Ar naujas vedėjų tandemas – Giedrius Masalskis ir N. A. Khotseng – sukurs naujas prielaidas lietuvių sėkmei šiame konkurse, sužinosime gegužę Liverpulyje.
G. Masalskis: esu senas renginių vilkas, tad nauja scenos partnerė man ne naujiena
„Esu tokio amžiaus ir brandos, kai galiu sau leisti rinktis laidas ar projektus, kurie man iš tiesų įdomūs“, – šypsosi daugiau nei 30 metų pramogų pasaulyje dirbantis G. Masalskis. Nacionalinė „Eurovizijos“ atranka „Pabandom iš naujo!“, kurią jis veda jau ketvirtus metus, – viena iš Giedriaus favoričių.
Dosjė: esu LRT Radijo departamento vadovas, televizijos renginių vedėjas. Kodėl mėgstu būtent šią laidą? Nes į ją suvažiuoja daug jaunų, talentingų žmonių. Tai tarsi kažko naujo, šviežio, įdomaus koncentratas. Man gera būti tų žmonių apsuptyje.
D. Umbraso / LRT nuotr.
Ausinukai: muzikos klausausi gana retai – neturiu tam laiko. Dažniausiai įsijungiu vieną iš trijų LRT radijo stočių. Jei keliauju, mėgstu iš anksto parsisiųsti vieną ar kitą tinklalaidę apie mokslą, istoriją ar sveikatą.
Debiutas: kalbant apie Nombeko Augustę, manau, kad mano scenos partnerė pasirodė tiesiog puikiai. Toks jausmas, kad ji ėjo į sceną visiškai nestresuodama. Aš? Jau seniai nesijaudinu. Daugiau nei 30 metų vedu įvairius renginius, tad dažnai mano partneriai scenoje būna žmonės, su kuriais dar nesu dirbęs. Jau spėjau prie to priprasti (šypsosi). Aišku, visada būna keletas, prie kurių prisiderinti yra sunkiau, bet su daugeliu dirbti poroje sekasi puikiai.
Favoritai: tikrai negalėčiau pasakyti, kas iš šių metų dalyvių mano favoritai. Buvo laikas, kai sirgau už grupę „The Roop“, kurios kūrinys buvo tikrai labai geras. Šįkart dar noriu palaukti, kol išgirsiu visus 30 lietuvių atlikėjų.
Ar kada nors laimėsime? Manau, galėtume tai padaryti, jei tik atsisakytume beprasmio rimtumo, o vietoj jo būtų daugiau kokybės.
Geriausi: kas iš lietuvių atstovų paliko didžiausią įspūdį tarptautinėje „Eurovizijoje“? Turbūt „LT United“. Jei gerai pamenu, tąkart Atėnuose Lietuvos atstovai užėmė šeštą vietą, ir iki šiol tai geriausias Lietuvos pasirodymas. Galiausiai žmonės suprato, kad nebūtina kažkaip labai įsitempti ir perdėm sureikšminti „Eurovizijos“. „LT United“ pasirodymas buvo tiesiog kokybiškas ir linksmas, žiūrovai jį prarijo vienu ypu. Tai linksmas, spalvingas, triukšmingas konkursas, kuriame demonstruoti mūsų, lietuvių, rimtumą galbūt nėra didelės prasmės?
Identitetas: „Eurovizija“ – ne tik triukšmingas šou, bet ir puiki proga pristatyti save kaip šalį, padainuoti sava kalba, įpinti savo nacionalinės muzikos ar net kostiumų detalių. Jei saikingai ir skoningai – kodėl gi ne.
Klausimas: na, taip, nors visi esame puikūs krepšinio ekspertai, bet su „Eurovizija“ vis prašauname. Arba pažiūrime į ją per rimtai, arba nukrypstame į kažkokias tralialiuškas ir niekaip negalime įtikti plačiųjų masių skoniui. Kita vertus, stebint šio konkurso laimėtojus, prognozuoti sunku: jie tokie skirtingi... Nuo „Lordi“ su lateksinėmis monstrų kaukėmis iki Izraelio atlikėjos Nettos ir jos dainos-pokšto „Toy“. Ar kada nors laimėsime? Manau, galėtume tai padaryti, jei tik atsisakytume to beprasmio rimtumo, o vietoj jo būtų daugiau kokybės.
