Pirmadienį K. Kaikario „Facebook“ paskyroje atsirado nuoroda, kurioje siūlyta praturtėti.

„Arvydas Sabonis visiems lietuviams dovanoja finansinę sėkmę: sužinokite, kaip!“ – buvo rašoma nuorodoje.

K. Kaikario vardu paliktas ir komentaras.

Vėliau K. Kaikaris savo „Facebook“ paskyroje paaiškino, kad įrašą publikavo ne jis. 

„Mieli FB bičiuliai,

Šįryt daugelis jūsų buvote užtag‘inti viename iš mano postų.

Posto nerašiau, juo greičiausiai pasinaudojo kenkėjiška duomenų rinkimo programa.

Pasikeičiau FB prisijungimo duomenis, padariau log out iš visų įrenginių (radau piratinį „Android“, tokio neturiu...), ištryniau fake postus ir tikiuosi, kad tai nepasikartos.

Dar viena pamoka mums visiems, kaip atsargiai turime elgtis su asmens duomenimis.

Atsiprašau visų už nepatogumus“, – rašė „CityBee“ vadovas.

Kaip jau rašyta, vasarį bendrovė pranešė, kad nusikaltėliai viename iš kibernetinių įsilaužėlių pamėgtų forumų paskelbė trejų metų senumo 110 tūkst. jos klientų duomenis. Pavogti ne tik dalies „CityBee“ klientų vardai, pavardės ir asmens kodai, bet ir telefonų numeriai, elektroninio pašto adresai, gyvenamosios vietos adresai, vairuotojų pažymėjimo numeriai bei užkoduoti slaptažodžiai.

Dėl įvykio ikiteisminį tyrimą pradėjo policija, įvykį aiškinasi ir kitos tarnybos.

„Kiek galima tikėti nusikaltėliu, kuris padarė nusikaltimą, pavogė ir paviešino (duomenis – ELTA), ir pats prisipažino, kad siekė pasipelnymo, prašė už tai pinigų? (...) Kilo daug diskusijų apie tai, kad ta informacija buvo padėta taip, jog buvo prieinama viešai. Tačiau kaip dauguma žmonių supranta tą viešumą? Tai nėra koks oranžinis konteineris, padėtas Katedros aikštėje, kur kasdien kiekvienas einantis gali jį atidaryti, pažiūrėti ir ten rasti mūsų klientų asmens duomenų“, – kalbėjo jis „Žinių radijui“.

„Klausyti vagies, kuris bando pateisinti tai, ką jis daro, kodėl vagia, nežinau, ar yra pats geriausias sprendimas, ir tikrai šiek tiek stebina, kad klausomasi vagies“, – pridūrė jis.

Klausyti vagies, kuris bando pateisinti tai, ką jis daro, kodėl vagia, nežinau, ar yra pats geriausias sprendimas.

K. Kaikaris teigė, kad nutekinta duomenų bazė su trejų metų senumo klientų duomenimis buvo laikoma tokioje vietoje, kurioje paprastai niekas nesilanko.

„Tik nusikaltėlis, kuris ieško, knaisiojasi būtent tokių dalykų, sugebėjo juos (...). Ir jis pats sakė, jog naudojo įrankius, kad galėtų nustatytų, kokie ten duomenys yra ir juos pasiimtų“, – sakė jis.

Anot K. Kaikario, įmonė šiuo metu skiria papildomų išteklių, kad nusikaltimas būtų išaiškintas.

„Tikrai pasitikiu visomis mūsų teisėsaugos institucijomis, kurios daro tyrimus, bendradarbiaujame su jomis ir tikrai siekiame ir norime, patys skiriame papildomus resursus, kad tas nusikaltimas būtų išaiškintas, kaip ir nusikaltėlis ar nusikaltėliai“, – kalbėjo „CityBee“ vadovas teigdamas, jog beveik neabejoja, kad nusikaltėliai bus išaiškinti.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę paaiškėjus, jog kibernetiniai nusikaltėliai forume paskelbė apie 110 tūkst. Lietuvoje registruotų „CityBee“ klientų informaciją, ikiteisminį tyrimą dėl pavogtų duomenų pradėjo Lietuvos kriminalinės policijos biuras, glaudžiai bendradarbiaudamas su pačia įmone. Tyrimą savo iniciatyva skelbia taip pat pradėjusi asmens duomenų apsaugos priežiūros institucija Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI).

Anksčiau išplatintame „CityBee“ pranešime sakoma, kad duomenys, kurie buvo įkelti viename iš kibernetinių įsilaužėlių pamėgtų forumų, yra trejų metų senumo.

Įmonė ne iš karto galėjo susisiekti su visais nukentėjusiais klientais

Nutekėjus dalies automobilių dalijimosi paslaugas teikiančios „CityBee“ klientų duomenims, įmonės vadovas Kristijonas Kaikaris sako, kad įmonė ne iš karto galėjo susisiekti su visais nukentėjusiais klientais dėl to, kad kai kurių kontaktinė informacija buvo pasikeitusi.

