Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje registruota 720 aktyvių COVID-19 ligos židinių, savaitę prieš tai jų buvo 546.

Daugiausia ligos židinių yra švietimo, sveikatos apsaugos įstaigose, rodo antradienį paskelbti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys.

Praėjusios savaitės pabaigoje daugiausia – 469 – aktyvių protrūkių registruota ugdymo įstaigose.

Specialistų vertinimu, situacija ten stabilizavosi – palyginti pastarųjų savaičių duomenis, reikšmingų pasikeitimų dėl protrūkių ugdymo įstaigose nėra.

Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, didžiausią dalį šioje statistikoje sudaro pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigos.

Tuo metu protrūkiai ikimokyklinio ugdymo įstaigose siekia beveik 12 proc., skaičiuojant nuo visų šiuo metu registruotų aktyvių protrūkių. 96 proc. šių protrūkių nėra skaitlingi, juose yra mažiau nei dešimt susijusių pirminių atvejų.

Vertinant protrūkių pasiskirstymą regionuose, daugiausia jų registruota Kauno, Klaipėdos, Šiaulių apskrityse, kiek mažiau – Tauragės, Alytaus, Utenos apskrityse.

40-ąją metų savaitę aktyvių protrūkių prieaugį epidemiologai taip pat fiksavo gamybos, prekybos, statybų sektoriuose, tačiau jis nebuvo žymus ir siekė nuo kelių iki keliolikos procentų. Atitinkamai fiksuota 41, 12 ir 8 aktyvūs protrūkiai.

Taip pat daugiau aktyvių protrūkių specialistai praėjusią savaitę nustatė ir gydymo bei socialines paslaugas teikiančiose įstaigose. Gydymo įstaigose fiksuoti 62 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, prieš savaitę jų buvo 61, socialines paslaugas teikiančiose įstaigose – 17, prieš savaitę jų registruota 11.

Maisto pramonės, logistikos ir transporto, žemės ūkio įmonėse, taip pat paslaugų sektoriuje 40-ąją metų savaitę stebimos palankios tendencijos. Šiose srityse protrūkių mažėjimas siekė nuo keliolikos iki net 50 procentų.

NVSC primena, kad protrūkis – tai staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ar ribotą teritoriją, tai yra du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.

„Stebime stabilizaciją epidemiologiniame žemėlapyje, tačiau labai norėtųsi, kad ši tendencija keistųsi į gerą ir mažėtų. Tai priklausys tik nuo mūsų visų pastangų. Judėti atvejų ir protrūkių mažėjimo linkme galime tik, jei žmonės laikysis visų asmeninių saugos reikalavimų kompleksiškai, taip pat labai svarbu, kad kuo daugiau asmenų būtų paskiepyta bent viena COVID-19 vakcinos doze, kas ženkliai  leistų sumažinti sunkių COVID-19 atvejų skaičių. Pajutus bent menkiausius ligos simptomus, rekomenduojama nesilankyti viešose vietose, o kreiptis į medikus ir vykdyti visas jų teikiamas rekomendacijas “, – sako gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Praėjusi savaitė, lyginant su savaite prieš tai, pasižymėjo nežymiu aktyvių protrūkių prieaugiu maisto gamybos, siuvimo, baldų gamybos sektoriuose. Prie jų prisideda logistikos ir transporto sektorius. Statybos sektoriuje protrūkių skaičius išaugo labai minimaliai – nuo 17 prieš dvi savaites iki 18 praėjusią savaitę.

Tuo tarpu protrūkių mažėjimas stebimas paslaugų sektoriuje – nuo 16 iki 9 protrūkių praėjusią savaitę. Mažiau aktyvių protrūkių per praėjusią savaitę užfiksuota gydymo sektoriuje, socialinėse įstaigose – aktyvių protrūkių nebuvo fiksuota.

Taip pat, anot specialistų, naujų tendencijų nestebima ir vertinant užsikrėtimo atvejus šeimose. Duomenys rodo, jog bendroje COVID-19 atvejų struktūroje užsikrėtimų šeimose dalis išlieka svari. Apie 25,6 proc. užsikrėtusiųjų koronavirusine infekcija pastarąją savaitę nurodė, jog susirgo po sąlyčio su šeimos nariu.

Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuoti 365 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, kai savaitę prieš jų buvo 364.

NVSC atkreipia dėmesį, kad protrūkis – staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.

Savaitę prieš tai nustatytas 351 protrūkis, antradienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Jo duomenimis, praėjusią savaitę užsikrėtimo židinių padaugėjo maisto pramonės, paslaugų ir statybų sektoriuose, keletas protrūkių fiksuota gydymo ir socialinės globos sektoriuose.

Tuo metu prekybos, transporto ir logistikos sektoriuose registruota mažiau aktyvių protrūkių nei ankstesnę savaitę.

„Taip pat naujų tendencijų nestebima ir vertinant užsikrėtimo atvejus šeimose. Duomenys rodo, jog bendroje COVID-19 atvejų struktūroje užsikrėtimų šeimose dalis išlieka apie 27 proc., kai užsikrėtusieji koronavirusine infekcija nurodė, jog susirgo po sąlyčio su šeimos nariu“, – teigiama NVSC pranešime.

Epidemiologų vertinimu, situacija šalyje lieka stabiliai sudėtinga.

Statistikos departamento duomenimis, statistiškai šiuo metu serga 15 tūkst. 898 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 61 tūkst. 473.

Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 573,1 atvejo.

Kaip pabrėžia epidemiologai, tai, kad ryškių pokyčių protrūkių struktūroje nefiksuota, yra geras ženklas, nors bendra epidemiologinė situacija išlieka stabiliai sudėtinga.

„Jau kuris laikas matome išaugusias testavimo dėl COVID-19 ligos apimtis. Būtent intensyvesnis testavimas atsiveriančiam verslui yra tas sėkmės raktas, galintis užkirsti kelią protrūkių atsiradimui. Jei infekcijos nepavyksta išvengti, ypač svarbu, kad visi – tiek turėję didelės rizikos, tiek mažos sąlytį – sutiktų tirtis. Taip galime žymiai greičiau lokalizuoti protrūkį, kas verslui leidžia greičiau grįžti į įprastas vėžes, neužmirštant kitų svarbių prevencijos priemonių“, – sako gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė. 

Taip pat, anot specialistų, naujų tendencijų nestebima ir vertinant užsikrėtimo atvejus šeimose. Duomenys rodo, jog bendroje COVID-19 atvejų struktūroje užsikrėtimų šeimose dalis išlieka svari. Apie 27 proc. užsikrėtusiųjų koronavirusine infekcija pastarąją savaitę nurodė, kad susirgo po sąlyčio su šeimos nariu.

Praėjusios savaitės pabaigoje, lyginant su savaite prieš tai, nežymus aktyvių protrūkių prieaugis fiksuotas baldų gamybos ir prekybos, siuvimo įmonėse, taip pat statybų pramonėje. Tuo metu maisto pramonės, transporto ir logistikos, taip pat paslaugų sferose registruota mažiau aktyvių protrūkių nei savaitę prie štai.

Gydymo įstaigose taip pat matomas aktyvių protrūkių mažėjimas – registruota 17 aktyvių protrūkių (prieš savaitę – 22), kaip ir socialinėse įstaigose – praėjusios savaitės pabaigoje registruoti 2 aktyvūs protrūkiai.

Ugdymo įstaigose, praėjusios savaitės duomenimis, registruoti 84 aktyvūs protrūkiai. Šis skaičius kelias pastarąsias savaites išlieka stabilus.

Duomenys rodo, kad gamybos bei prekybos srityse atitinkamai praėjusios savaitės pabaigoje fiksuota 60 (savaitę prieš tai – 53) ir 34 (savaitę prieš tai – 42) aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai.

Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuotas 351 aktyvus COVID-19 ligos protrūkis, kai savaitę prieš tai – 360 protrūkių.

Nors bendra epidemiologinė situacija šalyje išlieka sudėtinga, protrūkių formavimosi darželiuose tendencijos, stebimos pastarąsias kelias savaites, epidemiologų vertinimu, išsiskiria.

