„Krašto apsaugos savanorių pajėgos per 33 metus nuėjo ilgą stiprėjimo kelią, kiekvienas iš jūsų pasiruošęs ir treniruojatės Tėvynės gynybai bei profesionaliai vykdote taikos meto užduotis. Jūsų gretose telpa daug ryžto ir profesionalumo“, – į karius kreipėsi krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Renginio Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo metu krašto apsaugos ministras apdovanojo geriausia išrinktos – Prisikėlimo apygardos Telšių kuopos – karius ir įteikė jiems atkurtą istorinį XIV amžiaus kalaviją bei atminimo dovaną.

Išrinktiems geriausiems 2023 metų karių savanorių darbdaviams įteikti Kariuomenės vado apdovanojimai: Greitosios medicinos pagalbos tarnybos generaliniam direktoriui Nerijui Mikelioniui, „Strūnos“ socialinės globos namų direktoriui Petrui Veličkai ir bendrovės „Baltijos arsenalas“ direktoriui Raimondui Vaidogui.

Taip pat KASP vadas pulkininkas Darius Vaicikauskas su Latvijos „Zemesardze“ bei Estijos „Kaitselit“ savanoriškųjų pajėgų vadais pasirašė Trijų Baltijos valstybių sutartį, o su Lenkijos teritorinės gynybos vadu – dvišalę bendradarbiavimo sutartį.

Po sutarčių pasirašymo, KASP vadas apdovanojo Garbės savanorius ir įteikė jiems Garbės savanorio ženklelius.

Iškilminga rikiuote paminint sukaktį renginyje prie Seimo taip pat dalyvavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas generolas majoras Mindaugas Steponavičius, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, Lietuvos kariuomenės vienetų ir KASP rinktinių vadai ir kariai.

Savanorių pajėgų pasveikinti atvyko užsienio partneriai – Estijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos, Lenkijos, Švedijos, Sakartvelo ir Ukrainos kariuomenių atstovai. Pagerbdami Lietuvos savanorių pajėgas, pirmą kartą atvyko Ukrainos teritorinių pajėgų atstovai.

Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba įkurta 1991 metų sausio 17 dieną po Sovietų Sąjungos bandymo ginkluota jėga nuversti teisėtą Lietuvos valdžią. Jos pirminis tikslas buvo saugoti valstybei svarbius strateginius objektus.

Šiuo metu KASP rengia karius savanorius Lietuvos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai, teikia priimančiosios šalies paramą, dalyvauja tarptautinėse operacijose, teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, vykdo kitas funkcijas.

Pajėgose tarnauja daugiau nei 5500 karių savanorių – pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigojusių karo prievolininkų, atliekančių nenuolatinę karo tarnybą. Kovinio rengimo pratybos kariams savanoriams vyksta apie 30 dienų per metus.

Savanorių pajėgų pasveikinti atvyks ir užsienio partneriai – Estijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos, Lenkijos, Švedijos, Sakartvelo ir Ukrainos kariuomenių atstovai.

„Savanorių pajėgos savo amžiaus kraitelėje turėdamos 33 gyvavimo metus atsimena kiekvienų metų prasmę, kur telpa ir įvykusios reformos, struktūriniai ir užduočių pokyčiai, viltys, iššūkiai, džiaugsmai, nusivylimai, praradimai ir atradimai. Apibendrinus, visi tie nugyventi metai mūsų pajėgoms suteikė savitą filosofiją, išvaizdą, stuburą, išmintį, brandą, suformavo savitą karinę kultūrą“, – pranešime sakė Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas Darius Vaicikauskas.

Jo teigimu, net ir blogiausi metai savanorių pajėgoms pasitarnavo kaip „institucinis užsigrūdinimas“ arba kaip papildomas atsparumas negandoms.

Trečiadienį tylos minute bus pagerbtas amžinybėn išėjusių karių atminimas, bus padėtos gėlės prie Sausio 13-osios atminimo memorialo, paminklinio akmens savanorio Artūro Sakalausko žuvimo vietoje ir Nežinomo kareivio kapo.

Iš istorinės KASP patrankos bus šaunamos trys salvės skirtos Lietuvai, Lietuvos kariuomenei ir Krašto apsaugos savanorių pajėgoms.

Renginio metu krašto apsaugos ministras apdovanos geriausios kuopos – jau ne pirmus metus ja tampančios – Prisikėlimo apygardos Telšių kuopos karius ir įteiks jiems atkurtą istorinį XIV amžiaus kalaviją bei atminimo dovaną.

