Krikščionių sąjungos lyderis Rimantas Jonas Dagys – įrašytas penktuoju numeriu. Į EP su šiuo sąrašu taip pat bandys patekti ne vienas su LŠS siejamas politikas ar aktyvistas: Artūras Orlauskas, Tomas Senūta, riaušių prie Seimo byloje figūruojanti Vitolda Račkova. Sąrašą užbaigia viešai žinomas buvęs tautininkų lyderis Julius Panka. Jis įrašytas dvidešimtuoju numeriu.

Paskelbtoje programoje akcentuojamas priešinimasis Europos Sąjungos (ES) federalizacijai, migracijai ir genderizmo ideologijai. Taip pat žadama peržiūrėti „Žaliojo kurso“ politiką ir Mobilumo paketą.

Krikščionių sąjunga vasario mėnesį paskelbė apie planus kartu su LŠS kurti naują politinę jėgą.

ELTA primena, kad rinkimai į EP vyks šių metų birželį.

Tai nuspręsta šeštadienį Vilniuje vykusiame Krikščionių sąjungos suvažiavime.

„Suvažiavime patvirtintas partijos valdybos nutarimas Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose remti profesorių Igną Vėgėlę“, – teigiama partijos pranešime.

„Suvažiavime nutarta kartu su Lietuvos šeimų sąjūdžiu kurti naują politinę jėgą, į kurią kviečiami jungtis visi neabejingi šalies ateičiai žmonės ir organizacijos“, – teigė Krikščionių sąjunga.

Skelbiama, kad partijos pirmininko pavaduotoju patvirtintas Algimantas Rusteika, valdybą papildė Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovai – Edita Aleksandravičė, Artūras Orlauskas, Vitolda Račkova, Tomas Senūta, Egidijus Visockas.

Krikščionių sąjungos suvažiavimo metu taip pat papildyti partijos įstatai, patvirtinta bendroji partijos programa, kurioje teigiama, kad pagrindiniai partijos akcentai „krikščioniškųjų tradicinių vertybių, lietuvių kalbos ir tautiškumo, prigimtinės šeimos apsauga, demokratijos sugrąžinimas į politinį gyvenimą, kova su valstybingumo pamatams pavojinga Europos Sąjungos federalizacija“.

Partijos rinkiminę programą ir struktūra ketinama patvirtinti kitame suvažiavime, jo data neskelbiama.

Krikščionių sąjunga įkurta 2020 metais, jai vadovauja buvęs socialdemokratas ir konservatorius Rimantas Jonas Dagys.

Tuo metu Lietuvos šeimų sąjūdis yra asociacija, nepartinis visuomeninis judėjimas, kilęs iš Didžiojo šeimos gynimo maršo, surengto 2021-ųjų gegužę Vilniuje. Į jį automobilių kolonos vyko iš įvairių šalies miestų.

Judėjimas skelbia telkiantis Lietuvos piliečius Konstitucijai ir tradicinėms vertybėms apginti ir užtikrinti konstitucines prigimtinės šeimos teises.

VRK taip įvertino beveik 44,9 tūkst. eurų, kuriuos partijos kandidatas rinkimuose Jonas Viesulas partijos vadovų prašymu pervedė kolegoms.

Krikščionių sąjunga pripažinta šiurkščiai pažeidusi Politinių partijų įstatymą.

Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas teismui.

J. Viesulas birželį kreipėsi į VRK ir teigė, jog su Krikščionių sąjunga dalyvavo 2020 metų Seimo rinkimuose, o šios partijos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys, pasak verslininko, prašė jo paskolinti pinigų partijos kandidatams.

Iš 33 žmonių, kuriems jis pervedė pinigus, po rinkimų lėšas grąžino tik keturi, o dar 13 kategoriškai atsisakė tai daryti. J. Viesulas dėl to kreipėsi į teismą, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos jo ieškinį atmetė.

Tuomet jis kreipėsi į VRK, prašydamas „paaiškinti ir atsakyti, ar mano paskolinti ir pervesti pinigai įvardintiems aukščiau asmenims buvo deklaruoti ir apskaityti Krikščionių sąjungos rinkimų kampanijos finansiniuose dokumentuose“. Posėdyje jis sakė bylas pralaimėjęs, nes lėšas gavę Krikščionių sąjungos nariai jas laikė partijos parama.

Šį klausimą VRK jau nagrinėjo prieš savaitę, bet tuomet Krikščionių sąjungos atstovai paprašė pertraukos.

Ketvirtadienį partijos pirmininkas R. J. Dagys kartojo, jog VRK remiasi fragmentiškais civilinės bylos duomenimis, todėl visi minimi faktai turėtų būti įrodinėjami teisminio ginčo tvarka.

„Čia yra liudijimas prieš liudijimą ir tai turi būti pagrįsta iš abiejų pusių įrodymais, o ne pasiremti vienos pusės pasakymais“, – posėdyje tvirtino partijos vadovas.

Kaip aš galėjau juos agituoti ir kaip aš jiems galėjau siūlyti?

Jis kartojo, jog partija buvo nusprendusi, kad užstatus nariai mokės patys, o visa kita yra jų tarpusavio reikalas ir asmeniniai susitarimai, į kuriuos partija nesikišo.

J. Viesulas į tai atkirto minimų žmonių nepažinojęs.

„Kaip aš galėjau juos agituoti ir kaip aš jiems galėjau siūlyti?“ – klausė jis.

R. J. Dagys tvirtino, kad šis VRK sprendimas reikš, jog nuo šiol visos partijos turės tikrinti, kokiu būdu kandidatai gauna lėšas užstatams.

