„Konsoliduojame keturias nacionalines plėtros įstaigas. Sujungus jų resursus, žinias ir kompetencijas bus suformuota nauja struktūra, kuri leis pritraukti daugiau privataus kapitalo ir užtikrins didesnes investicijas į strategines valstybei sritis, – pranešime sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Vyriausybė posėdyje nusprendė padidinti „Invegos“ įstatinį kapitalą 45,4 mln. eurų – iki 53,4 mln. eurų. Naujos struktūros organizacijos kapitalas didinamas įvertinus visų prijungiamų įmonių vertę.

„Ženkliai didesnis konsoliduotos nacionalinės plėtros įstaigos kapitalas leis pritraukti daugiau privačių lėšų, didins investuotojų pasitikėjimą ir tuo pačiu leis įvairiems ekonomikos sektoriams pasiūlyti daugiau investicijų“, – pranešime sakė „Invegos“ vadovas Kęstutis Motiejūnas.

Pasak jo, kol kas visa konsoliduojamų įmonių veikla bus tęsiama įprastai.

„Šių metų pabaigoje ir kitų pradžioje reorganizacija įsibėgės, kuomet prie „Invegos“ bus visiškai prijungtas Žemės ūkio paskolų garantijų fondas bei perkelta dalis VIVA funkcijų ir darbuotojų. Po to seks VIPA veiklos perkėlimas“, – teigė K. Motiejūnas.

Ministrės teigimu, grupė skatins ilgalaikes investicijas valstybei strategiškai svarbiose srityse, kurioms trūksta finansavimo,  bei formuos palankų joms klimatą. Ji nekonkuruos su privačiomis finansų įstaigomis, tačiau priešingai – jas papildys.

Teigiama, jog nauji ir esami fondai bei finansavimo priemonės bus prieinami vienoje vietoje, todėl neliks fragmentiškumo, konkuravimo tarpusavyje ir dubliavimo, bus taikomas „vieno langelio“ principas tiek klientams, tiek investuotojams.

Vyriausybės programoje numatytas siekis, jog konsoliduota įstaiga veiktų kaip savarankiška ir politiškai nepriklausoma.

Konsolidaciją planuojama užbaigti kitais metais.

Ministrė tvirtina, kad tokiu sprendimu būtų užpildomos tam tikros rinkos nepakankamumo spragos, efektyviau panaudojant valstybės paramos ir Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšas.  

„Matome, kad tų struktūrinių fondų lėšų, kurios ateitų ir būtų tiesiog įleidžiamos į rinką, nepakanka, ir reikia naudoti finansines priemones, jas naudoti efektyviau tam, kad būtų galima užpildyti rinkos nepakankamumą ir finansuoti strateginius tikslus, kurie yra įvardinti visuose nacionalinio planavimo dokumentuose“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo G. Skaistė.

Kaip aiškina finansų ministrė, šios keturios įstaigos veikia konkrečiuose sektoriuose, tačiau jų priemonės persidengia ir yra dubliuojamos. Vis tik ji akcentavo, kad konsoliduota įstaiga pirmiausiai veiktų sektoriuose, kuriuose rinka neužtikrina reikalingo finansavimo, tačiau nekonkuruotų su komercinėmis finansų institucijomis.

„Šios konsoliduotos įstaigos esminiai akcentai būtų tokie, kad, nepaisant to, kas yra kalbama viešoje erdvėje, visgi ši įstaiga nekonkuruotų su rinka ir užpildytų rinkos nepakankamumą ten, kur toks trūkumas yra. Tai nebūtų mažmeninis bankas, kaip kartais irgi yra diskutuojama“, – pažymėjo G. Skaistė.

A. Armonaitė dėl šio sprendimo susilaikė

Vis tik šiuo klausimu skeptišką požiūrį išsakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Ji pažymėjo, kad konsoliduota įstaiga veiktų „Invegos" pagrindu bei vykdytų verslo finansavimo funkciją, todėl, jos nuomone, naujosios įstaigos akcininke turėtų būti Ekonomikos ir inovacijų (EIM), o ne Finansų ministerija, kaip kad numatyta protokoliniame nutarime.

„Vis dėlto Ekonomikos ir inovacijų ministerija, aš asmeniškai ir komanda, tikime, jog Ekonomikos ir inovacijų ministerija galėtų būti šios įstaigos akcininkas, turint omeny, jog daugiau negu 50 proc. priemonių yra skirta verslui. Esame atsakingi už konkurencingumo politiką, „Invegos" pagrindu daromą. Prašau priimkite mano susilaikymą ir rezervacijas", – tvirtino A. Armonaitė.

I. Šimonytė: ši institucija nėra tik apie EIM poreikius ir atsakomybės sritis

Nors premjerė Ingrida Šimonytė ir sutiko su A. Armonaitės išdėstytais argumentais, tačiau taip pat pažymėjo, kad konsoliduota nacionalinės plėtros įstaiga veiktų ir kitų ministerijų atsakomybės srityse.

