadangi nei V. Juozapaitis, nei Rimutė P. nenorėjo atsakyti, ar iš tiesų Pašilės g. daugiabutyje gyvena kandidatas į Kauno merus, dienraštis nusprendė kaimynų paklausinėti, galbūt ką matė ar girdėjo.

Kadangi prie daugiabučio namo atvykome apniukusią dieną, daug gyventojų nesutikome, tačiau kelis pakalbinti vis dėlto pavyko. Namų duris pravėrę kauniečiai tikino, kad name ir kieme niekada nebuvo matę V. Juozapaičio. Apie tai, kad jis oficialus namo gyventojas, jiems taip pat neteko girdėti. Vis dėlto kaimynai pripažino, kad kaimynystė gera, tad jie ramūs.

„Nežinojau, kad jis čia gyvena, bet šiaip ir nelabai svarbu, jei sutikčiau, nelabai turėčiau jam klausimų. Su kaimynais pasisveikiname, bet kažkokių bendrų sueigų niekas nerengia, tai tikrai ne visus kaimynus pažįstu. Šiaip pati kaimynystė rami“, – kalbėjo vienas jaunuolis.

Duris pravėrusi kita kaimynė antrino, kad V. Juozapaičio tikrai nėra sutikusi. „Pala, Juozapaitis. Čia kuris? Aš su lazda vos einu, tikrai jo nesu mačiusi, net nežinojau, kad jis čia gali gyventi ar yra priregistruotas, – kiek pasvarsčiusi, ar tikrai apie operos solistą kalbama, namo gyventoja patvirtino, kad V. Juozapaičio nei name, nei kieme niekada nėra sutikus. – Niekas jo čia tikrai nematė, negyvena jis mūsų name. Vieni kitus kaimynai pažįstame, bet tikrai V. Juozapaičio čia niekada nebuvo. Aš sena namo gyventoja, patys statėmės tą kooperatinį būstą, niekada jo čia nebuvo, net kieme. Turbūt tik iš reikalo prisiregistravo.“

Sąsajos su miestu

Jei V. Juozapaitis realiai gyvena Vilniuje, kyla klausimų, kaip jis susijęs su Kaunu.

Portale tv3.lt kandidatas į Kauno mero postą savo sąsajas su šiuo miestu buvo įvardijęs per darbinę operos solisto karjerą.

„Mano privalumas, kad nesu susijęs su jokiomis Kauno verslo grupėmis, bet tuo pat metu Kaune esu nuo 1989 m., nes būtent Kauno muzikiniame teatre pradėjau savo muzikinę veiklą. Man sako, kad pagrindinis klausimas bus, kad tu ne kaunietis. Ką reiškia ne kaunietis? Kaunietis yra čia (rodo į širdį – aut. past)“, – taip V. Juozapaitis praėjusių metų gruodžio viduryje kalbėjo tv3.lt žurnalistui Vilmantui Venckūnui.

„Kauno diena“ panaršė po V. Juozapaičio socialinio tinklo „Facebook“ profilį ir pažiūrėjo, gal ten yra daugiau sąsajų su Kaunu. Iš tiesų, V. Juozapaitis socialiuose tinkluose yra gana aktyvus, kasdien paskelbia po vieną du įrašus. Dauguma jų yra iš operos koncertų, kuriuose jis pasirodė su dukra ir orkestru. Kartais politikas pasidalija ir darbiniais Seimo reikalais, kai buvo priimtas koks nors kultūros bendruomenei svarbus teisės aktas.

Gal palikite man tokius dalykus pačiam spręsti, gerai?

Peržiūrėjus daugiau nei metų senumo įrašus matyti, kad V. Juozapaitis nepraleisdavo progos pasidalyti ir TS-LKD partijos reikalais, vizitų Kaune akimirkomis, kai susitikdavo su kitais partijos kolegomis. Praėjusių metų spalį operos solistas buvo susitikęs ir su Kauno miesto sprendimus dažnai kritikuojančiais architektais ir aptarė Kauno centrinio pašto likimo klausimą. Tiesa, istorija nutyli, ar šis klausimas buvo aptartas su dabartine Kauno valdžia.

