1923 m. leidykla "Gyldendal" viename laikraštyje įdėjo skelbimą, kuriame buvo reklamuojamas naujas kriminalinis romanas – istorija apie apiplėšimą traukinyje.

Norvegai, perskaitę šį skelbimą, ėmė jį painioti su tikra istorija. Tačiau net ir paaiškėjus, kad tai tėra fikcija, pavyko parduoti daugiau romano egzempliorių, negu buvo tikėtasi.

Nuo tada kriminalinės istorijos tapo neatsiejama norvegų Velykų laikotarpio tradicija.

Leidyklos atstovų iki šiol prašoma pakomentuoti šį keistą reiškinį.

"Gyldendal" atstovas Bjarne Buset neseniai užsiminė, kad kitos norvegų velykinės tradicijos, kad ir išvykimas iš miesto, leidžiant atostogas kalnuose, taip pat padeda išlaikyti šią neįprastą tradiciją gyvą.

"Mažai kitų šalių per Velykas turi tiek laisvų dienų kaip Norvegija. Dėl ilgos atostogų trukmės  turime laiko skaityti", – tikino B.Buset.

Norvegai mėgsta keliauti į kalnus ne tik skaityti, bet ir slidinėti. Kita gyventojų dalis Velykas praleidžia šiltuose kraštuose.

Na o šiuo metu kriminalinių romanų populiarumo viršūnėje – norvegų rašytojas Jo Nesbø, apdovanotas gausybe literatūros premijų, įvertintas ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, taip pat ir Lietuvoje.

Artėjant Velykoms, jau rodomas norvegų itin pamėgtas filmas "The Tinder Swindler" ir serialas "Inventing Anna".

Tačiau į kriminalus įsitraukiama ne vien per knygas bei televiziją.

Nuo 1997-ųjų pieno produktų bendrovė "Tine", artėjant Velykoms, ant pieno pakelių vaizduodavo įvairius animacinius kriminalinius pasakojimus.

Praėjusiais metais įmonė nusprendė juos pašalinti, tačiau iškart sulaukė neigiamos norvegų reakcijos, privertusios tęsti tradiciją.

"Norvegija, mes jus išgirdome", – buvo rašoma įmonės pranešime spaudai, kuriame paskelbta apie kriminalinių istorijų ant pieno pakelių sugrįžimą.

Lukiškių paslaptys

Vėliau autorius ners ir į gilesnes laidas apie garsiausius nužudymus Lietuvoje, samdomų žudikų klientus bei šešėlinio pasaulio bendradarbiavimą su šalies verslo elitu.

"Per 30 nepriklausomybės metų esame pasiekę labai daug. Ir už tai tikrai turime padėkoti ne tik politikams ar nepriklausomybės šaukliams, bet ir mūsų pareigūnams, neleidusiems Lietuvos paversti narkotikų greitkeliu, jungiančiu atskirus pasaulio žemynus, ar tuo labiau nusikaltėlių Rytų sostine su savo taisyklėmis", – apie idėją imtis išskirtinės dokumentinės laidos pasakojo pats rašytojas.

D.Dargis užsimena, kad jau pirmuose epizoduose bus atskleistos legendinio Lukiškių kalėjimo paslaptys iš vidaus, joje veikusi infrastruktūra, mirties kambariai, galiojusios taisyklės, garsiausių kalinių kameros.

"Jūs net neįsivaizduojate, kiek kartų šio pastato planai, kanalizacijos sistemos, rūsiai buvo nugulę čia kalėjusių asmenų pabėgimų planuose, o mintys apie juos būdavo vienintelės, kurios daugybę mėnesių sukdavosi jų galvose. Tad ši laidos serija savotiška duoklė istorijai, apsaugojusiai mus visus nuo tos visuomenės dalies, kuri galėjo pasukti mūsų gyvenimą tikrai ne į tą pusę, kurioje esame dabar", – sako D.Dargis.

Iš klubo į mirtį

Specialiai "Patreon" platformos rėmėjams apie Lukiškių kalėjimo paslaptis gyvai sutiko papasakoti čia dirbę pareigūnai, atskleisiantys ir garsiausių kalinių – Henriko Daktaro, Sauliaus Velečkos-Agurko ir kitų gyvenimo būdą kalėjime, jų kameras.

