Pasididino algą sau

Uostamiesčio savivaldybė į prokuratūrą dėl „Klaipėda ID“ reikalų kreipėsi šių metų vasarį ir gavo prašymą pateikti papildomų dokumentų.

Ant prašymo yra nurodytas ikiteisminio tyrimo numeris, tačiau esą tai nebūtinai reiškia, kad ikiteisminis tyrimas jau pradėtas, galbūt, gavus papildomos informacijos, dar tik bus sprendžiama jį inicijuoti.

„Klaipėda“ jau rašė (A. Aleksėjūnaitė „Buvusiai direktorei – klausimai dėl algos“, 2023 11 23), kad laikinai įstaigai vadovavusi Kristina Postornak pati sau pakeitė darbo sutartį ir pasididino atlyginimą.

Pati K. Postornak pernai lapkritį dienraščiui teigė, kad situacija, į kurią ji pateko, nedvelkia jokiu kriminalu, nors po pertvarkų jos atlyginimas išaugo iki 4 195 eurų, neatskaičius mokesčių.

Laikinosios direktorės alga padidėjo 348 eurais.

K. Postornak pasiskyrė sau atlygį, beveik prilygstantį vicemero atlyginimui, kuris siekia 4 285 eurus, neatskaičius mokesčių.

Kilus skandalui, laikinoji direktorė paliko pareigas, tačiau tvirtino, kad nematė interesų konflikto.

Vaida Raugelė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vietoj aštuonių – 16 etatų

Pasak Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vadovo Andriaus Kačalino, nors buvusi „Klaipėda ID“ vadovė K. Postornak jau nebedirba, atsakomybė niekur nedingo.

„O ta atsakomybė gali būti dvejopa – baudžiamoji arba civilinė. Kalbama apie įstaigai galbūt padarytą turtinę žalą. Jei šiuo atveju nebus nustatyta baudžiamoji atsakomybė, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl civilinės atsakomybės, dėl žalos iš buvusios vadovės priteisimo įstaigai“, – teigė A. Kačalinas.

Pernai naujai sudaryta „Klaipėda ID“ valdyba, vadovaujama vicemerės Vaidos Raugelės, ėmėsi išsamios įstaigos veiklos analizės ir atrado neįtikėtinų dalykų.

„Pirmiausia „Klaipėda ID“ dirbo pagal nepatvirtintą struktūrą. Įstaigoje buvo atsiradę 16 etatų, ne 8, kaip buvo numatyta, ir toks dvigubas jų išaugimas nebuvo patvirtintas steigėjo, tai yra Klaipėdos savivaldybės. Antras dalykas, nematėme realių įstaigos veiklos rezultatų. Mes tą situaciją radome pradėję dirbti. Mero potvarkiu buvo sudaryta tyrimo komisija, kuri nustatė pažeidimus“, – teigė V. Raugelė, pridūrusi, kad šios įstaigos veiklai trejiems metams savivaldybė numatė beveik 3 mln. eurų.

Tokių dalykų netoleravome ir netoleruosime.

Paaiškėjus faktams dėl išpūstų etatų, taip pat dėl to, kad vadovė pati sau pakėlė atlyginimą, o veiklos rezultatai – abejotini, kreiptasi į savivaldybės kontrolierę Daivą Čeporiūtę, vėliau – į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.

Už prirašytą lapą – tūkstantis?

Anot V. Raugelės, „Klaipėda ID“ pati jokių produktų nekūrė, viską pirko rinkoje, todėl dar pernai gruodį buvo priimtas sprendimas, kad visi pirkimai būtų atliekami tik su įstaigos valdybos žinia.

Tuomet ir iškilo į viešumą, kad „Klaipėda ID“ už stulbinančią sumą užsakė atlikti uostamiesčio aukštųjų mokyklų apžvalgą.

Pribloškė tai, kad tik tos apžvalgos metmenis (4 lapus) parašiusi mokslų daktarė (redakcijai pavardė žinoma) iš „Klaipėda ID“ panoro gauti 4 tūkst. eurų atlygį.

Naujai paskirta laikinoji „Klaipėda ID“ vadovė Raimonda Masalskienė atsisakė sumokėti.