Išrinktiems 2023 metų geriausiems karių savanorių darbdaviams bus įteikti kariuomenės vado apdovanojimai.

Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba įkurta 1991 metų sausio 17 dieną po Sovietų Sąjungos bandymo ginkluota jėga nuversti teisėtą Lietuvos valdžią. Jos pirminis tikslas buvo saugoti valstybei svarbius strateginius objektus.

Šiuo metu KASP rengia karius savanorius Lietuvos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai, teikia priimančiosios šalies paramą, dalyvauja tarptautinėse operacijose, teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, vykdo kitas funkcijas.

Pajėgose tarnauja daugiau nei 5500 karių savanorių – pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigojusių karo prievolininkų, atliekančių nenuolatinę karo tarnybą. Kovinio rengimo pratybos kariams savanoriams vyksta apie 30 dienų per metus.

Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, kariai čia pusę metų dalyvavo Jungtinių Tautų vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje MINUSMA (angl. Multinational Intergrated Stabilization Mission).

Rytinėje Malio dalyje Vokietijos kontingento sudėtyje veikęs 13-asis Pajėgų apsaugos vienetas tapo paskutiniąją pamaina, nes Vokietijos kontingentas baigia savo dalyvavimą tarptautinėje operacijoje. Pati operacija baigsis šių metų pabaigoje.

Krašto apsaugos savanoriu pajėgų karių pagrindu suformuotas Pajėgų apsaugos vieneto pirmosios pamainos būrys tarnybą šioje operacijoje pradėjo 2017 metų spalį. Vokietijos kontingento apsaugos vienetą tuomet taip pat sudarė kariai iš Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės.

Per šešerius metus tarptautinėje operacijoje MINUSMA sudalyvavo daugiau nei 500 karių, kurie rotacijos būdu keitėsi kas pusmetį.

Lietuvos kariuomenė pagal Seimo suteiktą mandatą vis dar veikia devyniose tarptautinėse operacijose, kuriose šiuo metu tarnauja daugiau nei 60 karių iš įvairių Lietuvos kariuomenės vienetų.

Jis šiose pareigose pakeitė iki šiol kariams savanoriams vadovavusį Liną Kubilių, toliau karjerą tęsiantį užsienyje.

Vadų pasikeitimo ceremonija vyko Trakų pilyje, kur L. Kubilius naujajam KASP vadui perdavė kovinę vėliavą.

„Krašto apsaugos savanorių pajėgos – vienas iš komponentų, be kurio neįsivaizduojama visapusiška šalies gynyba, – vadų pasikeitimo ceremonijoje sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. – Lietuvos kariuomenės savanoriams jau daugiau nei šimtas metų, o atkūrus nepriklausomybę, Krašto apsaugos savanorių pajėgos atgimė kartu su valstybe.“

„Nuo pat įkūrimo savanorių vaidmuo valstybės gynyboje yra neįkainojamas – savanoriai yra tarpinė grandis tarp visuomenės ir kariuomenės. Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai demonstruoja mums visiems, kad Tėvynės meilė išties yra tikra, nesuvaidinta“, – kalbėjo ministras.

Kaip BNS sakė D. Vaicikauskas, einant naująsias pareigas jis sieks didinti karių pasitenkinimą tarnyba, įsiklausyti į jų nuomonę apie galimus pokyčius sistemoje.

„Noriu išgirsti, ką jie kalba, ką jie mano apie vadus, apie sistemą, apie galimus gerinimus. Mes labai dažnai tos žemutinės grandies neišgirstam ar nenorim išgirst, ar nepatogi tiesa būna. Tiesiog noriu įsiklausyti“, – sakė naujasis KASP vadas.

Jis planuoja pajėgose įgyvendinti vadinamąjį 360 laipsnių vertinimo modelį, kada apie vadus atsiliepia ne tik jų aukštesnieji vadai, bet ir pavaldiniai.

„Yra formalus kelias, kada reikalingi pinigai, nes yra licencijos apklausoms ir panašiai. Bet jeigu man nepavyktų prasimušti resursų formaliam indoktrinavimui, aš bandysiu su kažkokia savo ir savo kolegų neformalia versija tą įgyvendinti“, – teigė D. Vaicikauskas.

Jis pabrėžė manantis, kad žmogiškieji ištekliai pajėgose yra svarbiausi.

„Aš matyčiau, visų pirma, investiciją į žmones, nes tai yra pagrindinis faktorius. Ginkluotė, technika, sistemos, procedūros viskas yra gaunama, ištreniruojama, bet žmogus yra nepakeičiamas įrankis“, – kalbėjo KASP vadas.

