Be įspėjimo skyrė sankciją

Klaipėdos miesto aplinkosaugos inspektorius pernai rugpjūčio 5 d. surašė protokolą, kad Uosto direkcija eksploatavo užteršto grunto saugojimo aikštelę neturėdama taršos leidimo. Nors Uosto direkcijos atstovai su tokiu protokolu nesutiko, pareiškė pastabas, tačiau aplinkosaugininkai skyrė 800 eurų baudą.

Pagrindinis argumentas, kodėl Uosto direkcija nesutiko buvo toks, kad ekonominė sankcija negalėjo būti skirta. Aplinkos apsaugos įstatymas numato, kad tokiais atvejais pirmiau yra pateikiamas įspėjimas raštu, nustatomas terminas pažeidimui pašalinti ir tik po to gali būti skirta sankcija.

Uosto direkcijos nuostata buvo ir tokia, kad ji uoste atliko aplinkai labai reikalingą darbą – surinko ir sutvarkė nuo sovietinių laikų dokų duobėse likusį užterštą gruntą. Esą už tai aplinkosaugininkai uostui turėtų dėkoti, o ne ieškoti formalumų, kaip prikibti.

Konstatuota, kad nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. sausio 3 d. aikštelė buvusi eksploatuota be taršos leidimo.

Nebuvo taršos leidimo

Aiškėja, kad situacija buvo keistoka nuo pat pradžių. Pagal galiojančias normas ir kriterijus taršos leidimas aikštelėje niekada anksčiau nebuvo reikalingas.

Todėl iš uosto iškastas užterštas gruntas specialiai įrengtoje aikštelėje, kurios įrengimas su aplinkosaugininkais derintas, buvo kaupiamas be jokio taršos leidimo. Vėliau kažkas iš aplinkosaugininkų susigaudė, kad gal reikia aikštelės taršos leidimo. Uosto direkcija tokį leidimą gavo.

Nepaisant to aplinkosaugininkai nusprendė skirti sankciją. Konstatuota, kad nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. sausio 3 d. aikštelė buvusi eksploatuota be taršos leidimo.

Reikėjo to leidimo ar ne juridinės normos buvusios dviprasmiškos. Galiausiai aplinkosaugininkai išsiaiškinę, kad toks leidimas buvęs reikalingas.

Vieta: užteršto grunto aikštelė prie Kuršių marių buvo sulaukusi aplinkosaugininkų dėmesio. (KVJUD nuotr.)

Teismai nepritarė sankcijai

Nieko nuostabaus, kad skyrus sankciją ginčas persikėlė į teismus.

Jei aplinkosaugininkai ilgą laiką laikėsi pozicijos, kad leidimo nereikia, o vėliau poziciją pakeitė, taip pakeisdami ir teisės aktų aiškinimą, tai pozicijos pakeitimo padariniai neturi virsti kokia nors sankcija. Tokios pozicijos laikėsi Uosto direkcija kreipdamasi į teismą.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. kovo 16 d. Uosto direkcijos skundą tenkino.

Teismas konstatavo, kad pagal galiojančią tvarką pirmiau turėjo būti pateiktas raštiškas įspėjimas, nustatytas pažeidimo pašalinimo terminas. Tik, jei tai nebūtų buvę įvykdyta, galėjo būti skiriama sankcija.

Teismas priteisė, kad aplinkosaugininkai Uosto direkcijai dar turi sumokėti ir bylinėjimosi išlaidas.

Aplinkosaugininkai su tokiu sprendimu nesutiko ir kreipėsi Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Šis teismas šiemet lapkričio 10 d. neskundžiama nutartimi priėmė aiškų sprendimą – pirmiau turėjo būti įspėjimas, nustatytas pažeidimo pašalinimo terminas, o tik po to taikoma sankcija.

„Nuo pernai įgyvendiname naują aplinkosauginių priemonių planą, suderintą su Aplinkos apsaugos agentūra. Tiek KVJUD, tiek valstybinių stočių oro kokybės monitoringo duomenys, tiek Savivaldybės patvirtinta ataskaita aiškiai liudija, kad dėl oro kokybė gerėja. Siekiame, kad mūsų vykdoma veikla darytų kiek įmanoma mažiausią įtaką gyvenamai aplinkai, kuri dėl istorinių aplinkybių kelia nepatogumų verslo plėtrai ir miestiečiams. Taip pat ieškome galimybių perkelti dalį birių krovinių į kitą uosto dalį, toliau nuo gyvenamųjų namų, kai tik bus parengta atitinkama infrastruktūra ir gauti suderinimai“, ─ situaciją komentuoja KLASCO infrastruktūros direktorius Vidas Endzinas.