„Mes pačią pirmą dieną pradėjome bendrauti su savo klientais. Tik mums šiek tiek užtruko laiko išsiaiškinti, kokios apimties ir kur yra pažeidimas, todėl mes nenorėjome sukelti labai didelės panikos. Galbūt ne iš karto sugebėjome susisiekti su visais klientais iš 111 tūkst. paskyrų, (...) nes kalbame apie trejų metų senumo duomenų bazę, ir ten informacija, lyginti su dabartine, skiriasi. Pas kažką pasikeitė elektroninis paštas, pas kažką pasikeitė telefono numeris, galbūt tą pasikeitusį numerį turi kitas žmogus“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė K. Kaikaris.

„CityBee“ vadovas sakė suprantantis klientų nusivylimą, kurie buvo informuoti neiškart.

„Per naktį bandėme sulyginti pavogtos ir dabartinės duomenų bazės informaciją, tai ne šimtas, ne tūkstantis, ne dešimt tūkstančių įrašų, o šimtai tūkstančių, ir tai užtrunka laiko. Galiausiai 100 proc. taip ir nepavyko, nes tai yra neįmanoma tiksliai sulyginti visus klientus, identifikuoti kiekvieną. (...) Kai kurie, kurie pranešimo anksčiau nebuvo gavę e. paštu ir gavo tiks SMS žinutę po 2,5 dienos ar kada tai tiksliai įvyko, suprantu nusivylimą, bet mes iki tol nebuvome identifikavę kanalo, per kurį mes galime su juo kontaktuoti, stengdamiesi būti kuo tikslesni ir neinformuoti tų žmonių, kurių duomenys nebuvo pavogti“, – teigė K. Kaikaris.

Vagystė paaiškėjo pirmadienį, kai viename forume buvo paskelbta dalies Lietuvoje registruotų „CityBee“ klientų informacija.

„Iš to, kas paskelbta ir ką nustatė kibernetinio saugumo ekspertai, matome, kad ribotam asmenų ratui tapo prieinami duomenys tų klientų, kurie „CityBee“ sistemoje užsiregistravo iki 2018 metų vasario 22 dienos. Paskelbti jų vardai, pavardės ir asmens kodai“, – sakė „CityBee“ vadovas Kristijonas Kaikaris.

Gavusi informaciją apie neteisėtą duomenų paviešinimą, su kuriuo, įtariama, yra susiję ir tretieji asmenys, „CityBee“ informavo Lietuvos policiją.

Apie incidentą taip pat informuojami bendrovės klientai.

„Įmonė deda visas pastangas, kad paskelbti duomenys būtų pašalinti iš užsienyje registruoto forumo, kuriame jie buvo įkelti“, – teigiama pranešime.

K. Kaikaris pabrėžė, kad šis neteisėtas klientų duomenų paskelbimas nepadarys jokios įtakos „CityBee“ klientų paskyrų ar jų finansinių paslaugų saugumui.

„Klientų naudojami slaptažodžiai yra kruopščiai saugomi ir nebuvo paviešinti, o nuo šių metų sausio 1 dienos įdiegta papildoma „CityBee“ programėlės apsaugos funkcija „Passcode“ garantuoja aukščiausio lygio mūsų klientų paskyrų apsaugą“, – tvirtino K. Kaikaris.

Jis taip pat akcentavo, kad nusikaltėliai neturi jokios galimybės prieiti prie „CityBee“ klientų finansinių paslaugų, mat bendrovė nekaupia informacijos, susijusios su klientų mokėjimo būdais.

Šiuo metu „CityBee“ aiškinasi, kokiu būdu galėjo būti pasisavinti seni jos klientų duomenys. Bendrovė taip pat ruošia informacija visoms suinteresuotoms institucijoms – tarp jų ir Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

„CityBee“ veikia Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Bendrovės valdomą automobilių parką sudaro daugiau nei 2 tūkst. transporto priemonių, įmonė turi daugiau kaip 750 tūkst. registruotų klientų bazę.

– Parašėte antrą knygą. Ar jau jaučiatės esąs rašytojas?

– Kai prisėdau rašyti, norėjau pabandyti, ar man patiks, ar kažkas iš to išeis. Rezultatas – pirma knyga, dabar – ir antra. Faktas, kad man norisi rašyti, kad rašau, o paskui gimsta knyga, matyt, suponuoja, kad galbūt ir esu rašytojas. Kai vakare atsigulęs lovoje galvoji, ką rašysi rytoj, o ryte atsikėlęs sėdi rašyti, juk gali pasijusti rašytoju, ar ne?

– "Rozmarino" užuomazgos buvo gimusios seniai, o COVID yra kaltas, kad šis pasakojimas išvydo dienos šviesą?

