Riaušės kilo šeštadienį Chasakos miesto kalėjime – vienoje iš didžiausių įkalinimo įstaigų, kur laikomi IS nariai. Sekmadienį vakare kalėjimo administracija susigrąžino šios pataisos įstaigos kontrolę, pranešė JAV remiamų Sirijos demokratinių jėgų (SDF) atstovas Kino Gabrielis (Kinas Gabrielis).   

Kovo pabaigoje per dvi dienas trukusias riaušes šiame kalėjime, per kurias kaliniai taip pat buvo perėmę jo kontrolę, į laisvę ištrūko keturi ekstremistai. Visgi kitą dieną bėgliai buvo sučiupti. Tai buvo vieni didžiausių kalinių neramumų nuo tada, kai SDF prieš metus perėmė paskutinę džihadistų kontroliuotą teritoriją Sirijos rytuose.  

Kurdų pareigūnai šiuo metu kontroliuoja apie 25 sulaikymo įstaigas Sirijos šiaurės rytuose. Jose laikoma apie 10 tūkst. IS kovotojų. Tarp kalinių yra maždaug 2 tūkst. užsieniečių, įskaitant apie 800 europiečių, kurių gimtosios šalys atsisako juos priimti atgal. 

K. Gabrielis sakė, kad SDF pareigūnai ir JAV vadovaujamos koalicijos nariai dalyvavo derybose su kaliniais. Anot jo, riaušių įkarštyje kurdų specialiosios pajėgos ir antiterostinės komandos surengė operaciją, siekdamos suvaldyti padėtį.

Daugiau jokių detalių K. Gabrielis nepateikė. Jis nenurodė, kiek kalinių dalyvavo riaušėse, taip pat nepasakė, ar esama aukų. 

Padėtį Sirijoje stebinti nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) ir kurdų administruojamų teritorijų naujienų platforma „North Press Agency“ pranešė, kad sekmadienį virš Chasakos kalėjimo skraidė JAV kariniai sraigtasparniai. 

K. Gabrielis sakė, kad JAV vadovaujamai koalicijai ir tarptautinei bendrijai tenka atsakomybė rasti sprendinį dėl kalinamų IS džihadistų ir kad jos turi labiau prisidėti užtikrinant saugumą ir normalias sąlygas tuose kalėjimuose.

Pastaruoju metu padažnėjusios IS atakos Sirijoje ir Irake pakurstė susirūpinimą, kad džihadistų judėjimas naudojasi, kad vyriausybės yra sutelkusios dėmesį į kovą su koronaviruso pandemija ir šalys grimzta į ekonominį chaosą. 

Kol kas neaišku, ar riaušes Chasakos miesto kalėjime išprovokavo kalinių baimė dėl galimo koronaviruso išplitimo šioje įstaigoje.

Praėjusį mėnesį JAV vadovaujama koalicija pranešė skyrusi higienos ir medicinos priemonių Sirijos šiaurės rytuose veikiantiems kalėjimams, įskaitant rankų plovimo įrenginius, dezinfekuojančias servetėles, apsaugines veido kaukes ir vienkartines pirštines.

Balandį buvo pranešta apie vieną mirties nuo koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejį kurdų kontroliuojamose Sirijos teritorijose. Damasko vyriausybė skelbia nustačiusi 43 užsikrėtimo ir tris mirties nuo šios ligos atvejus.   

Praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV ir Europos sąjungininkai susiginčijo dėl tūkstančių Sirijoje kalinamų džihadistų likimo, į Briuselį atvyko Valstybės departamento kovos su terorizmu koordinatorius Nathanas Salesas (Neitanas Seilsas), siekdamas išdėstyti Vašingtono poziciją, kad kovotojų grąžinimas į gimtąsias šalis yra veiksmingiausias būdas kovoti su jais.

Prancūzija pradėjo derybas su Iraku dėl galimybės užsienio piliečius teisti šios šalies teritorijoje, bet JAV tokią strategiją pavadino „neatsakinga“ ir užkraunančia nesąžiningą naštą Bagdadui, juolab kad Vakarų šalių teisingumo sistemos yra pajėgios nagrinėti šias bylas.