„Darželiai pataruoju metu yra tos vietos, į kurias labiausiai krypsta epidemiologų akys. Juose, priešingai nei kitose dvejose svarbiose srityse – socialinėse įstaigose ir gydymo įstaigose – nematome teigiamos dinamikos. Ypač išsiskiria Vilniaus regionas, kur protrūkių darželiuose praėjusios savaitės pabaigoje buvo registruota kone pusė – keturiasdešimt trys iš aštuoniasdešimt septynių“, – sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė, laikinai einanti direktorės pareigas.

Anot jos, kadangi ugdymo įstaigose kontaktas yra labai artimas, neatmestina galimybė, kad prie tokios nepalankios dinamikos Vilniaus regione svariai prisidėjo greičiau perduodama britiškoji koronaviruso atmaina.

Specialistų vertinimu, protrūkiai ugdymo įstaigose kelia susirūpinimą ir dėl to, kad dažnu atveju dėl turėto sąlyčio izoliuojamas didelis skaičius riziką užsikrėsti turėjusių žmonių. Pavyzdžiui, su 87 protrūkiais buvo siejama per 580 COVID-19 ligos atvejų, izoliuota daugiau nei 1,5 tūkst. sąlytį turėjusiųjų bei nustatyta beveik 500 mažos rizikos sąlytį turėjusių asmenų, sakoma NVSC pranešime.

Be to, pasak gydytojos epidemiologės Daivos Razmuvienės, COVID-19 ligos atvejų, fiksuojamų šeimose, taip pat nemažėja, o tai turi reikšmingos įtakos protrūkiams ugdymo įstaigose.

„Apie 30 procentų užsikrėtusiųjų koronavirusine infekcija pastarąją savaitę nurodė, jog susirgo po sąlyčio su šeimos nariu. Aišku, kad šie skaičiai tarpusavyje turi sąsajų, todėl, kaip akcentuota ne kartą, turime būti itin dėmesingi savo ir savo artimųjų sveikatai. Juolab, kad epidemiologinės diagnostikos metu išsiaiškiname, kad į darželį vedami net ir simptomų turintys vaikai, o pasitaiko ir atvejų, kad į darželius vaikus veda tėvai, kurie patys jaučia simptomus“, – sako D. Razmuvienė.

NVSC pranešime pažymima, kad vertinant protrūkius atskiruose sektoriuose, matyti, kad protrūkių skaičius, lyginant pastarąsias dvi savaites, augo ir gamybos bei prekybos srityse, kur atitinkamai praėjusios savaitės pabaigoje fiksuoti 45 ir 33 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai. Prieš savaitę abiejuose sektoriuose buvo registruota po 22 aktyvius protrūkius. Taip pat praėjusią savaitę nežymus aktyvių protrūkių augimas registruotas maisto pramonės, siuvimo, logistikos ir transporto įmonėse.

Baldų gamybos pramonės įmonėse praėjusią savaitę ir toliau fiksuotas aktyvių protrūkių skaičiaus sumažėjimas, kai kovo viduryje šios pramonės srities įmonėse išsiskyrė iš kitų, užfiksavus daugiau nei 20 aktyvių protrūkių.

Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuota 310 aktyvių COVID-19 ligos protrūkių, kai savaitę prieš tai – 279 protrūkiai.

NVSC atkreipia dėmesį, kad protrūkis – staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.

Socialinės globos įstaigose iki vakcinavimo pradžios fiksuoti protrūkiai, su kuriais buvo siejama dešimtys koronaviruso atvejų.

„Svariai sumažėjęs protrūkių socialinės globos namuose, kuriuose dažniausiai gyvena labiausiai koronavirusinės infekcijos pažeidžiami žmonės, skaičius yra ta tendencija, kuri leidžia kalbėti apie lauktus gerėjimo ženklus“, – pranešime teigė laikinoji įstaigos vadovė Giedrė Aleksienė.

„Tai dar kartą įrodo, jog vakcina yra ypatingą reikšmę turintis mokslo prieš virusą laimėjimas ir kad tie, kas jau turi galimybę pasiskiepyti, jos neturėtų atsisakyti“, – sakė ji.

NVSC duomenimis, daugiausia aktyvių protrūkių, kuriuose per pastarąsias dvi savaites registruoti nauji COVID-19 atvejai, praėjusią savaitę fiksuota ugdymo ir gydymo įstaigose – 46 ir 42.

