„Gal labiau galėčiau pasakyti, kas nepasikeitė tuo metu ir dabar. Tėtis groja kiekvieną vakarą ir tai daro daug atsakingiau nei aš. Aš negroju kiekvieną dieną, kad ir kaip stengčiausi, bet jam pavyksta. Jis groja kiekvieną vakarą, dar taip vėlai, o mano kambaryje taip viskas girdisi. Tai nebuvo pasikeitę net ir tuomet, kai jis buvo politikoje”, – dalinosi V. Grubliausko dukra Elzė.

„Žinot, atvirai pasakysiu, manęs jokie titulai negadino. Ne į pareigas žiūrėjau, o klausiausi to, ką sakė mano širdis. Nebuvau atsiribojęs nuo visko, kad dabar būsiu tik tas, arba dabar grįžtu ir būsiu tik tuo“, – pasakojo V. Grubliauskas.

Net ir būdamas meru Vytautas save labiau laikė muzikantu, džiazistu nei politiku. Kaip pasakoja Inga Grubliauskienė, vyras net pačiose rimčiausiose situacijose sugebėdavo priimti spontaniškus sprendimus. „Visi mes esame žmonės ir nesvarbu, kokį titulą turime. Aš atsimenu vieną tokį momentą, kai į Klaipėdą buvo atvykęs Švedijos karalius ir turėjo būti pietūs restorane. Protokolas bėgiojo ir galvojo, kaip čia dabar bus, nes jeigu karalius pakelia vandens stiklinę, reikia tą daryti, aną daryti, prisistatyti. Tada atėjo eilė Vytautui sakyti kalbą, prisistatyti, bet vietoje to jis paėmė trimitą. Reikėjo matyti, kaip karalius atsipalaidavo, pradėjo pritarti ir dainuoti. Mačiau, kaip protokolas braukė prakaitą, kad viskas vyksta ne pagal eilutes. Vytautas sakė, juk karaliaus visas gyvenimas vyko pagal taisykles, norėjau žmogui padovanoti tokį atsipūtimą”, – apie vyro kūrybiškumą pasakojo Inga.

LNK nuotr. 

„Tai tokie nestandartiniai, vietoje gimstantys improvizaciniai sprendimai. Jie visada turi kitokią prasmę. Kaip ir krepšinio aikštelėje. Tu gali žaisti pagal sudėliotas schemas, bet jeigu tu neturėsi jausmo, kad šioje vietoje reikia improvizacijos, kuriai nepasiruošę nei priešininkai, nei treneriai, tai viskas gali pasibaigti blogai. Improvizacija valdo pasaulį”, – teigė Vytautas Grubliauskas.

Visas  susitikimas su Grubliauskų šeima – trečiadienį, 20 val., laidoje „Šeškinės 20“ per LNK.

Nors įprasta, kad šią dieną parduotuvių vitrinos užsipildo raudona spalva, išperkamos visos gražiausios gėlės ir restoranuose nebelieka staliukų rezervacijai, tačiau visi aktoriai šia tema nusiteikę vieningai. Pasak jų, tai niekuo neišsiskirianti diena, ir jie jos nešvenčia. Tačiau vienai aktorei ši diena sukelia išties svarbius prisiminimus. „Vieną Valentino dieną labai gerai atsimenu, nes po devynių mėnesių turėjau dukrą“, – juoko neslėpė I. Kvietkutė.

Aidėjo ne tik juokas ir prisiminimai apie įsimylėjėlių dieną, tačiau ir istorijos apie pirmąsias meiles. Nors daugelis tiki, kad pirmoji meilė amžina, bet akivaizdu, kad bent jau prisiminimai apie ją tikrai išlieka visam gyvenimui. Aktorius N. Gadliauskas atskleidė, kad jo pirmoji meilė buvo dar darželio laikais, o G. Savickas pasidalino savo antros klasės nuotykiais.

LNK nuotr. 