Krikščionių sąjunga 2020 metų Seimo rinkimuose surinko 0,75 proc. rinkėjų balsų, vienmandatėse apygardose į parlamentą taip pat nebuvo išrinktas nė vienas jų narys.

VRK pateiktame sprendimo projekte siūloma pripažinti, kad beveik 44,9 tūkst. eurų buvo paslėptas finansavimas iš neteisėto šaltinio. Dėl šio atvejo į komisiją kreipėsi pats lėšas pervedęs asmuo – šachmatininkas ir verslininkas Jonas Viesulas, per teismus siekęs susigrąžinti minėtas lėšas iš partijos kolegų.

VRK pažymoje taip pat teigiama, jog Krikščionių sąjungos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys ir valdybos narys Arvydas Akstinavičius rūpinosi, kad Jonas Viesulas pervestų lėšas į kandidatų asmenines sąskaitas ir šie patys galėtų sumokėti rinkimų užstatus.

VRK nariams siūloma pripažinti, kad Krikščionių sąjunga šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą ir taikyti administracinę atsakomybę.

Ketvirtadienį šį klausimą nagrinėjusi komisija galutinį sprendimą atidėjo, partijos atstovams paprašius laiko susipažinti su medžiaga. Prie jo bus grįžta kitą savaitę – gruodžio 15 dieną.

VRK duomenimis, Krikščionių sąjunga 2020 metų Seimo rinkimuose surinko 0,75 proc. rinkėjų balsų, vienmandatėse nebuvo išrinktas nė vienas jų narys.

Skolino „gerai žinomiems asmenims“

Šių metų birželį VRK gavo J. Viesulo kreipimąsi, kuriame jis nurodė dalyvavęs 2020 metų Seimo rinkimuose, o šios partijos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys, pasak verslininko, prašė jo paskolinti pinigų partijos kandidatams Seimo rinkimuose.

„Rimantas Jonas Dagys savo partijos narius, dalyvausiančius Vienmandatėse apygardose įvardijo kaip visuomenėje labai gerai žinomus asmenis ir kad jie be vargo surinks 3 procentus rinkėjų balsų, todėl paprašė paskolinti jiems pinigų užstatui dalyvauti Seimo rinkimuose“, – J. Viesulo argumentai cituojami VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus pažymoje.

Jis pats teigė praktiškai nepažinojęs partijos narių, tačiau pasitikėjo partijos pirmininku ir į jam pateiktas kandidatų asmenines sąskaitas pervedė po 1360 eurų, skirtų sumokėti užstatui.

Iš viso J. Viesulas teigia R. J. Dagio prašymu paskolinęs 50,3 tūkst. eurų, iš kurių apie 4,1 tūkst. eurų pervedė į partijos sąskaitą kaip nario mokestį.

Posėdyje verslininkas sakė ėmęs paskolą iš savo įmonės „šitiems ponams padėti“.

Iš 33 žmonių, kuriems jis pervedė pinigus, po rinkimų lėšas grąžino tik keturi, o dar 13 kategoriškai atsisakė tai daryti. J. Viesulas dėl to kreipėsi į teismą, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos jo ieškinį atmetė.

Tuomet jis kreipėsi į VRK, prašydamas „paaiškinti ir atsakyti ar mano paskolinti ir pervesti pinigai įvardintiems aukščiau asmenims buvo deklaruoti ir apskaityti Krikščionių sąjungos rinkimų kampanijos finansiniuose dokumentuose“. Posėdyje jis sakė bylas pralaimėjęs, nes lėšas gavę Krikščionių sąjungos nariai jas laikė partijos parama.

Partijai tokios sumos skirti negalėtų

Kaip VRK posėdyje sakė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė, pervestos kandidatams lėšos sudaro 54,8 proc. J. Viesulo deklaruotų metinių pajamų, be to, viršija 2020 metais leistą nario mokesčių dydį.

Taigi, teisėtu būdu Krikščionių sąjunga tokios sumos iš jo nebūtų galėjusi gauti.

„Partija ir negalėjo teisėtu būdu tokios sumos gauti iš J. Viesulo. Jie, puikiai tą suprasdami, kad partijos finansavimo šaltiniai yra tikrinami, o kaip teisme nurodė Arvydas Akstinacičius, kandidatų niekas neklausia, iš kur jie gavo lėšų, nėra jiems pareigos nurodyti finansavimo šaltinio, tai ir buvo pervesta kandidatams į sąskaitas, o ne į partiją, – posėdyje aiškino L. Petronienė. – Nes partija, gavusi tokią sumą, turėtų iš karto grąžinti arba, jeigu pavėluoja grąžinti, pervesti į valstybės biudžetą, ir nebūtų galėję sumokėti rinkimų užstato“.

Tame ir yra paslėptas finansavimas: gauta ne į partijos sąskaitą, prašyta ne į partijos sąskaitą.

„Tame ir yra paslėptas finansavimas: gauta ne į partijos sąskaitą, prašyta ne į partijos sąskaitą“, – pabrėžė ji.

Pažymoje remiamasi civilinės bylos medžiaga, kurioje apklausti pinigų iš J. Viesulo gavę Krikščionių sąjungos kandidatai. Jie teisme tvirtino, kad pasakius, jog neturi pinigų užstatui, iš partijos vadovų išgirdo, esą tuo pasirūpins rėmėjas.

Jie teigė, kad su jais buvo tartasi, jog lėšas grąžins tuo atveju, jeigu atgaus užstatą iš VRK, o dėl paskolos nesitarė. Pinigus J. Viesulas pervedė nurodęs, jog tai – „sąskaitos papildymas“.