Dienraščio žiniomis, apžvalgos metmenų autorė buvo labai nepatenkinta ir tvirtino, kad viena „Klaipėda ID“ darbuotoja jai pažadėjo sumokėti honorarą prieš atliekant visą darbą, kuris esą turėjo būti platesnės apimties, ne tie pateikti keturi puslapiai.

Vis dėlto R. Masalskienė kategoriškai atsisakė mokėti 4 tūkst. eurų už nebaigtą darbą, jai pritarė ir įstaigos valdybos nariai.

Anot V. Raugelės, tai tik vienas pavyzdžių, kaip miesto pinigus valdė ir juos leido „Klaipėda ID“.

Patvirtino: Teisės skyriaus vadovas A. Kačalinas neslėpė, kad miesto savivaldybė šių metų vasarį kreipėsi į prokuratūrą dėl „Klaipėda ID“ veiklos. / Vytauto Petriko nuotr.

Bandė pagąsdinti mobingu?

Iškilus į viešumą panašiems atvejams, kai kuriems miesto politikams ir klaipėdiečiams kilo klausimas, kam iš viso reikalinga ši nieko nekurianti ir, kaip teigiama, kol kas tik vegetuojanti ir mokesčių mokėtojų lėšas švaistanti įstaiga.

Anot V. Raugelės, nediskutuojama apie įstaigos uždarymą, tik kalbama, kad už tokius pinigus įstaigos veikla turi būti skaidri ir duoti realius rezultatus, o ne tik užsiiminėti tarpininkavimu.

Pradėjus reikalauti konkrečių darbo rezultatų, dalis „Klaipėda ID“ žmonių išėjo iš darbo.

„Tokių dalykų netoleravome ir netoleruosime. Mes gilinamės į trimetę sutartį, kas sudaro tą kiekvieną eilutę. Ir įstaigos darbuotojų klausėme, ką reiškia jų suplanuoti darbai, kokį rezultatą jie duos miestui. Visi atsakymai būdavo – sieksime, gerinsime, skatinsime, kitaip tariant, viskas orientuota į procesą, bet ne į rezultatą. Nė viena savivaldybės įstaiga negali sau to leisti“, – teigė V. Raugelė.

Vicemerės teigimu, pirkti tokias paslaugas gali ir pati savivaldybė, tam milijoninių sutarčių su tarpininkais nereikia.

Savivaldybės trejų metų sutartis su „Klaipėda ID“ sudaryta pernai.

Įstaigos veiklai kiekvieniems metams numatyta skirti po 900 tūkst. eurų.

Ėmę nagrinėti įstaigos pirkimus, valdybos nariai rado pačių keisčiausių sandorių, kurie kėlė abejonių, ir juos nedelsiant nutraukė.

Akivaizdu, kad buvo laukiančiųjų tų užsakymų. Tačiau įstaigos valdyba įtartinus pirkimus sustabdė.

Kaip tik tuo metu savivaldybėje kilo mobingo skandalas, kuriame viešojoje erdvėje linksniuota ir vicemerės, „Klaipėda ID“ valdybos pirmininkės pavardė, tačiau pradėjus tyrimą mobingo burbulas taip ir liko pakibęs ore.

Neatmetama, kad tai buvo savotiškas spaudimas iš šono ir bandymas sustabdyti griežtą „Klaipėda ID“ pinigų paskirstymo kontrolę.

Atliks išsamų auditą

„Klaipėda ID“ interneto svetainėje rašoma, kad tai – daugiafunkcis paslaugų centras verslui, investuotojams ir talentams.

Agentūra esą siekia užtikrinti, kad Klaipėdos investicinė aplinka atitiktų modernaus verslo poreikius, auginti miesto ekonomikos strategijoje numatytas prioritetines kryptis, viešinti miesto investicinį patrauklumą bei sudaryti sąlygas Klaipėdoje dirbti ir gyventi aukščiausio lygio specialistams.

Vis dėlto pripažinta, kad ši įstaiga daugiausia dirbo su Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusiomis įmonėmis. Ar realiai pritraukė kokių kitų verslų į uostamiestį, taip ir neaišku.

