Apdovanojimo atsiimti atvyko filmo prodiuseris estas Riho Västrik. Komisijai ir susirinkusiems jis dėkojo už pripažinimą ir džiaugėsi galėjęs prisidėti prie kūrybinio proceso.

„Šis filmas yra nusilenkimas mūsų kino pirmtakams ir kartu įrodymas, kad net istoriškai sunkiu etapu egzistavo žmogiškumas. Filmo kūrimas mums buvo nuotykis ir kelionė į gilesnį klasikų pažinimą. Manau, režisieriams pavyko suprasti ir atskleisti herojus aukštesniu, kognityviniu lygiu“, – sakė R. Västrik.

Baltijos asamblėjos komisija teikdama premiją argumentavo, kad dokumentinis filmas „Laiko tiltai“ yra geriausias glaudaus ir nepaprastai vaisingo trijų Baltijos šalių bendradarbiavimo pavyzdys.

Šį išskirtinumą liudija ypatinga kūrybinė bendrystė, kuri suvienijo žinomą lietuvių režisierių A. Stonį ir latvių dokumentinio kino kūrėją K. Briede, taip pat keturių prodiuserių grupę: lietuvius Algimantę Matelienę ir Arūną Matelį („Studio Nominum“), latvį Uldį Cekulį ir estą Riho Vastrik.

Prie filmo scenarijaus kartu su K. Briede ir A. Stoniu dirbo Ramunė Rakauskaitė, A. Matelis bei R. Vastrik, o filmo operatoriais tapo Audrius Kemežys, Valdis Celmins, Joosep Matjus, Janis Šenbergs ir Laisvūnas Karvelis.

„Laiko tiltų“ premjera įvyko 2018 m. tarptautiniame Karlovy Varų kino festivalyje. Juosta buvo apdovanota Lietuvos kultūros ministerijos premija, o Šanchajaus tarptautiniame kino festivalyje pelnė Auksinę taurę. Taip pat filmas buvo paskelbtas Lietuvos pretendentu į „Oskarų“ apdovanojimus.

„Studio Nominum“ – viena pirmųjų nepriklausomų kino studijų Lietuvoje, kurianti aukštos meninės vertės dokumentinius filmus. Kompanijos juostos, tarp kurių – „Laiko tiltai“, „Prieš parskrendant į žemę“, „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ ir kt., dažnai susilaukia įvertinimų tarptautiniu mastu.

Baltijos asamblėja – kasmet ryškiausius Baltijos šalių pasiekimus literatūros, meno ir mokslo srityse įvertinanti tarptautinė organizacija. Pagrindinis apdovanojimų tikslas yra remti šių sričių plėtrą Baltijos šalyse ir susipažinti su kaimyninių šalių pasiekimais.

JAV Kino meno ir mokslo akademijos patvirtintos „Oskaro“ komisijos Lietuvoje sprendimu šiemet juo tapo lietuvių režisieriaus Audriaus Stonio ir latvių režisierės Kristīne Briede dokumentinis filmas „Laiko tiltai“. Dokumentinį filmą Lietuva „Oskaro“ apdovanojimui nominavo antrus metus iš eilės, jis gali dalyvauti dviejose kategorijose: geriausio tarptautinio ir dokumentinio filmų nominacijose.

Šiemet pretendento „Oskarui“ atranka buvo itin aktyvi: komisija Lietuvoje vertino penkis filmus, tai iki šiol didžiausias filmų kandidatų skaičius. Dėl teisės kandidatuoti į prestižinį apdovanojimą geriausio tarptautinio filmo kategorijoje A. Stonio ir K. Briede „Laiko tiltai“ varžėsi su Marijos Kavtaradzės režisuotu filmu „Išgyventi vasarą“, Raimundo Banionio „Purpuriniu rūku“, Tomo Vengrio „Gimtine“ ir naujausiu Igno Jonyno darbu „Nematoma“.

Pasaulinio pripažinimo tarptautiniuose festivaliuose jau sulaukusio A. Stonio ir K. Briede filmo „Laiko tiltai“ pasaulinė filmo premjera įvyko pernai liepos mėnesį vykusiame Karlovi Varų kino festivalyje, konkursinėje dokumentinių filmų programoje. Populiariausiame Čekijos internetiniame žinių portale „Novinky“ filmas pateko į 10 geriausių Karlovi Varų festivalio filmų sąrašą, o Šanchajaus tarptautiniame A klasės festivalyje pelnė pagrindinį festivalio apdovanojimą „Auksinę taurę“ už geriausią dokumentinį filmą.