„Visi suprantame, kad reikia būti griežtiems teroristų atžvilgiu. Tačiau manome, kad būdas griežtai elgtis su teroristams – reiškia persekioti juos baudžiamąja tvarka ir patraukti juos atsakomybėn“, – Briuselyje žurnalistams sakė N. Salesas.

„Palikti juos dykumoje nėra veiksmingas sprendimas. Dėl to didėja tikimybę, kad jie ras kelią atgal į kovų zonas, o prisiimti tokią riziką nėra griežtumas teroristų atžvilgiu“, – pridūrė jis.

„Regiono šalys jau turi marias darbo ir elgiasi teisingai, patraukdamos baudžiamojon atsakomybėn arba reintegruodamos savo piliečius. Mes neturėtume jų prašyti prisiimti papildomą naštą sprendžiant mūsų piliečių problemas“, – kalbėjo N. Salesas.

Ginčas dėl užsienio kovotojų buvo svarstomas per praėjusią savaitę Vašingtone vykusios tarptautinės koalicijos, kovojančios su IS, susitikimą. Šią iniciatyvą pasiūlė Prancūzija, kuri yra itin susirūpinusi JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) spalį netikėtai priimtu sprendimu išvesti amerikiečių pajėgas iš Sirijos.

Europos valstybės, ypač Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, nepageidauja ekstremistinės grupės, kaltinamos virtine šiurpių nusikaltimų prieš civilius, kovų užgrūdintų šalininkų grįžimo.

Kai kurios Europos vyriausybės, įskaitant Londoną, panaikino daugelio savo piliečių pilietybes dėl tariamų ryšių su IS, tačiau N. Salesas perspėjo, kad ši strategija taip pat kelia didelį pavojų.

„Nemanome, kad pilietybės atėmimas yra veiksminga kovos su terorizmu priemonė“, – sakė pareigūnas.

„Dešimtajame dešimtmetyje Saudo Arabija atėmė Osamos bin Ladeno pilietybę – tai niekaip nepadėjo užkirsti kelią Rugsėjo 11-osios [atakoms]“, – pridūrė jis.

Šiuo metu ES nevykdo jokios bendros politikos dėl užsienyje kovojusių asmenų: kiekviena iš 28 valstybių narių pati sprendžia, kaip atsakyti į šią problemą, ieškodamos pusiausvyros tarp teisinių įsipareigojimų savo piliečiams ir pavojų, kuriuos užtraukia radikaliausių IS kovotojų grįžimas namo.

Per pastaruosius kelerius metus Europą supurtė virtinė pražūtingų atakų, už kurias atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė“, pavyzdžiui, 2015–2017 metų išpuoliai Belgijoje, Britanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje , pareikalavę 290 žmonių gyvybių. Šie incidentai didina ES narių priešinimąsi siūlomai kovotojų repatriacijai.

Grupuotė per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ išplatino pareiškimą, kuriame nurodė, kad jos kovotojai trečiadienį šturmavo vieną sulaikymo centrą, esantį kiek vakariau buvusios IS tvirtovės Rakoje, ir „išlaisvino musulmones, pagrobtas“ kurdų pajėgų.

Pareiškime nepatikslinama, ar moterys buvo IS narės, ar džihadistų žmonos, ir kiek apskritai jų buvo išlaisvinta.

Perspektyva, kad tūkstančiai pasaulio fanatiškiausių džihadistų galėtų pabėgti, Sirijos šiaurės rytuose tvyrant chaosui dėl Turkijos įsiveržimo, tarptautinei bendruomenei kelia didelį susirūpinimą.

Europos vyriausybės būgštauja, kad gali atsigauti grupuotė, siautėjusi Vakaruose ir anksčiau kontroliavusi dalį Sirijos ir Irako.

Pasak kurdų, nuo Ankaros kampanijos pradžios spalio 9 dieną pabėgti mėgino jau šimtai IS kovotojų giminių.

