Pataisomis taip pat numatoma, kad dyzelino akcizas bus palaipsniui suvienodinamas su benzino, taip skatinant rinktis mažiau taršų kurą.

Dar 2021 metais pateiktas Akcizų įstatymo pataisas Seimas priėmė praėjusią savaitę. Premjerė Ingrida Šimonytė tuomet teigė, kad taršaus kuro apmokestinimas turėtų pagerinti aplinkos taršos situaciją, ypač transporte, kur CO2 emisijų išmetimai nuo 2005 metų auga. 

Tuo metu opozicija įspėjo, kad „žalieji“ akcizai paveiks ir visuomenę, ir ekonomiką, nes dėl didesnių mokesčių kils kainos, be to, jie nepadės mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų. 

Įstatymo pataisomis žemdirbių dyzelinui liko galioti ta pati lengvata, bet didėja akcizas šildymui skirtam raudonajam dyzelinui. Seimas taip pat atsisakė įvesti žemės ūkiui skirto pigesnio dyzelino lubas, kaip siūlyta anksčiau.

Prie akcizų tarifų nuo 2025 metų bus skaičiuojama ir CO2 dedamoji.

Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, per kelerius metus iš akcizų planuojama papildomai surinkti virš 200 mln. eurų.

Už dar 2021 metais Seimui pateiktas Akcizų įstatymo pataisas antradienį balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 39, o 20 susilaikė.  

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad taršaus kuro apmokestinimas turėtų pagerinti aplinkos taršos situaciją, ypač transporte, kur CO2 emisijų išmetimai nuo 2005 metų auga. 

„Ne paslaptis, Lietuvoje ilgą laiką mokesčių sistema buvo tokia, kad ji skatino taršesnį kurą, todėl, kad dyzelio akcizai visada būdavo mažesni, dėl to turime automobilių parko dyzelizaciją, turime kietųjų dalelių atmosferoje daugiau nei norėtume turėti, ir tas CO2 elementas leidžia sukurti mokestines paskatas šalia paskatų, kurios yra, tarkime, elektromobiliams įsigyti, atnaujinti parką ir panašiai. Čia yra kompleksas priemonių, kur akcizas yra viena iš dalių“, – žurnalistams Seime sakė premjerė.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas Seime teigė, kad Lietuva už importuojamą iškastinį kurą ir elektrą kasmet sumoka apie 6 mlrd. eurų: „Lietuva vis dar yra priklausoma nuo iškastinio kuro. Šiandien mes transformuojamės“.

Pasak jo, gyventojai gali gauti valstybės paramą ir įsirengti saulės jėgaines, įsigyti šilumos siurblius, pasikeisti senus šildymo katilus.

„Parama prieinama ir viešajam, ir privačiam sektoriui, tai Lietuva yra pasiruošusi transformacijai“, – pabrėžė S. Gentvilas.  

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė teigė, kad didesni akcizai skatins transformuotis į mažiau taršesnius procesus. 

„Į žaliąją transformaciją būtų žiūrima ne vien kaip į tam tikrą naštos pavidalą, bet kaip ir į galimybes transformuotis, perorientuoti pramonę ir persiorientuoti prie mažiau taršesnių sprendimų“, – tvirtino M. Lingė.  

Jis siūlė neignoruoti fakto, kad dėl prasto oro kasmet miršta daugiau žmonių. 

Tuo metu „laisvietis“ Kasparas Adomaitis atkreipė dėmesį į lengvatas žemdirbiams įsigyjant kuro. Anot jo, šiuo atveju buvo galima priimti ir griežtesnius sprendimus.

„Nepalikome jokių ribojimų žemės ūkiui naudoti tą patį dyzeliną ir tuo pačiu dyzeliu mes arsime laukus, iš jų gaminsime biodegalus pirmos kartos, kurie iš tiesų labai mažai prisideda prie CO2 mažinimo. Tai tokių nesubalansuotų dalykų tikrai dar yra likę ir, neabejotinai, šitą Akcizų įstatymą tuo aspektu dar reikės taisyti“, – pabrėžė K. Adomaitis.

Pasak jo, Lietuvai mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir manipuliacijų dėl degalų importo būtina. 

„Daug gąsdinimų kaip čia viskas blogės ir panašiai, bet importiniai naftos degalai iš tiesų skandina Lietuvos  ekonomiką nemažiau negu kad visi kiti veiksniai sudėjus kartu. Naftos, degalų importo kainos priklauso nuo karo, priklauso nuo manipuliacijų, kartelinių susitarimų didžiųjų pasaulio naftos išgavėjų tokių kaip Saudo Arabijoje, Rusijoje ir kitų šalių“, – kalbėjo K. Adomaitis.

