Užsiėmimui buvo pasirinkta netradicinė vieta – Ramybės parkas – neatsitiktinai.

Roberto Narkaus specialiai 12-ajai Kauno bienalei sukurta instaliacija „Priklausomybė“, įkurdinta Ramybės parke, tapo centru, kurio pašonėje įsikūrė „Keliautojų oru“ dirbtuvės.

„Kauno bienalė“ nori, kad edukacinė programa būtų ne tik kaip kūrybinės dirbtuvės, kuriose kažkas gaminama ir po to galima išsinešti, tačiau būtų pristatyti ir kūriniai. Todėl kūrybinės dirbtuvės „Keliautojai oru“ ir vyko kūrinio „Priklausomybė” pašonėje.

Neabejotinai šis kūrinys taip pat susijęs su oru. Jis sukurtas iš Vilniaus oro uosto kilimo-tūpimo tako apšvietimo. Paini metalo strypų ir ryškiai geltonų lempučių konstrukcija ne tik savotiškai apšviečia parko istoriją, kurioje kaip oro uoste susimaišo skirtingų tautinių ir religinių bendruomenių palikimai. Ramybės parko pavėsyje net dvi cerkvės ir mečetė.

Organizatoriais atkreipė dėmesį ir į tai, kad aplinkui parką ne viena švietimo ir ugdymo įstaiga, daug kitų įmonių ir net laidojimo namai. Kažkiek į pavėsinę panaši „Priklausomybė“ lyg aplinkinių bendruomenių traukos centras, o keliautojams oru – orientyras.

Aitvarų mėgėjas Tadas Surkys ant stalo pažėrė pundą plunksnų. „Čia anties plunksnos. Čia šlapios servetėlės. Kam? Pastebėjau, kad kai kurie žmonės jautriai reaguoja į čiupinėjančius plunksnas“, – šyptelėjo aitvarų specialistas.

Stengdamasis per daug nesikišti į tėvų ir vaikų darbą, T.Surkys žodžiu orientavo dirbtuvių dalyvius kurias plunksnas su kuriomis geriau derinti. „Pasirinkite kuo vienodesnes. Labai svarbus geometrinis tikslumas, kitaip aitvaras suksis, o ne skris“, – dėstė T.Surkys.

Bienalė norėjo netradicinių medžiagų, todėl ir parinkau plunksnas. Gal kiek sudėtingoka, bet išbandžiau pats – ir toks aitvaras skrenda.

Pamažu, padedami tėvų, mažieji dirbtuvių dalyviai sujungė aitvaro priekiui skirtas plunksnas, pritvirtino lengvutį medinį korpusą, prie kurio jau rinko aitvaro galui tinkamas plunksnas.

„Jis tikrai skris?“ – pašnibždomis tėčio paklausė berniukas. Galvos linktelėjimu tėtis nuramino vaiką. Tiesa, be suaugusiųjų pagalbos mažiesiems būtų buvę sunku, tačiau ir čia organizatorių paslėptas tikslas, kad kūrybinėse dirbtuvėse dalyvautų visa šeima.

„Vaikams aitvarus paprasčiausia gamintis iš plonų bambukinių lazdelių ir polietileno. Bienalė norėjo netradicinių medžiagų, todėl ir parinkau plunksnas. Gal kiek sudėtingoka, bet išbandžiau pats – ir toks aitvaras skrenda“, - šyptelėjo aitvarų mėgėjas.

„Keliautojai oru“ sukūrė ir priemones ir netradiciniam skrydžiui – sapnų gaudykles. Šioms taip pat pasirinktos netradicinės medžiagos – siuvinėjimo lankeliai ir nertos servetėlės.

„Dabar jaunimas jau nenaudoja tokių dalykų. Man tai labai patinka. Aš kolekcionuoju servetėles. Labai įdomu matyti, kaip nuo vietovės priklauso nėrinių raštai, kai tie raštai keičiasi su laikmečiu“, – sapnų gaudyklių gamybai pasirinktą medžiagą pristatė organizatorė Aušra.

Kūrybines dirbtuves „Keliautojai oru“ vainikavo menininkė Paulina Čiumbarienė, su kuria buvo kuriami žaismingi oro balionai iš makulatūros.