Kai kurie liudytojai pažymoje cituojamuose dokumentuose teigė buvę šokiruoti, kai sulaukė pretenzijų dėl paskolos grąžinimo.

R. J. Dagys: partija nesikišo

R. J. Dagys teigė, jog nei jis, nei partija civilinėje byloje, kurioje nagrinėti skolos klausimai, nefigūravo.

Jis taip pat pastebėjo, jog įstatymai nedraudžia asmenims skolinti ar kitaip finansiškai padėti vienas kitam, todėl Krikščionių sąjunga nesikišo ir nenagrinėjo „atskirų partijos bičiulių galimų pagalbos iniciatyvų“.

Jis neigė, kad būtų kalbėjęsis su J. Viesulu ir prašęs jo pervesti pinigų. Pinigai pervesti, anot R. J. Dagio, paties verslininko iniciatyva.

„Tai yra jo asmeninė iniciatyva, visi santykiai, kurie ten buvo nagrinėti tarpusavyje“, – VRK posėdyje tvirtino jis.

Pasak partijos pirmininko, Krikščionių sąjunga buvo priėmusi sprendimą, kad rinkimų užstatas už sąrašą ir du kandidatus vienmandatėse rinkimų apygardose bus apmokėtas iš jos lėšų, o likusieji kandidatai užstatais turėjo pasirūpinti asmeniškai.

„Iš tikrųjų pradžioje mes tikėjome geresnės finansinės padėties partijoje ir todėl buvo kalbama su kai kuriais kandidatais, kad mes stengsime užstato lėšas dengti iš partijos, deja, taip neįvyko“, – aiškino pirmininkas.

R. J. Dagio teigimu, užstato partija negalėtų naudoti savo veiklai finansuoti, todėl abejotina vadino išvadą, jog ši situacija galėtų būti laikoma partijos finansavimu.

Su juo varžęsis Romualdas Liutkus paskutinę minutę kandidatūrą atsiėmė.

R. Dagys partijos pirmininku išrinktas ketveriems metams, BNS informavo partijos vicepirmininkas Remigijus Jucevičius.

Krikščionių sąjunga įkurta 2020 metų kovą.

Šiuo metu partijai priklauso per 2,5 tūkst. narių.

Per per parlamento rinkimus Krikščionių sąjunga nesurinko 1 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų.

Tai sakoma Krikščionių sąjungos pareiškime, kurį pasirašė jos pirmininkas, buvęs Seimo narys  Rimantas Jonas Dagys.

„Stambulo Konvencija (pasirašyta 2011 m.) dėl daugelio priežasčių negali būti teisinė bazė kovai su smurtu dėl daugelio priežasčių. Jos ratifikavimas, o ypač jos įgyvendinimas, būtų itin žalingas teisiniu, politiniu socialiniu ir moraliniu požiūriu. (...) Konvencija įpareigoja naikinti visas tradicijas ir papročius, kurie grindžiami stereotipiniais lyčių vaidmenimis į lyčių skirtingumo ir papildomumo principą, įtvirtintą ir Lietuvos įstatymuose, bei naikinti su tuo susijusias kultūrines normas, tradicijas, papročius, nes klaidinančiai laiko tai smurto šaltiniu, o tai prieštarauja sveikam protui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 37 straipsniui: „Piliečiai, .... turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius“, – sakoma Krikščionių sąjungos pareiškime.

Jame pažymima, kad konvencija sujaukia ir egzistuojančią teisinę sistemą, įsakmiai reikalaudama įvesti šalies konstitucinei sandarai prieštaraujančias nuostatas bei diskriminaciją atskirų visuomenės grupių atžvilgiu, pavyzdžiui, konvencija vartoja Lietuvos teisėje neegzistuojančią „socialinės lyties“ (gender) sąvoką, numato draudimą diskriminuoti „dėl socialinės lyties tapatybės“.

Konvencija įpareigoja naikinti visas tradicijas ir papročius, kurie grindžiami stereotipiniais lyčių vaidmenimis į lyčių skirtingumo ir papildomumo principą, įtvirtintą ir Lietuvos įstatymuose.

„Tai reiškia, kad diskriminavimu galėtų būti laikomas atsisakymas pripažinti asmens pageidaujamą „socialinę lyties tapatybę“ tiek privačioje, tiek viešoje aplinkoje, įskaitant švietimo ir ugdymo įstaigas. Taip daugumai Lietuvos piliečių būtų atimta teisė vadovautis prigimtine (biologine) lyties samprata, o su tuo nesutinkantys būtų persekiojami „už diskriminaciją“, šia ideologija suinteresuotų asmenų ar grupių“, – mano Krikščionių sąjunga.

Ji savo pareiškime pažymi, kad Lietuvos visuomenė vyrus ir moteris laiko lygiaverčiais, bet kartu pripažįsta prigimtinius lyčių skirtumus, kurie duoda pagrindą šeimos sukūrimui, praturtina kultūrą ir visuomenę, įgaliną kurti gerovę.

