-
Protrūkių identifikavimui bus pasitelkiami ir darbdaviai 1
Susitikimo metu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pateikė praktine veikla pagrįstas įžvalgas ir siūlymus dėl protrūkių valdymo ir su tuo susijusiais iššūkiais kiekvienoje savivaldybėje, pasidalijo bendradarbiavimo su savivaldybių administracijomis patirtimi. Aptarti ir priimti sprendimai, reikalingi siekiant sparčiau identifikuoti ir suvaldyti protrūkius.
Vienu iš svarbiausių nūdienos iššūkių Vilniaus apskrityje įvardytas santykinai per mažas identifikuotų protrūkių skaičius, lyginant su išaugusiu sergamumo rodikliu, t. y. nustatytas protrūkių skaičius neauga taip sparčiai, kaip būtų galima tikėtis, vertinant sergamumą ir karantino atlaisvinimus šalyje. Dėl to tariamasi, kaip į protrūkių algoritmą įtraukti darbdavius ir padėti jiems operatyviai reaguoti ir imtis veiksmų, suvaldant koronaviruso infekcijos plitimą įstaigoje ar įmonėje.
Įprastai esant dviem ir daugiau susirgimų įmonėje NVSC vertina, ar šie atvejai yra susiję epidemiologiškai, o identifikavus protrūkį, konsultuoja, prireikus vyksta į protrūkio vietą, registruoja net ir mažos rizikos sąlytį turėjusius darbuotojus tyrimui dėl koronaviruso infekcijos nustatymo. Bendradarbiaujant su Lietuvos statistikos departamentu, statistiniai duomenys apie protrūkius yra viešinami ir NVSC epidemiologų atnaujinami kasdien. Taikomo reagavimo algoritmo pagrindu SAM yra viešai skelbiama pagrindinė informacija darbdaviams, kaip elgtis įmonėje, kilus COVID-19 ligos protrūkiui.
Be minėtų veiksmų, nuolat ieškoma būdų šį procesą tobulinti. Naujausią iniciatyvą numatoma įgyvendinti, siunčiant unifikuotą žinutę darbdaviams apie galimą protrūkį su pagrindine jo atpažinimui ir valdymui skirta informacija tais atvejais, kai įmonėje ar įstaigoje fiksuojama 5 ir daugiau darbuotojų susirgimų COVID-19 liga, nevertinant jų tarpusavio ryšio. Tokių žinučių tikslas – ne tik operatyviau reaguoti į protrūkius, bet ir padėti darbdaviams atpažinti, kada būtina imtis papildomų koronaviruso valdymo priemonių, kad įstaigos ar įmonės veikla nebūtų sutrikdyta ar nutraukta dėl protrūkio išplitimo ir antrinių užsikrėtimų.
Gegužės 10 d. duomenimis, 14 dienų sergamumo rodiklis visose Vilniaus apskrities savivaldybėse viršijo Lietuvos vidurkį (596,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Nors praėjusio ketvirtadienio duomenis, per 7 paras registruotų teigiamų tyrimų dalis Širvintų ir Ukmergės savivaldybėse buvo didžiausia iš visų apskrities savivaldybių, tačiau šios dienos duomenimis, Švenčionių r. žymiai išaugo teigiamų tyrimų dalis ir siekia 11 proc. Kalbant apie vakcinacijos aprėptis, situacija nedžiuginanti Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose.
Vilniaus apskrityje identifikuotas 101 aktualus protrūkis, iš kurių 33 proc. – vaikų ugdymo įstaigose. Šiuo metu NVSC valdomi didžiausi protrūkiai Vilniaus apskrityje kilo gamybos ir siuvimo įmonėse.
Ypač svarbus operatyvus sąlytį turėjusių asmenų ištyrimas protrūkiuose – be siuntimo atlikti tyrimus mobiliame punkte, balandžio mėnesį NVSC Vilniaus departamentas organizavo testavimą 15 protrūkių atsiradimo vietose.
-
Koronaviruso židiniai – pramonės įmonėse, darželiuose, kitose įstaigose 1
Epidemiologų teigimu, 46 atvejai siejami su Vilniuje veikiančia elektros instaliacijos įmone, 28 – su atliekų perdirbimo įmone Vilniaus rajone, 25 – su plastiko gaminių gamybos įmone sostinėje.
Su Kaune veikiančia tekstilės įmone siejami 25 atvejai, statybos įmone – 13, su plastiko gaminių gamybos įmonėje Klaipėdoje – 18 atvejų.
Su protrūkiu Joniškio rajone veikiančioje žemės ūkio bendrovėje siejami 34 atvejai, 15 – su protrūkiu Joniškio ir Akmenės rajonuose veikiančia logistikos įmone.
Su protrūkiu Kupiškyje veikiančioje komunalines paslaugas teikiančioje įmonėje siejama 20 atvejų, statybų bendrovėje – 12 atvejų, su Panevėžyje veikiančia medienos ir jos gaminių gamybos įmone – 10.
Su protrūkiu Telšiuose veikiančioje medienos ir jos gaminių gamybos įmonėje siejami 24 atvejai, su protrūkiu Mažeikiuose veikiančioje metalo apdirbimo įmonėje – penki.