„Atsimenu vieną mergaitę, kuri mane ir aš ją buvome įsimylėję. Antroje klasėje, teatriuke, ji pasakė, kad blogai jaučiasi, ir vadovė sako, kad kas gyvena netoliese ją palydėtų. Ir aš ją lydžiu ir žinot tą jausmą, kai kitam labai gėda? Ji tokia eina nuleidusi galvą, visa raudona, aš dar bandžiau ją pakalbinti, bet ji nepastebėjo stulpo prieš save ir kaip trenkėsi į jį, nukrito... Kaip dabar atsimenu, dar siūliau padėti atsistoti, o ji tokia ne, nereikia, pašoko. Tokia gėda, gėda. Tai tokia ta mano pirmoji meilė“, – kalbėjo G. Savickas.

„Žinoma, kad prisimenu pirmąją meilę. Mergaitė buvo baltaplaukė, mėlynakė, jei gerai atsimenu, tikra lietuvaitė. Viskas buvo nesvarbu, svarbiausia buvo jausmas“, –  prisiminimais dalijosi N. Gadliauskas.

Visos istorijos – LNK laidoje „Šeškinės 20“ .

Paklaustas, ar ką nors keistų gyvenime, jei reiktų jį nugyventi iš naujo, Simonas prisipažino, kadatlikėjo karjera stipriai konkuravo su medicina, tačiau viena klaida jam kainavo mediko kelią. „Jei stodamas į mediciną būčiau teisingai iš 11 atėmęs 4 ir gavęs 7, gal ir būčiau įstojęs. Bet negaliu burnoti prieš Dievą, jis man davė dovaną. O koks aš būčiau daktaras, velniai žino. Gailiuosi ar nesigailiu, kažkokia ranka vis tik mane atvedė į kelią, kuriuo einu iki šiol. Žinoma, tėvai norėjo, kad būčiau gydytojas, nes kitaip sakė, kad iš manęs žmogaus nebus. Bet kokiu atveju, medicina prarado psichiatrą arba ginekologą“, – kalbėjo Simonas.

Giedrius Savickas, kuris kaip ir atlikėjas, taip pat kilęs iš uostamiesčio, atskleidė, kad vaikystėje itin gerai sutarė su S. Donskovo sūnumi. Prisimindamas vaikystę, Giedrius pasidalino istorijomis, kurias patyrė kartu su dainininku. „Vaikystėje esu net buvęs pas Simoną namuose, na, tiksliau pas jo sūnų. Ir žinau, kad Simonas būdavo tas tėtė, kurio buvo galima paprašyti, kad jis parašytų atleidimo lapelį, jog nereiktų eiti į mokyklą. Atsimenu vieną istoriją, Simonai, ar taip buvo, jūs gaudėte savo sūnų po kambarį, norėjote įspirti jam į užpakalį ir pataikėte į staktą, o tada į stovyklą atvažiavote su sugipsuota koja?“ – teiravosi G. Savickas.

„Na, kada tai buvo... Bet buvo, pataikiau į staktą ir susilaužiau pirštą. Labai daug metų praėjo, bet stipru, stipru“, – prisiminimais dalindamasis juoko neslėpė S. Donskovas.

Daug atlikėjo S. Donskovo prisiminimų – trečiadienio vakarą, 20 val., laidoje „Šeškinės 20“,  per LNK.

Č. Gabalis pasidalino išskirtine savo gimimo istorija. Prieš pat šventes, gruodžio 21-ąją, jis gimė važiuojančiame traukinyje Raplos mieste.

„Gimiau Estijoje, moku tik vieną žodį estiškai – kirvis, nes kirvis ir estiškai yra kirvis. Labai norėjau gimti kosmose, erdvėlaivy, bet tėvas sakė, kad užteks tau ir traukinio. Taip, gimiau traukinyje. Kas gimsta lėktuve, visą likusį gyvenimą gali skraidyti nemokamai, tai galvoju bent lėktuve būčiau gimęs“, – dalinosi Č. Gabalis.

LNK archyvo nuotr.

Turbūt ne vienas yra girdėjęs, kad atlikėjas Žilvinas Žvagulis yra pagrindinis švenčių organizatorius savo šeimoje. Tačiau nepaisant visų artimųjų subūrimo, jis nemėgsta vieno dalyko ir Šv. Kūčių vakarą itin laukia 12 valandos. „Per Kūčias Žilvinas praktiškai nieko nevalgo, nieko neima nuo stalo, nes viskas, kas su žuvimi, jam netinka. Tai jis tik ir laukia 12 valandos, Kalėdų, kad galėtų ragauti antį su obuoliais“, – apie savo vyro įpročius pasakojo Irena.