„Šalių, ratifikavusių ir neratifikavusių Stambulo Konvenciją patirtis rodo, kad tai nesumažina smurto protrūkių, o tik sukelia nereikalingas įtampas ir priešpriešas tarp visuomenės grupių, griauna švietimo, lytinio bei tautinio – patriotinio auklėjimo pagrindus, tautinės kultūros paveldą, sukelia painiavą teisinėje sistemoje, visose gyvenimo srityse, kuriose yra svarbi prigimtinė lyties samprata. Tuo labiau, kad nėra jokių įrodymų, jog „stereotipinių moterų ir vyrų vaidmenų“ naikinimas gali nors kiek padėti kovoje su smurtu. Lietuvos teisinė sistema remiasi visų asmenų lygybės principu. Mūsų šalies įstatymai moterims nustato tokias pat teises kaip ir vyrams, draudžia diskriminaciją bei numato kovai su smurtu prieš abiejų lyčių asmenis reikalingas nuostatas“, – tvirtina Krikščionių sąjunga.

Ypatingą susirūpinimą šiai partijai kelia konvencijoje numatytas reikalavimas medžiagą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“ įtraukti į visas privalomo vaikų ugdymo programas.

„Ši prievolė prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 str. įtvirtintai prigimtinei tėvų teisei „nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“, – įsitikinęs Krikščionių sąjungos lyderis R. J. Dagys.

Krikščionių sąjunga mano, kad Stambulo konvencijos siūlomos priemonės yra „akivaizdus siekis suardyti visuomenę ir jos socialinę sistemą, paversti ją sankaupa žmonių, kurie būtų pasimetę savo tapatybėje, įgyvendinti viešo ir privataus gyvenimo stebėjimą ir kontrolę, pasitelkiant politines galias, nacionalines ir tarptautines organizacijas, pajungiant švietimo sistemą, žiniasklaidos, kultūros ir laisvalaikio priemones“.

Krikščionių sąjunga sako griežtai smerkianti smurto šeimose apraiškas, tiek prieš moteris, tiek prieš vaikus.

„Dabartinė pandemijos  situacija ir jos sukeltos pasekmės verčia ieškoti naujų prevencijos formų netobuloje Lietuvos teisinėje bazėje. Stiprinant šeimos instituciją, palaikant krikščioniškos dvasios tradicijas, keliant gyvenimo kokybę, auklėjant žmones savitarpio pagarbos dvasia galima sumažinti smurtą“, – sakoma partijos pareiškime.

Krikščionių sąjunga mano, kad moralioji visuomenės patirtis, lyčių ir kartų harmonija yra pagrindas smurto prevencijai.

Krikščionių partija pirmą kartą dalyvavo Seimo rinkimuose. Pats R. J. Dagys Seime dirba šeštą kadenciją.

„Aš kūriau organizaciją, kad žmonės galėtų išreikšti savo krikščioniškas vertybes ir man postas nebuvo niekada esminis šiuo klausimu (...) Svarbu, kad organizacijoje toliau bręstų idėjos ir ji atstovautų krikščioniškoms idėjoms. Tikrai nesilaikysiu jokio posto“, – pirmadienio naktį BNS tvirtino politikas.

„Čia klausimas yra atviras, partija yra susiformavusi, ji spręs“, – pridūrė jis.

R. J. Dagys teigė turėjęs „begalę variantų“ likti Seime, tačiau nenorėjęs „daryti kompromisų su sąžine“.

Susikūrėme prieš pat rinkimus, kovo mėnesį, ir visą laikotarpį, kada buvo galima dirbti, buvo koronaviruso situacija.

Partijos pasirodymą rinkimuose jis sakė vertinantis kaip gerą pradžią ateities veiklai ir teigė, kad kitokio rezultato negalėjo tikėtis ir dėl koronaviruso pandemijos.

„Susikūrėme prieš pat rinkimus, kovo mėnesį, ir visą laikotarpį, kada buvo galima dirbti, buvo koronaviruso situacija“, – tvirtino partijos pirmininkas.

„Kai kūrėme partiją su tuo jau reikėjo susitaikyti, suprantant, kad naujas darinys yra didžiulė rizika. Kūrėme partiją ne dėl to, kad užsitikrintume šviesią ateitį“, – tvirtino R. J. Dagys.

Suskaičiavus balsus 1773 apylinkėse iš 1989, Krikščionių sąjunga surinko 0,77 proc. rinkėjų palaikymą.

Vienmandatėje Šilainių apygardoje kandidatavęs R. J. Dagys, pirminiais duomenimis,  šeštas su 6 proc. rinkėjų balsų.

R. J. Dagys parlamente dirba šešias kadencijas, nuo 1992 metų, jis į parlamentą  nebuvo išrinktas 2000–2004 metais.

Sąjunga žlugo

Krikščionių sąjunga – šiemetinė naujagimė: gimė vos vasario pradžioje, paskui turėjo problemų dėl registravimo, nes paaiškėjo, kad dalis naujos partijos steigėjais pasiskelbusių asmenų priklauso kitoms, bet kovo 10 d. pagaliau įregistruota. Šie Seimo rinkimai bus partijos debiutas rinkimuose.

Naujo politinio darinio pirmininkas Rimantas Jonas Dagys sakė, kad jau nuo praėjusio vasario pradėta svarstyti, kaip susigrąžinti krikščioniškąsias vertybes į politinį gyvenimą.

Planuota, kad į tokią partiją susijungs filosofo Vytauto Radžvilo visuomeninių darinių ir ekskonservatoriaus R.J.Dagio buriami krikščioniškąsias vertybes išpažįstantys asmenys, pernai rugpjūtį net pasirašytas bendras kvietimas steigti tokią politinę jėgą. Tačiau įsteigtos dvi atskiros partijos, o V.Radžvilas viešai pareiškė, kodėl. Pasak jo, pamatę R.J.Dagio įsteigtos Krikščionių sąjungos pavardes kiekvienas supras, kodėl vienybė neįmanoma: "Akivaizdu, kad jis vadovaujasi nuostata, jog galima eiti su bet kuo, kas tik padidintų resursus ar populiarumą, taigi ir šansus rinkimuose. Ir dabar jis drąsiai renka socialistus, komunistus, kosmopolitus ir liberalus į vieną darinį. Kad taip pats tampa mažuma savo partijoje ir net laimėjęs negalėtų pasiekti jokių reikšmingų pokyčių, jam visiškai antraeilis dalykas."