– Tikrai taip. Idėja gimė prieš gerus 25-erius metus, kai aš buvau studentas medikas, studijavau gydomąją mediciną Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Mokslai ten trunka ilgai – septynerius metus, neskaičiuojant rezidentūros, ir mokytis tenka sunkiai. O kai tavo smegenys pavargsta, yra du variantai: nieko neveiki, bet nuo nieko neveikimo taip pat gali pavargti, arba tu darai kažką kita ir dirgini kitus smegenų centrus, o tie, kurie pavargę, tuo metu ilsisi. Tai vadinama aktyviu smegenų poilsiu.

Tai aš, atsimenu, buvau pavargęs po žiemos sesijos, nes teko laikyti nesuskaičiuojamą kiekį egzaminų, įskaitų. Pajutęs, kad tarp tų kalimų ir mokymųsi man dar kažkokios kitos fantazijos ir mintys kyla, sugalvojau parašyti trumpą apsakymėlį. Pradėjau rašyti apie virusą. Rašiau, lyg ir kažkas išėjo, bet užslinko kita mintis – apie psichiatrijos ligoninę. Ir parašiau visiškai kitą apsakymą, kurį pabaigiau, o tą apie virusą nebaigtą taip ir numečiau.

Dabar, kai atėjo pandemija, su keliais pažįstamais pasišnekėjau – sako, jaučiasi idėjų badas, viskas pasikeitė, nesinori rašyti. O man, priešingai, norėjosi rašyti. Pradėjau rašyti antrąją knygą, bet, parašęs tris ar keturis tos naujos knygos skyrius, prisiminiau prieš 25-erius metus pradėto ir nebaigto apsakymo apie virusą juodraštį. Ir kaip tyčia dar tada internete pasklido žinia, kad populiarus britų rašytojas Peteris May prieš 14 metų parašė kriminalinę istoriją, vykstančią dėl viruso izoliuotame, užsidariusiame Londone. Anuomet jo rankraščiu nesusidomėjo nė vienas leidėjas, situacija jiems pasirodė per daug nerealistiška. Kaip ir man prieš 25-erius metus – argi čia virusas gali žmonėms pakišti koją?

Siurprizas – staiga viruso tema tapo itin aktuali! P.May išleido savo knygą, o man "sugrįžusi" atmintis tapo pretekstu pabaigti tą apsakymą. Daviau jį paskaityti savo kolegei rašytoja Jolitai Herlyn ir ji mane įkalbėjo rašyti knygą. Kadangi tos istorijos struktūra jau buvo sudėliota, tai dar labiau pafantazavau, atsižvelgiau į tam tikras šios dienos realijas ir gana greitai, per pusantro mėnesio, "Rozmarino" juodraštis buvo baigtas.

Knygoje pasakoju alternatyvų scenarijų apie distopinį rytojų, kai žmonės nesugeba įveikti mirtino viruso. Grupė išlikusiųjų nedidelėje gyvenvietėje apsitveria aukšta tvora su spygliuota viela, jie apsirūpinę viskuo, ko reikia išgyventi visiškoje izoliacijoje trejus metus. Pasaulis už tvoros jiems kelia mirtiną baimę, jie supranta, kad gyvenimas niekada nebebus toks, koks buvo. Tačiau žmonės lieka žmonėmis – jie nori džiaugtis gyvenimu, mylėti, konkuruoti, dominuoti, žudyti... Situacijos, kuriose jie atsiduria distopiniame rytojuje, nedaug tesiskiria nuo šiandienos. Tai scenarijus veiksmo, vykstančio už kitų durų kambaryje, kuriame visi sėdime.

"Rozmarine" viskas išgalvota. Išgalvota net ir vieta, kur vyksta veiksmas. Bet knygoje yra žemėlapis, todėl aplinka atrodo reali. Istorija – panaši į tą, kuri galėjo atsitikti. Herojai – kaip "Lego" kaladėlės iš tikrų žmonių, sumaišytos ir vėl sudėliotos.

– Distopijos, vaizduojančios fantastinį, katastrofų ištiktą žmonių ateities pasaulį, šiuo metu – ant bangos. Jums artima tokia literatūra ir įvairios futuristinės teorijos?

– Knygas pradėjau skaityti gal šeštoje ar septintoje klasėje. Tada mokyklos bibliotekoje atradau "Zenito" seriją. Esu perskaitęs didžiąją dalį "Eridano" pasaulinės fantastikos aukso fondo knygų, visuomet skubu į kino teatrą pažiūrėti naujo fantastinio filmo. Mėgstu istorijas apie praeitį, tikrus ir išgalvotus šių laikų pasakojimus, bet dar labiau visuomet domino ateities technologijos ir futuristinės teorijos. Žinau, kad fantastikos knygas mėgsta ne visi skaitytojai, todėl pirmoje mano knygoje fantastika yra tik vienas, nedidelis nuotykinio trilerio elementas. O "Rozmarinas" yra tiek fantastinis, kiek fantastinė yra pati istorija apie rytdieną.

– Kokia pirmosios jūsų knygos "Nėra vietos dviem" atsiradimo istorija?