Karininkas taip pat pabrėžė ketinantis tęsti tuos pokyčius, „kurie yra pradėti ir jie yra teigiami“.

Aš matyčiau, visų pirma, investiciją į žmones, nes tai yra pagrindinis faktorius.

„Yra sričių, kur nereikia reorganizacijų. Pavyzdžiui, kariniame rengime, tarptautinio bendradarbiavimo veikloje. Taip pat tam tikri mokymo centrai buvo sukurti, kurie pasitvirtino“, – sakė jis.

Vis dėlto D. Vaicikauskas tvirtino detaliau kalbėti apie pokyčius nenorintis, kol iš arčiau nesusipažino su pajėgomis.

Patį paskyrimą jis vadino „dideliu įpareigojimu saugumo kontekste, bet ir garbe“.

D. Vaicikauskas tarnybą 1991 metais pradėjo Alytaus savanorių kuopoje. Vėliau studijavo Karo akademijoje, po kurios dalyvavo tarptautinėse operacijose Kroatijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Lietuvoje pulkininkas patirties įgijo tarnaudamas Gynybos štabe, „Geležinio Vilko“ brigadoje, Lietuvos karo akademijoje, buvo KASP štabo viršininku.

Iki šiol pulkininkas ėjo Tarptautinės šiaurės rytų divizijos štabo viršininko pareigas.

Vadų pasikeitimo ceremonijoje ketvirtadienį be ministro taip pat dalyvavo Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Artūras Radvilas, KASP rinktinių vadai, puskarininkiai, KASP karių būriai su kovinėmis vėliavomis, Lietuvos kariuomenės vienetų vadai, buvę Savanorių pajėgų vadai, svečiai iš Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Švedijos bei kiti garbingi svečiai.

KASP tarnauja apie 5 tūkst. karių savanorių – pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigojusių karo prievolininkų, atliekančių nenuolatinę karo tarnybą. Kovinio rengimo pratybos kariams savanoriams vyksta apie 30 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais, todėl savanoriai suderina tarnybą kariuomenėje ir darbą ar studijas.

– Kai prasidėjo 2014 m. įvykiai Ukrainoje, supratome, kad reikės ruoštis. Taip tarp draugų susidarė branduolys žmonių, kurie vieną dieną davė priesaiką ginti, aukoti savo gyvybę dėl Lietuvos. Visi mes pradžioje tapome šauliais. Kas tie mes? Mes – tai reklamos, kūrybos, žiniasklaidos žmonės, turime savo rate ir vairuotoją – Benediktą Vanagą. Susitikome visi Lietuvos šaulių sąjungoje, į kurią su dar trimis broliais atėjau iš Lietuvos skautijos. Aš – vienintelis iš teatro, nors dabar 801-ojoje KASP nekinetinių operacijų kuopoje (NOK) jau sutikau vieną kolegą, o Šaulių sąjungoje teatro žmonių tikrai yra daugiau.

– Iš kur gimė poreikis mokytis ginti tėvynę? Iš šeimos ar iš vidinio supratimo?

– Taip, šeimoje būta svarbių momentų. Močiutė prieš užmiegant pasakojo  istorijas apie partizanus... Tuos pasakojimus girdėjau, kai dar buvo sovietiniai laikai, paskui buvo Atgimimas. Tačiau didžiausią įtaką man padarė skautai. Šūkis „Dievui, Tėvynei, artimui!“ labai aiškiai suformavo vertybes. Čia sutikau draugų – tris brolius skautus, kurių dėka vėliau tapau šauliu, dar vėliau visi kartu tapome kariais, tarnaujančiais KASP. Būtent skautams esu dėkingas už tai, kad suformavo mane, už žinojimą, kad pasaulį po savęs reikės palikti truputį gražesnį, nei jį radau. Kad, broli, yra laikas, kai tau duoda, bet ateis laikas, kai duoti reikės tau. Skautų savanorystė yra paremta dalijimusi – yra laikas, kai tau duoda broliai ir sesės, bet ateina laikas, kai tampi vyresnis ir tuomet turi grąžinti. Be šito gauti ir duoti mūsų gyvenimuose niekas nevyksta. Tai amžini mainai.

Kai atėjau į Lietuvos šaulių sąjungą, supratau dar vieną dalyką. Žiūriu per pratybas į tuos 300 šaulių, į tuos nuostabius 300 brolių ir seserų, ir matau, kad jie visi turi ką prarasti – šeimą, verslą, karjerą, pripažinimą... Visa tai ir sudaro žodį Tėvynė. Visa mūsų istorija rodo, kad ne duoną ir ne bites mums reikia mokytis auginti, o imti šautuvą ir mokytis šaudyti. Mums reikia mokytis ginti. Nori taikos – ruoškis karui.