Nuo pernai rugpjūčio 19 d. šios įstaigos vadovo funkcijas laikinai pavesta vykdyti R. Masalskienei, viešosios įstaigos „Klaipėda ID“ direktoriaus pavaduotojai kūrybinių industrijų veiklai, kūrybinio inkubatoriaus padalinio vadovei.

Beje, savivaldybės sutartis su „Klaipėda ID“ jau pakoreguota.

Iš įstaigos įstatų pašalintos funkcijos dėl rinkodaros, perskirstyti tam numatyti pinigai, šį darbą atliks savivaldybės paskirti darbuotojai.

Dienraščio žiniomis, savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba dar šiemet atliks išsamų „Klaipėda ID“ veiklos auditą.

Atliks auditą

Įstaigos „Klaipėda ID“ veikla teks domėtis uostamiesčio savivaldybės kontrolierei Daivai Čeporiūtei.

Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba suplanavo atlikti šios įstaigos auditą.

Klaipėdos savivaldybės tarybos sekretoriato skyriaus vedėja Asta Digrienė patikino, kad jau buvo atliekamas tyrimas dėl veiklos organizavimo viešojoje įstaigoje.

Vienas tyrimo objektų – laikinai vadovo funkcijas vykdžiusios K. Postornak galbūt padarytas darbo pareigų pažeidimas.

„K. Postornak, nuo 2022 m. gegužės mėn., laikinai vykdžiusi įstaigos „Klaipėda ID“ vadovo funkcijas, 2023 m. sausį sudarė darbo sutarties pakeitimą, kuriuo pakeitė darbo sutarties sąlygas, ir sau, kaip įstaigos darbuotojai, numatė kitas pareigas, funkcijas ir didesnį darbo užmokestį“, – tikino A. Digrienė.

Pasak savivaldybės atstovės, nustatyta, kad nuo šių veiksmų nenusišalindama, K. Postornak veikė interesų konflikto situacijoje ir taip pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas.

„Šie duomenys nustatyta tvarka buvo perduoti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Taip pat aiškintasi dėl įstaigos struktūros, kuri buvo pakeista nesuderinus su įstaigos dalininku (savininku). Tyrimo duomenys perduoti Centralizuoto vidaus audito skyriui bei Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai dėl įstaigos „Klaipėda ID“ veiklos audito atlikimo“, – priminė A. Digrienė.

Laikinieji: šiuo metu laikinai įstaigai „Klaipėda ID“ vadovaujanti R. Masalskienė pripažino, kad ne veltui trys vadovai jau paliko pareigas. Moteris įtaria, kad įstaigos veikla netenkina savivaldybės. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Padėjo pareiškimą

Darbo sutartis su viešosios įstaigos „Klaipėda ID“ talentų projektų vadove, laikinai vykdžiusia viešosios įstaigos „Klaipėda ID“ vadovo funkcijas, nutraukta rugpjūčio 17 d., gavus šios darbuotojos prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo.

„Rugpjūčio 19 d. įstaigos vadovo funkcijas laikinai pavesta vykdyti Raimondai Masalskienei, viešosios įstaigos „Klaipėda ID“ direktoriaus pavaduotojai kūrybinių industrijų veiklai, kūrybinio inkubatoriaus padalinio vadovei“, – paaiškino A. Digrienė.

Kaltės neįžvelgia

Pati K. Postornak tikino, kad situacija, į kurią ji pateko, nedvelkia jokiu kriminalu. Esą tai, pasak jos, galima būtų vadinti nesusipratimu.

Tai nebuvo drastiška suma.

„Ilga tai istorija. Problema buvo įsisenėjusi nuo tada, kai įstaigoje 2019 metais buvo peržiūrėta organizacinė struktūra, tačiau iki galo nebuvo patvirtinti visi dokumentai. Tuo metu, kai aš buvau įdarbinta, nebuvo daugybės pareiginių instrukcijų, kurios dabar egzistuoja, jos nebuvo patvirtintos“, – situacijos aplinkybes aiškino K. Postornak.