Pasak V. Endzino, rengdamasi gegužės 1 d. įsigaliosiančiam naujam Aplinkosaugos teisiniam reguliavimui, KLASCO įdiegė šias pagrindines priemones dulkėtumui ir poveikiui aplinkai mažinti:

─ Iškrovimo vietose naudojamos vandens patrankos, laistomi pravažiavimo ir technologiniai keliai;

─ Krovos metu bendrovė naudoja transporterius su magnetu krauti geležies rūdos produktus į rietuves;

─ Įrengti mobilūs dulkių sulaikymo tinkliniai ekranai ir vagonų iškrovimo stočių užsidarymo grotos technologiniam proceso dulkėtumui sumažinti;

─ Naudojama ekologiška medžiaga biriems kroviniams uždengti, kurie gali dulkėti po krovos išdžiūvus jų viršutiniam sluoksniui;

─ Transporterių linijose naudojami dulkių surinkimo filtrai, naudojami vandens purkštukai;

─ Krovos metu naudojami dulkių slopinimo įrenginiai su dulkes absorbuojančiu preparatu;

─ Į laivą ir iš jo transportuojant krovinius naudojami tik uždaro tipo konvejeriai (lauderiai).

KLASCO nuotr.

KLASCO atstovas taip pat informuoja, kad yra įdiegti ir nauji metodai bei technologijos medžiagų dulkėjimui mažinti ir dulkių sklaidai riboti:

─ Bendrovės personalas nuolat kontroliuoja ir stebi vaizdo stebėjimo priemonėmis KLASCO teritorijoje vykdomą veiklą, oro monitoringo stotelės duomenis ir, esant poreikiui, koreguoja krovos darbus, ar nedelsiant juos stabdo;

─ Sumažintas krovinių rietuvių aukštis, birūs ir dulkantys kroviniai pilami iš ne aukštesnio, kaip 1 metras, aukščio;

─ Krovinį pakrovus į transporto priemonę, jis uždengiamas (tentas ar kt.) arba kraunama į transporto priemonę su dengtu kėbulu;

─ Birias medžiagas kraunant griebtuvu, pasėmus medžiagos, griebtuvas sandariai uždaromas. Iš griebtuvo medžiaga išpilama kuo lėčiau ir mažesniu kaip 1 m atstumu nuo kaupo;

─ Kraunant mechaniniais krautuvais į transporto priemonę, medžiagos pylimo greitis ir aukštis išlaikomas kuo mažesnis; krovimo vieta parinkama taip, kad visa kraunama medžiaga patektų į transporto priemonę;

─ Transporto priemonių krovos darbai pagal galimybes organizuojami tik sandėlio viduje, ne išorėje;

─ Bendrovė taip pat drėkina ir valo gatves Vitės gyvenamųjų namų teritorijoje savo turimomis priemonėmis;

─ Bendrovėje nuolat atliekamas lietaus nuotekų monitoringas, jos surenkamos ir išvalomos naujai modernizuotuose valymo įrenginiuose.

„2020–2023 metų aplinkos oro kokybės valdymo programa“ ─ taip pavadintas Klaipėdos savivaldybės užsakytas dokumentas. Šis dokumentas praėjusį lapkritį patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje ir yra viešai pasiekiamas savivaldybės interneto svetainėje. Jame gausu kiekvienam klaipėdiečiui svarbių faktų. „Tie, kuriems rūpi uostamiesčio oro kokybė, dėmesį turėtų atkreipti į su šia programa susijusį dokumentą ─ „Atliktų oro kokybės tyrimų Klaipėdos mieste ir aplinkos oro kokybės būklės vertinimo ataskaita“. Jame ne tik įvardinti pagrindiniai miesto oro taršos šaltiniai, bet ir pateikiamas labiausiai miesto orą teršiančių bendrovių TOP─10. Didieji teršėjai uosto krovos kampanijas lenkia netgi keliais šimtais kartų“, ─ teigia KLASCO infrastruktūros direktorius V. Endzinas.

Tokie skaičiai ir nestebina, kadangi ir KLASCO veikla, bei joje taikomos technologijos bei krovos priemonės sparčiai keičiasi. „Pastaraisiais metais krovos metu susidarančių kietųjų dalelių kiekį sumažinome iš esmės ir toliau tęsiame darbą bei investicijas, mažinančias poveikį aplinkai“, ─ sakė KLASCO atstovas.

Buvusiam įstaigos infrastruktūros direktoriui skirta pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Jam taip pat atimta teisė dirbti dvejus metus valstybės tarnautoju, pareigūnu ar eiti jiems prilygintų asmenų pareigas. Šioje byloje taip pat nuteistas ir vienos Latvijos statybų bendrovės buvęs valdybos pirmininkas, kuris tuo pačiu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl papirkimo ir nubaustas beveik 9,5 tūkstančio eurų dydžio bauda.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnų atlikto tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog 2016 metų vasarį VĮ KVJUD infrastruktūros direktorius G. Zumaras iš Latvijos bendrovės atstovo priėmė daugiau nei 5 tūkst. eurų vertės šveicarišką rankinį laikrodį „Ulysse Nardin“. Tyrimo metu taip pat nustatyta, jog tų pačių metų birželį G. Zumaras iš Latvijos įmonės atstovo priėmė 5 tūkstančius eurų, kurie buvo įdėti į 48 eurų vertės alkoholinio gėrimo butelį. Šiais kyšiais siekta, kad Uosto direkcijos atstovas priimtų sprendimus, palankius Latvijos bendrovei, atliekančiai statybos rangos darbus pagal sutartis su VĮ KVJUD. Teismo sprendimu ir laikrodis, ir pinigai yra konfiskuoti.

