Kretingos dvaro ūkvedžio namas duris lankytojams žadama atvers spalį. Baigiantys jį restauruoti specialistai sako, kad tai – vienas iš įdomiausių atkurtų objektų.

Grafų Tiškevičių laikais name gyveno ūkvedys su šeima, baldžius ir kiti dvare patarnaujantys samdiniai. Restauratoriai sako, kad XIX amžiuje statytas namas buvo labai sunykęs – kiauras stogas, sueižėjusios sienos, paplauti pamatai. Todėl jį restauruojant įdėta nemažai triūso. Tačiau tai yra ir vienas iš įdomiausių restauruotų objektų.

Restauratoriams ir muziejininkams mįslę užminė viena namo patalpa, kurios sienos ir lubos buvo ištapytos. Lubų ornamentikoje įžvelgiami antikos motyvai, o sienų dekoras – trafaretinė tapyba. Ją restauratoriai aptiko tik nugramdę penkis dažų sluoksnius.

„Atrasta unikali klasicistinio laikotarpio tapyba. Manoma, kad tapė dailininkai profesionalai, kurie buvo gerai susipažinę su vidurio Europos ir Anglijos interjerų dekoravimo principais“, – teigia sienų tapybos restauratorė Lina Navikienė.

„Lubos buvo neblogai išsilaikiusios, tik labai juodos ir aprūkusios. Mes jas atidengėm ir pasimatė visi kontūrai. O ant sienų radome labai daug informacijos ir galėjom atkurti ir atstatyti visą ornamentiką. Su kitomis lubomis buvo įdomi istorija, jos buvo nuimtos ir mes tik dabar, po 20 metų, jas gražinome į savo vietas“, – apie neįprastą radinį pasakoja restauratorė Jurga Krylavičienė.

Restauratoriai sako, kad galima tik spėlioti, kodėl ši ūkvedžio namo patalpa buvo taip gražiai išpuošta. Manoma, kad ja laikinai naudojosi grafai.

„Kol nebuvo pastatyti moderniųjų laikų XIX-ojo amžiaus pabaigos rūmai, grafai, manom,  čia gyveno ir turėjo tam tikras reprezentacines patalpas“, – sako Aldas Kliukas, UAB „Pamario restauratorius“ direktorius.

Ūkvedžio name rudenį įsikurs Kretingos muziejaus administracija, dalyje namo veiks apie dvariškių gyvenimą pasakojanti ekspozicija.