– Čia jau galima būtų klausti, kaip aš sugalvojau tapti rašytoju. Prieš 25-erius metus nepabaigtas rašyti apsakymas ir kitas – baigtas – apsakymas liko gulėti stalčiuje. Bet iš tiesų man tada buvo smagu rašyti. Prieš maždaug dešimtmetį buvau su šeima visai žiemai pabėgęs į Tailandą ir Vietnamą. Ten aš, pamenu, sėdėdamas vienoje labiausiai sužavėjusių Tailando salų paplūdimių ir žiūrėdamas, kaip mano žmona plaukioja baidare tokioje žydroje įlankėlėje, o vaikai žaidžia ant balto smėliuko – tuo metu mano sūnui buvo pusantrų, o dukrai – šešeri metai, ėmiau fantazuoti. Pradėjau galvoti, o kas būtų, jeigu tą Tailando įlanką užpiltų cunamis? Ką darytų mano žmona, pajutusi, kad ją gali praryti milžiniška banga? O kas, jeigu ten tolumoje būtų ola, kurioje kas nors slėptųsi, pavyzdžiui, ateiviai? Sėdėjau visiškai atsipalaidavęs, fantazavau ir pastebėjau, kad man iš tų fantazijų klijuojasi istorijos.

Po mėnesiuko mes nuvažiavome į Vietnamą, vaikščiojome po istorinį Hojano miestelį, buvo nuostabus vakaras ir kažkas atsitiko – gal ne man vienam, gal daugeliui žmonių taip būna: pajunti, kad kažkokia maloni mintis įsėda į galvą. Pamenu, atsisukau į žmoną ir sakau: "Žinai, aš kada nors būsiu rašytojas ir atvažiuosiu čia rašyti." Ji šyptelėjo: "Na, maža ko tu nedarei, gal ir šitai padarysi."

Paskui net keliems savo draugams sakiau, kad ateity rašysiu, – noriu parašyti grožinės literatūros knygą, gal kažkokį nuotykių trilerį, galbūt fantastinį romaną ar detektyvą, nežinau. Bet kažką tikrai kažkada rašysiu. Ir tas kažkada be didelio plano, be didelio pasiruošimo atėjo prieš pusantrų metų – tiesiog šovė mintis, kad laikas, reikia pabandyti. Ir taip gana greitai – per tris mėnesius gimė mano pirmos knygos "Nėra vietos dviem" rankraštis.

Viskas, ką aš rašiau, buvo išgalvota, visi herojai išgalvoti, bet veiksmas vyko tose vietose, kurias aš labai gerai pažįstu, kurios man labai patinka – tai buvo Tailando įlankos salos ir Kazachstanas, kur aš taip pat su šeima (ir katinu) gyvenau prieš penkerius metus. Tad mano pirmosios knygos gimimą, galima sakyti, inspiravo kelionės, kitų šalių, kitų kultūrų, žmonių pažinimas – visa tai sugulė į istoriją, kuri yra nuotykinis trileris su fantastikos ir šiek tiek mistikos elementų.

Man dėl fantazijos niekada nebūdavo problemų.

– Ar galima daryti prielaidą, kad, turint fantazijos, siužetų knygoms visada bus – reikia tik sėsti ir rašyti?

– Sakyčiau, taip. Mes turime tą unikalų gebėjimą – svajoti ir fantazuoti. Aš nuo pat vaikystės buvau didžiulis fantazuotojas. Kartais net prisidirbdavau mokykloje ar namuose prisifantazavęs ar persifantazavęs. Mokytojai pykdavo, kad aš nedėmesingas pamokose, nes žiūriu pro langą ir kažką fantazuoju. Grįždamas iš mokyklos namo nufantazuodavau kažkur į šoną: grįždavau jau sutemus, tėvai laukdavo persigandę, o aš prifantazavau, kad kartu su karo veteranu kopūstų lauke radau nukritusį Antrojo pasaulinio karo lėktuvą, mes jį atkasėme ir ardėme jo variklį, todėl aš labai užtrukau ir grįžau murzinas (nors iš tiesų mes padangas deginome visai kitoje vietoje). Tad kartais ta mano fantazija pridarydavo man šiokių tokių bėdų.

Arba, pavyzdžiui, grįžęs iš mokyklos, kai mokiausi antroje ar trečioje klasėje, o tėvai dar būdavo darbe, įsijungdavau muziką – Pink Floyd "The Wall", užsitepdavau ant juodos duonos daug sviesto, užsidėdavau šlapiankės, įsitaisydavau fotelyje, žiūrėdavau į ant sienos kabančią paveikslo reprodukciją, kurioje buvo nutapyta senovinė aikštė ir daug ten zujančių žmonių, ir man tas paveikslas atgydavo.

Man dėl fantazijos niekada nebūdavo problemų. Vaikystėje, atvirkščiai, kildavo problemų dėl fantazijos. O ir suaugęs, jei tik turiu galimybę, nėra kažkokių reikalų, "gaisrų", kuriuos reikia gesinti, aš labai mielai fantazuoju. Jei pastebiu, kad gimė mintis, verta dėmesio, pasižymiu. Tos fantazijos tam tikru momentu įgauna kažkokį pavidalą – imi užsirašinėti, klijuoti rišlesnę istoriją, ir galiausiai iš to gimsta knyga.