D. Umbraso / LRT nuotr.
Tradicija: „Eurovizija“ jau seniai lietuviams tapo ne vien tik konkursu. Ilgą laiką ir mes su draugais turėjome tokią smagią tradiciją – susirinkę kartu žiūrėdavome tarptautinės „Eurovizijos“ finalą, sirgdavome už savus. Simboliškai susimesdavome po kelis eurus priziniam fondui, kurį laimėdavo tas, kieno spėjimai būdavo arčiausiai tiesos. Sykį, žinokite, ir man pasisekė.
Nuomonė: skandalingas, prieštaringai vertinamas, politizuotas – tai dažni epitetai kalbant apie šį dainų konkursą. Kadangi pats esu dar ir Europos transliuotojų sąjungos (EBU) narys, tikrai sakau, kad jokios politikos čia nėra. Labiau veikia tas gerasis tautų kaimynystės principas: „O, balsuokim už latvius! Juk braliukai!“. Tačiau kai broliai latviai neskiria balsų lietuviams, be galo supykstame. Aš į visas tas simpatijas ir antipatijas žiūriu daugiau kaip į žaidybinį elementą, o ne kaip į kažkokį politinį susidorojimą ar tautų aiškinimąsi (juokiasi).
Dienoraštis: jau seniai neskirstau savo gyvenimo į metus, mėnesius, savaites, nes ne visada paklaustas galiu atsakyti, kuri savaitės diena yra šiandien. Tačiau turėdamas laisvą minutę trumpai parašau apie tai, ką dabar jaučiu, kaip jaučiuosi savo profesinėje srityje, kaip mano vaikai ir pan. Ką tai duoda? Įdomu būna pasiskaityti, kur atsidūriau, tarkim, po metų ar dvejų. Įvetinti, ar tai, kur dabar esu, mane tenkina. Ar aš keičiuosi, ar ne. Dažnai žmonės sako, kad nori būti kažkuo, bet nieko dėl to nedaro. Šis mano rašymas primena: jei nori kažką keisti gyvenime – pradėk jau dabar, o ne tiesiog norėk. Ar storas albumas? Pakankamai. Yra net dešimties ar dvidešimties metų senumo įrašų. Randu visokių gyvenimo momentų – liūdnų ir džiaugsmingų. Toks dienoraštis padeda veikti – nestovėti vietoje!
Pusšimtis: taip, jau peržengiau šią amžiaus ribą. Bet metai man nieko nereiškia. Gerokai anksčiau supratau, kad noriu daugiau laiko skirti pokalbiams su sūnumis, sau pačiam, savo mintims, apmąstymams. Jau gerokai anksčiau suvokiau, kad brangiausia, ką turime gyvenime, yra laikas. Todėl jau kokius penkerius metus labai kritiškai vertinu, ar tikrai darau tai, ką iš tiesų noriu daryti.
Mygtukas: kokį talentą norėčiau turėti? Prieš keletą metų sakiau, kad norėčiau išmokti sustabdyti laiką. Šiandien turbūt irgi atsakyčiau taip pat. Stabdyčiau jį tuomet, kai užsimanyčiau poilsio. Būtų gerai turėti tokį mygtuką, kurį paspaudęs gautum poilsio pauzę – savaitei, mėnesiui. Nes kartais jaučiuosi kaip dideliu greičiu važiuojantis traukinys, iš kurio nei išlipsi, nei jį sustabdysi.