Sekmadienį kurdų pajėgos pareiškė, kad iš jų administruojamos laikinosios stovyklos Sirijos šiauriniame Ain Isos mieste į laisvę ištrūko beveik 800 džihadistų užsieniečių artimųjų.

Prie IS prisijungė mažiausiai trys stovyklą palikusios Prancūzijos pilietės, rodo jų advokatams išsiųsti pranešimai, su kuriais susipažino naujienų agentūra AFP.

Praėjusią savaitę iš kalėjimo šiaurės rytiniame Kamišli mieste pabėgo penki džihadistai, informavo kurdų pajėgos.

Antradienį sargybiniams pavyko sutrukdyti belaisviams pabėgti iš liūdnai pagarsėjusios stovyklos Al Hole, kuri yra tokia perpildyta, kad prižiūrėtojams sunku suvaldyti dažnai įsiplieskiančias riaušes.

Remiantis kurdų administracijos duomenimis, Sirijos šiaurės rytų kalėjimuose yra apie 12 000 įtariamų IS kovotojų, sulaikytų kurdų saugumo pajėgų.

Mažiausiai 2 500 iš jų yra užsieniečiai, atvykę iš 50 šalių, išskyrus Iraką. Manoma, kad dauguma sulaikytųjų yra tunisiečiai.

Sulaikyti kovotojai turi tūkstančius artimųjų, daugiausia moterų ir vaikų, apgyvendintų laikinosiose stovyklose.

Pasak Jungtinių Tautų, vien Al Hole laikomi 68 tūkst. asmenų – daugiausia esamų ar buvusių IS narių artimieji.

Kurdų vadovaujamos Sirijos demokratinės jėgos (SDF) trečiadienį pranešė stabdančios operacijas prieš ekstremistus.

„Sustabdėme visus savo veiksmus prieš „Daesh“, – kurdų televizijai „Ronahi“ sakė SDF vadas Mazloumas Abdi (Mazlumas Abdis), pavartodamas arabišką IS akronimą.

SDF, padėjusios JAV vadovaujamai koalicijai įveikti „Islamo valstybę“, pareiškė, kad vykdys tik gynybos operacijas.

„Kai sakau, kad vyriausybė planuoja tęsti dalyvavimą kovos su IS koalicijoje dabartiniu mastu, tai reiškia – be karių vietoje“, – sakė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Siebertas (Štefenas Zeibertas).

Jungtinių Valstijų specialusis atstovas Sirijai Jamesas Jeffrey (Džeimsas Džefris) sekmadienį Vokietijos laikraščiui „Die Welt“ ir kitoms žiniasklaidos priemonėms pareiškė, jog Vašingtonas norėtų, kad Vokietijos sausumos pajėgos prisidėtų prie antžeminių operacijų šiaurės Sirijoje.

Į Berlyną derybų dėl Sirijos atvykęs J. Jeffrey sakė, kad Berlyno atsakymo tikisi dar šį mėnesį.

Vokietijos pajėgų misijos Sirijoje mandatas baigiasi spalio 31 dieną. Tai reiškia, kad parlamentas dar turės nuspręsti, ar ši misija bus pratęsta.

S. Seibertas pabrėžė, kad Vokietijos indėlis kovojant su IS kovotojais yra „reikšmingas ir pripažintas tarptautinės bendruomenės“.

Berlynas šiuo metu derasi su JAV „kaip šis dalyvavimas turėtų plėtotis toliau“, pridūrė jis.

Vašingtonas šiaurės rytinėje Sirijoje turi du tikslus: remti IS iš šiaurės Sirijos išstūmusias JAV palaikomas kurdų pajėgas, nes Turkija joms kelia vis didesnę grėsmę, ir neleisti IS atsigauti šioje karo draskomoje šalyje.

JAV tikisi Europos pagalbos, darydamos spaudimą Britanija, Prancūzijai, o dabar ir Vokietijai, iki šiol siųsdavusiai savo žvalgybos lėktuvus ir teikiančiai kitokią karinę paramą Sirijoje, bet kovinėse operacijose nedalyvaujančiai.

