Išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims
KAIP YRA DABAR? Savarankiškai dirbantys asmenys pretenduoti į 257 eurų dydžio išmoka už pilną mėnesį gali, jeigu atitinka tris sąlygas: jų veikla yra registruota bent 3 mėn. iki karantino paskelbimo, gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar prilyginamus teisinius santykius neviršija 607 eurų „ant popieriaus“, o jei tai juridinis asmuo, jis negali būti bankrutuojantis ar likviduojamas. Išmoką skiria Užimtumo tarnyba, moka „Sodra“. Ji mokama kas mėnesį, kol galioja ir ekstremali situacija, ir karantinas. Karantinui pasibaigus, išmoka mokama dar du mėnesius, o vėliau mokėjimas nutraukiamas.
KAIP SIŪLOMA? Pataisomis siūloma 257 eurų dydžio išmoką už pilną mėnesį mokėti savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie atitinka anksčiau nurodytas tris sąlygas, bet tik tuo atveju, kai įvesdama lokalų ar visuotinį karantiną Vyriausybė nustato ūkinės veiklos ribojimus, o savarankiškai dirbantis asmuo įtraukiamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų sąrašą.
Kartu siūloma atsisakyti išmokos mokėjimo po karantino pasibaigimo praėjus dar dviem mėnesiams.
Įmokų atidėjimai įmonėms
KAIP YRA DABAR? Karantino metu ir du mėnesius jam pasibaigus įmonės turėjo galimybę atidėti įmokas „Sodrai“ be jokių palūkanų ir delspinigių. Praėjus dviem mėnesiams po karantino ši priemonė nebuvo taikoma.
KAIP SIŪLOMA? Siūloma sudaryti sąlygas įmonėms atidėti įmokas „Sodrai“ be palūkanų ir delspinigių, bet tik tuo atveju, kai įvesdama lokalų ar visuotinį karantiną Vyriausybė nustato ūkinės veiklos ribojimus, o įmonė įtraukiama į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų sąrašą.
Taip pat siūloma atsisakyti įmokų atidėjimo po karantino pasibaigimo praėjus dar dviem mėnesiams.
Visos kitos pagalbos priemonės
LIGOS IŠMOKOS. Kai savivaldybėse dėl karantino arba dėl infekcijų plitimą ribojančio režimo įvedimo pereinama prie nuotolinio mokymo, už vaikų iki 4 klasės ir vaikų su negalia iki 21 metų priežiūrą tėvams, globėjams, budintiems globotojams ir dirbantiems seneliams gali būti mokamos ligos išmokos, kurios siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Išmokos mokamos tiek, kiek trunka nuotolinis mokymas dėl karantino ar specialaus infekcijų plitimą ribojančio režimo įvedimo.
https://socmin.lrv.lt/ nuotr.
SUBSIDIJOS DARBUOTOJAMS ESANT PRASTOVOSE. Tęsiantis ekstremaliai situacijai darbdaviai darbuotojams gali toliau skelbti prastovas, jeigu negali suteikti darbo. Prastovos metu darbuotojas nedirba, tačiau jam mokama ne mažiau nei minimali mėnesio alga, jeigu darbo sutartyje sutarta dėl visos darbo laiko normos. Tai reiškia, kad darbuotojas gauna 607 eurus „ant popieriaus“ arba 447 eurus „į rankas“.
Apie prastovą per 1 darbo dieną reikia pranešti Valstybinei darbo inspekcijai, o vėliau galima kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl subsidijos.
Darbdavys už prastovoje esantį darbuotoją gali gauti tokio dydžio valstybės subsidiją:
Už darbuotoją, kuris dar nėra sulaukęs 60 metų:
– 90 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai.
– 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų.
Už 60 metų ar vyresnį darbuotoją:
– 100 proc. nuo priskaičiuoti darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai.
– 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų.