Po kiekvienų pratybų palinkime vienas kitam: „Broliai, tikėkimės, kad mums to niekada neprireiks.

Su tais bendraminčiais aš ir keliauju tuo ruošimosi keliu. Po kiekvienų pratybų palinkime vienas kitam: „Broliai, tikėkimės, kad mums to niekada neprireiks.“

– Paminėjote mainų sistemą gyvenime – kad gautum, turi duoti. Aktorystė ir režisūra – ką ji duoda KASP? Kaip pritaikote teatro, aktorystės žinias, tarnaudamas kariuomenėje?

– Principai visur vienodi. Jeigu mes, aktoriai, norime sukurti gerą spektaklį, turime daug repetuoti. Jeigu norime, kad kariuomenė būtų  stipri, reikia daug treniruotis. Viskam reikia ruoštis. Tai labai puikiai suprantu. Taip pat žinau, kad karys turi ne tik mokėti kariauti ginklu, bet ir žodžiu, turi įkvėpti kitus – čia tikrai praverčia aktorystės žinios. Juk vado įsakymo skelbimas yra tobulas monologas, kurį sakai savo kariams. Tik teatre – vaidini ir įsivaizduoji, o čia – žiūri kariams į akis. Dalijuosi oratorystės, viešojo kalbėjimo žiniomis. Yra civilių ir karių bendradarbiavimo kuopa – mokau, kaip bendrauti, kaip nusiteikti, kaip tam ruoštis, juk tai irgi tam tikras nusiteikimas vaidmeniui.

Kita vertus, kariuomenėje yra labai daug čia ir dabar buvimo. Tas čia ir dabar – taip pat vienas iš pagrindinių scenos principų. Jeigu pratybų metu, budėdamas poste, kur nors mintimis nuklysi, žiūrėk – jau priešas prie tavęs ir stovi. Visąlaik turi būti budrus. Lygiai taip pat turi būti budrus ir scenoje. Jeigu užmigsi, pražiopsosi eilutę, po tavęs replikos nepasakys tavo kolega, sutriks spektaklio ritmas. Dėsniai teatre ir kariuomenėje yra labai labai panašūs.

– Teatras, šeima, vaikai, tarnyba KASP – kaip šios sritys dera jūsų gyvenime?

– Svarbu mokėti planuoti laiką – yra momentų, kai statai spektaklį, yra momentų, kai eini į pratybas. Bandau padalyti savo laiką pagal tai, kas tuo metu yra svarbiausia. Esu savanoris, todėl dažniausiai treniruojamės savaitgaliais. Kartais būna, kad išeinu statyti spektaklio ir neturiu laiko pratyboms, nesu pats pavyzdingiausias, stropiausias karys savanoris (linkėjimai mano kuopos vadui, jeigu skaitys). Tačiau galimybė tarnauti ir dirbti savo darbą – didelės vertės. Jaučiu, kad galiu ne tik gauti iš kariuomenės, bet ir duoti tai, ką žinau.

– Ką pasakytumėt žmogui, kuris abejoja, ar verta, ar reikia tokių žinių. Kodėl turėtume apsvarstyti galimybę atlikti tarnybą, įsijungti į savanorių pajėgas ar tapti šauliu?

- Pirma, pasiskaitykite istorijos knygas! Argi jūs nematote, šalia ko mes gyvename? Jie visada ėjo, eina ir eis. Nežinau geresnės motyvacijos. Skaitykite knygas, darkart perskaitykite istorijos vadovėlius.

Antra, atsakykite į klausimą, ką darysite, jeigu Lietuvoje kažkas atsitiks. Visos sienos užsidarys. Ką veiksite? Kolaboruosite? Tada, kaip sako Šaulių sąjungos vadas, mes karą laimėsime ir ateisime pasiaiškinti.

Rimtai, pagalvokite apie dieną X ir atsakykite sau į klausimą – ką veiksiu aš? Nebūtinai reikia imti ginklą į rankas ir šaudyti, galbūt jūs – puikus žmogus, kuris dirba resursų, logistikos srityje? Dėl mūsų visų saugumo, kad jūsų nenušautų ar pats savęs neperšautumėte, ateikite pasimokyti, kaip tai daryti!

Perdavė kovinių šovinių?

Sulaikymo operacija įvykdyta šeštadienį. Kartu su M.Miliniu sulaikytas dar vienas asmuo.