Tarp įrašų buvo galima matyti ir keletą nuotraukų iš programos „Kaunas – Europos kultūros sostinės“ renginių. Tai, matyt, dar viena sąsaja su Kaunu, kaip ir dainavimas Kauno muzikiniame teatre.

Įdomu buvo stebėti ir tai, kad šį sezoną V. Juozapaitis nepraleido progų pagirti Kauno „Žalgirio“ kaskart, kai komanda laimėdavo Eurolygoje. Po kiekvienos pergalės ant politiko socialinių tinklų sienos vis pasirodydavo padėka ir varžybų rezultatas. Tačiau, atrodo, V. Juozapaitį komanda domina tik tada, kai laimi, o jei „Žalgiriui“ nepasiseka išplėšti pergalės, tai jokio padrąsinimo žodžio socialiniame tinkle „Facebook“ ir nėra. Nedomina LKL rungtynės ir pergalės prieš vietines komandas.

Nekalbus: V. Juozapaitis dienraščiui nepanoro atsakyti, ar realiai gyvena Kaune, ar čia tik kandidatuoja. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Tiesa, sveikinimai iškovojus pergalę „Žalgiriui“ iš V. Juozapaičio skrieja tik šį sezoną. Praėjusį sezoną politikas komandą pagyrė vos kartą, kai ši laimėjo prieš Monaką. Šiemet prasidėjo rinkimai, tad tapo įdomi ir Kauno krepšinio komanda? Pernai „Žalgiris“ nė lašelio dėmesio iš V. Juozapaičio negavo net tuomet, kai iškovojo Karaliaus Mindaugo taurę ar kai sirgaliai garsiai pasakė „Ačiū“ karjerą baigusiam kapitonui Pauliui Jankūnui.

Viena didžiausių pastarojo meto sąsajų su Kaunu  – tai, kad 2020 m. vienmandatėje Aleksoto–Vilijampolės apygardoje antrame rinkimų ture V. Juozapaitis buvo išrinktas į Seimą. Tąkart jis kovą laimėjo prieš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškeltą kandidatę Karoliną Žėkaitę.

Modelis neteko mandato

Į šios kadencijos Kauno tarybą prasibrovęs profesionalus modelis  Rugilė Rukšėnaitė 2019-ųjų birželį neteko mandato dėl žioplos klaidos.  Priežastis – kvailas neapdairumas. Vos trijuose tarybos posėdžiuose spėjusi dalyvauti profesionali manekenė nusprendė pakeisti gyvenamąją vietą – iš miesto persikelti į rajoną, o tai daryti draudžia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Iš „Vieningo Kauno“ narės mandatas buvo atimtas.

Tuometė VRK vadovė Laura Matjošaitytė teigė, kad atsitiktiniai tikrinimai, ar tarybos nariai nepakeitė savo deklaruotos gyvenamosios vietos, vykdomi jau kelerius metus. Kartais fiksuojami įstatymo nesilaikymo atvejai.

Rugilė Rukšėnaitė (E. Ovčarenko/BNS nuotr.)

„Pavyzdžiui, prieš keletą metų vieno komisijos posėdžio metu įgaliojimai buvo nutraukti dešimčiai savivaldybių tarybų narių. Komisijos sprendimas buvo plačiai nušviestas ir aptartas. Dėl to 2018-aisiais komisija buvo užfiksavusi vos kelis tokius atvejus. Šiais metais kol kas tai vienintelis atvejis, kai šiuo pagrindu nutraukiami tarybos nario įgaliojimai“, – 2019-ųjų birželį patikino L. Matjošaitytė.

Anot pašnekovės, komisija, remdamasi Registrų centro duomenimis, nustato, kad savivaldybės tarybos narys yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą kitoje savivaldybėje, nei yra išrinktas. Tuomet priimamas sprendimas dėl įgaliojimų nutraukimo. Teisinio pagrindo pasitaisyti įstatymas nenumato. Jau pats persideklaravimas yra pažeidimas.