Lyginant su savaite prieš, anot epidemiologų, toks protrūkių skaičius šiose įstaigose išlieka stabilus.

Žymus COVID-19 plitimas fiksuotas prekybos ir baldų gamybos įmonėse. Praėjusią savaitę užfiksuoti 26 protrūkiai šiose įmonėse, kai savaitę prieš – 14.

Specialistai taip pat teigia, kad žymus COVID-19 plitimas fiksuotas prekybos ir baldų gamybos įmonėse. Praėjusią savaitę užfiksuoti 26 protrūkiai šiose įmonėse, kai savaitę prieš – 14.

„Matome, kad infekciją suvaldyti toms įmonėms, kuriose yra didelis darbuotojų skaičius, išties sudėtinga. Dažnai nustatome, kad sunku tinkamai organizuoti pamainas, neįgyvendinami, pavadinkime, epidemiologiškai teisingi sprendimai dėl darbuotojų maitinimo organizavimo“, – teigė NVSC epidemiologė Daiva Razmuvienė.

„Dėl to mūsų specialistai pastaruoju metu daug dėmesio skiria tam vykdami į židinius, vietoje konsultuodami ir kartu padėdami ieškoti geriausių darbo organizavimo sprendimų, siekiant išvengti infekcijos plitimo“, – pridūrė ji.

Praėjusią savaitę septyni aktyvūs protrūkiai registruoti siuvimo įmonėse, 11 – statybos, penki – transporto bei logistikos įmonėse, dar keturi – maisto pramonės įmonėse.

Epidemiologai taip pat teigia ir toliau stebintys tendencijas, kai stabilus išlieka ir šeiminių protrūkių skaičius.

„Vertinant praėjusios savaitės duomenis, matyti, kad užsikrėtimai šeimose ir toliau sudaro apie trečdalį bendrai nustatytų COVID-19 ligos atvejų. Ši tendencija stebima nuo praėjusių metų rudens“, – rašoma pranešime.

NVSC duomenimis, šiuo metu didžiausias protrūkis fiksuotas Visagino ligoninėje, su juo iš viso siejami 56 teigiami atvejai, 40 atvejų siejama su protrūkiu Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, po kelias dešimtys atvejų nustatyta ir įvairiose pramonės įmonėse, ugdymo įstaigose.

Iš viso šalyje šiuo metu registruoti 276 protrūkiai ir su jais susiję beveik 2,2 tūkst. atvejų.

Pasak NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos, laikinai vykdančios direktoriaus funkcijas, Giedrės Aleksienės, džiugu, kad bendradarbiaudamos institucijos gali sukurti visiems patogų ir prieinamą įrankį, kur kiekvienas galės rasti naujausią, aktualiausią informaciją.

„Mūsų epidemiologai Lietuvoje kasdien nustato vidutiniškai po penkiolika naujų koronavirusinės infekcijos protrūkių, taip pat registruojami atvejai, susiję su besitęsiančiais protrūkiais. Tam, kad pateiktume pilnos apimties informaciją, kad žmonės galėtų sekti ir matyti pokyčius, kur jų regione, mieste ar kaimelyje yra, pavadinkime, karštieji taškai, reikalingas vizualinis įrankis. Tad džiaugiamės, kad jau nuo ateinančios savaitės, bendrų pastangų dėka, visuomenei galėsime tokią informaciją pateikti aiškiau“, – sako G. Aleksienė.

LSD generalinės direktorės dr. Jūratės Petrauskienės teigimu, ši protrūkių švieslentė bus skelbiama šalia jau visuomenei pasiekiamos operatyvios COVID-19 statistikos. NVSC epidemiologų duomenų pagrindu parengtoje švieslentėje bus galima matyti, kokiose įmonėse yra fiksuoti židiniai, kokios jie stadijos – pradėti, vykdomi ar baigti, kiek juose nustatyta užsikrėtimo atvejų, kiek žmonių izoliavosi dėl didelės ar mažos rizikos kontakto.

Švieslentė nuo pirmadienio bus automatiškai atnaujinama kasdien, jau įprastu laiku – 9.30 val.