Tauragėje veikiančioje konditerijos gamybos įmonėje nustatyti devyni užsikrėtimai, Alytuje veikiančioje metalo apdirbimo įmonėje – aštuoni.
Su protrūkiu Marijampolės savivaldybėje veikiančioje medienos ir jos gaminių gamybos įmonėje siejama 17 atvejų, statybų įmone – 13 atvejų, telerinkodaros paslaugas Marijampolėje teikiančioje įmonėje – 15.
Su protrūkiu baldų gamybos įmonėje Zarasuose siejama 12 atvejų.
Protrūkiai – ir darželiuose, kitose įstaigose
NVSC duomenimis, didesni protrūkiai fiksuojami ir įvairiuose šalies darželiuose bei kitose įstaigose.
Didžiausias protrūkis nustatytas Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, su juo siejama 30 atvejų.
20 užsikrėtimų siejama su protrūkiu Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Žiburėlis“, 19 – Kauno rajone esančiame Raudondvario lopšelyje-darželyje „Riešutėlis“.
Su protrūkiu Šiaulių sporto gimnazijoje taip pat siejama 20 atvejų, Varėnos rajono savivaldybėje – 11.
NVSC teigimu, visi šie protrūkiai darželiuose, įstaigose ir įmonėje registruoti kovo mėnesį, kai kurie prasidėję ir vasario pabaigoje.
Epidemiologai tvirtina, kad į pateiktus atvejų skaičius jau įtraukti ir antriniai atvejai, kai COVID-19 patvirtinama žmogaus, kurio darbovietėje registruotas protrūkis, šeimos nariams.
Aktyvių protrūkių – 213
NVSC duomenimis, praėjusios savaitės pabaigoje šalyje iš viso fiksuota 213 aktyvių protrūkių, daugiausia – Kauno (46) ir Panevėžio bei Vilniaus apskrityse (po 41).
Kasdien nustatomų protrūkių skaičius svyruoja nuo 10 iki 20.
Daugiausiai besitęsiančių protrūkių kovo 15-19 dienomis užfiksuota gydymo įstaigose – 42 protrūkiai, 36 – ugdymo įstaigose. Be to, fiksuoti du aktyvūs protrūkiai socialines paslaugas teikiančiose įstaigose.
Vertinant pagal veiklas, praėjusią savaitę ir toliau aktyvūs išliko protrūkiai baldų gamybos ir prekybos įmonėse – savaitės pabaigoje iš viso buvo registruota po 14-lika protrūkių tokią veiklą vykdančiose įmonėse.
Taip pat praėjusią savaitę ir toliau fiksuoti atvejai, siejami su protrūkiais siuvimo ir transporto bei logistikos įmonėse. Tokių aktyvių protrūkių savaitės pabaigoje registruota po septynis. Tuo metu, dar šeši protrūkiai praėjusios savaitės pabaigoje buvo registruoti statybų pramonės įmonėse, keturi – maisto gamybos pramonės įmonėse.
Epidemiologinių tyrimų metu nustatoma, kad tose įstaigose, kuriose nėra galimybės darbo organizuoti nuotoliniu būdu, dažnai nesilaikoma infekcijų prevencijos – nėra ieškoma sprendimų, kaip organizuoti darbą, valdant srautus, taip pat neišvengiama klaidų organizuojant darbuotojų maitinimą, be to, neretai sunkiu uždaviniu tampa ir patalpų valymas.
NVSC ragina darbdavius atsakingai įgyvendinti infekcijos plitimo valdymo priemones: reguliuoti darbuotojų ir klientų srautus, pagal galimybes darbą organizuoti pamainomis, užtikrinti, kad darbuotojai dėvėtų kaukes, jas periodiškai keistų, kad įmonėje būtų laikomasi rankų higienos, atstumų ir kitų nustatytų reikalavimų.
Specialistų vertinimu, protrūkių struktūroje reikšmingą dalį ir toliau sudaro atvejai, susiję su užsikrėtimais šeimose, kurių svarus skaičiaus augimas pradėtas fiksuoti spalio mėnesį. Epidemiologai teigia matantys tendenciją, jog atvejų, kai užsikrečiama šeimose, ir atvejų, kai užsikrečiama darbovietėse, skaičius koreliuoja.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 211 tūkst. 11 žmonių.
Pagal deklaruojamus duomenis, tebeserga 51 tūkst. 79 užsikrėtusieji, tačiau statistiškai skaičiuojama, kad sirgti turėtų 7768 asmenys.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3510 žmonių. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 7103 mirtys.
-
NVSC informaciją apie protrūkius skelbs kas savaitę
„Apibendrinantį praėjusios savaitės protrūkių pranešimą paskelbsime kiekvienos savaitės antradienį“, – informuoja NVSC.
Kaip BNS informavo centro atstovė Austina Vžesniauskaitė, toks sprendimas priimtas, „siekiant nustatyti kuo tikslesnę atvejų dinamiką protrūkiuose bei pateikti detalesnes epidemiologines įžvalgas visuomenei“.
Statistikos departamento duomenimis, iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 205 tūkst. 644 žmonės.
Pagal deklaruojamus duomenis, tebeserga 50 tūkst. 943 užsikrėtusieji, tačiau statistiškai skaičiuojama, kad sirgti turėtų 6921 asmuo.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3410 žmonių. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 6886 mirtys.