Opozicija įspėjo, kad „žalieji“ akcizai paveiks ir visuomenę, ir ekonomiką, nes dėl didesnių mokesčių kils kainos, be to, jie  nepadės mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų. 

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Aidas Gedvilas mano, kad pabrangus prekėms žmonės dažniau vyks apsipirkti į užsienį.

„Šio sprendimo motyvai yra, kad iškastinis kuras turi būti brangesnis nei žaliosios alternatyvos, bet tada natūraliai kyla klausimas: kaip tai įtakos Lietuvos piliečius ir šalies ekonomiką? Jau dabar mes esame savotiški lyderiai tarp kaimyninių šalių kainų politikoje ir jau seniai lietuviai važiuoja svetur pirkti maisto produktų, statybinių medžiagų, buitinių prekių ir tų pačių degalų“, – teigė A. Gedvilas.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Kęstutis Mažeika aiškino, kad gyventojai mokės už taršą, kurią sukelia tranzitu važiuojantis transportas.

„Ir toliau lieka tas pats registracijos mokestis ir dar siūloma užkabinti du papildomus akmenis – akcizus ir CO2 dedamąją. Ką tai reiškia kiekvienam Lietuvos piliečiui? Tai reiškia, kad mes mokėsime už taršą, kurią sukelia transportas, tai yra pravažiuojantis transportas per Lietuvą. Man labai gaila, apmaudu, keista ir pikta tuo pačiu, kai ministras kalba, kad mes suinteresuoti, kad kuo mažiau dyzelino piltųsi visi Lietuvoje, o važiuotų piltis į Latviją, Lenkiją ir tas pats pravažiuojantis krovininis transportas taip pat“, – kalbėjo K. Mažeika.  

Opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius sakė, kad dėl tokio įstatymo nukentės Lietuvos konkurencingumas.

„Akcizų įstatymu tarifų didinimas anksčiau buvo daromas atsižvelgiant į akcizų tarifų dydžius tiek Latvijoje, tiek Lenkijoje, nes mūsų šalis yra tranzitinė, ir jeigu tik Lietuvoje akcizų tarifų dydžiai būdavo didesni, tai mums palikdavo pravažiuojantis transportas CO2, o kurą pirkdavo Latvijoje arba Lenkijoje“ – žurnalistams prieš posėdį Seime sakė parlamentaras.

„Antras dalykas, šitas įstatymo projektas skubinamas, nes Europos Komisija pareikalavo, kad jis būtų pateiktas ir jam būtų pritarta dėl RRF lėšų atidarymo Lietuvai“, – pridūrė jis.

A. Butkevičius taip pat nuogąstavo, kad padidinus mokesčius išaugusios sąnaudos gali būti perkeltos į prekių ir paslaugų kainą bei didinti infliaciją.

Socialdemokratų atstovė Rasa Budbergytė sakė, kad pakeitimams pritaria, jie yra reikalingi.

„Akcizams pritarsime ir ką daryti, žmonės dažniausiai yra nelaimingi, tačiau vis dėlto, kaip sakoma, reikia ir ne pats pagrindinis dalykas yra lyginimas, konkurencingesni ar nekonkurencingesni tapsime. Tai tokie dalykai, kuriuos valstybė turi, nori – nenori, imti ir spręsti“, – prieš balsavimą Seime teigė ji.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad pakeitimai yra bendros Europos Sąjungos politikos dalis.

„Žaliųjų mokesčių plėtra, kadangi tai ekonomikai mažiau žalingi mokesčiai, jų bazės plėtra yra rekomenduojama tarptautinių institucijų daugelį metų ir šis sprendimas pasiūlytas kaip susijęs su „Naujos kartos Lietuva“ planu, už kurį taip pat reikia atsiskaityti ir Europos Komisijai“, – prieš posėdį Seime teigė G. Skaistė. 

M. Lingė yra sakęs kad žaliojo kurso paketas yra svarbus Lietuvai siekiant gauti įšaldytas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo) lėšas, nes šalis neįvykdė įsipareigojimų, susijusių su aplinkosauga bei tarša. 

Akcizų įstatymo pataisomis žemdirbių dyzelinui lieka galioti ta pati lengvata, bet didėja akcizas šildymui skirtam raudonajam dyzelinui: šių dviejų rūšių kurui galios vienodas akcizas – 60 eurų už 1 tūkst. litų. Raudonajam dyzelinui, arba buitiniam krosnių kurui dabar taikomas 21,14 euro už 1 tūkst. litrų akcizas.