– Paklausius jūsų natūraliai kyla klausimas – ką bendro turi fantazija ir medicina? Juk baigęs mokyklą jūs studijavote mediciną.

– Mokykloje aš tikrai negalvojau, kad būsiu menininku. Mano tėvai buvo architektai, o močiutė, pas kurią leisdavau daug laiko būdamas darželinukas ir pradinukas, – stomatologė. Ji man duodavo žaisti su įvairiais prietaisais, įrankiais. Tad paaugęs drąsiai visiems sakiau, kad būsiu daktaras ir gydysiu ne dantis – gydysiu visą žmogų. Tad su ta idėja keliavau iš klasės į klasę. Kai baigiau devynias klases, Vilniaus medicinos mokykloje suformavo naują eksperimentinę grupę, kur priėmė mokytis jaunuolius, baigusius devynias klases, mokytis medicinos sesers specialybės. Ten besimokydamas per trejus metus įgijau ir vidurinį, ir specialųjį išsilavinimą, paskui iškart stojau į Vilniaus universitetą. Kadangi Medicinos mokyklą baigiau gerais pažymiais, man stojant tai pridėjo papildomus tris balus, ir tapau medicinos studentu.

Tuo metu Lietuvoje buvo tas nuostabus nepriklausomybės lūžis. Po pirmo kurso, atsiradus galimybei, išvažiavau į Ameriką, kur pusmetį mokiausi koledže, pusę metų padirbėjau įvairius darbus – kaupiau gyvenimo patirtį. Grįžęs į Lietuvą toliau tęsiau medicinos studijas. Baigiau, gavau diplomą, nuvažiavau į Varėną atlikti pirminės rezidentūros, o kadangi norėjau būti traumatologu-ortopedu ir mikrochirurgu, tai man reikėjo dar penkerių metų rezidentūros. Tad po septynerių metų universiteto studijų ir pirmų metų rezidentūros susimąsčiau: 1997-ieji, Lietuva jau nepriklausoma daugiau nei penkerius metus, aplink tiek galimybių – ar tikrai noriu toliau mokytis?

Nusprendžiau įkurti savo įmonę ir užsiimti medicinos bei laboratorine įranga. Vėliau dar ir žurnalą pradėjau leisti apie "Formulę-1", kadangi tuo laiku nuo 1996 m. jau komentavau "Formulės-1" lenktynes LRT televizijoje. Vėliau gyvenimas dėliojosi taip, kad, kaip sakoma, tereikėjo tiesiog būti tinkamoje vietoje tinkamu momentu. Taip atsidūriau informacinių technologijų srityje – iš pradžių IBM, paskui – "Oracle", "Microsoft" kompanijose, su pastarąja išvažiavau į Kazachstaną, sugrįžęs į Lietuvą dar dirbau aviacijos srityje – vadovavau "Small Planet Airlines" kompanijai. Na, ir galiausiai nusprendžiau, kad gal aš šiek tiek esu rašytojas.

Aš gailiuosi, jei turėdamas galimybę kažko nepabandau, o ne dėl to, kad pabandžiau ir man kažkas nepavyko.

– Esate labai visapusiškas, universalus?

– Kodėl gi ne? Gyvenimas yra per trumpas visą laiką daryti tą patį. Aš gailiuosi, jei turėdamas galimybę kažko nepabandau, o ne dėl to, kad pabandžiau ir man kažkas nepavyko. Toks požiūris, žinoma, nereiškia, kad per dieną po dešimt kartų kažkur šokinėju ir blaškausi. Bet aš visada drąsiai ir su tam tikru susižavėjimu žiūriu į naujus dalykus, visada galvoju – ar aš galėčiau, ką iš to gaučiau, ko išmokčiau? Tad kartais darau tą pokytį. Kodėl gi ne?

– Ta jūsų patirtis iš labai skirtingų veiklos sferų gal taip pat turi potencialo sugulti į knygas?

– Nežinau. Kalbant apie aviaciją – yra scenarijus, galima būtų rutulioti gana įdomiai. Bet vienas dalykas – idėjos, kitas – išsirinkti iš jų vieną, prie kurios tu sėsi, dirbsi ir kuri taps dėmesio vertu rezultatu. O kadangi aš tų scenarijų turiu ne vieną – po pirmos knygos, kaip minėjau, jau buvau pradėjęs kitą, bet padėjau į šalį parašęs kelis skyrius, galėčiau galbūt ją pabaigti. Dar man būtų įdomu pabandyti parašyti kokią kriminalinę istoriją, detektyvą. Smagu būtų vaikams parašyti knygą. Bet nesu aš vien tik rašytojas – turiu dar ir darbą. Ką tik pradėjau vadovauti "City Bee", grįžau į aktyvią veiklą, tad kol kas turėsiu ką veikti. Gal po kurio laiko rašymas taps hobiu, kuriuo galėsiu užsiimti grįžęs po darbų ar savaitgaliais. Bet čia reikia susidėlioti savo prioritetus.