„Laiko tiltai“ pasakoja apie Baltijos šalių dokumentalistų kūrybą. Tai kinematografinis esė, dialogas tarp kelių kino kartų arba nutiestas tiltas tarp praeities ir dabarties. Režisierius A. Stonys yra sakęs, kad šis filmas, tai meilės laiškas jo mokytojams – dokumentinio kino kūrėjams, iš kurių tiesiogiai ar netiesiogiai, jis mokėsi kino kalbos.

Sprendimą dėl Lietuvos kandidato slaptu balsavimu priėmė Lietuvos „Oskaro“ atrankos komisija. Ją šiemet sudarė komisijos pirmininkė kino kritikė Živilė Pipinytė, režisierė ir prodiuserė Giedrė Žickytė, režisierius Linas Mikuta, animacinio kino kūrėjas ir prodiuseris Valentas Aškinis, kino kritikė Santa Lingevičiūtė, prodiuserė Ieva Norvilienė ir kompozitorius Kipras Mašanauskas.

Tapus oficialiu Lietuvos kandidatu į „Oskarą“, A. Stonio ir K. Briede filmo „Laiko tiltai“ dar laukia nemažai iššūkių. Nuo lapkričio iki sausio mėnesio Akademijos komitetai iš visų pasaulio šalių nominuotų pretendentų atrinks 9 geriausius užsienio šalių filmus. Iš jų sausį antruoju balsavimu bus tvirtinamas finalinis penketukas, kuris ir pateks į galutinį nominuojamų filmų sąrašą, tik vienas jų pelnys „Oskarą“.

Pirmieji Lietuvos pretendento į kandidatą „Oskarui“ geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje rinkimai vyko 2006 m. Praėjusiais metais Lietuvai atstovavo dokumentinis Arūno Matelio filmas „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“.

JAV kino meno ir mokslo akademijos „Oskaro“ premijų įteikimo 92-oji ceremonija vyks 2020 m. vasario 25 dieną.

Pretendento į „Oskarą“ rinkimų atranką organizavo Lietuvos kino centras ir Lietuvos kinematografininkų sąjunga.

Apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos kino menininkus pasakojantis filmas Auksinę taurę Šanchajuje laimėjo birželio pabaigoje.

Kultūros ministerija kūrėjų darbą įvertino 20 tūkst. eurų premija.

Ją pasidalys režisieriai Kristinė Briedė ir Audrius Stonys, prodiuseriai Uldis Cekulis, Algimantė Matelienė ir Arūnas Jonas Matelis.

„Džiaugiuosi kūrėjams atsivėrusiais keliais į pasaulinę meno rinką, mūsų valstybės vardo žinomumo ir prestižo įtvirtinimu“, – sakė kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Dokumentinis kino filmas „Laiko tiltai“ pasakoja apie Baltijos šalių poetinės dokumentikos meistrus, praeinantį, bet kino juostose išsaugotą laiką.

„Tai dialogas tarp kelių kino kūrėjų kartų, nutiestas tiltas tarp praeities ir dabarties. Režisierius A. Stonys yra sakęs, kad šis filmas – tai meilės laiškas jo mokytojams – poetinės dokumentikos kūrėjams, iš kurių tiesiogiai ar netiesiogiai jis, kaip ir daugelis kitų Baltijos šalių režisierių, mokėsi kino kalbos“, – teigiama Kultūros ministerijos pranešime.

Filmo personažai – Lietuvos, Latvijos ir Estijos kino meistrai: Robertas Verba, Henrikas Šablevičius, Herzas Frankas, Markas Soosaaras (Markas Sosaras) ir kiti naujosios Baltijos kino bangos kūrėjai.

Estijoje ketvirtadienį žiūrovams pristatytas režisieriaus Arūno Matelio filmas „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“.

Latvijoje Baltijos šalių kino dienos buvo atidarytos naujausiu Audriaus Stonio ir Kristinės Briedės filmu „Laiko tiltai“, kuris pasakoja apie Baltijos dokumentinio kino poetinę prigimtį ir grožį.

Lietuvoje filmas „Laiko tiltai“ kino teatruose žiūrovams bus pradėtas rodyti jau nuo penktadienio.

Išskirtinis filmo „Laiko tiltai“ seansas penktadienio vakarą įvyks ir „Kine po žvaigždėmis“ Valdovų rūmų kieme. Prieš filmo seansą žiūrovų lauks ypatinga staigmena. Bus parodytas prieš trisdešimt metų režisierių A. Stonio ir A. Matelio sukurtas bendras filmas „Baltijos kelias“.