S. Gentvilas tvirtino, kad dėl akcizų žemdirbių kurui Lietuva nesiskirs nuo kaimyninių šalių: „Neišsišokame su žemdirbių apmokestinimu iš Lenkijos, Latvijos ir Estijos aplinkos“.

Seimas taip pat atsisakė įvesti žemės ūkiui skirto pigesnio dyzelino lubas, kaip buvo siūloma anksčiau. 

Prie akcizų tarifų nuo 2025 metų bus skaičiuojama ir CO2 dedamoji. Mokestis bus taikomas benzinui, žibalui, gazoliams, mazutui, angliavandeniliui (išskyrus gamtines dujas), akmens angliai, koksui, lignitui, šildymui skirtoms durpėms, tačiau jis negalios šildymui skirtam kurui arba variklių degalams stacionarioje įrangoje ar naudojamoje statyboje ir kitais atvejais. 

Finansų ministrės teigimu, per kelerius metus iš akcizų planuojama papildomai surinkti virš 200 mln. eurų.

Finansų viceministrė Rūta Bilkšytė yra sakiusi, kad padidinus kuro akcizus valstybė kasmet gautų apie 70-80 mln. eurų papildomų pajamų, o įvertinus CO2 dedamosios poveikį, jos padvigubėtų.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė dar 2021 metais Seimui pateiktoms Akcizų įstatymo pataisoms: už balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 20, o susilaikė 25.  

Seimas nusiteikęs nebloginti žemdirbių sąlygų įsigyjant pigesnio žaliojo bei šildymui skirto raudonojo dyzelino. Parlamentarai pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui šių dviejų rūšių kurui nustatyti vienodus akcizus – 60 eurų už 1 tūkst. litų. Raudonajam gazoliui, arba buitiniam krosnių kurui dabar taikomas 21,14 euro už 1 tūkst. litrų akcizas.

Seimas taip pat pritarė siūlymui neįvesti žemės ūkiui skirto pigesnio dyzelino lubų, kaip siūlė ministerija.

Jei pataisos bus priimtos, dyzelino akcizas bus palaipsniui suvienodinamas su benzino, taip skatinant rinktis mažiau taršų kurą.

Taip pat pritarta siūlymui prie akcizų tarifų nuo 2025 metų skaičiuoti CO2 dedamąją. Ji būtų taikoma benzinui, žibalui, gazoliams, mazutui, angliavandeniliui (išskyrus gamtines dujas), akmens angliai, koksui, lignitui, šildymui skirtoms durpėms, tačiau nebūtų taikoma šildymui skirtam kurui arba kai kuriais atvejais variklių degalams stacionarioje įrangoje ar naudojamoje statyboje ir kitais atvejais.

Pavyzdžiui, 1 tūkst. litrų benzino šis mokestis 2025 metais siektų 24 eurus ir kasmet didėtų po 24 eurus, kol 2030 metais pasiektų 144 eurus, akmens angliai – iš pradžių siektų 21,8 euro, bet kasmet iki 2030-ųjų didėjant pasiektų 130,8 euro, o šildymui skirtoms durpėms – atitinkamai 16,6 ir 99,6 euro už toną. 

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad pataisos leistų iki 2030 metų atsisakyti iškastinio kuro, be to, Lietuva labiausiai vėluoja įgyvendinti įsipareigojimus Europos Sąjungai dėl transporto taršos mažinimo.

„Šis paketas nebus Lietuvos deindustrializacijos paketas“, – Seime žadėjo ministras. 

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad pakeitimais siekiama teisingumo, nes kai kurie  labiausiai teršiantys sektoriai yra privilegijuoti.

„Pokyčiai yra ne tik apie naštą, bet ir galimybes“, – teigė jis, primindamas, kad CO2 mokesčius turi ir Lenkija, ir Latvija. 

Pasak M. Lingės, žaliojo kurso paketas yra svarbus Lietuvai siekiant gauti įšaldytas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo) lėšas, nes šalis neįvykdė įsipareigojimų, susijusių su aplinkosauga bei tarša.

„Laisvietis“ Kasparas Adomaitis tvirtino, kad iškastinis kuras negali būti pigus, nes „jis yra grėsmė mūsų pramonei“: „Padaro mus pažeidžiamus energetinės nepriklausomybės prasme“.

