Į šią paramą pretenduoja krepšinio komanda „Neptūnas“, rankininkų ekipa „Dragūnas“, moterų krepšinio komanda „Neptūnas“, LCC tarptautinio universiteto moterų krepšinio komanda, „Viesulo SC-Dragūnas“ moterų rankinio komanda, taip pat ledo ritulio komanda „HC Klaipėda Girls“.

Savivaldybės administracija su šiomis sporto komandomis turėtų pasirašyti sutartis dėl dalinio finansavimo iš savivaldybės biudžeto lėšų, dalį finansavimo sportininkai turėtų gauti iš rėmėjų, kuriems miestas už tai suteiks mokestinių lengvatų.

Per 2022 m. rėmusieji reprezentacines Klaipėdos miesto sporto komandas („Neptūną“ ir LCC) joms skyrė 435 tūkst. eurų.

„Neptūnui“ skirta 420 286 eurai, o LCC – 15 tūkst. eurų. Už tai rėmėjams suteikta per 203 tūkst. eurų mokestinių lengvatų (nekilnojamojo turto mokesčio – 161 tūkst. eurų bei valstybinės žemės nuomos mokesčio – 42 tūkst. eurų).

„Miestas dėl to nieko nepraranda. Kiek fizinis ar juridinis asmuo paremia komandą, tai 50 procentų mes suteikiame jiems mokesčių lengvatas. Ir tą sumą minusuojame iš biudžeto, kurį buvome numatę skirti tiems sportininkams“, – paaiškino Sporto skyriaus vedėja Rasa Rumšienė.

Šių metų vasario pradžioje numatytos miesto biudžeto lėšos reprezentacinėms uostamiesčio sporto komandoms iš dalies finansuoti 2023 m.: krepšinio komandai „Neptūnas“ ir dubleriams „Neptūnas-Akvaservis“ suplanuota 1,286 mln. eurų, rankinio klubui „Dragūnas“ – 250 tūkst., moterų krepšinio komandai „Neptūnas“ – 133 tūkst., LCC tarptautinio universiteto moterų krepšinio komandai – 130 tūkst., „Viesulo SC-Dragūnas“ moterų rankinio komandai – 24,6 tūkst. Ledo ritulio komandai „HC Klaipėda Girls“ preliminariai planuojama suma – apie 50 tūkst. eurų.

Klausimas dabar svarstomas savivaldybės tarybos komitetuose, o mėnesio pabaigoje numatytas sumas reprezentacinėms komandoms dar turės patvirtinti kadenciją baigiantys politikai.

Iš viso sporto komandoms numatomos skirti apie 1,8 mln. eurų sumos didžiausia dalis atiteks „Neptūnui“.

Panaudos algoms mokėti

Kaip ir prognozuota, Klaipėdai dovanotų krepšinio klubo "Neptūnas" akcijos reiškė, kad nuo šiol miesto finansiniai įsipareigojimai klubui dar išaugs.

Artimiausiame miesto tarybos posėdyje politikai turėtų palaiminti savivaldybės, kaip dalininkės, įnašą – 250 tūkst. eurų skyrimą krepšinio klubui, didinant įstaigos dalininko kapitalą.

Aiškinamajame rašte rašoma, jog turtinis įnašas bus naudojamas įstaigos žaidėjų, trenerių, aptarnaujančio personalo atlyginimams, atsiskaitymui su tiekėjais – Klaipėdos autobusų parku, saugos tarnyba "Argus", mokėjimams žaidėjų agentams, "Švyturio" arenai už arenos nuomą.

"Savivaldybės turto investicija leis užtikrinti tinkamą kūno kultūros ir sporto plėtojimą, viešųjų interesų tenkinimą, kokybiškų paslaugų teikimą visuomenės nariams sporto, kultūros ir pramogų organizavimo srityse, sukurti pridėtinę vertę, įstaigos veiklos ilgalaikį tvarumą bei užtikrinti veiksmingesnį savivaldybės funkcijų atlikimą", – rašoma savivaldybės specialistų parengtame aiškinamajame rašte.

Rasa Rumšienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Įsiūlė dalį akcijų

Klubo vadovas Sigitas Ambrazevičius beveik prieš du mėnesius raštu kreipėsi į uostamiesčio valdžią, prašydamas dar kartą svarstyti klausimą "dėl Klaipėdos miesto savivaldybės dalininko tapimu viešosios įstaigos "Neptūno krepšinio klubas" ir perimti kontrolinį paketą".