Mintys: ar norėčiau girdėti kitų žmonių mintis? Na, kaip renginių vedėjui gal būtų neprošal, bet nenorėčiau. Kita vertus, ar dėl to, kad esu intavertas, ar dėl kažkokių vaikystės patirčių, aš labai dažnai nuskenuoju žmonių mintis, t. y. nujaučiu, kaip jie jaučiasi, apie ką jie mąsto. Kartais tai padeda. Bet ne visada. Geriau nusiteikti filosofiškai ir leisti žmonėms turėti savo minčių. Net ir tokių, kurios man nepatinka. Esu gana brandus, kad galėčiau suprasti – šiandien žmogus jaučiasi taip, o ne kitaip. Nepriklausomai nuo to, ar man tai patinka.
Vaikai: mano sūnums dabar aštuoniolika ir dvidešimt. Vienas – dar mokinys, o kitas – studentas užsienio universitete. Iš tiesų jaučiu, kad vaikai jau užaugo, ir nelabai jiems mūsų, tėvų, reikia. Tačiau stengiuosi pats inicijuoti telefono skambučius, susitikimus. Man jų labai trūksta. Tačiau puikiai suprantu ir tai, kad jie – suaugę žmonės, turintys savo gyvenimus. Kai pasidaro labai ilgu, prisimenu save dvidešimtmetį. Tuomet ir man tėvų reikėjo ne per daugiausia (juokiasi).
Laisvalaikis: tobula būtų visiškai apie nieką negalvoti. Ramiai ir tyliai būti toli nuo žmonių. Arba bendrauti su savo artimaisiais. Be skubos. Gaminant kokį nors gardų patiekalą. Pasižiūrint filmą. Kalbantis.
Linkėjimas: „Pabandom iš naujo!“ dalyviams palinkėsiu to, ką jie galbūt ir taip turi, t. y. išsaugoti savo optimizmą ir norą pasirodyti idealiai, o svarbiausia – nebūti labai rimtiems ir pažiūrėti į šį konkursą su humoru. Juk „Eurovizija“ – dar ir sėkmės dalykas!
N. A. Khotseng: nuo mažumės esu kovotoja, tad frazė „Pabandom iš naujo!“ man labai tinka
Nombeko Augustė – Lietuvos dainininkė, televizijos projektų dalyvė – šįmet debiutuoja kaip nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos „Pabandom iš naujo!“ vedėja. Ja tapti buvo viena iš karščiausių merginos svajonių. Ji įsitikinusi, kad pirmas blynas nauju amplua neprisvilo, bet kritikos sau tikrai rastų.
N. A. Khotseng asmeninio archyvo nuotr.
Vizitinė: esu atlikėja, dainininkė, dainų kūrėja ir žmogus, tiesiog mėgstantis pasilinksminti. Gyvenu aktyvų, dinamišką gyvenimą ir šįmet debiutuoju kaip „Pabandom iš naujo!“ vedėja. Anksčiau esu vedusi keletą renginių anglų kalba, bet lietuviškai dar neteko. Taigi, toks naujas smagus amplua.
„Eurovizijos“ atrankoje dalyvavau 2020 m. Ko trūko iki pergalės? Aš neturėjau tikslo laimėti.
Debiutas: po filmavimo supratau, kodėl TV laidų vedėjai tiek daug dirba tobulindami balso intonacijas. Esu gana ekspresyvus žmogus, bet peržvelgusi, kaip vedu šią laidą, matau, kad ekspresyvumo, mano dinamikos galėtų būti ir mažiau. Baimės? Prieš kameras tikrai nejaučiu, gal tik šiek tiek dėl naujo konteksto.
Komentarai: nesiruošiu jų skaityti. Jau seniai palieku kritiką žmonėms, kurie prie to dirba. Kaip atrodysiu scenoje, rūpinasi stilistų komanda. Už tai, ką ir kaip kalbu, atsakingi laidos režisieriai, scenaristai. Žadu reaguoti tik į konstruktyvią profesionalų kritiką.
Muzika: augau su mama, o ji mėgo klausytis užsienio estrados – grupių ABBA, „The Beatles“, „Boney M“. Su šiomis legendinėmis grupėmis aš užaugau. Be to, mama labai mėgo šokti salsą, tad namuose nuolat skambėdavo Pietų Amerikos ritmai. Močiutė mane įpratino prie kitokios – liaudies muzikos. Ji yra dainavusi ansamblyje, jos brolis, muzikantas, nuolat pasirodydavo laidose „Duokim garo!“. Žodžiu, lietuviškas folkloras man irgi yra įaugęs į kraują.