Dovanodami savo naujausią kalėdinį kūrinį „Geriausia dovana“ Irūna ir Marius žiūrovams negailėjo gražių palinkėjimų.

„Kiekviena šventė yra prasminga tiek, kiek mes jai tos prasmės suteikiame. Kalėdos yra ta akimirka, kai tu gali suteikti prasmę savo buvimu. Noriu palinkėti, kad tų akimirkų ne tiek daug, bet kad jos būtų tikros. Labai svarbu palinkėti tikro bendravimo, ranka rašytų atvirukų, eikime vieni pas kitus į svečius, dovanokime dovanas ne vokeliuose, o tokias, kurios džiugintų žmones. Juk tam šventės ir yra, nes dažniausiai sakome, kad jau šiais metais nedovanokime nieko, bet dovanokime“, – vienas kitą pildė Marius ir Irūna.

Žinomų žmonių istorijos ir palinkėjimai – šį trečiadienio vakarą šventinėje „Šeškinės 20“ laidoje, 20 val., per LNK.

Dabartinės „La Forza“ narės džiaugiasi, kad tarp jų nebūna jokių konfliktų ir nesutarimų. Galbūt jau penkti grupės metai, o gal dainininkių patirtis leidžia dirbti profesionaliai, ieškoti kompromisų ir atrasti geriausius sprendimus, kurie padėtų projektui augti.

Vaikai eina į muzikos mokyklą, o ne pas mūsų tėtį mokytis groti ir dainuoti.

Atlikėjai ir grupės lyderei R. Norvilei tenka dažnai koncertuoti ir su savo vyru – Deividu Norvilu. Nors abu dainininkai ir gyvena šeimoje daug metų, ji neslepia, kad dažnai įvyksta daug konfliktų būtent dėl muzikos. „Jis yra dainavimo dėstytojas, bet šeimoje yra labai sudėtinga, kai tavo vyras pradeda tave mokyti, mokyti dainuoti, dalinti patarimus, labai sudėtinga yra klausyti. Dėl to mūsų vaikai eina į muzikos mokyklą, o ne pas mūsų tėtį mokytis groti ir dainuoti. Mes net per įrašus, kai įrašinėjame vieną bendrą dainą, susipykstame labai daug kartų. Nes jam norisi taip, o aš girdžiu kitaip, jis tada sako taip, o aš užsispiriu, sakau ne, aš noriu va taip“, – dalinosi R. Norvilė.

LNK nuotr. 

Jauniausia šio projekto narė Gabrielė turi didelę aistrą drabužių bei koncertinių kostiumų kūrimui. „Bandau kurti, man labai patinka, turiu daug idėjų. Dar šiek tiek techninių dalykų nelabai žinau, bet irgi domiuosi, stengiuosi. Esu taip užaugusi, kad nusiperki medžiagą, kažką sumąstai, tau pasiuva ir tu turi tą vienetinį, gražų drabužį. Aš lieku šiuo metu prie sceninių kostiumų, nes ten gali daugiau pažaisti, daugiau paieškoti visko“, – pasakojo Gabrielė.

N. Nekrašiūtė anksčiau daugiau laiko praleisdavo teatre, repetuodavo ir vaidindavo spektakliuose, o dabar ji daugiausia laiko skiria dainavimui. Kaip ir pati pripažįsta, kad neturi laisvalaikių, nes darbai yra pavogę visą jos laiką. Bet atlikėja atrado save ir kitoje sferoje – garsina žinomus filmus. „Visai neturiu laisvalaikių, nes garsinu filmus. Ir vaikiškus, ir suaugusiems, ir televizijai. Pailsiu nuo blizgučių, einu nepasidažius, susivėlusi, užsidedu akinius, žiūriu į planšetę ir labai daug filmų pažiūriu. Anksčiau savęs labai gailėdavau, kad man reikia spektaklius vaidinti ir koncertuoti savaitgaliais, bet kai pirmadienį nueini į prekybos centrą ir ten tuščia, arba nueini į SPA ir ten tuščia, tada jautiesi toks užsidirbęs poilsiui“, – pasakojo N. Nekrašiūtė.