„Praktikoje esame girdėję pačių įvairiausių priežasčių ir aplinkybių, kodėl pasikeitė tarybos narių deklaruota gyvenamoji vieta: paveldėtas palikimas, disponuojama daug turto ir pan. Tačiau komisija neturi įgaliojimų daryti įstatyme nenumatytų išimčių ir nekreipti dėmesio į pažeidimo faktą“, – tuomet patikino VRK vadovė.

Šaltinis: 15min.lt

B. Ivanovas: aišku, dabar politikams tenka gudrauti

Politologas Bernaras Ivanovas pasidalijo įžvalgomis apie Vytauto Juozapaičio gyvenamosios vietos deklaravimą Kaune. Jis įvertino ir kitų kandidatų į Kauno mero postą veiksmus ir turi niūrią išvadą: dėl to, kas vyksta politikoje, kalta pati visuomenė.

– Kaip jūs vertinate tokį politinį V. Juozapaičio žingsnį deklaruoti gyvenamąją vietą partijos kolegės bute?

– Padvelkė šiluma ir šlepetėmis, tačiau reikia suprasti, kad kai kurie Lietuvos įstatymai yra idiotiški ir jie reikalauja žmonėms kartais elgtis gana keistai. Labai nesureikšminčiau vietos deklaravimo fakto, nes kur gi kitaip žmogui dėtis? Dabar galioja tokia tvarka, kad visi, dalyvaujantys rinkimuose į Kauno tarybą ar merus, turi būti kauniečiai, bet taip neturėtų būti. Neturėtų būti tokių nuostatų mero rinkimuose, todėl tai, kas vyksta, yra tos sistemos grimasos. Aišku, dabar politikams tenka gudrauti.

– Siūlote iš esmės keisti sistemą, kad nereikėtų deklaruoti gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, į kurią politikas kandidatuoja?

– Visokios kvotos, cenzūros turėtų būti panaikintos. Aš nesuvokiu, kodėl, pavyzdžiui, kandidatuoti į prezidento postą galima tik nuo 40 metų? Negi 39 metų dar kvailys, o 40-ies – jau protingas? Kaip ir gyvenimas tam tikroje savivaldybėje yra perteklinis dalykas. Šiais globalizmo laikais žmogus kad ir iš Londono įvairiais būdais gali kuo puikiausiai dalyvauti lietuviškame politiniame ar socialiniame gyvenime.

Suprantate, likę labai daug sovietizmo. Įstatymai nespėja eiti kartu su gyvenimu ir niekas per daug nesuka dėl to galvos. Politikai turėtų atsižvelgti į laikmetį ir daryti tam tikras korekcijas.

– Vis dėlto, kol įstatymai nepakeisti, jie galioja visiems kandidatams. Priminsiu, kad V. Juozapaitis į Kauno merus eina su šūkiu „Grąžinkime miestui sąžinę“. Ar toks įstatymų apėjimas yra sąžiningas?

– Iš esmės, V. Juozapaičio kandidatavimas yra eilinis trolinimas, kai partija neturi jokių iliuzijų kovoti. Visvaldas Matijošaitis bus perrinktas su vėjeliu, eis pasišokinėdamas, ir konservatoriai puikiai supranta, kad V. Juozapaitis neturi jokių šansų laimėti. Aišku, V. Matijošaitis turi įvairių moralinių problemų, tačiau konservatoriai turėtų kokių nors šansų Kaune tokiu atveju, jei koreguotų politinį identitetą, išsižadėtų to, kas buvo anksčiau. Todėl, tai žinodami, jie tikrai užsiima trolinimu.

Įžvalgos: B. Ivanovas siūlo keisti įstatymus ir visai atsisakyti vietos deklaravimo konkrečioje savivaldybėje principo. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

„Grąžinti sąžinę“ – tai gal pirmiau tegul sąžinę grąžina į Seimą, Vyriausybę. Dabar su Kaunu yra toks trolinimas iš nevilties, erzelio ir bejėgiškumo.