Kūryba: sulaukusi 20-ies pati ėmiau rašyti dainas lietuviškai. Kodėl tik tada? Man atrodo, maždaug tuo metu lietuviškos muzikos rinka smarkiai išsiplėtė, dainų kokybė pagerėjo.
Duetas: kaip susipažinome su Jessica Shy? Oi, jau seniai ir labai painiai. Mano buvęs vakinas Niko Barisas gal prieš ketverius metus sumanė prisijungti prie įrašų kompanijos „OpenPlay“. Tuomet kartu su juo važiavome į muzikos rašymo stovyklą, kurioje dalyvavo ir Džesika. Tiesa, tada su ja dar mažai bendravome. Buvau tik pradedanti kūrėja, parašiusi vos keletą dainų. Norėjau semtis iš jos patirties. Taip ėmėme kurti dainas drauge. Tik jų nėra daug, gal koks dešimt. Dvi jau išleistos, o viena gražiai skambėjo koncertuose.
N. A. Khotseng asmeninio archyvo nuotr.
Įprotis: kadangi muzika mane lydi nuolat, įsėdusi į automobilį klausausi tylos. Duše labai mėgstu būti su ausinėmis. Ko klausausi? Aštuntojo–dešimtojo dešimtmečių muzikos arba technomuzikos. Ir tėvų muzika patinka (juokiasi).
Bandymas: pati „Eurovizijos“ atrankoje dalyvavau 2020 m. Ko trūko iki pergalės? Aš neturėjau tikslo laimėti. Labiau – pristatyti savo kūrybą. Buvau parašiusi naują dainą, kurią aranžavo mano buvęs vaikinas. Įdomu buvo, kaip žmonės ją įvertins. Apie pasisekimą net negalvojau, veikiau norėjau priminti apie savo egzistavimą muzikos pasaulyje.
Favoritai: esu linkusi jų neatskleisti. Norisi palaikyti visus dalyvius vienodai. Tikrai yra, kas labiau patinka, bet palieku viską, kai ramiai atsisėsiu prie televizoriaus, nes filmavimų metu esu įnikusi į savo kaip vedėjos amplua ir scenarijų. Mėgstu žiūrėti didžiosios „Eurovizijos“ finalus draugų kompanijoje. Pernai kaip tik taip ir darėme. Virė karštos emocijos. Iš lietuvių kol kas didžiausią įspūdį man paliko Monika Liu.
Receptas: daina turi būti maloni ausiai. Kažkoks jos motyvas privalo išlikti galvoje. Manau, didžioji sėkmė slypi visumoje. Nei balsas, nei pasirodymas kaip atskiri vienetai laimėti negali. Viskas turi būti aukšto lygio ir geros kokybės. Režisūra, scenografija, balsas ir būtinai – gera daina.
Politika: ar „Eurovizija“ – politizuotas konkursas? Mano galva, visiškai normalu, kad pernai šį konkursą laimėjo Ukraina. Aš už tai, kad šią šalį palaikytume visais įmanomais būdais.
Pabandom iš naujo: mėgstu bandyti, kol pavyksta. Niekada gyvenime nesustoju. Ir nesvarbu, kiek tai tęsis, – dieną ar metus. Galiausiai pavykti privalo! Su tokiomis mintimis mane augino. Kaip kovotoją. Todėl frazė „Pabandom iš naujo“ man buvo aktuali visais laikais.
Svajonės: didžiausia mano gyvenimo svajonė – jaustis laimingai. Kad tokia būčiau, turiu ir mažesnių svajonių. Dauguma jų susijusios su scena, muzika. Dar – pagalba sunkiau gyvenantiems žmonėms. Ateityje norėčiau prisijungti prie kažkokių gražių socialinių iniciatyvų. Svajoju kada nors apkeliauti pasaulį, susipažinti su įvairiomis kultūromis. Vis dėlto pati karščiausia svajonė – didelė žmonių minia, dainuojanti mano dainas koncerte. Kažkas panašaus į legendinės grupės „Queen“ pasirodymą „Live Aid“ 1985-aisiais. Po tokio įvykio turbūt galėčiau ramia širdimi baigti muzikinę karjerą ir judėti prie kitų tikslų.