Ikiteisminį tyrimą kontroliavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Gilinant „pabyra“ akmenys

Kaskart gilinant Klaipėdos uostą iš moreninio molio sluoksnio būdavo iškrapštomi ir dideli akmenys. Įprasta, kad kuo daugiau moreninio molio nukabinama, tuo intensyviau iš jo „pabyra“ akmenys.

Netrukus Klaipėdos uoste bus pradėti dideli gilinimo darbai. Uosto laivybos kanalas bus gilinamas nuo PK 17 iki PK 110a, tai yra nuo Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos apsisukimo rato, kuris yra ties 8–10 krantinėmis, iki „Birių krovinių terminalo“ 106 krantinės.

Laivybos kelio gilinimas vyks pusmetrį, tačiau numatytas dar pusmetrio pergilinimas. Nukasus apie 1 metro moreninio molio sluoksnį akmenų gali būti daug. Teoriškai numatyta, kad šioje akvatorijoje vykdant jos gilinimą gali būti surasta per 30 įvairaus dydžio akmenų ir dar tiek pat navigacinių kliūčių.

Uoste rasta ir milžinų

Šiuo metu yra paskelbtas Uosto direkcijos akmenų iškėlimo iš akvatorijos konkursas. Jame numatyta, kad gali tekti iškelti iki 18 akmenų, kurių diametras – nuo 40 centimetrų iki 1,5 metro.

Nurodyta, kad 8 akmenys gali būti nuo 1,5 iki 2,5 metro, keturi – nuo 2,5 iki 3,5 metro, vienas – nuo 3,5 iki 6 metrų diametro.

Tokie skirtingi akmenų diametrai numatyti todėl, kad didesnio akmens iškėlimo išlaidos yra nepalyginamai didesnės. Todėl būtina iš anksto numatyti, kiek kainuotų vieno ar kito akmens iškėlimas.

Tokių dydžių akmenys pasirinkti pagal patirtį, kokia yra buvusi uoste. Pavyzdžiui, pernai kovą uoste Malkų įlankoje prie 143A krantinės buvo rastas net 20 tonų svėręs akmuo. Jis trukdė kalti įlaidus, todėl jį teko pastumti į kitą vietą.

Įvairioms kliūtims iš uosto pašalinti gilinant jį numatoma iki 150 tūkst. eurų. Bet kiekvienu atveju pinigų suma priklausys nuo rastos konkrečios kliūties ar akmens.

Vienam akmeniui iškelti gali užtekti ir tūkstančio ar kelių šimtų eurų, o kitam, jei jo diametras didelis, reikės ir keliasdešimt tūkstančių eurų. Prieš metus uoste rasto 20 tonų akmens iškėlimo kaina buvo įvertinta net 27 tūkst. eurų.

Nauja vieta radiniams

Uosto akvatorijoje atradus didelį akmenį, nevyksta tiesiog mechaninis jo iškėlimas. Aplink riedulį plaunamas gruntas, narai įvertina jo dydį.

Iškeltas akmuo transportuojamas į nustatytą vietą, kur numeruojamas ir laikomas kaip įrodymas, už kurio iškėlimą skirtos lėšos.

Iki šiol akmenys buvo laikomi keliose uosto vietose. Viena jų – šalia Kopgalio.

Dabar iš uosto iškeltiems akmenims laikyti numatyta įrengti naują vietą už Smeltės pusiasalio, netoli tos vietos, kur po 2028 m. planuojama statyti pramoginių laivų prieplauką.

Galbūt tie dideli iš uosto iškelti akmenys būtų panaudoti šios prieplaukos statyboje. Analogiškai uoste numatyta iškelti ir gilinimo metu rastas kitas navigacines kliūtis.

Gilinant Klaipėdos uostą yra buvę aptikta ir per karą nesprogusių sviedinių.

Audros veikia uostą

Studentai analizuoja, kiek per metus dėl audrų negali dirbti Klaipėdos uostas? Kiek suskystintųjų gamtinių dujų laivų negali įplaukti į Klaipėdos uostą ir yra priversti laukti geresnių oro sąlygų?

Atsakymas labai aiškus. Vertinant pagal šių metų oro sąlygas, Klaipėdos uostas didelių netekčių nepatyrė. Laivybos ribojimai buvo vos kelis kartus. SGD laivai įprastai „gaudo“ ramaus oro tarpus ir nesirengia su kroviniu į uostus, jei prognozuojamos audros.