Esami dalininkai tikino neišgalintys skirti klubui paramos ir kalbėjo, kad gali tekti skelbti bankroto procedūrą.

Viešąją įstaigą "Neptūno krepšinio klubas" tuomet valdė aštuoni dalininkai, kurie beveik visi susidūrė su sunkumais savo valdomuose versluose.

Registrų centro duomenimis, "Neptūno" krepšinio klubo dalininkai buvo Tomas Daugėla, Marius Girčys, Vidas Augaitis, bendrovė "Rietuva", Vytautas Lygnugaris, Alvydas Vaičiūnas, S.Ambrazevičius, Vidmantas Dambrauskas ir Arūnas Tuma.

Pastarieji du yra Klaipėdos tarybos nariai. Miesto tarybos posėdyje per balsavimą abu šie politikai nusišalino.

Pastarąjį tarybos posėdį balsų dauguma tarybos nariai pritarė 9/20 dalininkų kapitalo dalių perėmimui, bet ne kontrolinio paketo, kaip prašyta.

"Šiais metais miestas pagal aukštojo meistriškumo programą "Neptūnui" jau skyrė 796 tūkst. eurų, nors poreikiai buvo dvigubai didesni.

Miestas – generalinis rėmėjas

Krepšinio klubo įsiskolinimai siekia beveik milijoną eurų.

Miestas "Neptūno" reikmėms kasmet skiria apie 900 tūkst. eurų, tai sudaro iki 70 proc. viso metinio klubo biudžeto.

Klubo finansiniuose dokumentuose nurodoma, kad per ataskaitinį laikotarpį gauta parama pinigais yra 480 tūkst. eurų iš 17 bendrovių, kurių keturios yra Klaipėdos municipalinės įmonės, jos klubui bendrai yra skyrusios 117 tūkst. eurų.

Pernai birželio 30 d. klube dirbo 6 darbuotojai, iš jų – 3 vadovai. Darbuotojų išlaikymas klubui per metus kainuoja 128 tūkst. eurų, žaidėjų ir trenerių – 908 tūkst., sporto patalpų – 14 tūkst. eurų.

S.Ambrazevičius prasitarė, kad šitam sezonui klubas iš miesto norėtų prašyti 1,2–1,3 mln. eurų paramos.

"Šiais metais miestas pagal aukštojo meistriškumo programą "Neptūnui" jau skyrė 796 tūkst. eurų, nors poreikiai buvo dvigubai didesni. Tų 250 tūkst. eurų, kuriuos miestas dar skirs įstatinio kapitalo didinimui, mes suprantame, turėtų užtekti darbo užmokesčiui, bazių nuomai, atsiskaitymams už prekes ir paslaugas. Kiek žinome, dalį trūkstamų lėšų jie susirinko iš rėmėjų", – teigė Klaipėdos savivaldybės Sporto skyriaus vadovė Rasa Rumšienė.

Miesto pinigai skiriami, nepaisant, kokius rezultatus per sezoną pasieks komanda.

"Bet krepšinis nėra ta sporto šaka, kuriai mieste skiriami didžiausi pinigai. Pavyzdžiui, pernai daugiausia lėšų buvo skirta futbolui, mes skaičiuojame viską – ir pinigus infrastruktūrai, ir išlaikymui, ir veiklai. Tačiau kalbant apie veiklą, šiemet daugiausia pinigų skirta "Neptūno" klubui", – pripažino R.Rumšienė.

Klubo vadovas Sigitas Ambrazevičius daugiau nei prieš mėnesį raštu kreipėsi į Klaipėdos valdžią, prašydamas dar kartą svarstyti klausimą "dėl Klaipėdos miesto savivaldybės dalininko tapimu viešosios įstaigos "Neptūno krepšinio klubas" ir perimti kontrolinį paketą".

Dabartiniai dalininkai tikino neišgalintys skirti klubui paramos ir kalbėjo, kad gali tekti skelbti bankroto procedūrą.

Viešąją įstaigą "Neptūno krepšinio klubas" valdo aštuoni dalininkai, kurie beveik visi susidūrė su sunkumais savo valdomuose versluose.