Šis trumpametražis jų abiejų debiutinis filmas tapo režisierių ilgalaikio ir išskirtinio kūrybinio bendradarbiavimo pradžia.

Menas ir kinas teikė žmonėms viltį, laisvės ir teisingumo siekį.

Dešimties minučių dokumentinis filmas fiksuoja Baltijos kelio vaizdus, kurie visiems laikams įėjo į mūsų šalies istoriją, tačiau ne visi žino, kad šie visiems gerai žinomi dokumentiniai kadrai buvo užfiksuoti tuo metu tik pradedančių būsimų kino meistrų.

„Menas, o kartu ir kinas, sovietmečiu buvo tarsi laisvės kelias, kaip rugpjūčio 23 d. Baltijos kelias, kurį fiksavome kartu su Audriumi. Menas ir kinas teikė žmonėms viltį, laisvės ir teisingumo siekį. Iš meno žmonės sėmėsi stiprybės, jo kūrėjai buvo savotiški Sąjūdžio pirmeiviai. Apie tai kalba Audriaus „Laiko tiltai“ herojai ir pats filmas. Noras kalbėti, bet negalėjimas sakyti tiesos, dokumentikoje, kuri turėjo būti propaganda, iš esmės suformavo tą unikalią kino bangą – Baltijos poetinę dokumentiką, kuri yra gyva ir šiandien“, – sako filmo „Laiko tiltai“ prodiuseris A. Matelis.

Filmas „Laiko tiltai“ jau buvo pristatytas ir įvertintas daugelyje tarptautinių kino festivalių. Prieš mėnesį į Lietuvą atkeliavo prestižiniame A klasės tarptautiniame Šanchajaus kino festivalyje filmui atitekęs pagrindinis festivalio apdovanojimas.

Filmas „Laiko tiltai“ – bendras Baltijos šalių projektas, kurį prodiusavo A. Matelis, Algimantė Matelienė („Studio Nominum“, Lietuva), Uldis Cekulis („VFS Films“, Latvija) ir Riho Vastrik („Vesilind“, Estija) bei parėmė Lietuvos kino centras, Latvijos nacionalinis kino centras, Estijos kino institutas, prestižiniai Europos kino fondai „Eurimage“ ir „Media“, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Latvijos ir Estijos nacionalinės televizijos.

Penkioliktus metus vykstantis festivalis unikalus tuo, kad jo programoje rodomi tik septyni pastaraisiais metais sukurti dokumentiniai filmai, atrinkti iš viso pasaulio. Tai ryškiausi filmai pastarojo laiko pasaulinio dokumentinio kino kontekste.

Patekti į "šauniąją septyniukę" daugelio dokumentinio kino kūrėjų svajonė.

Ypač todėl, kad festivalis susilaukia didžiulio publikos dėmesio. A. Stonį galima vadinti šio festivalio favoritu, nes tai jau ketvirtas režisieriaus filmas, atrenkamas dalyvauti prestižinio festivalio programoje. Keturių filmų nėra rodęs joks kitas festivalyje dalyvavęs režisierius, rašoma pranešime spaudai.

Jau tapo įprasta, kad visi bilietai į festivalio kino seansus, vykusius 3 tūkst. žiūrovų talpinančioje pramogų ir konferencijų centro Sava kino salėje, yra iššluojami gerokai prieš paskelbiant programą.

Festivalio rengėjai užsitarnavo besąlygišką publikos pasitikėjimą tuo, kad per septynias festivalio dienas jie pamatys septynis ryškiausius ir įdomiausius dokumentinius filmus iš viso pasaulio.

Tarp praeityje "Magnificent 7" dalyvavusių režisierių yra tokie pasaulinį pripažinimą pelnę vardai, kaip Viktor Kosakovsky, Michael Glawogger, Heddy Honigmann, Sergej Loznitsa, Helena Treštikova, "Oskaro" laureatas Malik Bendjelloul ir kiti.

2006 metais filmą "Prieš parskrendant į žemę" pristatė režisierius Arūnas Matelis.

Filmui "Laiko tiltai" suteikta ypatinga garbė tapti jubiliejiniu, šimtuoju festivalio filmu.