R.J.Dagys tikina, kad dauguma partijoje – naujokai politikoje, o tarp anksčiau priklausiusių kitoms partijoms daugiausia buvusių krikščionių demokratų, kurie nesusijungė su konservatoriais, dalis – ekskonservatoriai, yra buvusių socialdemokratų, kurie, kaip ir jis pats, nesijungė su ekskomunistais.

Tikras margumynas

R.J.Dagys gimęs tremtyje – Karagandos srityje Kazachstane, į Lietuvą jo šeimai leista grįžti 1964-aisiais. Kaune baigęs mokyklą, paskui Vilniaus universitete – chemijos studijas, jis dirbo mokslinį darbą, tapo gamtos mokslų daktaru, yra trijų išradimų autorius.

Nepriklausomybės priešaušriu jis buvo ir profsąjungų aktyvistas, veikė profsąjungų Sąjūdžio grupėje, buvo Socialdemokratų partijos narys, ir ne eilinis – pirmininko pavaduotojas. Bet, socialdemokratams nutarus jungtis su ekskomunistus vienijusia Demokratine darbo partija, jis su grupele bendraminčių įsteigė naują – "Socialdemokratija 2000", buvo jos pirmininkas.

Tačiau nauja politinė jėga Seimo rinkimuose liko paskutinė su mažiau nei 0,5 proc. balsų, paskui savivaldybių tarybų rinkimuose tesulaukė 0,06 proc. ir laimėjo vienintelį mandatą. 2002 m. R.J.Dagys kandidatavo į prezidentus, bet liko paskutinis su vos 0,09 proc. balsų, tiesa, kandidatų tada buvo net septyniolika.

Akivaizdu, kad jis vadovaujasi nuostata, jog galima eiti su bet kuo, kas tik padidintų resursus ar populiarumą, taigi ir šansus rinkimuose.

R.J.Dagys paliko savo sukurtą partiją ir 2003 m. tapo konservatoriumi. Ir joje kilo karjeros laiptais: buvo Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumo narys, 2008–2009 m. – socialinės apsaugos ir darbo ministras, pelnydavo aukštas vietas partijos rinkimų sąrašuose ir vienmandatėse apygardose.

Dabar jis baigia šeštą savo kadenciją Seime, yra Tarptautinio katalikų parlamentarų tinklo narys. Jis – tradicinės šeimos gynėjas, Seimo grupės "Už šeimą" pirmininkas.

Bet pernai birželį jo keliai su konservatoriais išsiskyrė. Konfliktas kilo susikirtus partijos ir R.J.Dagio pozicijoms dėl Mindaugo Puidoko siūlomų įstatymo pataisų, kuriomis fiziniu smurtu prieš vaiką būtų laikomas tik žymus skausmas, o psichologiniu smurtu – ir prievartinis vaikų ir tėvų atskyrimas. Partija tokioms nuostatoms prieštaravo, tačiau R.J.Dagys atsisakė atsiimti jas remiantį savo parašą. Be to, jis kritikavo, kad partijos kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė nusisuka nuo krikščioniškųjų vertybių. R.J.Dagys piktinosi, kad TS-LKD atsisako aiškios ideologijos ir susidoroja su kitaminčiais, prezidento rinkimuose remiančiais Gitaną Nausėdą.

Krikščionių sąjungos rinkimų sąrašo gale – ir R.J.Dagio sūnus Marius, o tokių šeiminių duetų – ne vienas. Kandidatuoja ir du Liutkai – šeštoje vietoje esantis partijos lyderio R.J.Dagio, taip pat ir Egidijaus Vareikio padėjėjas Seime Romualdas Liutkus ir jo sūnus, kurie abu pernai savivaldybių rinkimuose kandidatavo su TS-LKD.

Elgesys nekrikščioniškas

Antras sąraše Egidijus Vareikis – Krikščionių sąjungos bendraautoris. Beje, jis, kaip ir jo bendraamžis R.J.Dagys, Kaune baigė mokyklą, Vilniaus universitete – chemiją, dirbo mokslinį darbą, yra gamtos mokslų daktaras. Jis taip pat ilgametis – penkias kadencijas – Seimo narys, taip pat ekskonservatorius.

Pagarsėjo: E.Vareikis ne kartą sukėlė skandalus savo nederamu elgesiu. / I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

E.Vareikis buvo katalikiškų leidinių "Katalikų pasaulis", "Naujasis židinys", "Tėvynės sargas" bendradarbis, 1991–1992 m. dirbo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Valstybės atkūrimo komisijos patarėju. Priklausė Krikščionių demokratijų partijai, po to – nuo jos atskilusiai Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungai, o šiai susijungus su Liberalų ir Centro sąjungomis tapo Liberalų ir centro sąjungos nariu. 2004 m. nutarė prisijungti prie konservatorių.

Nors visą laiką deklaravo besilaikantis krikščioniškųjų vertybių, E.Vareikis ne kartą sukėlė skandalus savo nederamu elgesiu. Jis buvo sulaikytas neblaivus vairuojantis automobilį, o 2013 m. girtas neįleistas į lėktuvą, kuriuo turėjo skristi į Tarptautinio katalikų įstatymų leidėjų tinklo renginį. Paaiškėjo, kad parlamentaras dar ir smurtavo prieš savo žmoną.