Šiaip yra tokia politinė kultūra, kai norisi vis kažkam keršyti, kažkaip viską apeiti. Prie to visuomenė ėjo ne vienus metus, nes nėra nei normalių miesto bendruomenių, nei kažkokių kooperacijų ar kitų miestiečių organizavimosi atvejų, kai visuomenė turėtų galimybių veikti. Kokie miestai, tokie ir merai, tokie rinkimai ir tokia sąžinė.

– Viename interviu V. Juozapaitis buvo išsakęs mintį, kad jis yra kaunietis, nes Kauno muzikiniame teatre pradėjo savo karjerą. Ar tokios sąsajos su Kaunu nepritemptos?

– Aišku, kad čia pritempimas. Jei neturi nieko, ką gali pasakyti, tai geriau bent jau tiek pasakyti. Čia tas pats, kad pasakytum, jei batų raišteliai firminiai, ir visi batai tokie. Norisi būti kauniečiu per rinkimus, bet nelabai išeina, todėl reikia prisiminti, kur ir kada dainavo. Tokiu atveju mūsų Merūnas galėtų save laikyti milaniečiu, nes ne kartą ten koncertavo. Tokie politikų pasakymai kelia juoką.

– Kaip jums atrodo, ar rinkėjui yra svarbios sąsajos su miestu?

– Jei atvirai, rinkėjai dabar žiūri, kaip išgyventi. Jiems vienodai tos diskusijos. Kiek klausiu žmonių, jie nežino, ar eis balsuoti. Tie, kam iš principo nepatinka „Viči“ istorija, sako, kad net nenori eiti balsuoti. Tie, kurie vis dėlto eis, rinksis grynai iš praktinių sumetimų, kad gal tęsiami darbai. Manau, vienetai rinkėjų, kurie atidžiai klauso, ką kandidatai šneka, tad nežinau, ar rinkėjams rūpi, kad kandidatas būtų tikras kaunietis.

– Tačiau, jei pažiūrėtumėme į visus mero posto siekiančius kandidatus, ar jums neatrodo, kad daugelis partijų tyčiojasi iš Kauno, pasiūlydami nežinomus žmones?

– Žinoma, būtent tai ir sakau. Ne tik konservatoriai, bet ir kitos partijos užsiima rinkimų trolinimu. Pažiūrėkite, ką siūlo partijos Kaune, ir pamatysite, kad niekas neturi šansų sudaryti bent rimtesnės konkurencijos.

Štai kad ir Aurelijus Veryga. Jis Panemunėje nebuvo išrinktas į Seimą, ten pateko per partijos sąrašą. Kitaip tariant, kauniečiai jo apygardoje jam pasakė „Ne“. Tai ko jis čia dar lenda? Kiti kandidatai irgi tiesiog pavaikščiojo po Kauną, pasidarė nuotraukų ir jaučiasi tikrais kandidatais.

Gaila, bet rinkimai dabar yra tikras farsas. Kuo toliau, tuo jo tik daugiau. Racionalaus politikų kalbėjimo darosi sunku tikėtis. Ministrai leidžia sau į klausimus atsakinėti apie kažkokius aukštakulnius, dar kitas nesąmones. Uždavus klausimą, jie neturi, ką pasakyti ir visus siunčia velniop. Jei tik gauna kritikos, tada tie žmonės patampa priešais. Tokia retorika rodo tik vieną – mūsų visuomenė pilietine, kultūrine, socialine prasme sunkiai serga ir todėl leidžia politikams taip elgtis.

Juokeliai – vėl eteryje

Pirmadienį „Kauno diena“ rašė apie D. Žebrausko parašytą anekdotą apie pasaulio futbolo čempioną Leoneli Messi, gėjus ir pederastus. Tuomet medikas aiškino, esą į jo paskyrą buvo įsilaužta ir kažkas kitas paliko tokį įrašą.

