Verslas griūva akyse
Netoli Agluonėnų, už 20 kilometrų nuo Klaipėdos, veikia bendrovė "Kontvainiai", auginanti tūkstančius kiaulių.
Arčiausiai šio kiaulių komplekso yra verslininko Vytauto Račkausko kaimo turizmo sodyba ir restoranas.
Pastaraisiais metais jo verslas ne itin klesti dėl aplink beveik nuolat tvyrančio gyvulių srutų, kuriomis laistomi ir aplinkiniai laukai, tvaiko.
Restoraną verslininkas pradėjo statytis prieš maždaug 30 metų, kai tas kiaulių kompleksas ten jau stovėjo. Kiaulių tada buvo laikoma iki 12 tūkst., sanitarinė zona siekė 500 m.
Srutų į laukus tada esą niekas neveždavo, o pavasarį susikaupusios srutų lagūnos būdavo išlaistomos per kelias savaites, ir smarvė aplinkui būdavo tik epizodiškai.
Prieš kelerius metus kiaulininkystės ūkis buvo atnaujintas, gyvulių padaugėjo 50 proc., sanitarinė zona padidinta iki vieno kilometro, taip esą dalis turizmo sodybos pateko į kiaulidės sanitarinę zoną.
"Ir dabar visas kiemas dvokia, galite atvažiuoti, patys įsitikinsite. Bendraujame su kiaulių augintojais nuolat. Jie su pretenzijomis sutinka, tikina, jog daro, ką gali, kad to nebūtų. Bet sako, kad yra teisūs. Esą laistyti srutomis laukus leidžia įstatymai", – teigė V.Račkauskas.
Dėl šios situacijos gera vardą turintis restoranas nuolat praranda klientus.
Kai kurie atvykę ir užsisakę maisto išvažiuoja, nes juos išgena iš laukų sklindantis tvaikas.
Atšaukė įmonės šventę
Esą buvo ne vienas atvejis, kai suplanuoti ir verslo atstovų pobūviai šiame restorane buvo atšaukti būtent dėl iš kiaulidės ir laukų sklindančio kvapo, nes žmonės čia negali valgyti – pykina smarvė.
Buvęs Klaipėdos meras, pramonininkų asociacijos atstovas Rimantas Taraškevičius patvirtino, kad jo įmonės "Monolitas" darbuotojams buvo planuota surengti Statybininkų dieną "Agluonos" restorane.
"Savo darbuotojams norėjome surengti šventę. Pasamdėme renginio organizatorius, kurie prieš savaitę nuvyko į vietą, kad viską suderintų. Bet grįžę jie pasakė, kad sumanymą reikia atšaukti, nes lauke tokia smarvė, kad neištversime. Todėl pobūvį perkėlėme į kitą vietą už 20 kilometrų, į Veiviržėnus", – neslėpė R.Taraškevičius.
"Ir tai yra ne vienintelis atvejis. Mano verslui tai kerta visu baisumu. Mes nenorime su niekuo pyktis, suprantu, jog nebus, kad nesmirdėtų. Bet kaip padaryti, kad gerai būtų visiems?" – retoriškai klausė kiaulių komplekso kaimynystėje restoraną turintis V.Račkauskas.
Nevilties kupini laiškai
Nuo smarvės kenčia ne tik Agluonėnų apylinkėse dirbantys verslininkai. Diskomfortą patiria ir visi miestelio gyventojai.
Namuose tvyro tvaikas, kaip tvarte.
"Aš gimusi ir augusi Agluonėnuose ir čia po studijų dabar vėl gyvenu. Nemalonių kvapų problema miestelyje yra labai didelė, nes vasaros rytais, kai atsikeli, namuose tvyro tvaikas, kaip tvarte. Ryte ir vakare būna toks dvokas, kad norisi langus užsidaryti, bet negali, nes karšta. Mane ta smarvė žudo", – skundėsi Agluonėnų gyventoja Rima (vardas pakeistas – A.D.).
Kitas Agluonėnų gyventojas Artūras (vardas pakeistas – A.D.) teigė, kad stipresni vakarų ir pietų vėjai, atnešantys kiaulidės tvaiką ir išlaistytų srutų kvapą nuo laukų, žlugdo gyvenimą.
"Esu tikras, kad yra galimybių kontroliuoti tą smarvę. Kai būna šventės, kai seniūnė paprašo, tada būna gerai. Vadinasi, galima padaryti, jog nesmirdėtų, bet turbūt tai yra brangu. Regis, mūsų kraštuose kiaulės svarbesnės už žmones", – kalbėjo Artūras.