Įprasta, kad spalį ir lapkritį, kartais šiek tiek ir gruodį, pats neramiausias būna Atlanto vandenynas, kur užgimę uraganai veržiasi ir į žemynus.

Meteorologijos mokslo populiarintoja Audronė Galvonaitė aiškino, kad šiemet Atlanto vandenyne buvo užfiksuotas uraganų rekordas – susidarė net 36. Prieš dešimtmetį Atlante būdavo fiksuojama 20–24 uraganai. Anot A.Galvonaitės, uraganų skaičių lemia vis labiau šylantis klimatas.

Sūraus vandens plūsmas

Baltijos jūroje ties Klaipėda ne tik uraganai, bet ir mažesnės audros lemia didesnį sūraus vandens skverbimąsi į Kuršių marias, staigius potvynius.

Per metus vidutiniškai 65 proc. laiko vandens srovės teka iš Kuršių marių į Baltijos jūrą. Tačiau stiprūs vėjai, o labiausiai šiaurės, vakarų ir šiaurės vakarų, daro joms tiesioginius stiprius pokyčius. Prie šiaurinių ir vakarinių vėjų net nuo 17 iki 21 proc. tėkmė būna iš jūros į marias, o vidutiniškai ji siekia 10 proc.

Likusią vidutinę 25 proc. laiko dalį Klaipėdos uoste būna dvi-sluoksnė tėkmė, kai gėlas lengvesnis Kuršių marių vanduo teka į jūrą, o apatiniu sluoksniu į Kuršių marias veržiasi sunkesnis sūrus jūros vanduo.

Kuršių mariose yra įrengtos 7 vandens druskingumo matavimo stotys. Jos nuo pietinės uosto dalies Kuršių mariose išdėstytos nuo 3,85 iki 24,2 km atstumu. Visose stotyse fiksuojamas didesnis vandens druskingumas, didesni jo pikai, kurie dažniausiai būna nuo rugsėjo vidurio iki lapkričio pabaigos.

Ne veltui žvejai sutartinai tikina, kad sūrus vanduo prasiskverbia vis giliau į Kuršių marias. Tai liudija jose sugaunamas vis didesnis kiekis jūrinių sūraus vandens žuvų bei vis mažesnis kiekis gėlavandenių žuvų.

Sūrus vanduo jas tiesiog stumia tolyn į Kuršių marias – į Kaliningrado srities vandenis.

Tai leidžia daryti išvadą, kad Kuršių marių verslinės žvejybos uždraudimas nepadidins šio vandens baseino žuvų kiekio.

Kuršių marių srovės

Duomenys dėl vandens tekėjimo į Kuršių marias, srovių krypčių ir greičio, vandens druskingumo yra pateikti Klaipėdos uosto poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, kuri buvo atliekama norint rekonstruoti Klaipėdos uostą.

Jau seniau pastebėta, kad, gilinant Klaipėdos uostą, sūraus vandens plūstelėjimas į Kuršių marias didėja, nes daugiau jo plūsta priedugniu.

Dabar įprastai prie vadinamojo nulinio vandens lygio iš Kuršių marių į jūrą per sekundę prateka apie 1 100–1 400 kubinių metrų vandens. Esant ekstremalioms sąlygoms, kai vandens lygis Baltijos jūroje žemas, iš Kuršių marių per sekundę gali pratekėti ir per 3 tūkst. kubinių metrų vandens.

Norai: pietinių uosto vartų schema, kur tarp jo dambų būtų įrengta Klaipėdos pramoginių laivų prieplauka. / Redakcijos archyvo nuotr.

Iš jūros į marias esant audrai vandens įtekėjimas gali būti 1 700 kubinių metrų per sekundę, o siaučiant uraganui – net iki 3 100 kubinių metrų per sekundę. Tai paaiškina, kodėl pučiant stipriems šiaurės ar vakarų vėjams Minijos žemupyje staigiai, o Nemuno žemupyje kiek lėčiau kyla vandens lygis.

Įprastai vandens lygio kilimas jūroje būna nuo plius 50 iki minus 50 cm, tačiau yra fiksuoti ir ekstremalūs pokyčiai nuo plius 186 cm iki minus 100 cm. Įprastai srovės greitis iš Kuršių marių į jūrą yra 30–40 cm per sekundę, tačiau ekstremaliomis sąlygomis gali siekti ir 1–2 m per sekundę.

Patvankų metu jūros vandens skverbimosi į Kuršių marias greitis yra panašus.

Pietinių vartų reikšmė

Klaipėdos uosto poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad kiekvienas uoste atliktas gilinimas ar didesnio terminalo statyba turi įtakos vandens tėkmei Klaipėdos sąsiauryje.