M.Milinis, šaltinių teigimu, esą neaiškios reputacijos asmeniui pardavė šovinių.

Aplinkybės, kuriomis sulaikytas žinomas vyras, pribloškė daugybę Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės savanorių.

Šaudmenimis prekiauta Klaipėdos centre, Herkaus Manto gatvėje, automobilių aikštelėje šalia Krašto apsaugos savanorių būstinės, praktiškai kariškiams po nosimi.

"Buvome labai nemaloniai nustebinti. Ir dar tokiu laiku taip pasielgti. Jei būtų karinė situacija, o čia kažkas šaudmenis pardavinėtų? Siaubas", – šiurpo Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės vadas Linas Idzelis.

Į mašiną susidėjo šaudmenų ir juos, kaip įtariama, pardavė kažkokiam "žulikui".

Automobilių aikštelėje vykęs sandoris buvo užfiksuotas teisėsaugos, vyrai sulaikyti vietoje.

"Kiek mums žinoma, jis vietoje buvo areštuotas. Trūksta žodžių, čia pat, aikštelėje prie dalinio. Į mašiną susidėjo šaudmenų ir juos, kaip įtariama, pardavė kažkokiam "žulikui". Kas tas pirkėjas, reikėtų kriminalinės policijos klausti. Jei buvo sekamas, vadinasi, rimtesnis "žulikas" buvo. Paėmė sandorio metu", – apie įtarimus kalbėjo L.Idzelis.

Dar kariškius šokiravo tai, kad savanoriai sumanė parduoti kovinius šovinius.

"Ne, ne imitaciniai, o koviniai šoviniai. Kiekių negalime atskleisti. Policija tyrimą atlieka. Bet, kaip supratau, nemažai", – patikino L.Idzelis.

Sandoris: kariškių kovinių šovinių perdavimas vyko judrioje vietoje – Herkaus Manto gatvės aikštelėje. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Į žvalgybą sykiu neitų

M.Milinis, sulaikytas Karo policijos pareigūnų, dvi paras praleido areštinėje.

"Kiek žinome, pirko iš vieno, o pardavė jau brangiau. Užsimetė viršaus. Gal pagalvojo, kad juodojoje rinkoje daugiau gaus. Aukščiausias lygis. Taip, sulaikyti du. Kaip suprantu, įkliuvo ir tas, kuris pardavė. Po to, kai sužinojo, iš kur gavo", – kalbėjo L.Idzelis.

Sandoris vykdytas dienos metu viešoje vietoje, judrioje miesto dalyje.

Vidury dienos, miesto centre sugalvojo parduoti šaudmenis. Baisu.

"Vidury dienos, miesto centre sugalvojo parduoti šaudmenis. Baisu. Kiek reikia turėti drąsos ir neturėti proto. Sunku suvokti", – šiurpo rinktinės vadas.

Klaipėdoje, pasak L.Idzelio, tai pirmoji tokia byla, kurioje dėl šaudmenų prekybos būtų įtariami savanoriai kariškiai.

Daugiau nei prieš dešimtmetį plačiau buvo nuskambėjusi byla dėl prekybos dyzelinu, kurio vyrai nugvelbdavo iš karinių laivų.

"Kai paaiškėja tokios aplinkybės, supranti, kad ne su visais galėtum eiti į ne tik žvalgybą, bet ir į karą. Visa laimė, kad pareigūnai dirba savo darbą ir sugebėjo sulaikyti. O jei tai būtų nutikę tuomet, kai kariniai veiksmai vyktų? Reikia suprasti, kad už pinigus žmonės ne tik tėvynę, bet ir tėvą, motiną pasiryžę parduoti?" – svarstė rinktinės vadas.

Linas Idzelis. Redakcijos archyvo nuotr.

Išgelbėjo garbės piliečio gyvybę

M.Milinis vyr. eilinio pareigas ėjo Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 309 kuopoje. Vyras apibūdinamas kaip aktyvus, lankė visas pratybas.

"Aktyvumo jis tikrai daug rodė. Juk už pratybas pinigai mokami. Jis viską mokėjo, įsisavindavo viską greitai. Man atrodo, kad net vadovavo skyriui vienose pratybose. Iš pažiūros jis toks visur tinkantis. Labai gerai tuomet pavadovavo, turi vadybinių įgūdžių. Ne paauglys juk, turi gyvenimiškos patirties", – pavaldinį apibūdino rinktinės vadas.

M.Milinis į savanorišką karo tarnybą pasuko po to, kai Rusija pirmąjį kartą užpuolė Ukrainą.