Kasdienybė: rašau dainas, sportuoju. Pradėjau rimčiau žaisti biliardą, nusipirkau tam reikalingų priemonių. Neseniai buvau pirmoje lauko teniso pamokoje. Nežmoniškai patiko. Žadu būtinai pratęsti. Dar susitinku su draugais, lankau močiutę. Daviau sau naujametį pažadą, kad su močiute (jai 80 metų, bet yra labai aktyvi) bent kartą per mėnesį nuvyksime į abiem naują aplinką, leisime daugiau laiko kartu.
Amžius: man 24-eri. Nenorėčiau nei atsukti laiko atgal, nei jo paspartinti. Dabar pats geriausias laikas. Pati jaunystė. Tačiau ne ta kvailoka, kurią irgi išgyvenau. Brandesnė. Linksmumo ir nuotykių nepraradau, bet proto įgijau. Pati jaučiu, kad priimu geresnius, išmintingesnius sprendimus. Su nekantrumu laukiu, ką atneš ateitis.
Dienoraštis: raštu nieko nerašau. Nepasiteisino. Supratau, kad norus ir planus geriau įvardyti sau garsiai. Tada paprasčiau ir greičiau viskas vyksta. Žodžiu, rašau tik garsinį dienoraštį (juokiasi).
Daina turi būti maloni ausiai. Kažkoks jos motyvas privalo išlikti galvoje. Manau, didžioji sėkmė slypi visumoje.
Talentas: norėčiau mokėti gerai prodiusuoti muziką. Girdėti kitų žmonių mintis? Ne, nenorėčiau. Mes ir taip per dažnai kišame nosis į kitų žmonių reikalus. Stengiuosi rūpintis savimi, o savo nuomonę išsakyti tik tuomet, jei kažkas susidomi mano mintimis.
Įkvėpimas: nėra konkrečios aplinkos, kuri mane įkvėptų. Gal labiau priklauso nuo psichologinės būsenos? Tiesa, jei nustoju skaityti knygas ar domėtis, kas naujo atsirado muzikos rinkoje, išsyk pasidaro sunkiau rašyti dainas. Šiuo metu esu parašiusi jų gal 200. Pagrindinis leitmotyvas, aišku, meilė. Kartais bandau aplenkti šitą temą, deja… Nors minimaliai, bet ji vis tiek išlenda. Rašau lietuvių kalba, angliškai esu parašiusi gal tik kokius penkis kūrinius.
D. Umbraso/ LRT nuotr.
Kelionės: tobula būtų keliauti į kokią tolimą šiltą šalį. Labai mėgstu šilumą. Kitais metais planuoju nuvykti į tėčio gimtinę – Pietų Afrikos Respubliką (PAR). Turiu ten gyvenantį brolį, su kuriuo palaikome draugiškus santykius. Smagu būtų su juo susitikti, susipažinti su visai kitokia kultūra.
Hobiai: mėgstu viską, kas azartiška ir aktyvu. Nuo snieglenčių, pačiūžų, riedučių iki biliardo, stalo teniso, boulingo.
Linkėjimas: šių metų nacionalinės „Eurovizijos“ dalyviams linkiu kiek įmanoma labiau atsipalaiduoti ir pasilinksminti. Kad jiems pavyktų perduoti savo turimą energiją žiūrovams, nes būtent jausmas anapus ekranų labiausiai ir imponuoja. Dar palinkėčiau neskaityti piktų komentarų, o verčiau pasikliauti konstruktyvia komisijos ir savo komandos kritika. Taip pat įsiklausyti, ką sako nuojauta. Stiprybės, ramybės ir atsipalaidavimo visiems!
„Pabandom iš naujo“ – šeštadienį 21 val. per LRT Televiziją.