Visgi, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narių toks paaiškinimas neįtikino – jie siūlė išbraukti D. Žebrauską iš kandidatų į Kauno miesto savivaldybės tarybą sąrašų. Tačiau nelaukdamas jokio partijos sprendimo, D. Žebrauskas pats pasiprašė būti išbrauktas. Nevykęs juokelis kainavo galimybę patekti į Kauno tarybą.

Atsiprašau visų suvalkiečių, kuriuos įžeidžiau. Suvalkiečiai – taupūs, bet vaišingi, nuoširdūs ir puikūs žmonės.

Tačiau stebina tai, kad nepraėjus nei parai po minėto skandalingo įrašo, D. Žebrauskas vėl pabandė pabūti komiku. Šį kartą išsirinko suvalkiečius.

„Susitinka du suvalkiečiai. Vienas klausia: iš kur tokį gražų laikrodį gavai?

– Tėvas mirdamas pardavė!“ – šmaikštauti bandė politikas, prie įrašo gero vakaro palinkėjęs, kaip pats įvardijo, suvalkietofobams, blondinfobams ir uošvienfobams.

Feisuko nuotr.

Šis anekdotas – labai senas. Tiesa, originalas yra apie du žydus, tačiau D. Žebrauskas jį perdarė savaip. Komentaruose jis papildomai rašė, esą suvalkiečius jis labai myli ir įžeisti nenori.

„Atsiprašau visų suvalkiečių, kuriuos įžeidžiau. Suvalkiečiai – taupūs, bet vaišingi, nuoširdūs ir puikūs žmonės. Suvalkijoje – derlingos žemės ir gražios lygumos. Myliu Suvalkiją“, – po savo įrašu rašė pats D. Žebrauskas.

Įvairios reakcijos

Šis juokelis vėl sulaukė įvairių internautų reakcijų. Po išstojimo apie gėjus ir L. Messi, „Facebook“ naudotojams kilo klausimų, ar vėl kas nors neva įsilaužė į D. Žebrausko paskyrą, tačiau konservatorius patikino, kad šį kartą mintis viešojoje erdvėje dėsto jis pats.

„Čia aš rašau“, – nurodė buvęs kandidatas į Kauno tarybos postą.

Kiti svarstė, kad toks juokelis skirtas konkretiems žmonėms, dar kiti atkreipė dėmesį, kad šio politiko įrašai sukelia dviprasmius jausmus.

„Na Dariaus kai kurie postai ir komentarai feisbuke tikrai, švelniai tariant, keisti būdavo. Prieš postinant kažką, visada reiktų kelis kartus pergalvot, nes visi savaip interpretuoja. O čia lygioj vietoj, per vieną vakarą tokia nebloga ir labai vieša pamokėlė gavosi“, – mintimis pasidalijo vienas internautas. D. Žebrauskas jam atsakė, kad gyvenime nesam tobuli ir mokomės.

Kai per keletą valandų dėmesio gauni daugiau nei per 40 metų...

„Nesiekiu populiarumo tokiu būdu. Gavosi kaip gavosi. Kartais gyvenimas nenuspėjamas. Kai per keletą valandų dėmesio gauni daugiau nei per 40 metų... Daug ką supratau, daug ko pasimokiau, apie daug ką pradėjau žvelgt iš kitų parametrų. Viešumas kainuoja kartais labai daug. Todėl dabar geriau puodelis arbatos, nei postas FB. O begeriant arbatą mintys daug geriau dėliojasi nei ekspromtu“, – apie skandalingą anekdotą, paskelbtą savaitgalį, rašė D. Žebrauskas.

Buvo ir tokių, kurie ragino susilaikyti nuo dviprasmių komentarų, nebent jau neberūpi karjera.

