„Tiesiog nesutapo požiūriai į tam tikrus dalykus“, – ketvirtadienį BNS sakė parlamentarė.

Ji teigė kol kas dirbsianti Mišrioje Seimo narių grupėje.

Į Seimą politikė išrinkta pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą, bet 2021 metų rugsėjį iš jos pasitraukė ir su keliais kolegomis įkūrė Demokratų frakciją.

Tolesnių politinių planų L. Mogenienė neatskleidė.

Jai pasitraukus Demokratų frakcijoje liko 15 narių.

Prieš mėnesį šią frakciją paliko Seimo narys Zenonas Streikus.

„Tiriant pareiškėjų kvestionuojamų metodikos nuostatų teisėtumą nebuvo nustatyta jų neatitikties aukštesnės galios teisės normoms“, – rašoma liepos 5 dienos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutartyje.

Seimo narė, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Mogenienė ginčijo aplinkai padarytos žalos skaičiavimo tvarką kaip neatitinkančią tiek Europos Sąjungos reikalavimų, tiek nacionalinių teisės aktų.

„Žalos aplinkai dydis yra vertinamas teoriškai, t. y. nenustatinėjant konkrečiam aplinkos (gamtos) komponentui padarytos žalos bei jos dydžio, o tik taikant standartines matematines formules, (...) metodikoje nėra pateikta jokių duomenų, kaip ir kokiu pagrindu nustatyti teršalų fiksuoti įkainiai, tarifai bei aplinkos komponentams taikomi koeficientai, (...) tuo atveju, jeigu žala yra sukeliama teršalu, kuris nepatenka į metodikoje nurodytą sąrašą, tokiu atveju žala aplinkai nėra atlyginama“, – teismui teigė L. Mogenienė.

Byloje keltas klausimas dėl metodikos punktų, kuriuose įtvirtintos žalos vandens telkiniams, žemės paviršiui ar gilesniems jos sluoksniams, orui ir aplinkos komponentams teršiant atliekomis apskaičiavimo taisyklės, teisėtumo.

Aplinkos ministerija teismui teigė, kad metodikoje taikomi standartiniai žalos skaičiavimo principai ir tarifai, o kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybės vertinamos aplinkos būklės atkūrimo priemonių planuose.

„Šiai dienai ne kiekviena medžiaga gali būti efektyviai aptinkama, tačiau laboratoriniai tyrimai nuolat tobulėja. Tai, kad metodika neapima holistiškai visų įmanomų teršalų (cheminių medžiagų ar jų junginių), nereiškia, kad metodika yra nepakankama. Priešingai – remiamasi mokslo žiniomis apie tam tikrų teršalų kenksmingumą, jų poveikį ir galimybėmis aptikti“, – aiškino ministerija.

LVAT konstatavo, kad aplinkos ministras turėjo teisę nustatyti įsakymu aplinkai padarytos žalos skaičiavimo tvarką.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentė Vaida Butkuvienė taip pat tvirtina, kad toks mokestis yra.

„Kas galėtų paneigti, kad tokio uolaus ir perdėto bankinių operacijų stabdymo ir tikrinimo priežastis yra tai, kad už tokį tikrinimą bankas neginčo tvarka nusirašo nuo tikrinamojo mokestį už paslaugą, kurios verslas neprašė ir kuri atneša nuostolius?“, – penktadienį Seime spaudos konferencijoje apie bankų klientų problemas teigė L. Mogenienė.  

„Turime faktus –  imamas mokestis. Patvirtinsime –  nuo 50 iki 65 eurų“, – pridūrė V. Butkuvienė.

Turime faktus –  imamas mokestis. Patvirtinsime –  nuo 50 iki 65 eurų.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) sako, kad papildomą mokestį už mokėjimo, atliekamo į ar gaunamo iš rizikingos šalies, tikrinimą taiko kai kurie rinkos dalyviai.

„Finansų įstaiga turi atlikti išsamų tyrimą, kad būtų nustatyta, ar mokėjimas nepažeis tarptautinių sankcijų. Dėl griežtų sankcijų šiuo metu ilgiau trukti gali ir sąskaitų atidarymas“, – komentare BNS nurodė LBA.

L. Mogenienės turimais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis, pernai buvo sustabdyta daugiau piniginių operacijų – du su puse karto didesnė suma lyginant su 2021 metais.

