Valstybės lėšos – grąža už paramą medikams?

Pernai vaistiniams preparatams kompensuoti valstybė skyrė 325 mln. eurų. Iš 102 farmacijos kompanijų didžiausią šios sumos dalį išsidalijo 20 jų. STT čia įžvelgia riziką, kad biudžeto lėšos farmacininkams gali būti dosni grąža už jų suteiktą paramą medikams bei ligoninėms.

„Šių didelių lėšų vaikščiojimas didina ir suinteresuotumą“, – sakė STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė.

20 farmacijos įmonių, kurių vaistams kompensuoti pernai skirta daugiausia privalomojo sveikatos draudimo lėšų, suteikė ir 20 mln. eurų paramos medikų, pacientų organizacijoms, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Anot STT, parama nėra blogai, tačiau blogai, kai už gautą paramą viešos įstaigos vėliau siekia atsilyginti.

„Tie farmacijos rinkos dalyviai, kurie aktyviausiai teikia paramą su sprendimų priėmėjais susijusioms viešosioms įstaigoms, asociacijoms ir pan., jie geriausiai pasirodo ir viešuosiuose pirkimuose“, – teigė R. Kaziliūnaitė.

Korupciją tirianti organizacija „Transparency International“  pastebi, kad farmacijos įmonės gali gauti naudos ne tik per viešuosius pirkimus, bet ir per kiekvieną mokesčių mokėtoją.

STT atskleidžia, kad farmacininkų parama klinikoms vėliau išleidžiama kelionėms, medicinos įrangai pirkti.

„Jei tai būtų koks nors kitas paslaugų tiekėjas, kuris nemokamai vežioja ligoninės gydytojus iš namų į darbo vietą, o paskui iš ten tai įmonei duodamas užsakymas, tai šitaip neturėtų būti“, – šnekėjo Seimo Antikorupcijos komisijos narys Eugenijus Gentvilas.

Visgi dažniausiai farmacininkai remia medikų kvalifikacijos kėlimą.

„Pasako labai konkrečiai. Jeigu tu neužsiimsi reklama tam tikrų vaistų, tai tau uždarytas kelias išvažiuoti į konferenciją“, – komentavo Seimo Antikorupcijos komisijos narė Rasa Budbergytė.

Lietuvoje yra tik kelios klinikos, kurios yra daugiau mažiau apsitvarkiusios, o visur kitur skurdas. Tame skurde esantys gydytojai yra pažeidžiami.

Anot Medikų sąjūdžio vadovės Auristidos Gerliakienės, sveikatos apsaugos sistema įspausta į kampą ir priversta naudotis farmacininkų pagalba, nes valdžia finansavimo neskiria.

„Trūksta finansų ne tik kvalifikacijai, trūksta įrangai, gydymo metodams. Jų visą laiką trūksta. Lietuvoje yra tik kelios klinikos, kurios yra daugiau mažiau apsitvarkiusios, o visur kitur skurdas. Tame skurde esantys gydytojai yra pažeidžiami“, – tikino A. Gerliakienė.

Problemai spręsti siūlo ne didesnį finansavimą

Sveikatos apsaugos ministras pripažino: problema yra. Bet jai spręsti siūlo ne didesnį finansavimą, o skaidrumą.

„Turi būti kiekvieno įstaigos vadovo pareigų aprašyme įrašyta, kad jis yra asmeniškai atsakingas  už antikorupcinės aplinkos sutvarkymą savo įstaigoje, kad būtų panaikintos bet kokios korupcijos apraiškos. Dabar yra asmeninės atsakomybės, bet ne visų vadovų pareigų aprašymuose“, – tvirtino Arūnas Dulkys.

„Kiekvienai gydymo įstaigai viduje pradėti geriau kaupti duomenis šituo klausimu, t. y. su kokiais farmacijos įmonių atstovais susitinkama, kiek bendraujama, kaip vaikšto lėšos“, – antrino „Transparency International“ atstovė Ingrida Kalinauskienė.

STT siūlo naujas prevencines priemones.

„Galbūt vadinamasis „aklasis fondas“, kad nebūtų to tiesioginio kontakto tarp paramos teikėjo ir jos gavėjo. Viena vertus, tai yra galimybė tobulinti kvalifikaciją, kita vertus, tai yra rizikos veiksnys per finansavimą daryti įtaką sprendimui“, – sakė R. Kaziliūnaitė.

Farmacininkai korupcijos rizikas tiriančių ekspertų akiratin pakliūva ne pirmą kartą. Tai – tęstinis STT tyrimas nuo 2018 metų.