Pavyzdžiui, SGD terminalo statyba tėkmę iš Kuršių marių į Baltijos jūrą sumažino 1–1,2 proc., o iš Baltijos jūros į Kuršių marias – 1,3–1,5 proc. Apskaičiuota, kad netrukus pradedamas vykdyti uosto laivybos kanalo gilinimas iki 17–17,5 m ir platinimas iki 200 m, pietinio ir šiaurinio bangolaužių rekonstravimas ir dalies Kuršių nerijos šlaito tvirtinimas vandens tėkmę iš Kuršių marių į jūrą padidintų pagal įvairius variantus nuo 9,3 iki 36 proc., o iš Jūros į Kuršių marias – nuo 8,4 iki 32 proc.

Tėkmę sureguliuotų įrengti pietiniai vartai su 1,24 km ilgio pietine ir 880 m ilgio šiaurine dambomis bei 190 m ilgio damba ties Alksnyne. Jas įrengus ir pagilinus uostą iki minėtų dydžių, bendra tėkmė padidėtų maždaug 2 proc. iš marių į jūrą ir iki 3,2 proc. iš jūros į marias. Toks dydis jau būtų priimtinas įvertinus tai, kad SGD terminalas dar šiek tiek mažina tėkmę.

Ir anksčiau gilinant uostą būdavo įrengiamos įvairios tėkmę mažinančio priemonės. Neatsitiktinai uoste atsirado keli nauji statmeni nuo kranto link laivybos kanalo einantys molai.

Keičia krantinių konstrukciją

Vyksta dalies krantinės Nr.1 rekonstrukcija. Naujai bus įrengta 235 metrų dalis,  vadinamoji nulinė krantinė link šiaurinio molo.

Vėliau etapais vyks ir likusios krantinės Nr.1 dalies bei krantinės Nr.2 rekonstrukcija. Vietoje dabar esančių dviejų palinių krantinių bus įrengta ištisinė betoninių krantinių linija iš metalinių įlaidų.

Išgilinus uosto laivybos kanalą iki 17 metrų, prie šių rekonstruotų krantinių bus galima priimti pačius didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti tanklaivius. Tai iš esmės pakeis Klaipėdos uosto, kurį jau bus galima vadinti giliavandeniu, veiklą.

Atsivers naujos galimybės

„Mums ši rekonstrukcija ypač svarbi. Dėl gylio prie krantinių apie 20 proc. laivų talpos negalime pakrauti arba iškrauti, kai jie atplaukia pilni. Krauname daugiausia iki 85 tūkst. tonų „Panamax“ laivus, kai jų talpa apie 120 tūkst. tonų, ir iki 108–109 tūkst. tonų „Suecmax“ klasės laivus, kai jų talpa iki 140–150 tūkst. tonų“, – tikino KN  vadovas Darius Šilenskis.

Įrengus papildomą krantinę, KN taps naftos produktų distribucijos centru. Po visų rekonstrukcijų prie KN krantinių vienu metu galės stovėti du dideli tanklaiviai po 275 metrus ir vienas 150 metrų ilgio. Dalis krantinės bus pritaikyta ir su suskystintomis dujomis susijusiai veiklai.

„Dideli tanklaiviai Klaipėdoje išsikraus, mes terminale atliksime operaciją, maišydami su kažkokiais kitais produktais, kurie atvyks geležinkeliu, ir vėl pakrausime kitokio parametro produktus į kitą laivą“, – aiškino D.Šilenskis. Taip KN, prisitaikydama prie pasaulyje nuolat besikeičiančių verslo sąlygų, planuoja gerokai išplėsti paslaugų spektrą ir gauti didesnes pajamas.

Prašo klaipėdiečių kantrybės

Prie krantinės Nr.1 prijungiant „nulinę“ krantinę, numatyta panaikinti 78 metrus šiaurinio bangolaužio dalies.

Seni bangolaužiai išmontuojami ir smulkinami, kasama tranšėja, netrukus bus pradėti kalti krantinių įlaidų poliai.

Uosto direkcija jau paskelbė kreipimąsi į klaipėdiečius prašydama supratimo dėl padidėjusio triukšmo rekonstruojant krantinę, ypač kalant polius.

„Jeigu darbai vyks be trikdžių, poliai bus sukalti per kelis mėnesius. Uosto direkcija atsiprašo už laikinus nepatogumus. Noriu patikinti, kad darbus vykdantis rangovas laikysis visų reikalavimų ir higienos normų“, – teigė laikinai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinio direktoriaus pareigas vykdantis infra-struktūros direktorius Vidmantas Paukštė.

KN prie rekonstruotų krantinių jau atliko ir yra numačiusi padaryti įvairių darbų. Ji viešai paskelbė, kad iki 2022 m. vien su aplinkosauga susijusioms priemonėms numato skirti 8 mln. eurų investicijų, kurios padės užkirsti šioje bendrovėje bet kokių naftos produktų kvapų išsiskyrimą į aplinką.

Susisiekimo ministerija dar gegužės pradžioje informavo, jog pradeda kandidatų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinio direktoriaus pareigoms užimti atrankos proceso paruošiamąjį etapą.