Tuo metu „darbietis“ Vytautas Gapšys teigė, kad žalieji akcizai jautriai „paveiks ir visuomenę, ir ekonomiką“, tačiau, pasak jo, tokios priemonės nepadės mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų. Be kita ko, jis pabrėžė, kad 2022 metais dyzelinių automobilių buvo registruota daugiau negu iki tol įregistruotų elektrinių.

Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė sakė, kad akcizo didėjimo įtaka vidutinei metinei infliacijai siektų 0,1 procentinio punkto, o su dedamąja – 0,3 punkto.    

Pasak Roko Masiulio, tokiu atveju strigtų magistralės „Via Baltica“, kelių Vilnius–Utena bei Kaunas–Prienai statybos. Todėl ministras siūlo kuro akcizo dalį keliams padidinti bent iki 50 proc. Dabar jiems skiriama 48 proc. akcizų.

„Norint padaryti visus svarbiausius projektus, lėšų truks. (...) Jeigu išliktų toks finansavimas, koks yra dabar, ir „Via Baltica“ nuo Kauno į šiaurę link Latvijos sienos realiai galime tikėtis (statybų pabaigos – BNS) 2035 metais. Panaši situacija su Utenos keliu, su keliu Kaunas–Prienai“, – pareiškė ministras Seimo Ekonomikos komitete praėjusią savaitę.

Seime liko paskutinis balsavimas, kuriuo, valdančiųjų siūlymu degalų akcizo dalis keliams būtų didinama iki 52 proc.

Sausį dėl balsų trūkumo Seime įstrigo Ekonomikos komiteto nario konservatoriaus Jurgio Razmos pataisos, kuriomis nuo 2020 metų jis siūlė neribotą laiką keliams numatyti 55 proc. kuro akcizo.  

„Vyriausybė vis dėlto galėtų kartais turėti tokį sveiką spaudimą iš Seimo. Dėl tų trijų (papildomų – BNS) punktų biudžetas nesugrius, tegu daugiau galvoja apie įplaukų padidinimą“, – BNS teigė J. Razma. 

R. Masiulis pripažįsta, kad dėl lėšų trūkumo mažiau investuojama į kelių taisymą, o daugiau – į naujų tiesimą.

„Dėl lėšų trūkumo kelių būklės palaikymas yra susilpnėjęs, daugiau orientuojamės į naujus kelius – sutvarkyti tuos būtinus: Kauno mazgą, Utenos kelio pradžią, „Via Baltica“ į pietus“, – aiškino R. Masiulis. 

Susisiekimo ministerijos duomenimis, Lietuvos keliams šiemet iš valstybės biudžeto skiriama 477,5 mln. eurų. 

Valstybinės reikšmės keliams atiteks 220 mln. eurų, vietinės reikšmės – 101,5 mln. eurų. Dar 90 mln. eurų numatyta žvyrkelių asfaltavimui, iš jų 80 mln. eurų valstybinės reikšmės keliams su žvyro danga ir 10 mln. eurų vietinės reikšmės žvyrkeliams.

Akcizų studiją parengę ekspertai sako, kad politikai, metai iš metų nenuosekliai ir dažnai neapsvarstę padarinių, imasi šių mokesčių keitimų. Antai vienai prekių grupei akcizus staiga smarkiai pakelia, o kitoms palieka senus, tad tarpusavyje konkuruojančios prekės tampa skirtingai apmokestintos. Anot ekspertų, taip jau buvo su benzino, dyzelino ir alaus tarifais.

Be to, esą nekreipiamas dėmesys į prekių įperkamumą po mokesčių pataisymo ir į kainų skirtumus aplinkinėse šalyse. Biudžeto ir finansų komitete apžvalgą pristatę ekspertai siūlo, kad akcizų keitimai būtų daromi nuosekliai, iš anksto įspėjus verslą, o šis galėtų ramiai pasiruošti. Mokesčių keitimo planas esą turėtų būti žinomas bent 3 metus į priekį, ką vis ir žada Finansų ministerija.

„Finansų ministerijos aiškinamajam rašte yra planas „Akcizų apmokestinimas“, visom prekių grupėm – ir stipriam alkoholiui, ir silpnam alkoholiui ir pan. Mes siūlome, kad to plano, jeigu jis toks yra, jo būtų laikomasi. Bent jau tiek. [...] Kad nebūtų taip, kad viskas vyksta paskutinę dieną. Ir kaip tai įvyksta... Ačiū Dievui, praeitais metais įvyko ne visai taip, kaip buvo planuota. Bet kas žino, kaip įvyks? Tai tiesiog norime išvengti tokių bombų“, – tikina VšĮ „Mokesčių ir verslo procesų administravimo centro“ ekspertas Mindaugas Palijanskas.