Konservatoriai ragino jį palikti Seimą, suspendavo jo dalyvavimą tarptautiniuose renginiuose. Tačiau jis vis tiek vyko į ET Parlamentinės Asamblėjos sesiją, o iš Seimo nesitraukė. Bet politikas gydėsi, pakeitė gyvenimo būdą.

2016 m. Seimo mandatą E.Vareikis laimėjo jau su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), tikino, kad ši partija jam artima savo vertybėmis. Rinkimų sąraše jis buvo paskutinis, bet rinkėjų reitinguotas į 23 poziciją. Šiemet kovą jis paliko LVŽS frakciją Seime, motyvuodamas, kad yra kitos politinės jėgos steigėjas.

Beje, Krikščionių sąjungos sąraše yra ir dar vienas iš Seimo LVŽS frakcijos – Algimantas Kirkutis.

Kandidatavo su kitais

Sąrašą reitingavo visi partijos nariai, tad, pasak R.J.Dagio, aukšta trečia pozicija Jonui Viesului, matyt, teko todėl, kad jis aktyvus žmogus. Jis – įmonių "Ferogama" ir "Santra" direktorius, 1995 m. buvo Verslininkų asociacijos, o 1996–1998 m. – Verslo darbdavių konfederacijos prezidentas. Jis – trijų poezijos knygų autorius, šachmatų entuziastas, 2011-ųjų birželį net tapo Lietuvos šachmatų federacijos prezidentu. Tačiau poste neišsilaikė nė metų: federacijos narių visuotinis susirinkimas pareiškė jam nepasitikėjimą, nes jis neteikė informacijos apie sudarytus sandorius ir federacijos lėšų panaudojimą, dėl to buvo neįmanoma patikrinti to teisėtumo.

J.Viesului šie rinkimai – ne debiutiniai: 2009 m. jis kandidatavo į Europos Parlamentą su "Lietuvos keliu", kuriam vadovavo Lilijana Astra, bet partija liko paskutinė. Tuomet jis pagarsėjo, kai debatų Lietuvos televizijoje metu kėlė tokią sumaištį, kad pirmą kartą istorijoje televizijos studijoje tiesioginės transliacijos metu prireikė apsaugininkų pagalbos.

2011 m. į Kauno miesto tarybą jis ketino kandidatuoti su Kęstučio Pūko lyderiaujama koalicija "Kitokia Lietuva". Jos neregistravus varžėsi, tačiau nesėkmingai kaip nepriklausomas kandidatas (tuomet galiojantys įstatymai tai leido).

Šie rinkimai nėra debiutiniai ir ketvirtam sąraše Vaidievučiui Ipolitui Geralavičiui – ekonomikos profesoriui, mokslų daktarui, buvusiam Lietuvos banko valdybos nariui, buvusiam Lietuvos ambasadoriui Vokietijoje. 2012 m. į Seimo rinkimus jis ketino eiti su "Tvarka ir teisingumu", bet paskui tarp kandidatų jo nebuvo. Pernai į Vilniaus tarybą jis jau kandidatavo su LVŽS sąrašu, bet mandato nelaimėjo.

Septintas dešimtuke Remigijus Jucevičius – katalikiškų radijo laidų "Gerosios naujienos centras" valdytojas, misionieriško labdaros fondo "Šviesa rytuose", UAB "Labas, Klaipėda" direktorius, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos narys. Jis jau taip pat bandė sėkmę rinkimuose – į Vilniaus tarybą 2011-aisiais kandidatavo su "Jaunąja Lietuva", 2015-aisiais – su tautininkais, bet abu kartus rinkėjų balsų pristigo.

Devintas – Romualdas Sadauskas, UAB "Zeneka" direktorius, 2000-aisiais dėl Seimo nario mandato varžėsi, bet nesėkmingai Kauno Aleksoto-Vilijampolės vienmandatėje apygardoje kaip pats save iškėlęs kandidatas.

Kitos partijos atstovas

Penktas rikiuotėje Eligijus Dzežulskis-Duonys yra kitos – Krikščioniškosios demokratijos partijos pirmininkas, ir tai, pasak R.J.Dagio, rimta paraiška, kad šios partijos bus kartu. E.Dzežulskis-Duonys 2003–2007 m. buvo Kauno miesto tarybos narys, buvęs ilgametis Kauno technologijos universiteto dėstytojas, parapijos pastoracinės ir ekonominės tarybos, Šeimos centro, kitų nevyriausybinių organizacijų narys ir savanoris, romano, novelių rinkinio ir mokslinių ir straipsnių žiniasklaidoje autorius.

Jis yra buvęs Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos, šiai susijungus su liberalais ir centristais – Liberalų ir centro sąjungos narys. 2012 m. į Seimą jis kandidatavo su visuomeniniu judėjimu "Taip", o 2015-aisiais jau buvo visuomeninio rinkimų komiteto "Kaunas plius Puteikis" kandidatas į Kauno merus, bet jam paramą išreiškė tik 2,8 proc. rinkėjų.

Tarp naujokų – buvęs saugumietis

Rinkimuose debiutuoja Kauno transporto įmonių darbuotojų profesinės sąjungos ir Kauno krašto profesinės sąjungos "Solidarumas" pirmininkė Edita Morkūnienė. Ji – ir sąjungos "Vardan šeimos" pirmininkė, buvo kandidato į prezidentus M.Puidoko rėmėja.