Dar daugiau apie „La Forza“ istoriją, merginų panašumus bei skirtumus – šiandien, 20 val., laidoje „Šeškinės 20“ per LNK.

„Pirmasis mano automobilis buvo „Volkswagen Golf I“, visiškas senukas, juokingiausia tai, kad jis buvo taip stipriai supuvęs, kad dugnas praktiškai krisdavo. Todėl aš buvau net lentą pakišęs, kad jis galutinai neiškristų. Jeigu važiuodavai per šlapdribą, tai net aptaškydavo veidą per kojas. Lenktynės prasidėjo vėliau, lenktyniauti pradėjau nuo 18 metų. Žinoma, jei kartingais bučiau pradėjęs važinėti nuo šešerių, būčiau turėjęs didelę patirtį, tačiau tam neturėjau galimybių“, – pasakojo B. Vanagas

Lenktynininkas pripažino, kad buvo laikas, kai jam atrodė, jog jis savo srityje yra pats geriausias ir nėra nieko neįveikiamo, tačiau vienas įvykis kardinaliai pakeitė Benedikto nuomonę. „Kai aš pradėjau sportuoti, tuo metu buvau gatvės siaubas. Man atrodė, kad aš esu pats kiečiausias. Ir tada pradėjau lenktyniauti, nes maniau, kad lenktynininkams irgi galiu parodyti kaip reikia. Iš esmės tada gavau vieną didžiausių pamokų savo gyvenime. Nusipirkau lenktyninį „Škoda“ automobilį, tai buvo mano brangiausias pirktas automobilis, tuo metu jis kainavo 28 tūkstančius litų. Pirmoje treniruotėje turėjau apvažiuoti ratą, kurį, kaip dabar atsimenu, apvažiavau per pusantros minutės, o treneris atvažiavo 10 sekundžių greičiau. Tada ir supratau, kad nesu toks kietas ir dar nieko nemoku. Čia ir prasidėjo mano lenktynininko karjera“, – šį trečiadienio vakarą, 20 val., laidoje „Šeškinės 20“ prisiminimais dalinsis lenktynininkas

Ką tik praūžęs šių metų Dakaro ralis lietuviams buvo itin sėkmingas, tačiau, deja, ne visiems. Vos spėjęs prasidėti ketvirtas greičio ruožas B. Vanago komandai buvo lemtingas. Dideliu greičiu važiavęs automobilis neįvertino kliūties ir vertėsi kelis kartus. Laimei, ekipaže važiavęs lenktynininkas B. Vanagas ir jo šturmanas Filipe Palmeiro stipriai nenukentėjo. „Viskas baigėsi labai laimingai. Iš tiesų, tai labai įspūdingas reikalas gavosi, net nežinau ar kaskadininkai galėtų geriau padaryti, nes net suplanavus nepadarysi taip gražiai. Ir sraigtasparnį užsakėme, ir olandų medija stovėjo, kuri viską nufilmavo nuo žemės. Visa laimė, kad viskas ganėtinai saugiai. Žinoma, pasitempiau kaklo raiščius, išsinarinau nykštį, susilaužiau krūtinėje mažą kauliuką“, – teigė B. Vanagas

Laidoje svečiuosis ir atlikėjas Deivis Norvilas, kuris pasidalys ne viena nuotaikinga istorija su žiūrovais.

„Šeškinės 20“ – jau šį trečiadienio vakarą, 20 val., per LNK televiziją

Kadangi projektas reikalavo itin didelio slaptumo, dainininkė jo sąžiningai laikėsi, tačiau atskleidė, kad iš artimiausių žmonių sulaukė įtarimų, kodėl taip vėlai grįžta į namus. „Visiems sakiau, kad dirbu. Ir šiaip, esu darboholikė, todėl man pasislėpti ar pabėgti išties nėra sudėtinga, nes aš viską galiu suversti darbui. Vyrą gal paprasčiau būtų apgudrauti, tačiau mama nuolat įtariai klausinėjo, kodėl aš taip vėlai grįžtu ir ar tikrai buvau darbe“, – šį trečiadienio vakarą, 20 val., LNK laidoje „Šeškinės 20“ juoko neslėps O. Pikul.