„Aš siūlyčiau tvirtinti protokolą taip, kaip siūlo Finansų ministerija, dėl tos paprastos priežasties, kad ir pati institucija nėra tik apie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos poreikius ir atsakomybės sritis, bet taip pat ir dar apie kokių keturių ministerijų atsakomybės sritis ir tuo požiūriu, sakyčiau, kad Finansų ministerijai tiesiog pavyktų išlaikyti neutraliausią požiūrį į tos institucijos veikimą, kadangi iš esmės taškas yra ne konkretaus lauko atstovavimo ir konkretaus lauko politikos, o toks labiau makroekonominis, ir čia turbūt svarbiausias dalykas yra, kokį poveikį ta institucija gali potencialiai kelti valstybės finansams“, – tikino I. Šimonytė.

Todėl ministrė pirmininkė pasiūlė priimti protokolinį nutarimą, o dėl akcininko pasirinkimo ir kitų detalių, pasak jos, būtų apsispręsta šiuo klausimu suformuotoje darbo grupėje.

„O dėl priemonių modeliavimo pasirinkimo ir tų kitų dalykų tai manau, kad visa tai galima ruošiant koncolidavimo planą logiškai susidėlioti", – pridūrė I. Šimonytė.

Rinkos trūkumą efektyviai padengti trukdo dabartinės sistemos fragmentacija

Pagrindinė problema, kurią, pasak Finansų ministerijos, siekiama spręsti konsoliduojant nacionalines plėtros įstaigas – nepakankamas finansavimas rinkos trūkumui padengti. Šiuo metu Lietuvoje veikiančių NPĮ (VIPA, INVEGA, VIVA ir ŽŪPGF) valdomas portfelis sudaro 4,2 mlrd. eurų, kai išankstiniai vertinimai rodo, kad rinkos trūkumas 2014–2020 m. laikotarpiu sudaro 6,5 mlrd. eurų, o pratęsus jį iki 2027 m. – dar bent 4,3 mlrd. eurų. Be to, Lietuvoje vidutinis finansinių priemonių sverto efektas (pritrauktos privačios investicijos) tesiekia 1,7, kas rodo, jog esamas modelis nepakankamai efektyvus – veikiant atskiroms NPĮ neišnaudojamas privačių lėšų pritraukimo potencialas.

Rinkos trūkumą efektyviai padengti trukdo dabartinės sistemos fragmentacija – konsolidavus NPĮ, siekiama aktyviau diversifikuoti finansavimo šaltinius ir fokusuotis į privačių bei institucinių investuotojų pritraukimą.

Be to, šiuo metu visos minimos agentūros veikia pagal skirtingas strategijas, turi atskirus valdymo modelius ir finansavimo šaltinius. Ministerija pažymi, kad trūksta tvarios ir vieningos Lietuvoje veikiančių NPĮ investavimo strategijos, kuri leistų optimaliai planuoti ir valdyti investicijas skirtinguose sektoriuose, užtikrintų jų sinergiją ir tikslingai nukreiptų investicijas strategiškai svarbių projektų finansavimui.

Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis BNS sakė, jog ministerijų kancleriams buvo pristatytos išorės ekspertų parengtos galimybės konsoliduoti teisės paslaugų, komunikacijos, protokolo ir vidaus audito funkcijas.

„Teisės srityje konsoliduoti turbūt yra sudėtingiausia, bet, greičiausiai, labiausiai reikalinga“, – teigė D. Matulionis.

Šiuo metu teisės departamentus ar skyrius turi dauguma ministerijų ar joms pavaldžių įstaigų. Pasak vicekanclerio, dalyje atvejų tai lemia „koordinavimo trūkumą“.

Išorės ekspertai ministerijų atstovams pristatė tris alternatyvas – konsoliduoti pagalbines teisines funkcijas, centralizuoti teisines funkcijas ministerijose arba steigti bendrą vyriausybinį teisės centrą.

„Tai būtų pats įdomiausias variantas, nes tada ministrai galėtų priiminėti konkrečius politinius sprendimus, tas teisės biuras galėtų rengti teisės aktus“, – sakė D. Matulionis.

Pasak jo, teisinių funkcijų konsolidavimas leistų sutaupyti ir dirbti efektyviau.

„Jie (ekspertai) išskyrė tai kaip alternatyvas, bet mes diskusijoje manėme, kad tai galėtų būti tam tikri konsolidavimo etapai“, – kalbėjo Vyriausybės vicekancleris.

D. Matulionio teigimu, ekspertų išvados bus pristatytos ir ministrams, o šie turėtų priimti galutinį sprendimą.

Ministerijų atstovams taip pat buvo pristatyta rekomendacija, kad sujungti komunikacijos ir protokolo funkcijas nėra poreikio.

Tuo metu vidaus audito funkciją galėtų kurti centralizuoti padaliniai, sakė Vyriausybės vicekancleris.

Kai kuriose vyriausybinėse įstaigose šiuo metu yra konsoliduotos buhalterijos ir personalo administravimo funkcijos.