Kaip sakė festivalio programos sudarytojas Tue Steen Muller: "Labai simboliška ir jautru, kad A. Stonio ir K. Briedes filmas "Laiko tiltai" bus rodomas trečiadienį, balandžio 10 dieną ir jis taps 100-uoju "Magnificent 7" parodytu filmu per festivalio gyvavimo istoriją."

Lietuvių žiūrovai filmą "Laiko tiltai" jau netrukus galės pamatyti Lietuvos kino teatruose.

Pagrindinėje pilnametražių dokumentinių filmų kategorijoje varžėsi 5 kino juostos ir tokie legendiniai latvių kino meistrai kaip Ivaras Seleckis, kiti žinomi latvių režisieriai: Davis Simanis, Raitis Abele, Lauris Abele, Kristine Zelve.

„Latvijos Nepriklausomybės šimtmečio metais, kai Latvijoje buvo sukurta tiek filmų, kiek niekad anksčiau, kai visi talentingiausi režisieriai konkuravo toje pačioje kategorijoje, tiek Audriui, tiek Lietuvai, šitas apdovanojimas turėtų būti ypatingas“ – sako filmo koprodiuseris Uldis Cekulis.

Filmas „Laiko tiltai“ pasakoja apie poetinio dokumentinio kino gimimą Baltijos šalyse.

Anot filmo prodiuserio Arūno Matelio, tai labai įtaigi kinematografinis esė, dialogas tarp kelių kino kartų arba nutiestas tiltas tarp praeities ir dabarties.

„Visi filmo herojai – tiesiogiai ar netiesiogiai buvo mano mokytojai. Kino kalbos mokiausi būtent iš jų filmų. Pokalbiai ir susitikimai su jais padėjo man suprasti, kas yra dokumentinis kinas ir kodėl jam verta skirti savo gyvenimą. Už tai liksiu amžinai jiems dėkingas. Būtent todėl šis filmas/meilės laiškas skirtas jiems“, – sako režisierius A. Stonys.

Filmas, kurio pasaulinė premjera liepos mėnesį įvyko Tarptautiniame A klasės Karlovy Vary kino festivalyje, jau šį sekmadienį bus pristatytas Lietuvos žiūrovams Europos šalių kino forume „Scanorama“.

Filmas „Laiko tiltai“ – bendras Baltijos šalių projektas, kurį prodiusavo Arūnas Matelis, Algimantė Matelienė („Studio Nominum“, Lietuva), Uldis Cekulis („VFS Films“, Latvija) ir Riho Vastrik („Vesilind“, Estija) bei parėmė Lietuvos kino centras, Latvijos nacionalinis kino centras, Estijos kino institutas, prestižiniai Europos kino fondai Eurimage ir Media, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Latvijos ir Estijos nacionalinės televizijos.

Režisierius Audrius Stonys su savo naujausiu filmu „Laiko tiltai“ pretenduoja į „Geriausio pilnametražio dokumentinio filmo“, „Geriausio dokumentinio filmo režisieriaus“ ir „Geriausio garso režisieriaus“ apdovanojimus. Filmas, kurį prodiusavo „Studija Nominum“ (prodiuseriai A. Matelis, A. Matelienė) jau sulaukė pripažinimo svetur. Po pasaulinės filmo premjeros Tarptautiniame A klasės Karlovy Vary kino festivalyje filmas toliau keliauja po pasaulį ir dalyvauja konkursinėse kino festivalių programose.

„Tai, kad jis yra nominuotas net trijose svarbiausiose kategorijose kaimynų kino apdovanojimuose - yra didelė garbė“, - sako režisierius A. Stonys, filmą „Laiko tiltai“ kūręs drauge su latvių režisiere Kristine Briedike.

Nacionaliniuose latvių kino apdovanojimuose trijose kategorijose nominuotas ir režisieriaus Arūno Matelio filmas „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“. Milžiniško populiarumo pasaulyje sulaukęs filmas latvių komisijos nominuotas už „Geriausią montažą“, taip pat net du lietuvių režisieriaus filmo operatoriai nominuoti „Geriausio dokumentinio filmo operatoriaus“ kategorijoje.

„Šiemet Latvijos Nepriklausomybės šimtmečio metai. Išleista didžiulė latvių nacionalinio kino programa. Tiek latviškų filmų, sukurtų per metus, matyt, apskritai nėra buvę. Tai, kad mes - lietuviai, latvių kino apdovanojimuose, tokiais konkurencingais metais, esame nominuoti net šešiose kategorijose - nerealus įvykis“, - sako režisierius A. Stonys.