Moteris įstaigoje buvo įdarbinta talentų projektų vadove.

„Tuo pat metu vykdžiau naujo centro „International House Klaipėda“ įsteigimą“, – pasakojo K. Postornak.

Pagrindinė naujojo centro veikla – užtikrinti sklandų užsieniečių persikėlimą į uostamiestį, suteikiant pagalbą pradėjus naują gyvenimo, karjeros ar verslo etapą.

Tokiam projektui veikiant Vilniuje, Ekonomikos ir inovacijų ministerija inicijavo centro atsiradimą ir Klaipėdoje.

Ministerijos, Klaipėdos savivaldybės bei investicijų ir verslo plėtros agentūros „Klaipėda ID“ bendra iniciatyva įkurtas centras lankytojus priima miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo skyriuje.

Planuota, kad centras bus pajėgus anglų ir rusų kalbomis per metus aptarnauti per 2 tūkst. žmonių.

„Kadangi mes su savivaldybe pasirašėme naują trejų metų sutartį, buvo paskirtas didesnis biudžetas darbo užmokesčiui, reikėjo perskirstyti organizacinę struktūrą. Aš tuo metu buvau projektų vadovė, nors laikinai vykdžiau ir viešosios įstaigos vadovės pareigas, taip pat rūpinausi naujo centro įkūrimu, jam vadovavau. O mano darbo sutartis buvo sudaryta projektų vadovės pareigoms. Todėl mano atsakomybėje buvo darbo sutarties perdarymas“, – aiškino K. Postornak.

Moteris įsitikinusi, kad elgėsi teisingai, nes jos darbo sutartis nebuvo sudaryta kaip įstaigos vadovės darbo sutartis.

„Niekur neparašyta, kad aš to negalėjau padaryti. Jei sutartis būtų buvusi vadovo pareigoms, žinoma, aš nebūčiau galėjusi perdarinėti savo darbo sutarties. Bet aš įstaigoje buvau atsakinga už darbo sutartis, todėl ir perdariau ją“, – kalbėjo K. Postornak.

Kristina Postornak / Įstaigos „Klaipėda ID“ nuotr.

Atlyginimas didėjo 348 eurais

Iki pareigybės instrukcijų pakeitimų, įstaigos „Klaipėda ID“ vadovui buvo nustatytas 3 847 eurų atlyginimas, neatskaičius mokesčių. Toks darbo užmokestis su priedais buvo fiksuotas šių metų pirmąjį ketvirtį.

Po pertvarkų, K. Postornak atlyginimas išaugo iki 4 195 eurų, neatskaičius mokesčių. Laikinos direktorės alga padidėjo 348 eurais.

„Tai nebuvo drastiška suma. Bet aš dirbau dviejų ar trijų žmonių darbą. Nemanau, kad kažką pasisavinau“, – teigė moteris.

Problema kilo dėl to, kad laikinoji įstaigos „Klaipėda ID“ vadovė pati save pasiskyrė centro „International House Klaipėda“ vadove.

„Bet aš šį projektą įgyvendinau. Savivaldybėje nebuvo nė vieno žmogaus, kuris būtų geriau jį žinojęs. Juk reikėjo kažkam pasirašinėti sutartis su Ekonomikos ir inovacijų ministerija“, – aiškino K. Postornak.

Moteris aiškino, kad vienu metu vadovauti įstaigai „Klaipėda ID“ ir „International House Klaipėda“ centrui buvo sudėtinga. Jos manymu, einant tokias pareigas verta skirti ir atitinkamą atlyginimą.

„Tai ne tik vadovavimas savo komandai. Reikėjo bendradarbiauti su daugybe institucijų – Migracijos departamentu, Užimtumo tarnyba, „Sodra“, Mokesčių inspekcija. Visus tuos žmones reikia prižiūrėti, kaip ir vesti. Tai yra didelė organizacija. Norint turėti gerą žmogų, kuris mokėtų dar ir kalbėti angliškai ir rusiškai, kokį atlyginimą jam reikėtų mokėti?“ – retoriškai klausė K. Postornak.

