Antradienį projektą po pateikimo palaikė tik 12 parlamentarų, prieš buvo 21, susilaikė 36. Seimo nariai nemano, kad ši iniciatyva turėtų būti dar tobulinama, todėl ją atmetė.

R. Šalaševičiūtė siūlė už kraujomaišą numatyti baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą nuo 3 iki 6 metų.

Už tokius veiksmus, jei dėl to gimė fiziškai ar protiškai neįgalus vaikas, ji siūlė bausti laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

„Projekto tikslas yra, kad nebūtų tarp artimų giminaičių lytinių santykių, dėl ko gali gimti neįgalūs vaikai. Turime imtis logiškų ir tinkamų priemonių, kad atgrasyti tokias veikas“, – pateikdama projektą sakė R. Šalaševičiūtė.

Ji bandė įtikinti parlamentarus, kad siūlomi Baudžiamojo kodekso pakeitimai sumažintų seksualinių nusikaltimų, ypatingai prieš vaikus, taip pat sumažintų vaikų apsigimimų ir paveldimų ligų riziką dėl kraujomaišos.

Parlamentarė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje oficialiai registruotų kraujomaišos atvejų ir nėštumų nėra. Taip pat, anot jos, nėra pakankamai statistikos, duomenų ir mokslinių tyrimų šiuo klausimu.

„Mes neturime genetikos centrų, kurie atliktų tokius tyrimus. Neturime ir oficialios statistikos, bet tam tikra neoficiali statistika kai kuriais atvejais yra“, –  sakė R. Šalaševičiūtė.

Kritikuodama projektą Seimo narė Agnė Širinskienė siūlė nekriminalizuoti  vaiko  gimimo ir „nekurti tokių situacijų, kuomet gimęs neįgalus vaikas  bus gimęs iš esmės už įstatymo ribų“.

„Šiuo atveju prasideda jau vaiko gimimo kriminalizavimas. Netiesa sakyti, kad Europoje tokia praktika yra paplitusi, paprastai tokios formuluotės nėra naudojamos. Net jeigu ir vaiko gimimas būtų kriminalizuotas, įrodyti, kad negalia atsirado būtent dėl tos priežasties, kad vaikas gimė iš  kraujomaišos santykio, bus neįmanoma“, – tvirtino A. Širinskienė.

Seimo narės R. Šalaševičiūtės duomenimis, kraujomaiša yra kriminalizuota daugumoje Europos Sąjungos (ES) valstybių, taip pat ir ES nepriklausančiose šalyse, t.y. Jungtinėje Karalystėje (JK), Islandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, Australijoje, Kanadoje ir 48-iose JAV valstijose.

Anot parlamentarės, baudžiamoji atsakomybė už kraujomaišą nėra taikoma tik 9-iose ES valstybėse: Lietuvoje, Latvijoje, Liuksemburge, Ispanijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje ir Slovėnijoje.

Lietuvoje tiek civilinės, tiek bažnytinės institucijos nepripažįsta santuokų sudarymo tarp artimųjų giminaičių.

Tačiau galiojančiame Baudžiamajame kodekse atsakomybė asmenims, kurie savanoriškai turėjo lytinių santykių ar kitokio pobūdžio seksualinių santykių su vienu iš tėvų, senelių, vaikaičių, vaikų, dėdžių, tetų, tikrų ir netikrų brolių, seserų, sūnėnų, dukterėčių, nereglamentuojama.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimo Teisės departamentas kritiškai įvertino siūlymą kriminalizuoti kraujomaišą. Tai, kad Civilinis kodeksas bei kanonų teisė draudžia santuoką tarp artimų giminaičių, anot Seimo teisininkų, nesuponuoja būtinumo kriminalizuoti savanoriškus lytinius santykius tarp šių asmenų.

„Etikos ir moralės normų pažeidimas nebūtinai sutampa su baudžiamosios teisės pažeidimu. (...). Niekam nekyla abejonių, kad su baudžiamosios teisės pagalba neįmanoma reguliuoti meilės, draugystės ar šeimos santykių“, – pastebi Seimo Teisės departamentas savo išvadoje.

Anot Seimo teisininkų, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis, pvz. administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis.

J. Razma pirmadienį registravo Baudžiamojo kodekso pataisas, numatančias atsakomybę tiems, „kas viešai skatino, rėmė ar pritarė agresyviam karui ar kitokiam ginkluotos jėgos panaudojimui, pažeidžiančiam pagrindinius tarptautinės teisės principus“.

Už tokį pažeidimą grėstų nuo baudos iki laisvės atėmimo iki dvejų metų.