Jokios sofos iš namų. Tik dinamika, faktai ir gyvi pasakojimai su vaizdais ir liudininkais, girdėjusiais paskutines aimanas, žinančiais mirties vietas, laiką.

"Kriminalinėje Lietuvos zonoje" apie nusikalstamo pasaulio paslaptis po daugiau nei kelių dešimčių metų taip pat prabils ir garsiausi šalies teisėsaugos pareigūnai. Apie tarp gaujų vykusius karus sutiko papasakoti ir Šiaulių Princų grupuotės lyderis Vladas Baranauskas arba tiesiog Baranis.

Žiūrovai savo kailiu galės pajausti, ką jautė apšaudytas ir sprogdinamas žmogus. Pamatyti vietas ir analizuoti aplinkybes, kuriose tai vykdavo netgi viduryje baltos dienos.

"Tai bus išskirtinė, krauju pažymėta ekskursija po Šiaulius ir ten veikusias grupuotes. Kelionė su tikru nusikalstamo pasaulio gidu po miestą, kuriame susiformavo vienas vėliausių, bet nuožmiausių nusikalstamų susivienijimų Lietuvoje", – apie ilgus metus derintą interviu su Princų paslaptis atskleisti nutarusiu Baraniu pasakojo D.Dargis.

Pasak jo, Šiauliuose veikusių banditų reikšmę visai Lietuvai atskleis ir buvęs Vidaus reikalų ministras, pradėjęs teisėsaugininko karjerą šiame mieste, bei vienas legendinis muzikos atlikėjas, ne kartą tapęs paskutiniu gyvai mačiusiu ne vieną, vėliau keistomis aplinkybėmis mirusį, klubo klientą.

"Buvo klubas Šiauliuose, iš kurio klientai tiesiogiai išvažiuodavo į mirtį. Spaudoje vėliau minimi, kaip tie, kurie "pašventė Šiauliuose ir žūdavo autoavarijose", šiandien įgauna visiškai kitokį vertinimą", – sakė D.Dargis.

Dinamika ir faktai

Iki 40 min. trukmės vaizdo epizodai bus rodomi kartą per savaitę, trečiadieniais, "Patreon" platformos prenumeratoriams. Laidos formatas kitoks nei įprastas Lietuvoje.

"Jokios sofos iš namų. Tik dinamika, faktai ir gyvi pasakojimai su vaizdais bei liudininkais, girdėjusiais paskutines aimanas, žinančiais mirties vietas, laiką", – apie laidos specifiką pabrėžė autorius, D.Dargis prieš tai ne vieną šiurpią istoriją pastarąjį dešimtmetį aprašęs net aštuoniuose kriminalinės dokumentikos knygose.

"Kriminalinei Lietuvos zonai su Dailiumi Dargiumi" talkino ilgametę patirtį gerai žinomų TV laidų kūrime turintys žmonės, tad visa tai primins dokumentinį serialą apie kriminalinę Lietuvą.

Knygų apie kriminalinį Kauną ir Daktarų epochą autorius jau intriguoja apie naują esą visus nustebinsiančią knygą.

Nustebino auditorija

Į susitikimą su D.Dargiu rinkosi įvairi publika. Tuo stebindama ir patį susitikimo kaltininką. Rašytojas atkreipė dėmesį, kad pastebėjo daug jaunų, maždaug iki 30 metų žmonių. Tokia susitikimo dalyvių gausa, įvairovė ir amžius leidžia D.Dargiui suprasti, kad žmones domina jo aprašomos kriminalinės Kauno istorijos.

„Tas 1990 metų laikotarpis žmonėms savotiškai žavus. Gal tai šiandienos mada, tačiau pagal taiklius jaunų žmonių klausimus suprantu, kad jie apsiskaitę apie tos epochos veidus, nusikalstamumą“, – pastebėjimais po susitikimo dalinosi D.Dargis.

Ne vienos knygos apie mafiją autorius prisipažino nenorėjęs vienas dominuoti, todėl skaitytojų dėmesiu dalinosi su realiai tuo laikotarpiu dirbusiais pareigūnais ir kitais kviestiniais svečiais.