Ministerijos teigimu, kandidatų atranka vykdoma bendradarbiaujant su aukščiausio lygio vadovų paieškos agentūra "AIMS International Lietuva".

Skelbta, kad šis paruošiamasis etapas turėtų užtrukti apie mėnesį. Konkursą planuota skelbti birželio pradžioje.

Tada susisiekimo ministras Rokas Masiulis tvirtino, kad "Klaipėdos uostas yra strateginė valstybės įmonė, todėl ieškoma ypač kompetentingo bei aukščiausius skaidrumo standartus atitinkančio kandidato", tačiau kol kas jokių pokyčių nėra, neaišku, kiek kandidatų pavyko atrinkti.

Susisiekimo ministerijos atstovai dienraštį informavo, jog "KVJUD vadovo konkursą planuojama paskelbti rugsėjo 2–3 savaitę, kai baigsis intensyvus atostogų laikotarpis".

Potencialiems kandidatams, norintiems pretenduoti į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinio direktoriaus poziciją, keliami labai aukšti reikalavimai.

Jie turi turėti ne mažesnę nei 5 metų vadovaujamo darbo patirtį vidutinėje ar didelėje įmonėje, ne mažiau kaip 10 metų praktinio darbo patirtį, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą.

Privalumais bus laikoma patirtis tarptautiniame versle ar su transporto industrija susijusioje srityje, rusų ir anglų kalbos žinios.

Atrankų metu bus vertinama kandidatų infrastruktūrinių projektų vystymo patirtis, įmonės strategijos rengimo bei įgyvendinimo žinios, šiuolaikinio verslo principų išmanymas, verslo valdymo žinios, kompetencija ir nepriekaištinga reputacija.

Po to, kai dėl "galimų interesų konfliktų" iš uosto direktoriaus pareigų buvo atleistas A.Vaitkus, KVJUD šiuo metu laikinai vadovauja infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.

Kategoriški vertinimai

Idėja pastatyti paminklą kapitonui L.Stulpinui Uosto direkcijai kilo dar 2014 metais. Ji kreipėsi į savivaldybę ir tarybos sprendimu buvo leista įamžinti L.Stulpino atminimą.

Po tarybos sprendimo viskas atrodytų turėjo judėti tarsi sviestu patepta. Tačiau valstybinei įstaigai pastatyti paminklą nėra taip paprasta dėl konkursų. Jie vyko visus 2015 metus. Po antrojo konkurso buvo pasirinktas skulptoriaus Sauliaus Juchnevičiaus pasiūlymas.

Dėl paminklo vietos parinkimo į Klaipėdos miesto įvaizdžio komisiją kreiptasi sausį, du jos posėdžiai vyko vasarį. Nieko nenusprendus pasiūlyta skulptūros projektą perduoti svarstyti Klaipėdos miesto kūrybinėms sąjungoms.

Jungtinis Klaipėdos miesto dailininkų ir architektų sąjungų posėdis įvyko po dviejų mėnesių, tiksliau gegužės 6 dieną.

L.Stulpino paminklo statybos iniciatorė šiame posėdyje išgirdo priekaištų, kad pasiūlyta svarstyti viena, neva jau pasirinkta paminklo statybos vieta – Žvejų g. 24, Pilies uosto teritorijoje, šalia viešbučio „Old Mill Hotel“ ir tako nuo pasukamo tiltelio į kruizinių laivų terminalą. Tai būtų ir vizualiai geriausia vieta – L.Stulpinas žvelgtų į uostą, o už jo nugaros būtų jachtų stiebai.

Prieš tai Klaipėdos miesto įvaizdžio komisijoje jau buvo svarstytos vietos ir minėtoje Pilies uosto dalyje, ir Šiauriniame rage, ir Smiltynėje, prie Jūrų muziejaus. Nė vienai iš tų vietų nebuvo pritarta.

Sukritikavę skulptūros meninį lygį, netgi rėžę, kad „tokią skulptūrą užsakovas gali laikyti tik savo kieme“, Klaipėdos miesto dailininkų ir architektų sąjungų nariai nepritarė Uosto direkcijos prašomai skulptūros statybos vietai Žvejų g. 24. Pasiūlyta paminklą statyti Smiltynėje prie L.Stulpino kapo, prie Uosto direkcijos administracinio pastato arba prie Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos.

Jau ne pirmas kartas, kai jūriniai paminklai Klaipėdos miesto įvaizdžių kūrėjų yra taršomi, vadinami geležine šakute, šukomis ar kolibriu, kaip „Albatrosas“ Smiltynėje arba nukišami kur nors į mažiausiai matomą vietą, kaip Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos miestui dovanota „undinėlė“. Jau pastebėta, kad problemų daugiausiai kyla tuomet, kai „konkursus laimi ne tie, kurie turėjo laimėti“. 

Skulptūra jau pagaminta

Gegužės 17 dieną situacija dėl paminklo kapitonui L.Stulpinui aptarta Uosto direkcijos ir jūrinės bendruomenės bendrame susirinkime.