Anot režisieriaus A. Matelio, kurio „Studija Nominum“ prodiusavo abu filmus, jis dėkingas už bendradarbiavimą latvių koprodiuseriams. „Be latvių, be jų pasiaukojimo, be jų energijos, šių filmų nebūtume sukūrę. Jie buvo kertiniai mūsų partneriai. Sunkiausiomis akimirkomis visada jaučiau, kad mes iš tos pačios - savos baltų genties. Todėl, jei atsitiks taip, kad būsime apdovanoti, iš visos širdies norėsiu padėkoti pirmiausia broliams latviams“, - sako A. Matelis.

Oficiali nacionalinių latvių kino apdovanojimų ceremonija „Didysis Kristupas“ įvyks lapkričio 12 d. Filmo „Laiko tiltai“ nacionalinė premjera lietuvių žiūrovų laukia lapkričio 18 d. Europos šalių kino forume „Scanorama“.

„Kiekvienų metų pradžioje „Scanorama“ pradeda savo didįjį turą po tarptautinius kino festivalius. Vieni jų pristato ryškiausias naujienas ir formuoja Europos kino tendencijas, kiti atskleidžia tam tikro regiono kultūrinę tapatybę. Skirtingi festivaliai padeda suformuoti įvairialypę ir stiprią „Scanoramos“ programą, atveriančią platų žvilgsnį į šiuolaikinį kiną“, – pasakoja festivalio įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.

Berlyno aistroms nurimus

Vienu svarbiausių Europos kino forumų tituluojamas Berlyno kino festivalis ir anksčiau sulaukdavo kritikos dėl per stipriai politiškai angažuotos laikysenos, tačiau šiais metais sukėlė tikrą kontroversiškų diskusijų bangą. Ekstravagantiškos žiuri ir profesionalių kritikų nuomonės kardinaliai išsiskyrė. Sprendimas „Auksinio lokio“ apdovanojimą skirti rumunų režisierės Adinos Pintilie juostai „Nieliesk manęs“, šokiruojančiai atvirai nagrinėjančiai kūniškumo temą, sulaukė prieštaringų vertinimų. Žiuri verdiktą daugelis kritikų suprato kaip tiesmuką reakciją į plačiai pagarsėjusius seksualinio priekabiavimo skandalus kino industrijoje, kurios užribyje liko iškilūs kino meistrai ir jų kūriniai, pristatyti pagrindinėje konkursinėje programoje.

Vienu ryškiausių pretendentų į „Auksinio lokio“ apdovanojimą laikytas vokiečių režisieriaus Christiano Petzoldo filmas „Tranzitas“ atvers šių metų „Scanoramą“. Kino meistras, savo ankstesniu filmu „Feniksas“ (2014) sukūrė vieną stipriausių ir subtiliausių pasakojimų Holokausto tema, kurią savitai interpretuoja ir naujausioje juostoje. Režisierius kuria alegoriją apie šiandieninę Europą, Antrąjį pasaulinį karą perkeldamas į šių dienų Marselį. Petzoldas jungia žanrinio ir autorinio kino registrus, įtraukdamas žiūrovus į paslaptingą film noir istoriją.

Kadras iš filmo „Tranzitas“

Plačių galimybių aktorius Franzas Rogowskis, atliekantis pagrindinį vaidmenį „Tranzite“, kartu su garsiojo Maren Ade filmo „Tonis Erdmanas“ (2016) žvaigžde Sandra Hüller pasirodo ir kito vokiečių režisieriaus, Thomo Stuberio, juostoje „Krautuvų valsas“, Berlyne pelniusiame Kino gildijos apdovanojimą ir Ekumeninės žiuri prizą. Filmas – tikra odė humanizmui, nutvieskianti pilką darbininkų gyvenimą kasdienės magijos ir vilties blyksniais.

„Scanoramos“ programoje rikiuojasi ir kiti skirtingose Berlyno kino festivalio programose pristatyti filmai – geriausiu debiutu pripažintas ir FIPRESCI apdovanojimu įvertintas Hu Bo „Ramiai sėdintis dramblys“, tapęs programos „Specialieji seansai. Kinija: Naujoji karta“ kertine ašimi, Sergejaus Loznicos „Pergalės diena“, Árpádo Bogdáno „Genezė“, Milko Lazarovo „Moteris, vyras ir šuo“, Ioanos Uricaru „Limonadas“, Christiano Lo „Pašėlusios gastrolės“, Germinalio Roauxo „Fortūna“, Damiano D'Innocenzo ir Fabio D'Innocenzo „Vaikinai irgi verkia“, Nanouk Leopold „Kobainas“.