„Tai yra sustabdyta daugiau negu 162 mln. eurų. Tuo tarpu 2021 metais siekė 65 mln. eurų“, – teigė parlamentarė.

„Tik 11 mln. eurų  toliau pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. 2020 metais iš sustabdytų 40 mln. operacijų, tik 1 mln. eurų toliau turėjo eigą ir procesą. Vadinasi, dėl sustabdytų 39 mln. eurų verslas ir žmonės patyrė nepatogumus ir dažnai ir tikrus nuostolius“, – kalbėjo L. Mogenienė.  

LBA sako, kad apie tai, kad mokėjimai truks ilgiau bei bus reikalingi papildomi dokumentai, bankai savo klientus informavo dar prieš įsigaliojant tarptautinėms sankcijoms Rusijai ir Baltarusijai. 

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentės teigimu, verslas turi problemų ir dėl to, kad bankuose ilgai užtrunka sąskaitų atidarymas.

„Visa tai verslui jau pradėjo trukdyti dirbti tarptautinėse rinkose, atsiranda reputacinė rizika, verslo partneriai kelia klausimą ar Lietuvoje veikiantis verslas patikimas“, – spaudos konferencijoje teigė V. Butkuvienė. 

Jos teigimu, 74 proc. rūmų narių teigia susidūrę su mokėjimų sulaikymais, 23 proc. – su sąskaitos apribojimais arba blokavimais, 13 proc. – su jos  atidarymu. 

V. Butkuvienės tvirtinimu, daugiausia problemų kyla su mokėjimais, susijusiems su trečiosiomis šalimis – JAV, Sakartvelu, Indija, Vietnamu, Pietų Korėja.

„Išeinantys mokėjimai vidutiniškai pailgėja 7-9 dienomis, įeinantys mokėjimai užtrunka 9-10 dienų. Tai reiškia, kad mūsų sutartinės sąlygos turi keistis atsiskaitymuose iš esmės“, – kalbėjo V. Butkuvienė.  

Tuo tarpu Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė sako, kad kai kuriems šalies bankams ignoruojant lietuviškas raides su varnelėmis, taip iškraipomi įmonių pavadinimai, todėl gali būti neapmokėtos skolos ar sąskaitos.

Pasak jos, tokia problema išaiškėjo asociacijai atlikus pustrečio šimto įmonių ir jų savininkų apklausą. 

„Bankas keičia išrašuose gavėjo pavadinimus – eliminuoja lietuviškas raides, o palieka lotyniškas“, – spaudos konferencijoje sakė D. Čibirienė.

„Taip verslas nebegali naudotis įrankiais, teisingai nustatančiais, kas yra mokėtojas, ir gali būti, kad tas mokėtojas gali būti nustatytas neteisingai ir gali būti teisminės bylos dėl neapmokėtų skolų ar sąskaitų. Kas bus kaltas? Įmonė, neatkreipusi dėmesį, kad bankas nebežino lietuviškų raidžių“ – teigė ji.

„Manau, kad yra grubus net pinigų prevencijos tvarkos pažeidimas – mokėtojo pavadinimo iškraipymas“, – kalbėjo buhalterių ir auditorių atstovė.

Tuo metu LBA tvirtina, kad pagal tarptautinius susitarimus mokėjimuose į užsienio šalis informacija nurodoma lotyniškomis raidėmis.

„Tarptautiniame mokėjimo pavedime panaudojus lietuviškas raides, jos automatiškai transliteruojamos į lotyniškus atitikmenis – tai nurodyta ir finansų įstaigų mokėjimų sutartyse“, –  BNS nurodė LBA. 

Kas gali paneigti, kad bankas, surinkdamas, disponuodamas, reikalaudamas absoliučiai gilių duomenų, tiek asmeninių, tiek komercinių paslapčių, negali jais pasinaudoti, perleisti juos tiems, kas neturėtų teisės jų žinoti?

Anot D. Čibirienės, trečdalis apklausos dalyvių taip pat akcentavo, kad bankai prašo tų pačių duomenų kelis kartus, ypač kai atsiskaitoma su tais pačiais, pavyzdžiui, prekių tiekėjais. Dar trečdalis pabrėžė, kad mokėjimai būna sulaikomi, bet bankas neprašo jokių dokumentų.