Nors būta pasisakymų, kad kapitono L.Stulpino paminklas, kur jis vaizduojamas prie šturvalo yra pernelyg stilizuotas, bet dėl jo meninio lygio jūrinė bendruomenė nėra tokios kategoriškos nuomonės kaip dailininkai ir architektai.

Ir pavaizduoti jūrų kapitoną nėra taip paprasta. Kažkada buvo susiformavęs įvaizdis, kad jūrų kapitonas būtinai turi būti solidus vyriškis rūkantis pypkę. Vienas klaipėdietis jūrų kapitonas juokais sakė, kad galbūt tikslingiau buvo vaizduoti kapitoną ne prie šturvalo, nes jis valdė ne burlaivį, o stovintį su arbatos puodeliu rankoje.

Bet kuriuo atveju dabar jau vėlu kalbėti kokia turėjo būti kapitono L.Stulpino skulptūra. Ji jau atlieta ir laukia, kur Klaipėdoje garbingo vyro paminklui atsiras padori vieta.

Jūrinės bendruomenės nariams yra pikta, kai Klaipėdoje surandamos vietos prie vandens berniukams, šuniukams, o Lietuvą reprezentuojančiam asmeniui, kurio reise buvo netgi pasaulinio garso įvykis – laivo „Titanikas“ skendimo istorija, vietos neatsiranda.

O jog prie paminklo atskira lentele paaiškinta kapitono L.Stulpino sąsają su „Titaniku“ galėtų būti ta legenda, kuri trauktų kruiziniais laivais atplaukusių užsienio turistus fotografuotis prie šio paminklo. Ir keliautų nuotraukos su L.Stulpinu ir Klaipėda po visą pasaulį.

Nuomonės dėl vietos išsiskyrė

Tai ką mano jūrinės bendruomenės atstovai apie kapitono L.Stulpino paminklo vietą prie šio straipsnio pateikiu atskiras santraukas.

Balsavę uosto ir jūrinės bendruomenės nariai beveik vienbalsiai nusprendė, kad geriausia vieta paminklui statyti būtų Žvejų g. 24 šalia Pilies jachtų uosto. Mat L.Stulpinas buvo ir buriuotojas, ir pirmais prieškario Klaipėdos uosto kapitonas. Ši vieta geriausiai sieja jį su praeitimi.

Tai yra ta vieta, kuriai nepritarė nei Klaipėdos miesto įvaizdžio komisija, nei Klaipėdos architektai ir dailininkai. Uosto direkcija tikisi, kad sprendimą dėl šios vietos skyrimo L.Stulpino paminklui priims Klaipėdos miesto vadovai.

Alternatyvios vietos numatomos prie Danės krantinės šalia įplaukimo kanalo į Pilies uostą. Dar viena alternatyvi vieta Smiltynėje. Abi šios vietos turi trūkumų. Prie įplaukos kanalo šalia yra per mažai erdvės L.Stulpino gerbėjams rinktis. Be to šalia automobilių važinėjimo vieta. Smiltynėje per mažai žmonių matytų paminklą. Be to yra manančių, kad skulptūra L.Stulpinui turėtų būti ne Smiltynėje, o Klaipėdos mieste, šalia senojo uosto, kur L.Stulpinas vaikščiojo ir dirbo. Užtenka to, kad amžina L.Stulpino poilsio vieta yra Smiltynėje. Iškėlus dar ir L.Stulpino paminklą į Smiltynę, atrodytų, kad ši garbinga asmenybė stumiama iš Klaipėdos.

O jog L.Stulpinas, kaip pastebėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus, yra viena iškiliausių visų laikų Klaipėdos uosto asmenybių, jo kūrėjas ir propaguotojas.

Jūrinės bendruomenės atstovams buvo pateiktos ir kitos kapitono L.Stulpino paminklo statybos vietų vizualizacijos. Įdomi vieta jo paminklo statyba ant šiaurinio molo, bet 2 metrų aukščio skulptūra „nuskęstų“ erdvėse prie uosto vartų. Yra dar kelios vietos Klaipėdoje prie namų, tarp jų ir minėta prie Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos. Esmė ta, kad L.Stulpinas su šia mokykla niekada nieko bendro neturėjo.

Nuomonės

Dainius Elertas: Kapitono L. Stulpino skulptūros semantika reikalauti jo žvilgsnio į vandenį, uostą. Ji turi būti prie vandens ir žmonių lankomoje vietoje. Manau, kad tinkama vieta būtų Smiltynėje, kur yra išlikęs buvusios bakeno postamentas.

Petras Bekėža: Įvaizdžio komisijoje turėtų būti jūrinės visuomenės atstovų. Klaipėda nėra Kaunas, Vilnius ar Telšiai. Jis turi išsiskirti jūrine atributika, paveldu, o ne šuniukais... Kapitono L.Stulpino skulptūra turi būti Klaipėdos mieste, o ne Smiltynėje.