Tuo metu savanoriais norėję tapti vyrai į tarnybą stojo vedami emocijų.

Tai, kad M.Milinis savanoriaudamas buvo įgijęs tam tikrų, specifinių žinių, 2017 m. nulėmė tai, kad iš mirties gniaužtų buvo išgelbėtas Gargždų miesto garbės pilietis, žinomas pedagogas ir rašytojas Albinas Klizas.

A.Klizui širdis sustojo staiga, besakant kalbą Gargžduose, J.Lankučio viešojoje bibliotekoje. Bibliotekoje tuomet vyko prozininko Antano Ramono 70-ųjų gimimo metinių minėjimas.

Prozos skaitymuose dalyvavo ir M.Milinis, kuris pats yra kelių išleistų knygų autorius.

Tą kartą pats M.Milinis pripažino, jog akistatoje su mirtimi jis nesutriko dėl įgytos karinės patirties.

"Esu Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių rinktinės 309 kuopos savanoris. Ne tik žudyti, bet ir gelbėti gyvybes esame apmokyti. Tik tokiose situacijose įvertini ir supranti, kaip vis dėlto tai yra svarbu", – situaciją anuomet įvertino M.Milinis.

Nors ir į įvykio vietą buvo kviesta medikų brigada, tačiau širdies masažą M.Miliniui teko daryti net ir atvykus medikams.

Uniforma: Krašto apsaugos savanorių pajėgose M.Milinis įgijo ne tik žinių apie ginklus. Vyras yra išgelbėjęs gyvybę, nes kariniuose mokymuose mokėsi teikti pirmąją pagalbą. Redakcijos archyvo nuotr.

Karjera – ne tik žurnalistikoje

M.Milinio pavardė uostamiestyje yra gerai žinoma, vyras yra dirbęs televizijoje "Balticum TV".

Vėliau žurnalistu jis dirbo laikraštyje "Vakarų ekspresas", nuo 2001 iki 2003 m. net ėjo šio laikraščio vyr. redaktoriaus pavaduotojo pareigas.

Pasak interneto enciklopedijos "wikipedia.org", M.Milinis buvo žurnalo "Ekstra laikas" redaktorius ir leidėjas.

Nuo 2004 iki 2006 m. dirbo Neringos savivaldybės atstovu spaudai.

Vėliau dirbo dienraščio "Lietuvos žinios" korespondentu. Po šešerių metų grįžo vėl dirbti į "Vakarų ekspresą".

Vėliau dirbo ir laikraščio "Naujas rytas" redaktoriumi.

M.Milinis iki šiol pristatomas portalo "Klaipėdos žinios", kuris priklauso asociacijai "Klaipėdos apskrities žurnalistų ir verslininkų klubas", administratoriumi.

Garsėja ir visuomenine veikla

Plati ir visuomeninė M.Milinio veikla. Vyras yra nevyriausybinės organizacijos "Klaipėdos miestiečių draugija" valdybos narys.

Klaipėdos miestiečių draugija siekia aktualizuoti tiek materialųjį, tiek nematerialųjį kultūros paveldą.

"Viena mūsų strateginių misijų yra išsaugoti nekilnojamąjį kultūros paveldą (statinius ir jų kompleksus, paminklinio režimo vietas) ir siekti iš dalies atkurti II pasaulinio karo metu ir sovietmečiu sunaikintus pastatus. Klaipėdos miestiečių draugijos nariai yra ir mokslo, ir kultūros sričių atstovai, miesto istorijos mylėtojai, architektai ir visi kiti entuziastingai nusiteikę gyventojai", – rašoma draugijos interneto svetainėje.

Šios draugijos vardu M.Milinis pasisakė 2020-ųjų  birželį vykusiame Klaipėdos kultūros magistro vardo suteikimo komisijos posėdyje.

M.Milinis čia kalbėjo ir siūlė Klaipėdos kultūros magistro vardą suteikti garsiam kraštotyrininkui Bernardui Aleknavičiui.

Tokia iniciatyva sulaukė sėkmės – B.Aleknavičiui buvo suteiktas šis garbingas vardas.

Knygose – karinės istorijos

M.Milinis yra gerai žinomas tarp Afganistano kare kovojusių karių. Vyras parašė dvi knygas šio karo tema, dalyvauja buvusių afganistaniečių karių viešuose renginiuose.

M.Milinis taip pat yra istorinių romanų apie partizaninį judėjimą Lietuvoje autorius, netrukus bus išleista dar viena jo knyga.

Portalui "bernardinai.lt" duodamas interviu apie savo knygą 2015 m., M.Milinis yra išsakęs skambių frazių patriotizmo tema.