Registrų centro duomenimis, "Neptūno" krepšinio klubo dalininkai šiuo metu yra Tomas Daugėla, Marius Girčys, Vidas Augaitis, bendrovė "Rietuva", Vytautas Lygnugaris, Alvydas Vaičiūnas, S.Ambrazevičius, Vidmantas Dambrauskas ir Arūnas Tuma.

Pastarieji du yra Klaipėdos tarybos nariai.

Klaipėdos miesto tarybos posėdyje per balsavimą abu šie politikai nusišalino.

Nepaisant to, balsų dauguma tarybos nariai pritarė 9/20 dalininkų kapitalo dalių perėmimui, bet ne kontrolinio paketo, kaip prašyta.

Krepšinio klubo įsiskolinimai siekia beveik milijoną eurų.

Miestas "Neptūno" reikmėms kasmet skiria apie 900 tūkst. eurų, tai sudaro iki 70 proc. viso metinio klubo biudžeto.

Klubo finansiniuose dokumentuose nurodoma, kad per ataskaitinį laikotarpį gauta parama pinigais yra 480 tūkst. iš 17 bendrovių, kurių keturios yra Klaipėdos municipalinės įmonės, jos klubui bendrai yra skyrusios 117 tūkst. eurų.

Pernai birželio 30 d. klube dirbo 6 darbuotojai, iš jų – 3 vadovai.

Darbuotojų išlaikymas klubui per metus kainuoja 128 tūkst. eurų, žaidėjų ir trenerių – 908 tūkst., sporto patalpų – 14 tūkst.

Tarybos narei Alinai Velykienei paklausus, dėl kokios sumos akcininkai dabar ketintų kreiptis į miestą, kad iš savivaldybės biudžeto būtų prisidėta prie klubo finansinės situacijos gerinimo, S.Ambrazevičius atsakė: "Mes planuojame biudžetą prieš sezoną. Ir konkrečiai šitam sezonui mes norėtume prašyti 1,2–1,3 mln. eurų paramos. Bendras biudžetas yra 1,6–1,7 mln. plius minus."

Šį sprendimą palaikė 18 miesto tarybos narių, trys susilaikė.

Krepšinio klubas „Neptūnas“ vasarą kreipėsi į miesto merą Vytautą Grubliauską su pasiūlymu priimti kontrolinį klubo paketą savo žinion, kad būtų išvengta bankroto, tačiau savivaldybė panoro perimti tik dalį kontrolinio paketo.

Klaipėdos miesto savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis politikams siūlė svarstyti dvi alternatyvas – priimti vieną kapitalo dalį iš 20 arba priimti devynias dalis iš 20.

Toks pasiūlymas priimti dalį klubo dovanų, svarstytas ir 2020 metais, tačiau tada politikai jam nepritarė.

„Gavome naują didžiojo dalininko ir atstovo prašymą atnaujinti šio klausimo svarstymą. Kreipiamasis aiškus – perimti kontrolinį paketą, galima sakyti, perimti valdymą“, – sakė E. Simokaitis.

Jis teigė nesiūlantis svarstyti galimybės perimti kontrolinį paketą, nes būtų apsunkinta klubo veikla: įstaiga savo apskaitą turėtų tvarkyti pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus, vykdyti viešuosius pirkimus ir kt.

Prieš posėdį tarybos nariams išplatinta papildoma klubo parengta medžiaga. Joje nurodoma, kad tik perėmus klubą gauta Šiaulių banko pretenzija dėl kredito padengimo. Nepadengus šio kredito klubui būtų keliama bankroto byla, tad dalininkai operatyviai paskolino kubui 250 tūkst. eurų.

Paskelbta, jog dabartiniams dalininkams perėmus klubą, skolą siekė 1,5 mln. eurų ir ji nuosekliai mažinta, tačiau dar sudaro 800 tūkst. eurų. Skolos grąžinimo procesą pristabdė prasidėjusi pandemija, nekilnojamojo turto mokesčio augimas.

Pateiktas ir pavyzdys, kad Vilniaus savivaldybė tapo krepšinio klubo „Rytas“ 40 proc. klubo dalių savininke, kai jo skola siekė 4 mln. eurų.

„Dalininkų rašte nurodyta, kas lėmė dalininkų norą perduoti dalis – COVID-19, kuri įtakojo veiklą, karas Ukrainoje, kuris įtakojo finansinę padėtį ir dalininkų galimybės remti ar prisidėti prie klubo veiklos“, – sakė E. Simokaitis.