Sigitas Šileris: teko plaukioti su Stulpino amžininkais kapitonu Pakulinu, vyr. mechanikais Bekovu ir Aleksandrovu. Tai buvo smetoniškos inteligentijos atstovai. Jie neateidavo į kajutkompaniją be uniformos. Mes statome paminklą žmogui - tarpukario Lietuvos inteligentijos atstovui. L. Stulpino darbas Lietuvoje yra kaip vadovo, Lietuvos jūrinės politikos pradininko ir kūrėjo. Stilizavimas tokio žmogaus man yra truputį nepriimtinas. Man liūdna pasidarė, kai išgirdau, jog miestas eina sau, jūrinė bendruomenė – sau. Jūra Klaipėdai davė viską. Be jūros ji būtų Kulautuvos lygio miestelis.

Juozas Liepuonius: Tai kas vyksta primena Vilniaus, Šiaulių, bet ne Klaipėdos miesto įvaizdžio komisija. Toje komisijoje turėtų būti 2-3 jūrinės bendruomenės atstovai, kad būtų pristatome ir jūriniai miesto interesai. Kapitonas L.Stulpinas buvo garbingas žmogus ir vieta jam turi būti parinkta to verta.

Robertinas Tarasevičius: Klaipėdos miesto įvaizdžio komisija įstūmė L.Stulpino paminklo statybą į aklavietę. Ką toliau daryti? Tai ką siūlo architektų ir dailininkų sąjungos nepriimtina. Su jūreivystės mokykla L.Stulpinas neturėjo nieko bendro. Paminklas jam turi būti prie vandens, žmonių lankomoje vietoje.

Adomas Alekna: Man labiausiai patinka vieta prie Pilies uostelio. Ji būtų mėgstama turistų, kurie fotografuotųsi prie skulptūros. Jiems būtų labiau įsimintina, kad buvo Klaipėdoje prie uosto kapitono paminklo, kuris yra išraiškingas, veržlus.

Arvydas Vaitkus: Miesto valdžia turėtų tarti paskutinį žodį. Jūrininkai - savotiška įvaizdžio komisija ir garbingesnė nei ana. Jei jų nuomone, geriausia vieta L.Stulpino paminklui yra prie Pilies uosto, ta vieta ir turėtų būti skirta. Ji lankoma žmonių. Piliavietė yra kaip simbolis nuo ko prasidėjo miestas, o L.Stulpinas – lietuviško Klaipėdos uosto pradžios simbolis. Vietoje laikinai pastatytos surūdijusios vėtrungės atsirastų paminklas, būtų sutvarkyta aplinka. Nuo to geriau ir miestui, ir uostui. L.Stulpino paminklas taptų ir jūrinės visuomenės simbolis. Šiandien jūrine visuomenę Klaipėdoje simbolizuoja tik žvejo paminklas. Kito jūrinio paminklo pačiame mieste nėra. O jog Klaipėda prasidėjo nuo jūros, jūrinės bendruomenės, kuri kūrė šį miestą. Nebijočiau L.Stulpino skulptūros stilizavimo. Pasaulyje yra daug miestų, kur jūrinės asmenybės yra stilizuotos. Man patinka pati skulptūros išraiška – du metrai. Gali prieiti prie paminklo, prisiliesti prie šturvalo, nusifotografuoti su jūrų kapitonu. Šalia Pilies uosto paminklo fonas iš visų pusių būtų tinkamas. Netgi už jo nugaros būtų jachtų stiebai, kurie trauktų turistus fotografuotis prie paminklo.

Klaipėdos uostas prognozuoja, kad šiemet rekordinių krovos aukštumų nepasieks, tačiau kitais metais planuojamas 4 proc. augimas, ketvirtadienį rašo "Lietuvos žinios".

Uosto rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo, spalį vyravo greitesnis nei iki tol krovos tempas, priartėta prie 3 mln. tonų apyvartos. Tikimasi, kad panaši tendencija išsilaikys ir lapkritį bei gruodį, tačiau aiškėja ir tai, kad pakilti iki rekordinių aukštumų nepavyks.

"Panaikinti milijono tonų skirtumą per 2 mėnesius neįmanoma, nes praėjusių metų paskutinis ketvirtis buvo labai geras, krauta daugiau kaip po 3 mln. tonų per mėnesį. Tas atotrūkis susidarė dėl mažesnio trąšų ir naftos produktų kiekio, nors kai kurių krovinių padaugėjo", - teigė A.Drungilas.

Nors šiemet krova gali nepasiekti 35 mln. tonų apyvartos, 2014 metais tikimasi sugrįžti į ankstesnes vėžes.

"Mes nesiremiame kompanijų prognozėmis, nes jos per daug optimistinės. Tiesa, yra ir tokių, kurios numato labai tiksliai. Žvelgiame į bendrą rinkos vaizdą ir kitais metais prognozuojame 4 proc. didesnę krovą nei šiemet", - sakė KVJUD atstovas.