"Esu tikras, kad ir šiandien didžioji tautos dalis su ginklu pasitiktų visus priešus. Juk Lietuva – ne politikai, ne valdžia, o kiekvienas mūsų. Manau, kad "Partizanas" yra nedidelis mano indėlis šiuo metu vykstančiame informaciniame kare", – yra sakęs M.Milinis.

Ne pirmus metus M.Milinio publikacijas publikuoja ir portalas "Delfi.lt".

Situacijos nekomentavo

Tiek Klaipėdos apygardos prokurorai, tiek pats M.Milinis šeštadienio sulaikymo detalių žiniasklaidai nekomentuoja.

"Nieko negaliu aš tau pasakoti. Nieko negaliu pasakoti, ačiū už skambutį", – vakar tepasakė M.Milinis ir padėjo telefono ragelį.

Ikiteisminiam tyrimui dėl neteisėtos prekybos šaudmenimis vadovauja Klaipėdos apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius.

Tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 253 straipsnį. Jame numatytas laisvės atėmimas nuo ketverių iki aštuonerių metų.

Teisininkų vertinimu, nors ir šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje nėra numatyta alternatyvi bausmė, o tik realus laisvės atėmimas, vis dėlto jo gali pavykti išvengti, jei tyrimo metu įtariamasis bendradarbiaus su teisėsauga.

Internetu vyks karių rikiuotės ir minėjimo transliacija.

Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje bus pakeltos Lietuvos ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų vėliavos, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Kariai savanoriai dalyvaus akcijoje „Diena su uniforma“ – visoje Lietuvoje KASP kariai savanoriai šią dieną minės ne tarnybos metu dėvėdami kario uniformą.

Savanorių pajėgos oficialiai įkurtos 1991 metų sausio 17 dieną. Tuomet jos vadinosi Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT). Nuo 2003 metų KASP įeina į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų sudėtį.

Šiose Lietuvos kariuomenės aktyviojo rezervo pajėgose dabar tarnauja apie 5 tūkst. asmenų.

Karys savanoris pratybose per metus dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų.

Tai – ketvirtoji Pajėgų apsaugos vieneto pamaina, kurią misijos rajone balandį pakeitė KASP  Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės kariai.

„Ypatingai svarbu tai, kad mūsų kariai savanoriai rengiasi šiai operacijai ir dalyvauja mokymuose ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje. Realių operacijos užduočių vykdymas kartu su Vokietijos kariais tarptautinės operacijos rajone – vienas geriausių mūsų karių profesionalumo įrodymų. Didžiuojuosi Jumis!“, – dėkodamas grįžusiems kariams sakė KASP vadas plk. Dainius Pašvenskas.

Sutikimo ceremonijoje taip pat dalyvavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono vadas plk. ltn. Arnoldas Vasiliauskas, KASP rinktinių vadai, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas,  karių artimieji, kt. svečiai.

Lietuvos kariai operacijoje MINUSMA koviniuose veiksmuose nedalyvauja. Jie atsakingi už pajėgų apsaugos užtikrinimą karinės bazės teritorijoje. Lietuva, be Pajėgų apsaugos vieneto ir Nacionalinio paramos elemento karių, JT vadovaujamai operacijai taip pat skiria 5 Lietuvos karius, kurie tarnauja operacijos vadavietėse Bamake ir Timbuktu.

Lietuva dalyvaudama operacijoje MINUSMA tuo pačiu aktyviai prisideda prie Jungtinių Tautų siekio didinti tarptautinėse operacijose tarnaujančių moterų skaičių įgyvendinimo. Didesnis moterų įsitraukimas į tarptautinių operacijų vykdymą padėtų didinti tarptautinių operacijų efektyvumą, ypač atliekant užduotis, tokias kaip civilių ir karių bendradarbiavimas su vietine bendruomene, geresnis situacijos supratimas konfliktų regionuose, labiausiai pažeidžiamos visuomenės dalies – moterų ir vaikų didesnis įsitraukimas į saugumo sektoriaus reformų įgyvendinimą, policijos ir vietinių saugumo pajėgų stiprinimas ir pan. Tai sudarytų geresnes galimybes pokonfliktiniam taikos proceso įgyvendinimui.

Vienas iš JT siekių, kad  nuo 2017 m. gruodžio mėn. JT misijų štabuose tarnautų nemažiau kaip 15 proc. moterų.  Lietuva nuo 2017 m. rudens užtikrina, kad 20 proc. JT operacijų štabuose tarnaujančio LK personalo dalį  sudaro moterys – iš 5 štabo karininkų pozicijų 1 yra pildoma CIMIC karininkės.