K. Postornak pasiskyrė sau atlygį, beveik prilygstantį vicemero atlyginimui, kuris siekia 4 285 eurus, neatskaičius mokesčių.

Tačiau pati moteris pripažino, kad jai buvo skirtas priedas už laikino vadovo pareigas.

Jaučia nuoskaudą

Iš pradžių moteris net samdė advokatą ir mėgino įrodyti, kad jos veiksmuose nebuvo jokio nusižengimo.

„Bet vėliau pasidaviau. Tai atrodė kaip kova su vėjo malūnais. Nuoskaudą jaučiu, bet išėjau ir dabar judu į priekį, darau kitus dalykus. Aš stengiausi, bet jei tai netiko, gal ateis kas nors kitas ir padarys geriau“, – pripažino K. Postornak.

Moteris tikino, kad apie realią situaciją viešojoje įstaigoje žinojo valdybos nariai, tarp kurių yra ir savivaldybės atstovų.

„Buvo vienas vadovas, paskui kitas, po to dar vienas“, – užsiminė moteris.

2020 metais įstaigos vadovo kėdę paliko Simas Simanauskas. Jis įstaigai vadovavo pustrečių metų.

Po jo, įstaigos vadove tapo Eglė Songailienė, kuri ilgą laiką buvo laikinąja vadove.

2022 metais moteris paliko šias pareigas.

Netrukus įstaigai ėmė vadovauti laikinoji vadovė K. Postornak. O jai palikus pareigas, įstaiga vėl turi laikinąją vadovę R. Masalskienę.

„Aš manau, kad niekas ir neieško naujo vadovo“, – savo nuomonę apie pasikartojančią situaciją išsakė K. Postornak.

Netenkina įstaigos veikla?

Šiuo metu laikinai įstaigai „Klaipėda ID“ vadovaujanti R. Masalskienė patikino, kad ji, kaip patyrusi valdininkė, nebūtų dariusi panašios klaidos.

„Aš vengiu tokių temų, nes jos yra kontroversiškos. Nėra vienos teisios pusės. Viešosios įstaigos administravimas yra sudėtingas dalykas ir dažnai atsiduria teisiniame kazuse. Aš taip būčiau nedariusi. Bet jaunam, daug metų užsienyje gyvenusiam žmogui gali atrodyti kitaip. Bet aš esu sistemos „produktas“ ir net už laikiną direktoriavimą neimu priedų“, – kalbėjo R. Masalskienė.

Ji pripažino, kad įstaigoje, kuriai laikinai vadovauja, mato problemų.

„Nežinojau, kad auditą susiplanavo. Bet ką tai pakeis? Kristinos kitąmet gal net Lietuvoje nebus. Ką jie iš jos paims? Tačiau laikini vadovai neturėtų taip ilgai dirbti. Vykdant savo tiesiogines funkcijas, labai sunku dar ir įstaigai vadovauti“, – pastebėjo R. Masalskienė.

Moteris skaičiavo, kad dvejus metus įstaiga neturi nuolatinio vadovo.

„Kodėl? Reikia klausti savivaldybės, vadovų. Kristina dirbo, nors Darbo kodeksas neleidžia daugiau nei metus eiti laikino vadovo pareigų. Aš jau prašiau savivaldybės Personalo skyriaus mane išvaduoti. Bet panašu, kad aš ir toliau, kaip ir Kristina, būsiu įkaite. Aš matau, kaip tai yra blogai organizacijai, ir man tai nepriimtina“, – pripažino R. Masalskienė.

Ji priminė, kad yra buvusi nuolatine Ekonominės plėtros agentūros vadove.

„Agentūrą apauginus papildomomis funkcijomis, atsirado ši viešoji įstaiga. Kas yra su ja blogai, nėra vieno atsakymo. Ir tai ne algos klausimas. Kažkas yra neteisingo steigiant šias funkcijas, gal per aukštai buvo lūkesčiai užkelti? Gal nelabai aišku, ko iš tokių įstaigų norima? Žmonės nelabai žino, ko iš jų nori steigėjai, ir nesupranta, kodėl neįtinka. Formaliai visus rodiklius kolegos įgyvendina. Kažkas yra antrame plane, kažkoks kontekstas“, – svarstė R. Masalskienė.