Anot jo, įstaigos skolos atskirtos nuo dalininkų įsipareigojimų, tad savivaldybės skolų našta neužgultų.

„Neptūno“ klubo vadovas Sigitas Ambrazevičius, atsakydamas į politikų klausimus, teigė, jog de jure savivaldybė perimtų tik vyrų krepšinio klubą, bet po to paties klubo vėliava yra ir 16–18 metų paauglių komanda, dubleriai, moterų krepšinio komanda ir futbolo ekipa, nors juridiniai vienetai atskirti.

„Savivaldybė jaustųsi komfortiškiau turėdama didesnę dalį, galėtų labiau įsitraukti į sprendimų priėmimus“, – teigė vadovas, siūlydamas perimti miestui devynias dalis.

„Mes planuojame biudžetus prieš sezoną, konkrečiam šiam sezonui norėtume prašyti 1,2–1,3 mln. eurų paramos“, – sakė S. Ambrazevičius.

Bendras klubo biudžetas turėtų siekti apie 1,6–1,7 mln. eurų.

Kultūros, švietimo ir sporto komitetas tarybos nariams siūlė atidėti sprendimo projektą ir skelbti miesto gyventojų apklausą dėl klubo kontrolės perėmimo, tačiau tokį siūlymą palaikė tik trys politikai.

Registrų centro duomenimis, „Neptūno“ krepšinio klubo dalininkais šiuo metu yra Tomas Daugėla, Marius Girčys, Vidas Augaitis, bendrovė „Rietuva“, Vytautas Lygnugaris, Vidmantas Dambrauskas, Arūnas Tuma, Alvydas Vaičiūnas ir Sigitas Ambrazevičius.

V. Dambrauskas ir A. Tuma yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariai.

Kitą savaitę politikai miesto tarybos posėdyje turėtų balsuoti, ar priimti savivaldybės nuosavybėn viešosios įstaigos "Neptūno krepšinio klubas" dovanojamą šios įstaigos dalininkų kapitalo 1/20 dalį, tai yra 5 proc. akcijų.

Klubo dalininkų kapitalą, kuris padalytas į 20 dalių, sudaro 24 tūkst. eurų.

Įstaigos dalininkų yra aštuoni, keturiems jų priklauso po vieną dalininkų kapitalo dalį, trims – po dvi, vienam – 10 dalių, vieną jų siūloma padovanoti Klaipėdos savivaldybei.

Savivaldybei dovanojama įstaigos dalininkų kapitalo 1/20 dalis sudaro 1,2 tūkst. eurų. Tai suteiktų vieną balsą įstaigos dalininkų susirinkime.

Planuojama, kad šį sezoną "Neptūno" krepšinio klubo biudžetą sudarys 1 mln. eurų, kurio dalis bus skirta ir skoloms mažinti.

Tokiu būdu Klaipėdos savivaldybė taptų klubo dalininke ir įgytų teisę dalyvauti jo valdyme.

Teigiama, kad ši dovana nebus įpareigojimas savivaldybei prisidėti prie įstaigos finansinės gerovės, nors miestas ir taip kasmet klubui atseikėja nemažai pinigų.

Savivaldybė "Neptūnui" pernai skyrė daugiau nei milijoną eurų paramos, o šiais metais, prieš pat nutraukiant "Betsafe-LKL" sezoną, klubas gavo didžiąją dalį 2020 m. numatytos savivaldybės sumos – 620 tūkst. eurų.

"Neptūno" klubo tinklalapio duomenimis, 2018 m. klubą perėmę naujieji vadovai biudžete rado 1,4 mln. eurų skylę, kurią sudarė skolos ir mokėtini mokesčiai valstybei.

Šiuo metu "Neptūno" skolos esą siekia 720 tūkst. eurų, kurių didžioji dalis – 480 tūkst. eurų – tenka klubo dalininkams, nuosekliai nurašantiems skolą į paramą.

"Planuojama, kad šį sezoną "Neptūno" krepšinio klubo biudžetą sudarys 1 mln. eurų, kurio dalis bus skirta ir skoloms mažinti. Prie to labai aktyviai prisideda Klaipėdos savivaldybė, be kurios palaikymo klubas būtų turėjęs skelbti bankrotą", – rašoma klubo tinklalapyje.