Debiutantų triumfas

Toronto kino festivalyje tarptautinės sėkmės sulaukė gimtojoje šalyje teigiamai įvertinta norvegų režisierės Camillos Strøm Henriksen juosta „Pakilti iš pelenų“, sulaukusi specialaus paminėjimo už geriausią debiutą. Režisierė, grakščiai jungdama atšiaurų realizmą ir vaizduotės magiją, atskleidžia, ką reiškia gyventi su psichikos ligos kamuojamu artimuoju ir pernelyg anksti prislėgusia atsakomybės našta. Režisierė, prodiuserė Gudny Hummelvoll ir viena pagrindinių aktorių Ylva Thedin Bjørkaas laukiamos „Scanoramoje“. Jos pristatys Lietuvoje nufilmuotą juostą ir surengs meistriškumo dirbtuves „Kūrybinis debiuto iššūkis“.

Sėkmė neaplenkė ir norvegų režisierės Tuvos Novotny debiuto „Akloji zona“, San Sebastiano kino festivalyje įvertinto už geriausią aktorės vaidmenį (Pia Tjelta). Filmo emocinė įtaiga prilygsta garsiajam Edvardo Muncho paveikslui „Šauksmas“, o sudėtingas patirtis nepriekaištingai artikuliuojantys aktoriai neišvengiamai priverčia žiūrovus patirti katarsį. Tame pačiame festivalyje Kino kritikų asociacijos apdovanojimu įvertintas Milado Alami debiutas „Širdžių ėdikas“ atskleidžia tamsias prabangiuose Kopenhagos baruose žmonos ieškančio iraniečių gražuolio Esmailo paslaptis, atveriančias apgaulingą melo veidą.   

Lokarno kino festivalyje parodytas Qiu Sheng filmas „Priemiesčio paukščiai“ elegantiškai sprendžia galvosūkį apie vaikystės džiaugsmus ir brandos melancholiją. Roterdamo kino festivalyje geriausiu filmu pripažinta Cai Chengjie juosta „Našlė ragana“ išryškina susvetimėjusios visuomenės atšiaurumą. Abu filmai bus pristatyti „Scanoramos“ programoje „Specialieji seansai. Kinija: Naujoji karta“.

Vakarų Rytai Karlovi Varuose

Geografiškai artimiausias Karlovi Varų festivalis, įdėmiu žvilgsniu sekantis naujausią Rytų ir Vidurio Europos kiną, šiais metais skyrė daug dėmesio lietuvių režisierių darbams. Dokumentinio kino meistro Audriaus Stonio ir latvių režisierės Kristine Briede juosta „Laiko tiltai“, pristatyta festivalio konkursinėje dokumentikos programoje, kuria meditatyvią kinematografinę poemą apie praėjusį laiką, kino poeziją ir poetus kine. „Scanoramą“ užversianti juosta atskleidžia tylios, bet nuoseklios ir stiprios kūrybinės kovos prieš režimo suvaržymus raidą.

Karlovi Varų pagrindinėje konkursinėje programoje parodytas ir specialaus paminėjimo sulaukęs bendros gamybos (Rusija, Lietuva, Airija, Prancūzija) Ivano I. Tverdovskio filmas „Šoklys“ tiria žmogaus žiaurumo ribas ir apgaulingą lengvabūdiško gyvenimo pažadą.

Slovėnų režisierės Sonjos Prosenc juosta „Meilės istorija“, Karlovi Varuose sulaukusi specialaus paminėjimo, perteikia jauno žmogaus susitaikymą su netektimi, panardindama į magiško mirgėjimo sklidiną vaizduotės pasaulį. Švelniai aštriomis jaunystės patirčių briaunomis vaikšto ir vengrų režisieriaus László Csuja filmo „Gėlių slėnis“ veikėjai, kuriuos gyvai ir įtaigiai suvaidina neprofesionalių aktorių duetas. Juosta to paties festivalio programoje „Vakarų Rytai“ įvertinta specialiuoju žiuri apdovanojimu.     

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ šiais metais vyks lapkričio 8–25 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

„Scanorama“ kiekvienais metais pateikia žiūrovams žemėlapį, padedantį keliauti po gero Europos kino erdves, suvokiant ne tik geografinį, bet ir meninį Europos kino lauką. Kino pasaulyje nyksta geografinės ribos, Lietuvos kino profesionalams atverdamos naujas kūrybos erdves.  Matydami, kad Lietuvos kino industrijos profesionalų darbą vertina kitų šalių kūrėjai,  sieksime pristatyti platesnį lietuviško kino horizontą, kuriame vis dažnesni sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžiai“, – teigia „Scanoramos“ įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė. 