Tačiau Vokietijos išlaidos  kariuomenei ir karinėms misijoms užsienyje istoriškai yra vertinamos prieštaringai.

Pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo Berlynas savo karius į misiją užsienyje išsiuntė 1994 metais. Dauguma politinių partijų ir visuomenė vis dar nepatikliai žiūri į tokius žygius.

Be to, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel jaunesnioji koalicijos partnerė SPD, žalieji, Laisvoji demokratų partija ir Kairiųjų partija ragina kanclerę atmesti JAV prašymą ir nesiųsti karių į Siriją.

Sirijos demokratinių jėgų (SDF) atstovas trečiadienį sakė, kad kurdų ir arabų aljansas antradienio vakarą sučiupo didelę grupę džihadistų, kurie, padedami kontrabandininkų tinklo, mėgino palikti Baghuzio kaimą Irako pasienyje.

Pasak SDF karininko, IS šalininkai mėgino sprukti pėsčiomis. Tarp jų buvo sirų ir įvairių užsieniečių. SDF duomenimis, antradienį iš paskutiniojo IS bastiono išvyko 3 500 žmonių, 500 kovotojų pasidavė. SDF atstovai teigė esantys nustebinti didelio skaičiaus žmonių kaime prie Eufrato, kurį sudaro tuneliais sujungtos kelios dešimtys namų.

Kai praėjusiomis savaitėmis Baguzį jau paliko tūkstančiai IS kovotojų su žmonomis ir vaikais, SDF daliniai penktadienį vėl pradėjo kaimo puolimą, kurį buvo nutraukę dėl didelio civilių skaičiaus. Sekmadienį puolimas vėl buvo sustabdytas, kad ir kiti žmonės galėtų pasitraukti iš vietovės.

Ir trečiadienį šimtai žmonių paliko Baghuzį, pasakojo agentūros AFP reporterė.

Patyręs pralaimėjimą Sirijoje ir Irake, IS pakeitė verbavimo metodus ir atakų taktiką, sakoma dokumente.

„Susidūrusios su stipriu spaudimu. teroristinės grupuotės dažnai gali koreguoti savo naudojamus metodus. 2016-2017 metais IS lyderiai adaptavo savo organizaciją prie naujų realijų. Pavyzdžiui, jie suteikė daugiau autonomijos savo atšakoms, regioniniams filialams, įvykdė bazinį decentralizavimą“, – teigiama ataskaitoje.

Toks taktikos pasikeitimas gali reikšti, kad dabar organizacija remsis savarankiškai veikiančiais pavieniais kovotojais, kurie rengia teroro aktus, paprastai nusinešančius mažiau gyvybių negu centre suplanuotos atakos, sakoma dokumente.

NATO taip pat atkreipia dėmesį į potencialias grėsmes, susijusias su teroristinių grupuočių narių užsieniečių grįžimu į savo šalis.

„Šiuo metu nematome daug kovotojų, kurie grįžtų iš IS į NATO šalių teritoriją. Vis dėlto net ir nedidelis kovotojų, dalyvavusių mokymuose ir turinčių kovinės patirties, skaičius kelia potencialią grėsmę ir gali sustiprinti teroristinius tinklus ir kelia pavojų vietos gyventojams ir infrastruktūrai“, – teigiama Aljanso parengtame dokumente.

Pirmą kartą Afganistane užfiksuotas IS kovotojų prancūzų buvimas. Analizės rodo, kad iš Sirijos ir Irako išvaryti kovotojai užsieniečiai gali vykti į karo draskomą Afganistaną.

Tai nerimą keliantis ženklas Prancūzijai diskutuojant, kaip elgtis su šimtais jos piliečių, nuvykusių kovoti IS gretose Artimuosiuose Rytuose. Prancūzija nuo 2015-ųjų išgyveno didžiausią IS įkvėpto smurto bangą Europoje.