Dešimtuką užbaigia pirmą kartą rinkimuose kandidatuojantis, bet politiniuose sluoksniuose gerai žinomas Audrius Penkauskas. Jis dirbo Seimo pirmininko pavaduotojo patarėju, paskui pirmą prezidento Valdo Adamkaus kadenciją buvo jo atstovas ryšiams su Seimu, bet labiausiai pagarsėjo, kai 2004–2010 m., dirbdamas Valstybės saugumo departamente (VSD), skleidė žeminančias žinias apie Breste žuvusį VSD karininką Vytautą Pociūną.

Po darbo VSD A.Penkauskas aštuonerius metus dirbo Žemės ūkio ministerijos vieno iš departamentų direktoriumi. "Kad ir kur A.Penkauskas dirbo, jo kvalifikacija vertinta teigiamai, o kam jis kelia abejonių, tegu į save pasižiūri", – sako R.J.Dagys.

Trečdalis ar 1 proc.?

R.J.Dagys aiškina, kad įvairių krikščioniškų konfesijų žmones vienijanti Krikščionių sąjungos idėja gimė diskutuojant su bažnytine bendruomene. Dabar nebelikę nė vienos politinės jėgos, kuri ne fragmentiškai, o nuosekliai atstovautų krikščioniškoms vertybėms.

Tokių partijų buvo – 1990 m. atsikūrusi Krikščionių demokratų partija buvo rimta politinė jėga, kelių valdančiųjų koalicijų ir Vyriausybių narė. Tačiau paskui prasidėjo skilimai, jungimaisi, kol 2008 m. krikdemai susijungė su konservatoriais. Nors krikščionių demokratų vardas yra partijos Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai pavadinime, bet, partijos pirmininku tapus Gabrieliui Landsbergiui, partija ėmė liberalėti ir tuo nusivylę keletas jos narių nutarė steigti naują politinį darinį.

Tiesa, jau beveik du dešimtmečius egzistuoja (tiksliau, vegetuoja, nes jau net nedalyvavo Seimo rinkimuose) Krikščioniškosios demokratijos partija. Buvo svarstomas planas B naują darinį kurti jos pagrindu, bet to neprireikė.

Krikščionių sąjunga žada krikščioniškosiomis vertybėmis paremtą politiką, jos pagrindinis motyvas: kas gerai šeimai – tas gerai valstybei, bet gina tik vyro ir moters santuoką. Vos pradėjusi veikti, ji inicijavo peticiją, kviečiančią protestuoti prieš "Disney", neva jų kuriami personažai įteigia LGBT ir griauna tradicinę šeimos sampratą.

R.J.Dagys tikisi rinkimuose gauti tiek balsų, kad galėtų atsverti, anot jo, dabar vyraujančią liberaliąją pusę. Pagal jo turimas apklausas, tokios partijos pageidauja apie trečdalis piliečių. Tačiau "Vilmorus" / "Lietuvos ryto" rugsėjo apklausoje ją paremti ketino vos 1 proc. apsisprendusių rinkėjų.

Krikščionių sąjungos dešimtukas

1. Rimantas Jonas Dagys

2. Egidijus Vareikis

3. Jonas Viesulas

4. Vaidievutis Ipolitas Geralavičius

5. Eligijus Dzežulskis-Duonys

6. Romualdas Liutkus

7. Remigijus Jucevičius

8. Edita Morkūnienė

9. Romualdas Sadauskas

10. Audrius Penkauskas

Esami Seimo nariai: 2

Esami savivaldybių tarybų nariai: 0

Buvo 2016 m. rinkimų sąrašo dešimtuke*: 0

Amžius: nuo 44 iki 68 metų, vidurkis 57,7 metų.

Lyčių lygybė: vyrų 9, moterų 1

Politikos debiutantai: 4

Partijų perbėgėliai**: 7

Ne partijos nariai***: 0

* Partija įsteigta tik šiemet, kandidatavusieji su kitomis į jų dešimtukus nepateko

**Po nepriklausomybės atkūrimo buvę kitų partijų nariai ar su jomis kandidatavę rinkimuose

*** E.Dzežulskis-Duonys yra kitos partijos – Krikščioniškosios demokratijos narys

Partija ketina kelti kandidatus beveik visose apygardose, o sąraše – daugiau kaip 100 pavardžių.

Su Krikščionių sąjunga į rinkimus eina trys dabartinio Seimo nariai: šios politinės jėgos lyderiai – R. J. Dagys ir Egidijus Vareikis, dirbantys Mišrioje Seimo narių grupėje, bei „valstiečių“ frakcijai priklausantis Algimantas Kirkutis.

R. J. Dagys varžysis Šilainių rinkiminėje apygardoje Kaune, E. Vareikis – Kauno Aleksoto-Sniegė BalčiūnaitėVilijampolės apygardoje, o A. Kirkutis – Klaipėdos Marių rinkimų apygardoje.

Su Krikščionių sąjungos sąrašu rinkimuose dalyvauja ir Lietuvos Krikščioniškosios Demokratijos partijos pirmininkas Eligijus Dzežulskis-Duonys, jis varžysis Kaune, Centro-Žaliakalnio apygardoje.

Krikščionių sąjunga kaip politinė partija su daugiau nei 2 tūkst. steigėjų įregistruota kovo pradžioje.

R. J. Dagys pernai vasarą po nesutarimų su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovybe pasitraukė iš šios partijos ir frakcijos, jis yra teigęs, kad jau nuo praėjusio vasario pradėta svarstyti, „kaip susigrąžinti krikščioniškas vertybes į politinį gyvenimą“.