„Priėmus įstatymą svarbu, kad lūkesčiai būtų patenkinti. Baudžiamasis kodeksas galioja tik šalies teritorijoje. Nubausti fizinius ar juridinius asmenis būtų sudėtinga. Praktikoje greičiausiai sunkiai įsivaizduojama, kad Rusija, Kinija ar Šiaurės Korėja, kurios šiais laikais kelia karus, išduotų savo propagandistus“, – BNS pirmadienį sakė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

„Emociškai ir politiškai suprantu, kad imamasi papildomų priemonių, tačiau paskaičius aiškinamąjį raštą trūksta ir teisinio pagrindimo, ir sunkiai įsivaizduojamas praktinis taikymas“, – pridūrė jis.

Pirmininkas teigė pataisą vertinantis „kaip normą, kuri gimsta karo grėsmės akivaizdoje, bijant ir stengiantis apsaugoti nuo grėsmių išorėje, bet teisine prasme sudėtinga tikėtis sėkmingo taikymo ir išvengti klaidų jį taikant“.

„Nesame tokia valstybė, kad viską vienu ypu įvedinėtume, taip greitai priiminėtume tokį griežtą reguliavimą“, – BNS teigė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas Deimantas Jastramskis.

Anot jo, įvedinėti baudžiamąją atsakomybę už karo propagandą reikėtų tik „gerai apsvarsčius tokius dalykus“.

Toks straipsnis galimas, tačiau, mano nuomone, jis labiau tiktų Administracinių nusižengimų kodekse.

Ekspertas sako, kad už karo propagandą galėtų būti baudžiama administracine tvarka.

„Toks straipsnis galimas, tačiau, mano nuomone, jis labiau tiktų Administracinių nusižengimų kodekse. Tokiu atveju nusižengimas būtų baudžiamas bauda, be kitų griežtesnių priemonių“, – tvirtino D. Jastramskis.

Žurnalistų sąjungos pirmininko teigimu, sunku įsivaizduoti, jog Baudžiamojo kodekso pataisos būtų realizuojamos ir praktikoje patenkintų lūkesčius.

„Ši norma sunkiai galėtų ką nors geriau padaryti nei dabartiniai įstatymai, stabdantys nesantaikos kurstymą, dezinformaciją“, – sakė D. Radzevičius.

Pasak jo, taikant naujas nuostatas taip pat galima susidurti su įstatymo traktavimo problema šalies viduje dėl įvairių gyventojų pasisakymų karo tematika.

„Išorės priešų turime, o viduje jų nereikėtų ieškoti. Man atrodo, kad galėtų kilti keblumų ir dėl to, kad yra nemažai žmonių, kurie aštriai pasisako dėl galimybės, jei ne kariaut, bet eit į konfliktą su Rusija“, – sakė pirmininkas.

J. Razma siūlo, kad už karo propagandą atsakomybę neštų tiek privatūs, tiek juridiniai asmenys.

Iki šiol siūlomame papildyti Baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje atsakomybė buvo nustatyta už kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.

Pasak J. Razmos, Lietuvos Konstitucija ir kiti įstatymai draudžia karo propagandą, o informacijos laisvės samprata jos neapima.

Jo teigimu, remiantis tuo, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų užkirsti kelią dezinformacijos ir karo propagandos skleidimui.

Atsakomybė už karo propagandą juridiniams asmenims siūloma, nes ji neretai vykdoma per tarpininkus, pasitelkiant žiniasklaidą, kitas informacines priemones, teigiama pataisų aiškinamajame rašte.

Nuo baudos iki laisvės atėmimo iki dvejų metų grėstų tiems, „kas viešai skatino, rėmė ar pritarė agresyviam karui ar kitokiam ginkluotos jėgos panaudojimui, pažeidžiančiam pagrindinius tarptautinės teisės principus“, numatyta Baudžiamojo kodekso pataisų projekte.

Už karo propagandą atsakomybę neštų tiek privatūs, tiek juridiniai asmenys.

Iki šiol siūlomame papildyti Baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje atsakomybė buvo nustatyta už kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.

J. Razma sako, kad Lietuvos Konstitucija ir kiti įstatymai draudžia karo propagandą, o informacijos laisvės samprata jos neapima.

„Iš Konstitucijos įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų užkirsti kelią dezinformacijos skleidimui, taip pat ir karom propagandos skleidimui“, – teigė parlamentaras pataisų aiškinamajame rašte.

Anot jo, atsakomybė už karo propagandą juridiniams asmenims siūloma, nes ji neretai vykdoma per tarpininkus, pasitelkiant žiniasklaidą, kitas informacines priemones.