Virtinė Alžyro ir Prancūzijos piliečių lapkričio mėnesį atvyko į daugiausia IS kontroliuojamą Darzabo rajoną Afganistano šiaurinėje Džozdžano provincijoje, sakė rajono gubernatorius Baazas Mohammadas Dawaras (Bazas Mohamadas Davaras).

Tarp atvykusiųjų yra mažiausiai dvi moterys, kurios atvyko su vertėju iš Tadžikistano, taip pat – čečėnų ir uzbekų, pridūrė B. M. Dawaras.

Europos ir afganų saugumo šaltiniai Kabule patvirtino B. M. Dawaro pranešimą, kad tarp kovotojų yra Prancūzijos piliečių, tačiau, kaip sakė vienas jų, nežinoma, „kiek jų yra“.

„Inžinieriai“

Trys Darzabe matyti alžyriečiai, kaip manoma, anksčiau buvo Sirijoje ir Irake, sakė B. M. Dawaras, užsimindama, kad jie gali sieti IS padalinį Afganistane ir Pakistane „Islamo valstybė-Chorasanas“ (IS-K) su pagrindine grupuote Artimuosiuose Rytuose.

2015 metais pasirodžiusi IS-K užėmė dideles rytinių Nangarharo ir Kunaro provincijų dalis, nors iš pradžių jos vaidmenį Afganistano konflikte temdė Talibanas.

Vėliau džihadistai išplito į šiaurę, pasiekė Džozdžaną prie Uzbekistano sienos, surengė daug niokojamų atakų sostinėje Kabule.

Džozdžano provincijos gubernatoriaus atstovas Mohammadas Raza Ghafoori (Mohamadas Raza Gafuris) sakė, kad prancūziškai kalbantys europiečiai, vyrai ir moterys, buvo pastebėti mokantys IS kovotojus Darzabe.

Atstovas citavo pranešimus, kad kovotojai naujokais paėmė ir maždaug 50 vaikų, kai kuriems jų yra 10 metų.

Darzabo gyventojai AFP sakė, kad maždaug 200 užsieniečių įsirengė stovyklą vos už kelių šimtų metrų nuo Bibi Mariamo kaimo.

Vienas vietos gyventojas, prisistatęs Hajji (Hadžio) vardu, sakė, kad šie kovotojai yra iš kelių valstybių, tarp jų – Prancūzijos, ir kad tai aukšti, trečią dešimtį metų bebaigiantys žmonės, vilkintys kariškus drabužius.

„Jie važinėja savo motociklais, važiuoja prie sienos ir grįžta, bet su niekuo nesikalba“, – sakė jis.

Buvęs kaimo lyderis Hasharas (Hašaras) sakė, kad kai kurie atvykėliai moko kitus kovotojus naudotis mirtininkų bombomis ir dėti minas.

„Jie ... neša vargus normaliems žmonėms“, – sakė jis AFP. Kiti kaimo žmonės sakė, kad daug gyventojų pabėgo iš šio rajono.

Vietos žmonės drauge su rajono gubernatoriumi B. M. Dawaru perspėja, kad kovotojai taip pat eksploatuoja gamtinius išteklius, brangiuosius akmenis ir metalus.

Vienas saugumo šaltinis sakė, kad du prancūzai buvo praminti „inžinieriais“ ir, kaip atrodo, organizuoja kažkokią kasybą, bet pridūrė: „Nežinome, ko jie ieško.“

Kelios Europos tarnybos mano, kad kovotojai atvyksta per Tadžikistaną, sakė šaltinis. Pasak jo, mažiausiai vienas čia liepos mėnesį areštuotas prancūzas sakė, kad nori prisidėti prie IS Afganistane.

Nuo spalio 17 dienos, kai buvo pradėta Mosulo vadavimo iš „Islamo valstybės“ džihadistų operacija, Bagdado pajėgos jau atkovojo kelis rajonus, bet vakarinė miesto dalis tebėra IS rankose.

„Rytinis Mosulas bus perimtas per kelias dienas, Dievui panorėjus“, – sakė naujienų agentūrai AFP štabo generolas leitenantas Abdulghani al-Assadi (Abdulganis Asadis).