„Laiko tiltai“ (rež. Audrius Stonys ir Kristinė Briedė)

Naujausias Audriaus Stonio filmas „Laiko tiltai“, kurtas kartu su latvių režisiere Kristine Briede, pasakoja apie jų pačių mokytojų ir kolegų, Baltijos poetinės dokumentikos meistrų kūrybą. Pasak filmo prodiuserio Arūno Matelio, „Laiko tiltai“ yra įtaigi kinematografinė esė, kurioje tiesiamas tiltas tarp kelių kino kartų. Filme atsiskleidžia kūrybinės laisvės troškimas – subtili, bet galinga kova su sovietiniu režimu ir bandymai išgyventi jo priespaudą bei išsaugoti savuosius kinematografinius principus. Po pasaulinės premjeros Karlovi Varų festivalyje, filmas toliau sėkmingai keliauja po pasaulį, o lapkritį grįžta į Lietuvą nacionalinei premjerai.

„Spec. Žvėrynas“ (rež. Andrius Lekavičius)

Dokumentiniame Andriaus Lekavičiaus filme pasakojama apie pirmuosius nepriklausomos Lietuvos metus. Tuo metu, kai Lietuva paskelbė apie atkuriamą Nepriklausomybę, berniukai visame pasaulyje svajojo būti veiksmo filmų superherojais. Grupelei jaunuolių buvo suteikta proga šią svajonę išpildyti – naujai atkurtos Lietuvos kariuomenės vadovybė nusprendė sukurti pirmą neoficialų lietuvišką specialiosios paskirties būrį. Šiandien mažai kam žinoma, kad didžiąją jo dalį sudarė aštuoniolikmečiai, kurie įkvėpimo sėmėsi iš  praėjusio šimtmečio 9-10 dešimtmečių kovinių filmų ir filmukų.

„Tai nutrūktgalviška, jaunystės entuziazmo kupina istorija, kurią pasakoju pasitelkdamas netikėtus animacijos elementus. Filme atskleidžiama jaunų karių asmeninė patirtis, pastangos ir baimės, kai susiduriama su realiais pavojais“, – filmą pristato režisierius Andrius Lekavičius.

„Šoklys“ (rež. Ivanas I. Tverdovskis)

„Scanoramoje“ tarptautinį pripažinimą jau pelniusio jauno rusų režisieriaus Ivano I. Tverdovskio kūryba bus pristatoma ne pirmą kartą. Prieš keletą metų festivalyje buvo parodyti du pirmieji jo vaidybiniai filmai – „Spec. klasė“ ir „Zoologija“. Šiemet „Scanoramos“ programoje – trečiasis režisieriaus darbas. Lietuva kartu su Airija ir Prancūzija yra mažosios bendros gamybos dalyvė.

„Šoklys“ pasakoja apie šešiolikmetį Denisą, kurį vaikystėje motina paliko vaikų globos namuose. Jis turi ypatingą savybę – dėl retos imuninės ligos nejaučia skausmo. Vaikiną mėgsta draugai, kurie lažinasi dėl jo ištvermės žaisdami žiaurius fizinius žaidimus. Vieną dieną pasirodo Deniso motina ir išsiveža sūnų į Maskvą. Ten jaunuolis įveliamas į nešvarius korumpuotos policijos darbelius. Denisas šokinėja ant mašinų, o grupuotės vadeivos šantažuoja turtingus vairuotojus. Iš pradžių naujasis gyvenimas atrodo puikus, tačiau vieną dieną skausmas grįžta, atverdamas Denisui akis.

„Vyro žudikė. Nekaltoji. Šešėlis“ (rež. Sulev Keedus)

Vaidybinio bendros gamybos  filmo siužetą sudaro trys dalys. Pirmojoje, pavadinimu „Žudikė“, veiksmas vyksta prieš šimtą metų. Pagrindinė veikėja Mara yra jaunamartė, turinti pradėti gyvenimą naujoje šeimoje. Antroji dalis – „Nekaltoji“ – pasakoja apie jauną moterį Eliną, kuri Antrojo pasaulinio karo metais buvo deportuota iš Ingrijos į Estiją. Paskutinioji filmo dalis „Šešėlis“ grąžina į dabartį, kur pagrindinė personažė Luna Li nusprendžia pabėgti iš namų. Visas tris veikėjas įkūnija ta pati aktorė.