– Kokio amžiaus jūsų vaikai? Ar skatinate juos skaityti knygas, fantazuoti?

– Vyriausiai dukrai – 25-eri, vienam sūnui – 23-eji, dar vienai dukrai sausį sukaks 16, mažiausiajam – 10 metų. Kas yra tas skatinimas? Šiais laikais yra tiek visokių šaltinių, kurių mano vaikystėje nebuvo, aš jau nekalbu apie technologijas. Dabar vaikams ta informacija ateina, deja, mažiau iš knygų, daugiau iš visokių socialinių tinklų, interneto erdvės. Tačiau negaliu sakyti, kad mano vaikai visiškai neskaito. Mano abi knygas jie perskaitė, skaito ir kitas. Tačiau bent jau mano mažajam, jeigu duotum jam rinktis tarp internetinių šaltinių ir knygos, ši, deja, būtų paskutinėje vietoje.

Neverčiu vaikų skaityti knygas, nes taip gali sulaukti priešingo rezultato, bet bandau sudominti. Mes pasišnekame, kad reikia ir "YouTube" pažiūrėti, ir tuos žaidimus pažaisti, bet reikia ir knygą paskaityti. Ir būtų gerai rasti pusiausvyrą.

Kai pradėjau rašyti savo pirmą knygą, pažįstamų, draugų klausinėjau, ką jie skaito. Nustebau, kad buvo tokių, kurie per metus nė vienos knygos nėra perskaitę. Klausinėjau – kodėl, kokią knygą galbūt skaitytų, ir taip susidariau vaizdą, kokia ta knyga turėtų būti. Ji turėtų konkuruoti su socialiniais tinklais, su "YouTube" – veiksmas turi rutuliotis greitai, skyriai turi būti trumpi, viskas turi būti tikrai aišku, nes jei bus kažkas neaišku, tą knygą numes. Ir savo mažųjų vaikų klausiau, kokia turėtų būti knyga. Tad pirmąją knygą stengiausi parašyti įdomią tiems žmonėms, kurie mažiau skaito arba visai neskaito.

– Ar, jeigu nauji darbai viso jūsų laiko neatims, galime tikėtis trečios K.Kaikario knygos?

– Manau, dabar man norėsis visą dėmesį skirti naujiems darbams. O pomėgiai niekur nedings, nes tarp darbo ir laisvalaikio turi būti pusiausvyra. Tik klausimas, kiek aš norėsiu tą laisvą laiką skirti knygoms rašyti, nes tai gana intravertiškas užsiėmimas. Rašydamas negali žaisti su vaikais ar apie kažką kalbėtis – jei sėdi ir rašai, tu nori to laiko sau. Ar norėsiu, kad rašymas taptų mano laisvalaikio dalimi? Pamatysim.

Įgavęs patirties Butane ir Kambodžoje, šią žiemą Lietuvos verslas dirba Indijoje ir Saudo Arabijoje.

Per pastaruosius trejus metus padvigubinę orlaivių parką, investavę į salonų išvaizdą, dabar – nuslūgus atostogų įkarščiui – „Small Planet Airlines“ orlaiviai kyla ir leidžiasi Azijos valstybėse – prieš ketverius metus pradėjo Butane, vėliau Kambodžoje, o šią žiemą Lietuvos verslas jau dirba Indijoje ir Saudo Arabijoje.

„Brangiau užmigdyti lėktuvą yra čia, Lietuvoje, žiemos sezoną, nes vis tiek reikia mokėti nuomos mokesčius, kurie yra labai dideli, tai gali kainuoti nuo 150 tūkst. iki 250 eur. per mėnesį už lėktuvą. Europoje mes dirbame su turizmo operatoriais ir jie perveža klientus su mūsų lėktuvais, o Saudo Arabijoje, Indijoje ir Kambodžoje, kol dar neturime savo licencijos, mes nuomojame lėktuvą, įgulą, draudimą ir lėktuvo priežiūrą“, – pasakojo „Small Planet Airlines“ vadovas Kristijonas Kaikaris.

Žiemą Europoje lieka vos 9 lėktuvai iš turimų 21, bendrovė kitąmet tikisi gauti Kambodžos oro vežėjo pažymėjimą, tuomet galės organizuoti savarankiškus skrydžius, o šiuo metu vietinėms bendrovėms keleivius skraidina iš Kambodžos į Vietnamą, Pietų Korėją ir Kiniją. Tuo metu Saudo Arabijoje, bendrovė baigia procedūras ir netrukus orlaivį pilotuos pirmoji moteris šioje šalyje – lietuvė, nors moterys ten negali vairuoti net automobilio.

„Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, pigūs skrydžiai – augantis konkurentas, nes jie įeina į atostoginį segmentą, tai Azijoje šiek tiek panašu, tai irgi pigios oro linijos, kurios yra labiausiai augantis segmentas, bet Azijoje kiekviena šalis auga dviženkliu skaičiumi kasmet“, – teigė įmonės rinkodaros vadovas Simonas Bartkus.