Birželio 29 d. agluonėniškis atsiuntė laišką: "Vakar ir šiandien tiesiog viskas skęsta smarvėje, nes net 4 cisternos be perstojo iš kiaulidės vežamos laistyti. Veža per miestelį. Tiek prisipila, kad tiesiog teka per viršų ant asfalto. Žmonės dejuoja, bet niekas nieko padaryti negali. Nėra žodžių. Jie kaip karaliai, jaučiantys "stogą", skandina Agluonėnus ir aplinkines gyvenvietes smarvėje. Šiandien sekmadienis ir viskas tas pats netgi iš ankstaus ryto. Vakar dar kentėjome užsidarę langus, šiandien teks važiuoti iš čia, nes neįmanoma."
Liepos 19 d. laiškas: "Turime vaizdo įrašą, kaip iš pat ryto per pačius Agluonėnus važinėja atviros cisternos, laisto ant kelio srutas bei išpila jas kaimo pašonėje."
Istorinės gyvenvietės kaimynai
Bendrovėje "Kontvainiai" šiuo metu yra auginama apie 18 tūkst. kiaulių.
Viena kiaulė, pasak vieno iš įmonės savininkų Valdemaro Sadaunyko, nuo gimimo iki skerdimo išskiria apie kubinį metrą srutų, tai yra tūkstantį litrų. Tad ilgainiui įmonėje susikaupia įspūdingi kiekiai.
"Mes turime srutų lagūnas, kurias paveldėjome su ta įmone, jos labai didelės. Tai dar tarybinių laikų technologijos dalis, anksčiau jose buvo kaupiamos srutos visą laiką, o paskui būdavo išlaistomos laukuose. Dabar mes tų lagūnų paviršių dengiame tam tikromis medžiagomis, kurios neleidžia garuoti amoniakui. Pernai pasistatėme ir šiemet tik pradėjome eksploatuoti naujas talpyklas, betoninius srutų rezervuarus, iš kurių niekas neišgaruoja. Šitas sandėliavimo būdas yra pats geriausias. Mes dedame visas pastangas, kad susitvarkytume savo ūkį", – tvirtino V.Sadaunykas.
Pasak savininko, tose talpyklose srutos laikomos prieš jas atiduodant ūkininkams.
Iš "Kontvainių" srutas ima trys Agluonėnų ūkininkai.
"Mūsų įmonė įkurta 1978 m., viskas yra įteisinta ir teisėta, o dabar susilaukiame spaudimo. Kažkas įsigijo kažkokią sodybą netoliese ir tikėjosi, kad čia bus Šveicarija. Jam nepatinka kvapai. Mes darome, kas įmanoma, kas mūsų jėgoms. Žmonės yra ne visada teisūs, nes visa Europa šitas organines trąšas grąžina į dirvožemį", – tikino V.Sadaunykas.
Kova baigėsi pralaimėjimu
Agluonėnų apylinkėse gyvenanti verslininkė, Veiklos moterų sambūrio pirmininkė, buvusi Klaipėdos rajono vicemerė Genovaitė Sinskienė puikiai pamena tą laiką, kai plečiantis šiam kiaulių ūkiui kilo didelis vietos gyventojų pasipriešinimas prieš leidimų išdavimą šiai veiklai.
"Mes tada nieko negalėjome įrodyti, nes viskas atitiko sanitarines normas, visus aplinkosauginius reikalavimus, ir jie plėtėsi. Tada nebuvo įvertinta, kokioje aplinkoje vystys tą kiaulininkystės verslą. O juk Agluonėnai – Mažosios Lietuvos kraštas ir yra labai daug kaimo turizmo sodybų. Jų savininkai nemažai į tai investavo, kai kurie gavo ES paramą, ėmė banko paskolas. Tačiau jų perspektyvos labai abejotinos, nes vietiniai žmonės tą laukuose laistomų srutų kvapą dar gali pakentėti, bet atvykę turistai – tikrai ne", – tvirtino G.Sinskienė.
G.Sinskienė pastebėjo, kad sovietmečiu fermas paprastai stengdavosi kurti ant pačių gražiausių upelių krantų.
Agluonos pakrantėje irgi atsirado kiaulidė, o Agluonėnai juk vienas gražiausių miestelių Lietuvoje.