Aš pati savo kūno šeimininkė ir tikrai pati jaučiu, ko man reikia. Su metais pamatai pokyčius, kurie tau trukdo.

Žavi, nepriekaištingos išvaizdos moteris atviraus ir apie plastines operacijas. Anot jos, tai nėra naujovė ir kartais plastikos chirurgai gali ne tik padailinti kūno ar veido formas, bet tai gali būti naudinga ir sveikatai.

Taip pat laidos viešnia atskleidė ir savo sutuoktinio Simo Jasaičio požiūrį į jos norus. „Simas į plastines operacijas reaguoja natūraliai. Prieš 10 metų požiūris buvo pakankamai griežtas ir, sakyčiau, netgi piktas. Šiais laikais tai yra ne tik grožio ar estetikos klausimas, bet kartais net ir sveikatos. Nemanau, kad operacijos yra kažkas vau. Aš pati savo kūno šeimininkė ir tikrai pati jaučiu, ko man reikia. Su metais pamatai pokyčius, kurie tau trukdo“, – nuomone dalinsis O. Pikul.

Laidos kūrėjų nuotr.

Prieš daugiau nei aštuonerius metus meilės žiedais apsimainę ir ką tik bronzines vestuvių metines paminėję O. Pikul ir S. Jasaitis užminė mįslę. Vizažo meistrė atviravo apie savo asmeninį gyvenimą ir vienu teiginiu pribloškė laidos vedėjus. Paklausta apie auksines vestuvių metines, pateikė netikėtą atsakymą.

„Jau atšventėte bronzines vestuves su Simu. Tai ar bus auksinės?“ – teirausis D. Siaurusaitis.

„Ko gero, nebus“, – atrėš Oksana.

„Kodėl taip sakai, galvoji, kad numirsite?“ – nustebęs klaus Džiugas.

„Ne, ne, bet negali žinoti ar skaičiuoti“, – aptakiai atsakys O. Pikul.

Daugiau intriguojančių Oksanos gyvenimo detalių sužinosite trečiadienio vakarą, 20 val., laidoje „Šeškinės 20“ per LNK.

„Visi mano planai susiję su krepšiniu. Tačiau krepšininku visą gyvenimą nebūsi. Juolab, juo jau nebūsiu, kai vaikai baigs 12 klasių, todėl reikia adaptuotis čia, Lietuvoje“, – ateities planais dalinsis J. Mačiulis.

Retai viešumoje besirodantis krepšininkas J. Mačiulis atvykęs į LNK vakaro šou „Šeškinės 20“ pasidalys ne tik itin asmeniškomis savo gyvenimo istorijomis, bet ir su vedėjais kalbės apie žvaigždžių ligą.

„Ja turbūt yra prasirgę visi, neabejoju, kad ir jūs, Giedriau ir Džiugai, esate. Aš žaidžiau su vienomis didžiausių krepšinio žvaigždžių pasaulyje, Madrido „Real“. Tik aš šią ligą traktuoju kitaip. Man tai nėra asmenybės liga, tai yra užsidarymas nuo likusio pasaulio. Kai atstovauji šaliai, visi pradeda galvoti, kad esi jų nuosavybė“, – pasakos J. Mačiulis.

Italijoje, Graikijoje ir Ispanijoje ne vienerius metus žaidęs sportininkas prisiminė esminius žodžius, kuriuos reikia išmokti krepšininkui tik nuvykus į svetimą šalį. „Pirmiausia reikia išmokti paprastą krepšinio terminologiją, kūno dalis, kad galėtum be problemų paaiškinti daktarams, ką tau skauda, na, ir žinoma, keiksmažodžius, kad galėtum pasiųsti komandos draugą“, – šį trečiadienio vakarą LNK laidoje „Šeškinės 20“ juokaus krepšininkas.

Vedėjai laidoje smalsavo, ką varžybų metu reiškia komandos narių plekštelėjimai vienas kitam per užpakalius. Teiravosi, kokia iš tikrųjų šio gesto reikšmė.