SUBSIDIJOS DARBUOTOJAMS JAU DIRBANT. Darbuotojams pradėjus dirbti po prastovų, taip pat įdarbinus Užimtumo tarnybos siunčiamus remiamus bedarbius arba darbdaviui iš Valstybinės mokesčių inspekcijos sudaryto nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių sąrašo gali būti mokamos 6 mėnesių trukmės subsidijos, kurios skirtos atsitiesti po karantino, arba 4 mėnesių, jeigu darbuotojas įdarbinamas terminuotai.
Ši priemonė galioja tik iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Darbdavys už dirbantį darbuotoją gali gauti valstybės subsidiją:
– Už darbuotoją, grįžusį po prastovos (6 mėn. trukmės).
– Už įdarbinamą Užimtumo tarnybos siunčiamą remiamos grupės bedarbį (6 mėn. trukmės).
– VMI sąrašo įmonėms – už ne daugiau nei 10 darbuotojų, jei iš viso įmonėje dirba iki 20 žmonių, arba ne daugiau nei už 50 proc. darbuotojų, jei įmonėje dirba nuo 21 darbuotojo (6 mėn. trukmės). Abiem atvejais neįskaičiuojami darbuotojai, už kuriuos buvo mokama subsidija darbuotojams esant prastovoje – jie gauna kito tipo subsidiją.
– Už darbuotoją, dirbantį pagal sezoninę ar terminuotą sutartį (4 mėn. trukmės).
DARBO PAIEŠKOS IŠMOKA. Užimtumo tarnyboje registruoti gyventojai, kuriems yra suteiktas bedarbio statusas, gali pretenduoti gauti paramą – laikiną darbo paieškos išmoką, kuri gali siekti 42 eurus jau gaunantiems įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką arba 200 eurų negaunantiems įprastos bedarbio išmokos. Išmoka nemokama, jeigu asmuo pradeda dirbti arba gauna paramą mokymusi bei dalyvauja kitose aktyviose darbo rinkos priemonėse.
Ši priemonė galioja tik iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Primenama, kad ne trumpesnį nei 12 mėnesių stažą per dvejus su puse metų iki darbo netekimo įgiję gyventojai, gali gauti įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką, kuri mokama 9 mėnesius. Nedarbo draudimo išmoka yra nuolatinė priemonė.
DIDESNĖS SOCIALINĖS PAŠALPOS IR KOMPENSACIJOS UŽ ŠILUMĄ. Kai žmogus susiduria su finansiniais sunkumais, į savo savivaldybę jis gali kreiptis piniginės socialinės paramos: socialinės pašalpos, kompensacijos už šildymą, karštą bei geriamąjį vandenį. Reaguojant į susidariusią situaciją dėl COVID-19 plitimo buvo priimtos pataisos, pagal kurias teisę į piniginę socialinę paramą įgijo daugiau gyventojų, padidėjo socialinės pašalpos dydis bei išlaidų kompensacijos už šilumą vienišiems asmenims. Šie išvardinti pakeitimai yra nuolatiniai.
https://socmin.lrv.lt/ nuotr.
Nenuolatinė, bet dar galiojanti, yra nuostata, kad 6 mėn. po ekstremalios situacijos ir karantino atšaukimo nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nevertinamas šeimų ir asmenų turimas turtas – tik pajamos. Pasibaigus šiems pusei metų įsigalios nuolatinė nuostata, kad į turtą bus neatsižvelgiama bent 3 mėnesius, kai dėl piniginės socialinės pašalpos kreipiamasi pirmą kartą arba praėjus 24 mėnesiams po paramos gavimo.
DIDESNI VAIKO PINIGAI PLATESNIAM ŠEIMŲ RATUI. Vertinant, ar šeimai gali priklausyti 100 eurų vaiko pinigai su papildoma išmoka, atsižvelgiama ne į 12 praėjusių mėnesių, o 3 mėnesių pajamas. Nepasiturinčia šeima laikoma tokia, kurioje vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 250 eurų, neskaitant pačių vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio.
