Jau tradicija tapusios akcijos „Renkuosi gyvybę“ organizatorių tikslas – ne tik prisiminti negimusius kūdikius, bet ir skleisti žinią krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims, kad abortas nėra vienintelė ir teisinga išeitis. Moterys ir šeimos gali sulaukti reikiamos pagalbos.
Akcija „Renkuosi gyvybę“ inicijuoja Laisvos visuomenės institutas. Prieš jai prasidedant Vilniaus arkikatedroje bazilikoje bus aukojamos šv. Mišios už negimusius kūdikius.
Žvakutėmis pasirūpins akcijos organizatoriai. Visi yra kviečiami jas uždegti ir prisiminti negimusius kūdikius.
Akcijos „Renkuosi gyvybę“ organizatoriai pabrėžia, kad už kiekvieną atliktą abortą atsakinga ne tik moteris, bet ir kiekvienas žmogus, visuomenė, valstybė. Užsienio šalyse ir Lietuvoje atlikti tyrimai esą patvirtina, kad spaudimas moteriai rinktis abortą patiriamas ne tik tiesiogiai artimoje aplinkoje, bet ir netiesiogiai viešoje erdvėje.
„Krizinio nėštumo atveju mūsų valstybė moteriai tegali pasiūlyti aborto paslaugą. Tačiau abortas moters problemų nesprendžia, bet tik pagilina. Manau, kad mūsų šalies gyventojos nusipelno kur kas daugiau: pagalbos, kuri atlieptų konkrečios moters situaciją ir, kiek įmanoma, eliminuotų krizės priežastis. Tai leistų išgelbėti ir jų kūdikių gyvybes. Svarbu, kad valdžios institucijos parengtų ilgalaikį, nuoseklų veiksmų planą, pagal kurį būtų tobulinami teisės aktai, kuriama kompleksinės pagalbos sistema ir skiriamas reikiamas finansavimas”, – sakė Laisvos visuomenės instituto valdybos narė teisininkė Kristina Zamarytė – Sakavičienė.
Abortas ne tik nutraukia vaiko gyvybę, tačiau sužeidžia ir pačią moterį.
Krizinio nėštumo centro konsultantai teigia, kad moters, išgyvenusios aborto traumą, pasekmės lydi ilgus metus. Moterys užsisklendžia, negali pabėgti nuo praeities prisiminimų, suserga depresija, sumenkėja jų savivertė, persekioja baimė ir kaltės jausmas.
„Abortas ne tik nutraukia vaiko gyvybę, tačiau sužeidžia ir pačią moterį. Krizinio nėštumo centras nemokamai teikia moterims tuo metu taip reikalingą emocinę, psichologinę, materialinę, socialinę pagalbą, kuri suteiktų jai stiprybės išnešioti, pagimdyti ir auginti kūdikį“, – sakė Krizinio nėštumo centro konsultantė Rūta Trumpickienė.
Nors Lietuvoje krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims pagalbos sistema ir teisinė bazė nėra sustyguota, tačiau bendros tendencijos džiuginamos – oficialiai atliekamų abortų skaičius Lietuvoje kasmet mažėja.
Pasak LVI, mokslinis faktas, kad žmogaus gyvybė prasideda apvaisinimo metu, visuomenėje jau plačiai žinomas. B. Obelenienė, A. Narbekovas, Z. Liubarskienė, V. Daudaravičienė aprašė tyrimą „Žmogaus gyvybės pradžios ir apsaugos problematika Lietuvos studentų požiūriu”. Pateikiamoje apklausoje dalyvavo beveik tūkstantis studentų. Į klausimą, kada prasideda žmogaus gyvybė, 86 procentai apklaustųjų atsakė, kad nuo pat apvaisinimo. Tuo metu moterys, kurios, nepaisant suvokimo, kad aborto metu nutraukiama jų kūdikio gyvybė, visgi žengė šį žingsnį, teigia, kad tai buvo vienas iš sunkiausių sprendimų jų gyvenime.
Laisvos visuomenės instituto direktorės Dianos Karvelienės teigimu, akcija „Renkuosi gyvybę“ kasmet sulaukia vis daugiau organizatorių ir rėmėjų.
„Šiais metais prie organizatorių prisijungė Krizinio nėštumo centras, Kolumbo riteriai, Šv. Tomo Moro klubas ir ateitininkai. Akcijos partnerių gretas papildė beveik dvi dešimtys įvairių nevyriausybinių organizacijų, kurios ne tik palaiko akcijos idėją, bet ir buriasi tęstinei veiklai, apimančiai pagalbos, švietimo ir teisėkūros iniciatyvas”, – sakė Laisvos visuomenės instituto direktorė D. Karvelienė.