Siekia išsiaiškinti poreikius

„International House Klaipėda“ vadovauti paskirta Kristina Postornak, kuri šiuo metu laikinai eina direktoriaus pareigas įstaigoje „ID Klaipėda“.

Pasak naujojo centro vadovės, kaip tik dabar yra organizuojama uostamiestyje gyvenančių užsieniečių apklausa, siekiant išsiaiškinti, kokie jų poreikiai.

„Pagal jų atsakymus ir komentarus išsianalizuosime, ko jiems mūsų mieste trūksta, ir vykdysime tam tikras veiklas. Būsimajame centre jau numatytos kai kurios veiklos. Tai yra projektas, kurį inicijavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija, jis jau įgyvendintas prieš pusantrų metų Vilniuje, o pas mus bus tęsiamas. Šitas centras – ne mūsų, o nacionalinė idėja“, – paaiškino K. Postornak.

Pasak jos, projektas sostinėje pasiteisino, todėl ministerija prieš metus kreipėsi į Klaipėdos savivaldybę, kad jis būtų įgyvendintas ir uostamiestyje.

Tarptautinių specialistų integracijos centras bus atidarytas Taikos prospekte, prie Klaipėdos savivaldybės gyventojų aptarnavimo skyriaus.

Naujajame centre dirbs aštuoni specialistai – iš Migracijos departamento, „Sodros“, „ID Klaipėda“, Užimtumo tarnybos ir kiti.

Šitas centras – ne mūsų, o nacionalinė idėja.

Ne tik anglakalbiams

Centras nebus orientuotas tik į anglakalbius, bet ir į rusiškai kalbančiuosius, visi centro darbuotojai turės nepriekaištingai mokėti abi užsienio kalbas, nes paslaugos bus teikiamos dviem kalbomis.

K. Postornak teigimu, prieš Rusijos išprovokuotą karą Ukrainoje Klaipėdos migracijos tarnyba per metus aptarnaudavo apie 16 tūkst. užsieniečių.

„Jiems reikėdavo pratęsti gyvenimo leidimus arba gauti vizas. Be to, mes kasmet mieste turime virš tūkstančio tarptautinių studentų, kurie yra būsimieji aukštos kvalifikacijos specialistai. Klaipėda, manyčiau, turi didelį potencialą juos čia išlaikyti, kad jie čia ir įsidarbintų. Nes visi jie iš Klaipėdos po studijų išvyksta. O mes puikiai žinome, kad mums specialistų trūksta visose srityse, ir tai yra labai didelis praradimas tiek Klaipėdai, tiek Lietuvai. Dažniausiai užsieniečiai arba išvyksta į Vilnių, arba iš viso palieka mūsų šalį“, – tvirtino K. Postornak.

Siekis – padėti integruotis

Tarptautinių specialistų integracijos centro siekis esą ir bus integruoti užsieniečius pas mus, nes, teigiama, į Lietuvą nėra taip paprasta atvykti.

Lietuva dar nėra tokia atvira, kad būtų galima čia atvažiuoti ir dirbti bet kokius darbus.

Atvykėliai turi būti tam tikros srities specialistai, kurių reikia mūsų šaliai, jie turi patekti į tam tikrus sąrašus, kuriuos nustato Lietuvos Vyriausybė.

„Tad atvykėliams čia nėra taip paprasta. Tie, kurie čia atvažiuoja studijuoti, gauna išsilavinimą, tai norėtume juos čia ir išlaikyti. Į Klaipėdą laikinai atvyksta specialistai, kuriuos įdarbina tarptautinės įmonės, bet po kelerių metų jie išvyksta. Tai yra tam tikras praradimas, nes tokie žmonės galėtų čia likti, bet pasirenka kitaip. Galbūt juos atgraso tai, kad pas mus nėra vaikams mokyklų anglų kalba“, – kalbėjo K. Postornak.

Tarptautinio specialistų integracijos centro veikla numatyta artimiausiems trejiems metams, darbas bus pradėtas nuo balandžio trečios savaitės, oficialus atidarymas – gegužę.