Diena anksčiau pareigūnai pranešė, kad Irako pajėgos Mosule pirmą kartą per šią operaciją pasiekė rytinį tilto per miestą dalijančią Tigro upę galą.

A.al-Assadi dar sakė, kad „mūsų daliniai jau beveik apsupo Mosulo universitetą“, kurio miestelis driekiasi į rytus nuo Tigro.

IS kovotojai Mosulą ir didelius plotus į šiaurę ir vakarus nuo Bagdado užėmė 2014 metais, nušluodami kovoms nepasiruošusias Irako saugumo pajėgas.

Per porą metų sutvirtėjusios dešimttūkstantinės Irako pajėgos pernai spalio 17 dieną pradėjo didelį puolimą, kuriuo siekiama užimti Mosulą. Šis svarbiausias šiaurės Irako miestas yra paskutinis didelis IS bastionas šioje šalyje.

IS jau prarado daugiau kaip pusę savo užkariautos Irako teritorijos, o Mosulo praradimas reikštų didelį smūgį „kalifatui“, čia įkurtam 2014 metų birželį.

Pakistano policija suėmė aštuonis įtariamus „Islamo valstybės“ (IS) grupuotės narius, kurie ketino suformuoti teroristinį tinklą ir vykdyti teroristinius išpuolius, antradienį pranešė pareigūnai.

Aštuoni įtariamieji buvo suimti, kai kovos su terorizmu policijos padalinys atliko reidą jų slėptuvėje Daskoje, centrinėje Pandžabo provincijoje, pranešė provincijos teisės ministras Rana Sanaullah (Rana Sanula) naujienų agentūrai AFP.

„Jie bandė suformuoti savo grupuotės tinklą ir turėjo planų vykdyti atakas“, – sakė R. Sanaullah.

„Visi jie yra jauni dvidešimtmečiai, – pridūrė ministras. – Jie gauna instrukcijas internetu iš asmens, vardu Abu Muawiyah (Abu Muavija)“, – pridūrė jis.

Pasak ministro, specialus policijos būrys (CDT) pirmadienį atliko reidą jų slaptavietėje ir juos suėmė.

Vienas aukšto rango CTD pareigūnas patvirtino, kad buvo sulaikyti aštuoni įtariamieji ir informavo, kad kai kurie įtariami kovotojai anksčiau priklausė musulmonų labdaros organizacijai „Jamaat-ud-Dawa“ (JuD), susijusiai su Pakistano kovotojų grupuote „Lashkar-e-Taiba“ (LeT).

LeT yra kaltinama 2008 metais Indijos finansų sostinėje Mumbajuje įvykdžiusi išpuolį, per kurį žuvo 166 žmonės.

Rusijos saugumo tarnybos sekmadienį pranešė nukovusios aštuonis islamistus, prisiekusius ištikimybę džihadistų judėjimui „Islamo valstybė“ (IS) ir rengusius atakas Kaukazo regione.

Specialiosios pajėgos susirėmė su „ginkluotų asmenų grupe“ miškinguose kalnuose netoli Čečėnijos, sakoma Nacionalinio antiteroristinio komiteto pranešime, kuriame neįvardijama to incidento data.

„Per susišaudymą buvo neutralizuoti aštuoni kovotojai“, - sakoma jame.

Pranešime, kurį paskelbė Rusijos naujienų agentūros, nurodoma, kad vienas iš nukautų kovotojų buvo identifikuotas kaip Adamas Tagilovas, kuris 2014 metų gruodžio mėnesį organizavo ginkluotą reidą Čečėnijos sostinėje Grozne.

Birželio mėnesį keturių Rusijos Šiaurės Kaukazo regionų islamistai kovotojai prisiekė ištikimybę džihadistų judėjimui „Islamo valstybė“ (IS), kuris priėmė jų ištikimybės priesaiką ir paskyrė jiems gubernatorių.

Pasak Rusijos pareigūnų, prie „Islamo valstybės“ yra prisidėję keli tūkstančiai Rusijos piliečių.