R. Dagys 1989-1999 metais buvo Socialdemokratų partijos narys, vėliau – kelerius metus nuo šios partijos atskilusios „Socialdemokratija 2000“ vienas organizatorių ir pirmininkas. Nuo 2002 iki 2019 metų buvo TS-LKD nariu.

Parlamentaras E. Vareikis anksčiau irgi yra buvęs opozicinių konservatorių narys, vėliau prisijungė prie valdančiųjų „valstiečių“ Seime. Šių metų vasario pradžioje jis paskelbė, kad pasitraukė iš „valstiečių“ frakcijos į Mišrią Seimo narių grupę.

„Dabar ateina lemiamas pasirinkimas,  ką mes rinksimės – gyvenimą, ar mes rinksimės, jeigu ne mirties kultūrą, galima vadinti, tvarkingo išmirimo kultūrą ir mūsų Vakarų visuomenės civilizacijos saulėlydį“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime sakė Lietuvos krikščionių sąjungos pirmininkas Seimo narys Rimantas Jonas Dagys.

Po Prezidento rinkimų jis sveikina kolegas lenkus, kad  vis dėlto  krikščioniška pusė su jos amžiais pasitikrintomis vertybėmis atsilaikė prie didžiulį spaudimą, prisidengiat išgalvotais teisiniais ir kitais aspektais, kad demokratija yra pavojuje. „Nemanau, kad  mirties kultūra ką nors bendro turi su demokratija“,– sakė R.  J.  Dagys.

Lietuvos krikščionių sąjungos pirmininko pirmasis pavaduotojas Seimo narys Egidijus Vareikis mano, kad Lenkijos prezidento  rinkimai „yra šių dienų politikos tendencijos reiškinys“.

Dabar ateina lemiamas pasirinkimas,  ką mes rinksimės – gyvenimą, ar mes rinksimės, jeigu ne mirties kultūrą, galima vadinti, tvarkingo išmirimo kultūrą ir mūsų Vakarų visuomenės civilizacijos saulėlydį.

„Jau kokį 10-15 metų Europos politikoje atsirado toks reiškinys, kuris klasikiniams politologams yra ne visiškai aiškus. Atsiranda daug naujų polinių jėgų, kurias politologai linkę vadinti nesisteminėmis. Manau, kad jau pats laikas būtų sugalvoti ir suprasti, kokia tai yra sistema. Lenkijos rinkimai truputį to supratimo duoda. Kokie gi reiškiniai vyksta? Vienas dalykas: šiandien su keliomis išimtimis Europos šalyse nė  viena partija neišsikovoja įtikinamos balsų daugumos, koalicijos formuojamos iš 3-5 partijų. Vadinasi, klasikinis supratimas, kad valdžia gali būti kairioji, dešinioji nyksta“, – svarstė E. Vareikis.

Pasak jo, Lenkija rodo, kad Europos politika šiuo metu lyg ir šakojasi į dvi dideles šakas. „Tai  krikščioniškoji, arba gyvybės kultūros šaka, ir tokia, aš nenorėčiau galbūt vartoti žodžio liberalkonservatyvi, nors iš tikrųjų atrodytų, kad tai gal šiandien ir tinka. Tai, kas įvyko Lenkijoje, mums yra labai svarbu, nes pas mums, manau, atidžiau pasižiūrėjus, situacija yra ganėtinai panaši“,- mano E. Vareikis.

Pasak R. J. Dagio, šiuo metu  vyksta labai aiškus pasidalinimas, tam tikra vertybinė diskusija tarp dviejų labai aiškių pasaulėžiūrų.

„Nebebus, manau, ateityje klasikinio pasidalinimo, kuris buvo siejamas su požiūriu į socialinių klausimų sprendimą – dešinieji ir  kairieji. Dabar ateina vertybinis pasirinkimas, ir tai yra labai akivaizdu.  Ateina visiškai naujas pasidalinimas tarp dviejų kultūrų – tarp mirties kultūros, kurios pasekmė yra gyvybės  įvairiomis formomis naikinimas nuo pradėjimo, autanazija, kiti dalykai, naikinimas žmogaus tapatybės,  naikinimas šeimos, mėginant pakeisti tradicinę vyro ir moters sąjungą  auginti vaikus, palaikyti vienas kitą ir puoselėti savo giminę,  atsakomybės  išplovimas savo bendruomenei, savo šeimai, savo tautai. Ta neribota laisvė, kuri griauna mūsų tautą, pliažas, kuris atsiranda Lukiškių aikštėje, istorinės atminties naikinimas vienoje  pusėje, o kitoje pusėje yra amžiais patvirtintas, mus visada gelbėjantis krikščioniškos demokratijos supratimas, krikščioniškas požiūris, kuriame visi tie dalykai yra visiškai kitaip akcentuojami – nuo pareigos vienas kitam, pareigos šeimai, pareigos giminei, pareigos bendruomenei, pareigos tautai, gerbimas savo šaknų, savo vertybių. Tai susidūrimas tarp gyvybės ir išnykimo“, – svarstė parlamentaras.

R. J. Dagys pasidžiaugė, kad Lenkijoje  tas poslinkis į blogąją prasme neįvyko ir lenkai atsilaikė prieš didžiulį spaudimą.

Sekmadienį vykusiame Lenkijos prezidento rinkimų antrajame ture Andrzejus Duda įveikė liberalių pažiūrų Varšuvos merą Rafalą Trzaskowskį ir užsitikrino antrąją penkerių metų kadenciją prezidento poste.