„Orlauską rinkimuose nurungt bandot? Aišku, jūsų asmeninis reikalas, bet po paskutinio skandalo, aš asmeniškai, susilaikyčiau nuo Zakarausko lygio viešų anekdotėlių, kad ir kokie linksmi jie būtų. Nebent politinė karjera jums ne(be)rūpi“, – rašė viena moteris.

Feisbuko nuotr.

Žėrė patarimus

Dar kiti komentatoriai bandė paprotinti D. Žebrauską, kad šis pakeistų nustatymus ir įrašai būtų matomi tik tiems, kurie yra drauguose, nes dabar politiko įrašus gali matyti visa visuomenė.

„Galima nustatymus pasikeist į „tik draugams“ ir pan. Nebūtina visam margam svietui savo humorą rodyt, ne visi rinkėjai supranta, gal net ne visi pacientai supranta. Juk esat viešas asmuo, tad kartais reikėtų savo viešus išstojimus šiek tiek koreguot. Kalbu tik kaip jūsų FB draugė, nes nei rinkėja negaliu būt, nei paciente, turbūt, nebūsiu. Taigi, nesu niekaip asmeniškai suinteresuota, paprasčiausiai draugiškai patariu“, – nuomone pasidalijo viena komentatorė.

Nors naujausias anekdotas vis dar viešas, tačiau D. Žebrauskas įvedė tam tikrus saugiklius, kad ne visi matytų jo skleidžiamą humorą. Po publikuoto straipsnio apie įžeidžiantį jo anekdotą, politikas užblokavo kai kuriuos žurnalistus, kad šie negalėtų matyti D. Žebrausko skleidžiamo turinio.

Naktinis išsiliejimas

Sekmadienį visų dėmesį prikaustė Pasaulio futbolo čempionato finalas, kuriame susitiko Argentina ir Prancūzija. Po Argentiniečių pergalės TS-LKD narys, medikas D. Žebrauskas, dabar jau buvęs kandidatas į Kauno tarybos postą, išsiliejo.

Konservatorius socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kaip pats įvardijo, anekdotą apie tris gėjus ir futbolą.

„Kalbasi trys gėjai. Vienas sako: man patinka tamsūs, kitas – man šviesūs. Trečias sako, kad man šlovės reikia.

– Kaip suprasti, kad šlovės reikia?

– Na įsivaizduokit esu Leonelis Messi, žaidžiu pasaulio futbolo čempionato finale su prancūzais. Paskutinė pratęsimo minutė, o rezultatas 3:3. Apsivarau vieną gynėją, antrą, trečią, išeinu prieš vartininką, spiriu iš 3 metrų į tuščius vartus… Ir nepataikau! Tada 100 tūkst. žiūrovų pašoka ir šaukia py****s, py****as!“ – tokį įrašą paliko D. Žebrauskas.

Feisbuko nuotr.

Žaibiškai paplito internete

Toks politiko komentaras nepraslydo pro internautų akis. „Facebook“ vartotojai gėdino mediką dėl tokių įrašų ir teigė, kad tai neetiška.

„O, kokio grožio atneša mums pasaulio čempionato aistros, ir kaip autoriui bus sunku ryte!“ – taip įrašą pradėjo komunikacijos ekspertas Andrius Baranauskas.

Jis priminė sąvokų „gėjus“ ir „py****as“ skirtumus.

„Tekste gerbiamas autorius, kandidatas į Kauno miesto tarybos narius, naudoja žodžius „gėjai“ ir „py***ai“ taip, tarsi jie reikštų tą patį. Bet nereiškia, ir skirtumas – labai didelis. Paaiškinu. Gėjai – tokie pat žmonės kaip aš, tu, jis, jie. Ir kaip bet kas aplink. Vienintelis dalykas – emocinius ir seksualinius santykius jie kuria tarp vyrų. Dėl ko man, tau, jam, jiems ir bet kam aplink vienodai šviečia, ir teisingai. Lygiai kaip vienodai šviečia, kokiais džinsais rengiasi ar ką pusryčiams valgo.