Šiuo metu Europoje likę bendrovės lėktuvai skraidina poilsiautojus į Kanarų salas, Egiptą, Dubajų ir slidinėjimo kurortus Europoje.

Asociacijos „Infobalt“ prezidentu tapo V. Jasaitis

Naujuoju Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) asociacijos „Infobalt“ prezidentu išrinktas bendrovės „Skaitos kompiuterių servisas“ direktorius Virginijus Jasaitis. Šiose pareigose jis pakeitė į Kazachstaną dirbti išvykusį buvusį bendrovės „Microsoft Lietuva“ vadovą Kristijoną Kaikarį.

„Viena svarbiausių užduočių – jau pradėtų ir suplanuotų darbų bei iniciatyvų tęstinumas, siekiant atstovauti INFOBALT narių interesams valstybinėse institucijose, teikti joms pasiūlymus ir skatinti informacinės visuomenės bei žinių ekonomikos plėtrą Lietuvoje. Taip pat – tolesnis asociacijos narių pastangų vienijimas, sprendžiant šiuo metu IRT sektoriui kylančius iššūkius“, – sako V. Jasaitis.

Pasak jo, vienas aktualiausių klausimų – IRT srities specialistų trūkumas, su kuriuo susiduria didžioji dalis asociacijai priklausančių įmonių. Todėl jų sukaupta patirtį bei ekspertines žinias ir toliau bus siekiama skleisti, norint paskatinti jaunimą rinktis IRT krypties mokslus ir padėti šalies švietimo sistemai kokybiškai rengti jaunuosius specialistus.

IRT sektoriuje V. Jasaitis dirba jau 25-erius metus. Asociacijos „Infobalt“ valdybai jis priklauso nuo 2011-ųjų.

Minint „Infobalt“ dvidešimtmetį apdovanoti IT vėliavnešiai

Antradienio popietę, minint IRT asociacijos „Infobalt“ dvidešimties metų jubiliejų, pirmą kartą Lietuvoje apdovanoti IT sektoriaus vėliavnešiai. Tarp nugalėtojų puikuojasi garsūs verslo, tokie kaip Ilja Laurs, „Pixelmator“, „Ruptela“, mokslo ir valstybinio sektoriaus atstovų vardai.

„Po dvidešimties sėkmingo bendradarbiavimo metų asociacijos veiklos ir tikslų amplitudė vis labiau plečiasi ne tik į vietines, bet ir į tarptautines rinkas. Siekiame, kad šie apdovanojimai taptų gražia asociacijos tradicija ir gyvuotų dar ateinančius dvidešimt metų, toliau skatinant verslo, mokslo ir valstybės bendradarbiavimą, stiprinant partnerystę bei Lietuvos IT sektoriaus įvaizdžio gerinimą visame pasaulyje“, – sako Kristijonas Kaikaris, asociacijos „Infobalt“ prezidentas ir „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius.

„Infobalt“ apdovanojimuose „IT ambasadoriaus“ vardu įvertintas „Nextury Ventures“ fondo įkūrėjas Ilja Laurs už verslo plėtrą nuo Lietuvos iki Silicio slėnio, Lietuvos vardo garsinimą, dalinimąsi žiniomis, patirtimi, dalyvavimą veikloje, skatinančioje jaunus žmones rinktis IT ir kurti verslus. „IT inovatoriaus“ apdovanojimas įteiktas „Pixlemator“ už inovatyvumą ir gebėjimą siekti pasaulinio lygio kokybės. „IT sektoriaus viltimi“ pripažinta įmonė „Ruptela“ už gebėjimą kasmet augti dvigubai ir patekti į sparčiausiai augusių kompanijų Centrinėje ir Rytų Europoje dešimtuką jau antrus metus iš eilės.

Iškiliausio partnerio viešajame sektoriuje vardą pelnė Finansų ministerijos atstovė Diana Seredokaitė už kritinių valstybinių informacinių sistemų nuoseklų vystymą, dialogą su verslu ir Lietuvos atvedimą į pirmaujančias e-vyriausybės pozicijas Europos Sąjungoje. Iškiliausiu mokslo partneriu tapo prof. habil. dr. Adolfas Laimutis Telksnys už interneto plėtros pirmuosius žingsnius Lietuvoje. Iškiliausio IT mokytojo apdovanojimas, įsteigtas kartu su Lietuvos informatikos mokytojų asociacija, įteiktas Šilutės Vydūno gimnazijos informacinių technologijų mokytojai Tatjanai Balvočienei už dėmesį jaunų mokytojų ugdymui.

Specialūs apdovanojimai už nuopelnus informacinės visuomenės plėtrai taip pat įteikti KTU gimnazijos direktoriui Bronislovui Burgiui, VU MIF profesorei Valentinai Dagienei, Seimo kancleriui Jonui Mileriui ir „TeliaSonera“ produkto vadovui Ramūnui Šablinskui.