Beveik filmo scenarijus

D.Dargis išskyrė šiandien advokato padėjėju dirbantį Eriką Pavlovičių. Jis gi buvo vienas iš Henriko Daktaro gynėjų.

1993 metais E.Pavlovičius buvo slaptas policijos agentas, infiltruotas į Daktarų grupuotės jaunimo padalinį „šampaninius“. „Jis pasakojo, kaip mokėsi vogti automobilius, dirbo po priedanga. Vėliau kaip bėglys išvyko į Angliją. Negailėjo kritikos anų laikų policijai, kuri bendradarbiavo su nusikaltėliais. Labai įdomios biografijos žmogus“, – E.Pavlovičių pristatė D.Dargis.

Susitikime su kriminalinio Kauno istorijos gerbėjais E.Pavlovičius pasisakė aplankantis Henytę. Beje, prieš priimdamas sprendimą dalyvauti D.Dargio susitikime su skaitytojais, Kauno nusikalstamo pasaulio šulo gynėjas pranešė apie tai H.Daktaro šeimai. D.Dargio toks poelgis nenustebino, nes rašytojas su H.Daktaro šeima po pirmosios knygos leidimo bylinėjosi teisme.

Kolekcininko pastebėjimai

Pikantiškų istorijų papasakojo ir Julius Urbaitis – dviejų KGB muziejų iniciatorius. „J.Urbaitis mano knygoje šneka apie tai, kaip anais laikais slaptoji Rusijos tarnyba (KGB) stebėjo ir klausėsi Kauno restoranuose puotaujančių žmonių. Ložėse buvo įrengta garso įrašymo technika. J.Urbaitis atskleidžia ir kitus pikantiškus anuometinius KGB šnipų veiksmus ir techniką“, – pašnekovų įvairove džiaugėsi R.Dargis.

Rašytojas tikino neabejojantis jo pašnekovų istorijų autentiškumu, nes, tarkime, J.Urbaitis 25 metus renka įvairią KGB techniką. Taip palaipsniui asmeninė J.Urbaičio kolekcija perkelta į du muziejus – vienas Kaune, kitas Niujorke.

Autentiški pasakojimai

D.Dargis išskyrė susitikime dalyvavusį Zenoną Rimšą. Tai – vienas iš ką tik atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Organizuotų nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnų. Buvusio pareigūno istorija apie tai, kaip jis pats į laisvės atėmimo vietą vienam nusikaltėliui įnešė narkotikus greičiausiai nesitikėjęs, kad pastarasis kone jo akivaizdoje susileis dozę. Visgi tąsyk pareigūnas spėjo ištraukti reikiamą informaciją apie kitus tuo metu pareigūnus dominusius nusikaltėlius.

Buvęs ONTT pareigūnas apie daug atvejų kalba pusę lūpų, tačiau D.Dargis neslepia, kad šis jo knygos herojus leidžia suprasti pareigūnus naudojus ir nelabai teisėtus metodus informacijai išgauti.

„Pareigūno atvirumas į susitikimą susirinkusiems žmonėms buvo savotiškas šokas. Taip, pareigūnai dirbo su žulikais, kad gautų tam tikros informacijos“, –patvirtino rašytojas. Susitikime Z.Rimša pasidalino prisiminimais apie matytas Daškės gaujos nuotraukas iš įkalinimo įstaigų, kad tikrai vyrai nenuobodžiavo zonoje – baliukai, merginos skaidrino laisvės atėmimo bausmės laiką.

Dailius Dargis

Komplimentai Kaunui

D.Dargis džiaugėsi, kad Kaune susitikimai sus skaitytojais, knygų pristatymai visada pavyksta. Priešingai nei Vilniuje, esą ten publikai įdomu mados ir grožis. „Kažkaip „neįsipaišau“ į Vilniaus publiką, tačiau taip pat nusivylę ir kiti autoriai, todėl nesuku galvos“, – gimtąjį miestą Kauną gyrė D.Dargis.

Rašytojas prasitarė, kad artimiausiu metu susitikimų su skaitytojais neplanuoja, tačiau svarsto, kad būsimą savo knygą tikrai pristatys Kaune. Tiesa, apie ką bus knyga, D.Dargis nutyli. Esą jos pasirodymas turėtų visus nustebinti.