„Tai nerašytos taisyklės, tarsi padrąsinimas ar padėkojimas po įmestos ar pramestos baudos. Tiesiog palaikymas“, – aiškins J. Mačiulis

„Tai, Jonai, tu tiesiog esi lietęs garsiausių pasaulio krepšininkų užpakalius!“ – pokštaus G. Savickas.

„Žinok, esu…“ – stipraus juoko netvardys J. Mačiulis.

Laidoje pasirodys ne tik J. Mačiulis, bet ir vieno populiariausio serialo „Monikai reikia meilės“ pagrindinės aktorės – Skaistė Vievesė, Kristina Radžiukynaitė ir Oneida Kunsunga. Merginos pasakos ne tik kokias žinutes gauna iš gerbėjų, bet ir laidos metu žais žaidimą, kuriame galės sužinoti tiesą, ką apie jas mano scenos partnerės.

Įdomūs pašnekovai ir intriguojantys pokalbiai – pirmoje naujojo LNK sezono laidoje „Šeškinės 20“ šį trečiadienio vakarą, 20 val.

„Aš buvau labai maištinga paauglė. Iš namų net esu pabėgusi, ko tik nebuvo. Todėl vieną dieną trenkiau durimis ir išėjau iš grupės. Sakiau: ne, man čia jau niekas neaiškins, ir tik aš čia viena viską žinau. Visa laimė, kad vėliau tos hormonų audros kažkur nusėdo. Nusipirkau puokštę gėlių ir grįžau pas vadovę Laimą Lapkauskaitę bei grupės merginas su prašymu, kad mane priimtų atgal“, – prisiminimais dalysis Irūna.

Nuo pat mažų dienų sesės buvo kartu, tačiau tuo metu tai neatrodė toks puikus dalykas. Ineta su Irūna pasidalijo istorija, kurią atsimena ne tik jos, bet ir visi jų klasiokai. „Miegojome vienoje lovoje, buvome klasiokės, koncertai kartu, užklasinė veikla kartu, viskas kartu! Žinoma, kad esame susipykusios, o vieną kartą devintoje klasėje per anglų kalbos pamoką padarėme visai klasei šou. Susipykome taip, kad ir suolus išstumdėme, ir apsispjaudėme, ir su mėlynėmis po akimis grįžome. Tačiau viskas baigėsi, kai mums suėjo gal septyniolika metų, kai subrendome ir supratome, kaip svarbu yra turėti seserį“, – viena per kitą šį trečiadienio vakarą LNK laidoje „Šeškinės 20“ kalbės Ineta su Irūna.

Seserys prisiminė ne tik paauglystę, bet ir pasidalijo asmeniškomis šių dienų istorijomis. Iškart po pirmųjų vakaro viešnių į laidą atvyko ir Inetos uošviai – Irena ir Žilvinas Žvaguliai. Abu dainininkai teigia, kad anūkai jiems yra tikras džiaugsmas bei atskleidė, kad anūkei Barborai leidžia labai daug. „Leidžiame viską. Ji gali daryti viską, tačiau proto ribose. Tik iš pradžių turi pranešti. Nes aš noriu į priekį žinoti, ką ji daužys. Tai mes apsitariam, ką galima labiau, ką mažiau gadinti“, – pasakos Ž. Žvagulis.

„Labai įdomu, kaip jus vadina anūkai?“ – teirausis laidos vedėjas Džiugas Siaurusaitis.

„Aš taip vadinau savo senelius iš tėvo pusės, nes senelis latvis buvo, todėl turbūt ir į mane taip pat kreipiasi – Opapa. Dabar taip linksmai vadina, negi vadins bočeliu ar senoliu“, – kalbės Žilvinas.

„Net neįsivaizduoju, kaip kitaip anūkai galėtų kreiptis į Žilviną. Štai jums ir jaunytės eliksyras“, – pokalbį užbaigs Irena.

Šį vakarą, 20 val., LNK laidoje „Šeškinės 20“ vakaro svečiai pasidalys senomis, dar niekam negirdėtomis istorijomis bei papasakos apie savo sukurtus verslus ir kilusias idėjas juos įkurti. Sužinokite, kokių išskirtinių komplimentų Irena sulaukia iš Žilvino bei ar Irūnos vyras Rokas iš tikrųjų nėra pavydus žmogus ir jai leidžia viską.