O tai kas tada yra „py***ai“? O štai šis terminas, mielieji, reiškia jau ne seksualinę pakraipą, bet dvasinę bei moralinę būseną. Konkrečiai šiuo atveju jis taikytinas juokučio autoriui. Vilkimės, kad juokučio autorius ryte ne tik atgailaus skaudančia galva, bet ir pasinaudos proga pagilinti terminologijos žinias, o ateityje sąvokų nebepainios“, – D. Žebrausko žinutę išanalizavo A. Baranauskas.

Pašiepti įvairias Lietuvos aktualijas nevengiančio „Facebook“ puslapio „Valstybinis tautos frontas“ autoriai taip pat išdėstė savo poziciją dėl D. Žebrausko komentaro.

Jau geriau būtų sakęs, kad katė perbėgo klaviatūrą.

„Nusišypsokime drauge su TS-LKD kandidatu į Kauno miesto savivaldybės tarybą“, – prie nuotraukos su politiko komentaru rašė minėtame puslapyje.

Sarkazmo negailėjo ir pavieniai internautai. „Žebdrauskai, jau turbūt nelaimėsi“, – juokavo jie.

Įsilaužė į paskyrą?

Ilgai laukti nereikėjo ir pats D. Žebrauskas savo „Facebook“ profilyje parašė, kad neva įrašą apie gėjus, futbolą paliko ne jis.

„Sveiki, noriu informuoti, kad buvo įsilaužta į mano FB paskyrą, iš kurio parašytas postas apie finalo peripetijas. Noriu atsakingai pareikšti, jog neturiu nieko bendro su turiniu, kurį parašę įsilaužęs į mano paskyrą asmuo“, – aiškino konservatorius.

Feisbuko nuotr.

Tačiau internautai po šiuo įrašu pradėjo klausinėti, kur įrodymas, kad politikas kreipėsi į „Facebook“ dėl įsilaužtos paskyros? Į tai D. Žebrauskas nieko neatsakė, tik apribojo galimybę komentuoti po jo įrašu.

Tuomet komentarai persikėlė į minėto „Valstybinio tautos fronto“ puslapį bei po A. Baranausko įrašu. Internautai juokavo, kad tai buvo pats blogiausias atsiprašymas ir visiškai jų neįtikino.

„Jau geriau būtų sakęs, kad katė perbėgo klaviatūrą“, – rašė vienas jų.

Kiti atkreipė dėmesį, kad tai jau ne pirmas atvejis, kuomet D. Žebrausko „Facebook“ profilyje pasirodo neaiškus juokelis – tai apie blondines, tai apie kitus politikos veikėjus. Po to vis seka ta pati melodija, esą įžeidžiančius komentarus rašė ne pats D. Žebrauskas, o kažkoks įsilaužėlis.

Į tarybą neis

Kilus skandalui dėl įžeidžiančio pasisakymo, sureagavo ir kiti konservatoriai, teigę, kad jiems su D. Žebrausku – ne pakeliui.

„TS-LKD Kauno štabas kreipėsi į TS-LKD Prezidiumą, kad kandidatas būtų nedelsiant pašalintas iš sąrašo. Negalime toleruoti tokio elgesio ir komentarų iš etikos pusės“, – po įrašais komentavo konservatorė Andrijana Filinaitė.

Tačiau, panašu, jog partijos svarstymo neprireikė – D. Žebrauskas pratrynė aistras sukėlusius įrašus ir pats savo noriu išsibraukė iš kandidatų sąrašų. Tai „Kauno dienai“ patvirtino ir TS-LKD frakcijos pirmininkas Paulius Lukševičius.

„Neigiamai vertiname, bet kolega suprato savo klaidą ir pats išsibraukė iš sąrašo. Manau, kad reikės susirinkti su kitais partiečiais ir aptarti, ką galima viešai skelbti, o ko ne“, – teigė P. Lukševičius.

Dar pasiteiravome, ar jį įtikino D.Žebrausko pasakymas, jog buvo įsilaužta į paskyrą ir įrašą esą paliko kažkas kitas, tačiau TS-LKD Kauno skyriaus pirmininkas to nevertino.