Festivalyje laukiamas filmo režisierius, estas Sulevas Keedusas yra sukūręs 5 vaidybinius ir 15 dokumentinių filmų, kurie buvo oficialiai pristatyti daugiau nei 40 pasaulinių kino festivalių, tokių kaip Toronto, Krlovi Varų, Los Andželo, Roterdamo ir kt. Juostą pristatys ir abi prodiuserės – estė Kaie Ene-Rääkir lietuvė Rasa Miškinytė.

„Išeiti iš namų“ (rež. Miglė Satkauskaitė)

Pagrindinė jaunos režisierės dokumentinio filmo figūra – kalnų keliautojas Algimantas Jucevičius. Kartą jis yra pasakęs: „Didžiausia pergalė – išeiti iš namų.“ Algimantas Jucevičius įkvėpė šimtus žmonių palikti komforto zoną ir praplėsti savąjį horizontą. Filmas kurtas A. Jucevičiaus vadovaujamos ekspedicijos į Tian Šanio kalnus Kirgizijoje metu. Kūrybinė komanda petys petin kopia į kalnus ir bando pažinti neeilinę Algimanto asmenybę, suprasti jo požiūrį į riziką, ekstremalias situacijas, draugų praradimą,  suvokti jo gilią išmintį.

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 8–25 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Filmas buvo apdovanotas specialiuoju žiuri prizu, o žiūrovai negailėjo pagyrimų lietuvių režisieriaus darbui.

Šių metų festivalio žiuri sudarė autoritetinga kino kūrėjų ir kino teoretikų komisija. Joje dalyvavo garsus rusų režisierius Vitalijus Manskis, artimas legendinio režisieriaus Sergejaus Paradžanovo draugas, fotografas, Paradžanovo muziejaus Jerevane įkūrėjas ir vadovas Zavenas Sargsyanas.

Po filmo premjeros, Z. Sargsyanas, sulaužydamas nerašytas žiuri elgesio taisykles, išsakė savo susižavėjimą filmu "Laiko tiltai", ypatingai pabrėždamas filmo kinematografiškumą. Jis pastebėjo, kad filmas kalba žymiai plačiau, nei tik apie poetinę Baltijos dokumentiką, bet giliai paliečia amžinuosius gyvenimo, mirties, žmogaus laikinumo žemėje klausimus.

Anot režisieriaus A. Stonio, sulaukti gražių žodžių ir įvertinimo Sakartvele jam ypatingai malonu, nes ši šalis jam be galo svarbi ir artima.

"Batumio festivalyje esu antrą kartą. Prieš metus dalyvavau festivalio žiuri. Galiu tik žavėtis festivalio organizatorių gebėjimu sudaryti aukščiausio lygio programą, kurioje kiekvienas filmas yra vertas aukščiausio apdovanojimo," – sako A. Stonys.

Tarptautinis Batumi Kino festivalis – vienas iš nedaugelio festivalių pasaulyje,  ypatingą dėmesį skiriantis kino ieškojimams, kino kalbai ir kinematografinei filmų išraiškai. Jame kasmet apsilanko pasaulinio kino žvaigždės. Festivalyje prizus yra gavę tokie kūrėjai, kaip Otaras Josseliani, Nastassja Kinski, Aleksandras Rechviašvili, Iraklis Kvirikadze ir kiti.

Po šio festivalio, A. Stonio filmas, kurio pasaulinė premjera vasarą įvyko tarptautiniame Karlovy Vary festivalyje, toliau tęsia savo kelionę po pasaulį. Anot režisieriaus, labai įdomu, kad tarptautinė publika taip šiltai priima jo, drauge su latvių režisiere Kristine Briede, sukurtą kinematografinę poemą apie laiką, kiną ir Baltijos šalių kino poetus.

Lietuvių žiūrovams filmas bus pristatytas jau šį rudenį.

Filmas "Laiko tiltai" – bendras Baltijos šalių projektas, kurį prodiusavo Arūnas Matelis, Algimantė Matelienė („Studio Nominum“, Lietuva), Uldis Cekulis („VFS Films“, Latvija) ir Riho Vastrik („Vesilind“, Estija) bei parėmė Lietuvos kino centras, Latvijos nacionalinis kino centras, Estijos kino institutas, prestižiniai Europos kino fondai Eurimage ir Media, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Latvijos ir Estijos nacionalinės televizijos.