Pagal įstatymus gyvenamojo namo, kur gyvens keturi žmonės, ant upelio kranto statyti negalima, o kiaules auginti galima.
"Čia ne argumentas – "mes atėjome, mes taip radome". Mes visi juk keičiamės. Ir kodėl dabar reikėtų leisti vystyti ūkinę veiklą ant Agluonos kranto? Beje, pagal įstatymus gyvenamojo namo, kur gyvens keturi žmonės, ant upelio kranto statyti negalima, o kiaules auginti galima. Įsivaizduojate, kokia nesąmonė?" – stebėjosi G.Sinskienė.
Ūkininkų – savi argumentai
Tačiau didžiausia bėda šiuo metu srutų liejimas aplinkiniuose laukuose.
Žemės ūkio ministerija pastaraisiais metais esą skatina ūkininkus kuo daugiau naudoti organinių trąšų – karvių mėšlą, vištų mėšlą, kiaulių ir karvių srutas.
Antanas Lučinskas – vienas iš trijų Agluonėnų ūkininkų, imantis srutas iš "Kontvainių" įmonės.
Paklaustas apie gyventojų skundus dėl ant laukų purškiamų srutų tvaiko, pašnekovas patikslino: "Ne gyventojai skundžiasi, bet vienas žmogus tuo skundžiasi, kuris neseniai nusipirko nekilnojamąjį turtą ir labai piktas, nes jo niekaip negali parduoti. Bet tikrai galiu užtikrinti, kad, kalbant apie kvapus, situacija geresnė nei prieš 3–4 metus, kadangi mes bendradarbiaujame su seniūne, su miestelio bendruomene, yra suderinamas srutų vežimo laikas. O tai, kas dabar vyksta, yra raganų medžioklė."
Ūkininkas tvirtino, kad per didelius karščius stengiasi srutų nevežti.
Be to, ant ariamos žemės srutas pagal įstatymą galima pilti tik nuo balandžio pradžios iki birželio vidurio. Paskui srutas galima purkšti tik ant pūdymų ir ant pievų.
"Šiemet mes gal 20 tūkst. kubinių metrų srutų išsivežėme. Per sezoną purškiame pusantro mėnesio, bet nebūna taip, kad purkštume vienoje vietoje. O kad kvapo nebūtų, mes, nupurškus srutomis dirvonuojančius laukus, iš karto juos užariame. Dabar srutas pilsime tik rugpjūčio 15 ar 20 dieną, viskas priklausys nuo orų. Lauksime, kad atvėstų, kad būtų kuo mažiau smarvės. Ar dabar nesmirda? Vakar užuodžiau, bet tas tvaikas būna epizodiškas ir ne kažkoks baisus", – tikino Antanas Lučinskas.
Išaugo būsto paklausa?
Agluonėnų seniūnė Laima Tučienė pripažino, kad srutų tvaiko problema miestelyje turbūt egzistuos visada.
"Prieš keletą metų kreipėmės į visas tarnybas dėl kvapų patikrinimo. Tada buvo dideli karščiai, ir ūkininkai laistė srutas. Kvapų pasitaiko ir dabar, bet kad dvoktų nuolat, to tikrai nėra. Gyventojai informuojami, kada planuojami tie didieji srutų laistymo darbai laukuose. Nėra šimtu procentų viskas gerai, bet džiaugiamės, kad pamažu atsiranda abipusis supratimas. Mes negalime uždrausti ūkininkauti ūkininkams, o jie turėtų naudoti tik tvarkingą techniką, kad nepažeistų įstatymų, bet paisytų ir žmogiškųjų dalykų. Ūkininkai yra nuolat stebimi", – kalbėjo L.Tučienė.
Agluonėnų seniūnijos teritorijos plotas – 5,6 tūkst. ha, jame išsidėstę 14 kaimų, kuriuose gyvena apie 1,2 tūkst. gyventojų. Pačiuose Agluonėnuose gyvena apie 600 gyventojų.
"Tai nedidelė jauki šiuolaikinė gyvenvietė ant Agluonos upės kranto. Nedideli atstumai iki Priekulės, Gargždų, Klaipėdos, Šilutės, gera infrastruktūra, graži aplinka, švara ir tvarka skatina į Agluonėnus keltis vis naujus gyventojus iš Klaipėdos ir tolimesnių vietų, dėl to pastaruoju metu išaugo sklypų gyvenamųjų namų statybai, butų ir namų paklausa", – rašoma Agluonėnų seniūnijos interneto svetainėje.