Ketvirtadienio vakarą išsiųstame laiške B. Johnsonui torių parlamentaras Chrisas Pincheris (Krisas Pinčeris) pranešė, kad traukiasi iš pareigų, nes praėjusį vakarą išgėrė „per daug“ ir „sukėlė nepatogumų sau ir kitiems žmonėms“.

Virtinėje pasirodžiusių pranešimų buvo teigiama, kad jis taip pat kaltinamas privačiame klube „Carlton Club“ Londono centre viešai grabinėjęs du vyrus. Dėl tokio jo elgesio Konservatorių partija sulaukė skundų, sakoma juose.

Jo pasitraukimas iš drausmintojų ir B. Johnsono vyriausybės yra naujausias iš virtinės pastaraisiais mėnesiais kilusių skandalų.

Balandį konservatorių parlamentaras Neilas Parishas (Nilas Parišas) atsisakė mandato prisipažinęs, kad žiūrėjo pornografiją savo telefonu darbo metu Bendruomenių Rūmuose. Tuo metu buvęs Veikfildo deputatas Imranas Ahmadas Khanas (Imranas Ahmadas Chanas) buvo pasiųstas į kalėjimą dėl vieno paauglio lytinio užpuolimo.

B. Johnsonas ir pats išgyveno daugybę nemalonumų, įskaitant vadinamąjį vakarėlių Dauningo gatvėje skandalą. Pastarasis praėjusį mėnesį išprovokavo balsavimą dėl pasitikėjimo jo vyriausybe, kurį jis atlaikė nedidele balsų persvara.

Po Ch. Pincherio atsistatydinimo B. Johnsonui teks ieškoti dar vieno kandidato į svarbų konservatorių postą, kai po pralaimėjimų dviejuose vietos rinkimuose praėjusį mėnesį atsistatydino Konservatorių partijos pirmininkas Oliveris Dowdenas (Oliveris Daudenas).

Šaltinis Dauningo gatvėje britų žiniasklaidai sakė, kad partija dėl Ch. Pincherio veiksmų nesiims jokių priemonių, ir jis liks konservatorių frakcijos parlamentaru.

Borisas Johnsonas turi atsakyti į rimtus klausimus, kodėl Chrisui Pincheriui apskritai buvo patikėtos šios pareigos.

Tačiau ši žinia iš karto išprovokavo neigiamą reakciją, o B. Johnsonas sulaukė raginimų sustabdyti jo narystę konservatorių frakcijoje ir atlikti tolesnį vidaus tyrimą dėl jo elgesio.

Vyriausiojo drausmintojo pavaduotojo pareigas Ch. Pincheris ėjo nuo vasario mėnesio. Viena partijos drausmintojo pareigų yra partinės drausmės užtikrinimas.

Opozicinės Leiboristų partijos teigimu, šis epizodas parodė, „kaip suprastėjo visuomeninio gyvenimo standartai vadovaujant Borisui Johnsonui“.

„Borisas Johnsonas turi atsakyti į rimtus klausimus, kodėl Chrisui Pincheriui apskritai buvo patikėtos šios pareigos ir kaip jis gali likti konservatorių parlamentaru“, – sakė leiboristų lyderio pavaduotoja Angela Rayner (Andžela Rainer).

„Konservatorių partija taip paskendusi purve ir skandaluose, kad yra visiškai nepajėgi spręsti Britanijos žmonėms kylančių iššūkių“, – pridūrė ji.

B. Johnsonas tik ketvirtadienį sugrįžo į Londoną po devynias dienas trukusių užsienio kelionių, kurių metu jis dalyvavo trijuose tarptautiniuose aukščiausiojo lygio susitikimuose Ruandoje, Vokietijoje ir galiausiai Ispanijoje.

Jis bando įveikti nuo praėjusios vasaros jį ir vyriausybę užgriuvusios nemalonumus, netylant raginimams atsistatydinti.