Valdyti jausmus ir emocijas – įmanoma

Laikomasi nuomonės, kad audringos emocijos ir staigiai besikeičiantys jausmai nėštumo metu – įprastas reiškinys. Tačiau akušerė ginekologė Linda Širšinaitienė įspėja, kad taip manyti klaidinga ir netgi žalinga. Iš tiesų, kiekviena nėščioji gali išmokti pajausti meilę besikeičiančiam savo kūnui ir pažinti bei suvaldyti visas neigiamas emocijas.

Visų pirma, moters savijauta nėštumo metu – ne vien tik jos pačios rūpestis. Vienas stipriausių besilaukiančios moters troškimų – saugumo bei užtikrintumo jausmas. Tuo turėtų pasirūpinti ne kas kitas, o artimieji. „Dažnai besilaukiančią moterį baugina besikeičianti jos fizinė būklė, kankina klausimai dėl ateities ar pergyvenama dėl vaisiaus. Kiekviena moteris skirtingai reaguoja į atsiradusius pokyčius, tačiau galima sutikti, kad visų besilaukiančiųjų pojūčiai, jausmai ir reakcijos tampa kur kas ryškesnės, nei įprastai. Dėl šios priežasties itin svarbu, kad nėščioji sulauktų įvairiapusiško palaikymo iš savo partnerio bei kitų artimiausių žmonių“, – teigia L. Širšinaitienė.

Gydytoja ypač pabrėžia partnerio vaidmenį: „Šeimos laukiama dviese, tad vyras turėtų būti atidus, greitai reaguoti į moters emocinius svyravimus ir skirti būsimai mamai daugiau laiko: anksčiau grįžti iš darbo, kartu lankyti pasiruošimo gimdymui kursus, pasirūpinti reikiamomis prekėmis ar palepinti moterį nedidelėmis staigmenomis. Svarbu suprasti, kad saugią emocinę aplinką galima sukurti net ir pasitelkiant smulkmenas. Moteris tikrai tai pastebės ir įvertins“, – tikina gydytoja. Ji  taip pat pabrėžia, kad laukiantis itin naudinga pabendrauti su kitomis nėštukėmis: aptarti aktualius klausimus, pasidalinti potyriais, jausmais ir turimomis žiniomis.

Svarbus ir dar vienas aspektas – emocinė būsena glaudžiai siejasi su fizine būkle, tad kiekvienai nėščiajai būtina rūpintis savo kūnu bei sveikata. „Nėštumo metu svarbu gauti visų įprastinių maisto medžiagų: angliavandenių, baltymų bei riebalų ir pamiršti valgymą „už du“. Svarbiausia – subalansuota mityba. Jeigu nėra nėštumo komplikacijų – reikalinga reguliari fizinė veikla. Pastebiu, kad kai kurios moterys baiminasi sporto, nes bijo pakenkti vaisiui, tačiau aktyvus judėjimas pagerina kraujotaką, palaiko raumenų tonusą ir mažina kūno pokyčių metu atsiradusį diskomfortą. Sistemingai sportuojant ir reguliariai bei tinkamai maitinantis, sumažėja ne tik komplikacijų rizika, bet ir pagerėja nuotaika, lengviau pasiekiamas emocinis stabilumas“, – pasakoja akušerė ginekologė.

Ramybę užtikrina profesionalus specialistas

Užsimezgusi gyvybė – nepaprastai stiprus virsmas kiekvienai moteriai, ženklinantis svarbių pokyčių pradžią. Žinia apie kūdikį ir džiugina, ir baugina, tad natūralu, jog būsimos mamos siekia daryti viską, kad nepakenktų vaisiui ir užtikrintų ramų laukimą. Tačiau tai – ne vien tik nėščiosios ir jos artimųjų reikalas. Itin reikšmingą vaidmenį atlieka ir nėštumą prižiūrintis specialistas, kuris ne tik stebi besilaukiančios moters sveikatą bei kūdiko vystymosi progresą, bet ir atsako į visus nerimą keliančius klausimus.

Pagal dabartinį sveikatos ministro įsakymą, nėštumą prižiūri šeimos gydytojas, o akušeris ginekologas privalo apžiūrėti vos du kartus ir įsitraukti tik iškilus rizikai. Tačiau jau daugelį metų moteris nėštumo metu prižiūrinti akušerė ginekologė L. Širšinaitienė su tuo griežtai nesutinka: „Nėštumo priežiūra – intensyvus, nepaprasto atidumo, profesionalumo ir greito reagavimo reikalaujantis procesas. Nėštumą prižiūrintis gydytojas yra ne tik savo srities žinovas, bet ir patarėjas, guodėjas ir žmogus, kuriuo galima pasitikėti visais klausimais. Gyvename informacinėje visuomenėje, kur gausu informacijos apie viską, taigi, ir apie nėštumą. Ši informacija kartais yra klaidinanti ar netgi neteisinga, tad mano, kaip specialistės pareiga – padėti kiekvienai besilaukiančiai moteriai suprasti, kas yra tiesa. Su kiekviena paciente stengiuosi atrasti artimą emocinį ryšį ir kurti pasitikėjimu grįstus tarpusavio santykius. Tai padeda užtikrinti, kad nėštumas į atmintį įsirašys kaip vienas ramiausių ir gražiausių gyvenimo laikotarpių“, – šypsosi L. Širšinaitienė.