Apdovanojant iškiliausius IT sektoriaus atstovus, surengta konferencija „Skaitmeninės rinkos megapokyčiai“, kurioje vizijomis apie IT sektoriaus ateitį dalijosi Švietimo ir mokslo ministerijos, „Investuok Lietuvoje“, Estijos vyriausybės atstovai.

„Nors rinkoje veikiame labai ilgai ir buvome vieni „Infobalt“ steigėjų, ateina laikas iš naujo įvertinti per dvidešimtmetį įgytas pamokas ir nubrėžti naujas gaires žingsniui pirmyn. Asociacija savo veiklos ir krypčių vystymu prie to nemažai prisideda, skatindama žvelgti į šviesesnį rytojų. Džiugu, kad dvidešimtmetis suformavo, tikėkimės, naują tradiciją, kuri iškels Lietuvos IT sektorių į dar aukštesnį lygį ir paskatins verslą iš naujo įvertinti savo patirtį ir atsiverti naujiems pokyčiams bei tikslams“, – sako Tomas Milaknis, „Alna“ įmonių grupės generalinis direktorius. 

K. Kaikario teigimu, su aktyviu „Infobalt“ narių įsitraukimu dirbama iš karto keliomis strateginėmis kryptimis, formuojant palankias sąlygas IT sektoriaus plėtrai, skatinant eksportą, didinant žmogiškuosius išteklius, auginant gildiją ir motyvuojant asociacijos narius kuo daugiau bendrauti ir dalintis patirtimi tarpusavyje.

Šiuo metu asociacijos „Infobalt“ vienija daugiau nei 130 Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų įmonių bei mokslo ir studijų institucijų, veikiančių ir vietinėje, ir tarptautinėje rinkoje. Asociacija siekia ir plėtoja projektus, kuriančius geriausias prielaidas IRT pramonės augimui, kuris būtų naudingas Lietuvos žmonėms, viešajam sektoriui bei verslui. Pasak K. Kaikario, per ilgametę veiklą asociacijos palaikomos iniciatyvos suteikė proveržį daugeliui inovacijų, kurios dabar – neatskiriama kasdienybės dalis, o tolimesnis IRT sektoriaus augimas ir stiprėjimas yra ypač svarbus Lietuvai, siekiančiai sėkmingai konkuruoti globaliame pasaulyje.

Antradienį vyksiančioje didžiausioje kasmetinėje „Microsoft" konferencijoje Baltijos šalyse „TechDay 2014" Lietuvos IT bendruomenė susipažins, kokią artimiausiu metu įtaką rinkai turės debesų kompiuterija ir mobiliosios technologijos. 30 pranešimų metu dalyviai išvys praktinių pavyzdžių ir sulauks patarimų, kaip šį duetą geriau išnaudoti kasdieniniame darbe.

„Šiemet „Microsoft" pristatė naująją viziją, teikiančią prioritetą mobilumui ir debesų kompiuterijai. Būtent ją konferencijos metu plačiau pristatysime šalies IT bendruomenei. Manome, kad mobilieji įrenginiai ir debesija jau pakeitė mūsų technologijų naudojimo įpročius – juk dažnas nustebtų, jei negalėtų mobiliajame įrenginyje kartu su el. laišku gauto dokumento pataisyti ir persiųsti kitiems kolegoms. Ateityje debesijos ir įvairių įrenginių ryšys ir toliau stiprės, kol galiausia nejusime skirtumo, kuriuo įrenginiu naudotis", – sako Kristijonas Kaikaris, „Microsoft Lietuva" generalinis direktorius.

„TechDay 2014" pranešimai šiemet bus išskaidyti į tris grupes: IT vadovams, IT profesionalams ir programuotojams. „Microsoft" atstovai bei partneriai 30 pranešimų metu apžvelgs ne tik minėtas mobilumo ir debesų kompiuterijos tendencijas, bet ir su konkrečiais pavyzdžiais pristatys, kaip geriau išnaudoti „Azure", „Office 365", „Dynamics" technologijas. Taip pat bus nepamiršti ir neseniai pasauliui pristatyti naujieji „Microsoft" produktai, kaip operacinė sistema „Windows 10".

„Windows 10" vienija universalią programėlių platformą, vieną saugumo modelį bei vieną įdiegimo ir valdymo sistemą. Vis labiau suartėjant visoms mūsų platformoms, ši bendra patirtis apima skirtingus įrenginius. Pradedant mažais, plonais ir lengvais bei baigiant didžiausiais ir galingiausiais nešiojamais ar staliniais kompiuteriais. Be to, „Windows 10" verslo bendrovėms suteikia daugiau pasirinkimų, kaip greitai įdiegti naujausius sprendimus bei pati operacinė sistema yra nuolat tobulinama, atsižvelgiant į vartotojų komentarus", – sako „Microsoft" atstovas Simon May, konferencijos metu skaitysiantis pranešimą, kuo „Windows 10" bus naudingi verslui.