„Tai liečia ne tik mokėjimus tiekėjams, bet ir išmokant darbo užmokestį net ir tada, jeigu mokėjimo paskirtyje nurodoma, kad tai – „darbo užmokestis“ arba pateikiama darbo sutartis“, – kalbėjo D. Čibirienė.

Pasak jos, daug įmonių skundėsi trikdžiais dėl limitų, ypatingai įnešant grynus pinigus, nustatymo arba ilgų sąskaitų atidarymo procedūrų, o taip pat lėšų neįskaitymo be įspėjimo ar paaiškinimų.

L. Mogenienės teigimu, Lietuvos bankas (LB) sako, kad verslo ir gyventojų keliamo problemos, susijusios su jais aptarnaujančiais bankais, yra „pavienės ir neturi sisteminio pagrindo“.

Be kita ko, ji priekaištauja, kad priežastys, kodėl bankai tikrina verslo ir gyventojų mokėjimus, būna abstrakčios ir niekuo nepagrįstos, o sprendimai daromi banko tarnautojų nuožiūra.

„Kas gali paneigti, kad bankas, surinkdamas, disponuodamas, reikalaudamas absoliučiai gilių duomenų, tiek asmeninių, tiek komercinių paslapčių, negali jais pasinaudoti, perleisti juos tiems, kas neturėtų teisės jų žinoti?“, – tvirtino politikė     

L. Mogenienė parlamente inicijavo rezoliuciją dėl mažojo verslo ribojimo. Dokumente, kurį Seimas patvirtino tik sušvelninus formuluotes, be kita ko, teigiama: „Jei prekiauti gali didieji prekybos centrai, tas turi būti leidžiama ir reikalavimus atitinkantiems smulkiesiems verslininkams.“

Deja, vyriausybė nepanoro išgirsti šio kreipimosi. Kam naudingas smulkaus verslo žlugdymas, kokią žalą patiria žmonės, norintys dirbti ir užsidirbti patys bei kokių permainų galima tikėtis, pokalbis su L.Mogeniene „Kauno dienos“ studijoje.

Nuo pirmadienio ji eina parlamento vicepirmininkės „valstietės“ Rimos Baškienės patarėjos pareigas.

„Sutarėme, kad naudingesnė būsiu pas Seimo vicepirmininkę“, – BNS sakė L.Mogenienė.

Seimo pirmininko atstovė spaudai Dalia Vencevičienė patvirtino, kad L.Mogenienė V.Pranckiečio sekretoriate nebedirba nuo pirmadienio.

Chemikės išsilavinimą turinti L.Mogenienė buvo viena pirmųjų pakviestų dirbti į V.Pranckiečio komandą.

Ji 2004 – 2008 metais buvo Seimo narė.

V.Pranckiečio politinio pasitikėjimo komandoje liko dirbti sekretoriato vadovė, trys patarėjai ir viena padėjėja.

Joje jau dirba teisininkas Egidijus Rumbutis, anksčiau patarinėjęs ne vienam Seimo pirmininkui. V. Pranckiečio komandoje pradėjo dirbti buvusios Seimo vadovės Loretos Graužinienės patarėja Justina Jurevičiūtė ir eksparlamentarė, chemikės išsilavinimą turinti Laima Mogenienė.

Į Seimą ji buvo išrinkta 2004 metais kaip Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos narė. Ši partija yra dabartinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmtakė.

„Vakar (antradienį – BNS) su jais jau pasirašėme dokumentus“, – sakė parlamento pirmininkas.

Jis teigė, kad užsienio politikos klausimais jam toliau patarinės Užsienio reikalų ministerijos deleguotas ambasadorius Kęstutis Kudzmanas. Jis konsultavo ir L. Graužinienę.

V. Pranckietis sakė ieškąs viešųjų ryšių specialisto, patarėjo vidaus politikos klausimais.

Seimo pirmininkas pabrėžė, kad jo patarėjai ir padėjėjai turės dirbti kaip komanda.

„Pasakiau visiems, kad turite atrasti savo pareigą ir pareigas tame kabinete. Pareigos neprasidės vienoje vietoje ir nepasibaigs kitoje vietoje, tiesiog turite dengti vienas kitą, kad darbas būtų atliktas“, – sakė V. Pranckietis.

Seimo pirmininku jis išrinktas pirmadienį.