JT taip pat siekia, kad 2019 m. JT kontingentuose būtų 5,25 proc. moterų. Lietuva aktyviai prisideda ir prie šios siekio įgyvendinimo. Palyginimui, 2016 m. tarptautinėse operacijose nedalyvavo nei viena moteris, tačiau šis skaičius nuosekliai didėja – pernai jis buvo 3,6 proc. Lietuva iki pernai metų pabaigos į pajėgų apsaugos vienetą, kurį sudaro 34 kariai, skyrė 3 moteris (8,8 proc.), o nuo 2019 m. balandžio skiriame 2 moteris užtikrindami apie 5,9 proc.

Jungtinės Tautos operaciją MINUSMA (angl. Multinational Intergrated Stabilization Mission, MINUSMA) Malyje vykdo nuo 2013 m. MINUSMA siekia stabilizuoti padėtį šalyje, remti pereinamojo laikotarpio veiksmų plano įgyvendinimą, apsaugoti civilius gyventojus, propaguoti ir ginti žmogaus teises, rengti humanitarinės pagalbos teikimą, kultūros paveldo išsaugojimą ir padėti užtikrinti teisingumą nacionaliniu ir tarptautinių lygmenimis.

Tai kasmetinė Lietuvos kariuomenės ir JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimo iniciatyva – mūsų regione vykstančių tarptautinių pratybų „Saber Strike“ (liet. „Kardo kirtis“) metu treniruotis į Lietuvą atvyksta Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariai, o į pratybas JAV išvyksta būrys Lietuvos karių.

Šiemet įgyti patirties JAV Pensilvanijos „Fort Indiantown Gap“ mokymo centre ir poligone išvyksta trys KASP pėstininkų skyriai iš Dainavos apygardos 1-osios, Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios bei Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės. Šie kariai 2017 metais tapo KASP geriausio pėstininkų skyriaus varžybų prizininkais.

Minint Lietuvos ir JAV Pensilvanijos bendradarbiavimo 25-ąsias metines į JAV kartu su KASP pėstininkų būriu vyksta ir KASP Bigbendas, kuris dalyvaus specialiame koncertiniame ture Pensilvanijos valstijoje. Karius taip pat lydės KASP vadas pulkininkas Arturas Jasinskas.

Į Lietuvą pirmadienį atvykę JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariai Generolo Silvestro Žukausko poligone (Švenčionių r.) jau dalyvauja tarptautinėse pratybose „Saber Strike 2018“, taip pat Lietuvos kariuomenės ir JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimo 25-mečiui paminėti skirtuose renginiuose.

Šiais metais sukanka 25 metai, kai vyksta intensyvus Lietuvos kariuomenės ir JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimas karinėje srityje. Pirmoji JAV programos „Kariai kariams“ (angl. Mil-to-Mil) grupė savo veiklą Lietuvoje pradėjo 1993 m. balandį. Lietuvos atstovai vykdavo į JAV ginkluotųjų pajėgų bazes, kur susipažino su JAV kariuomenės daliniais, jų veikla. JAV kariniai ekspertai atvykdavo į Lietuvą ir rengdavo seminarus, kursus. Pensilvanijos nacionalinės gvardijos vienetai ir kariai aktyviai dalyvavo ir tebedalyvauja pratybose ir tarptautiniuose mokymuose Lietuvoje.

26-tus metus Lietuvos kariuomenėje tarnaujantis dabartinis Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Aristidas Gerasimavičius rinktinės kovinę vėliavą perdavė majorui Mindaugui Stackevičiui.

A. Gerasimavičius Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės vadu tapo 2015 m. lapkritį. 

Tarnybą Klaipėdoje atlikęs vyras užaugo Alytuje, 1992 m. davė savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos priesaiką, mokėsi Lietuvos karo akademijoje, yra įgijęs politikos mokslų magistrą.

Buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenės medaliu „Už nuopelnus“, LKA gen. J. Žemaičio medaliu „Už ilgametę ir nepriekaištingą tarnybą“ ir kitais medaliais.

Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės įkūrimo data yra laikoma 1991 m. gegužės 22 d. Tada ji vadinosi Klaipėdos savanorių rinktinė. 1999 m. sausio 15 d. Klaipėdos rinktinei buvo suteiktas Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės vardas.

Šiandien rinktinė sėkmingai vykdo karių savanorių rengimo, karo prievolės administravimo įgyvendinimo ir kitas užduotis krašto apsaugos savanorių pajėgų sudėtyje.