66-erių buvęs premjeras Donaldas Tuskas, grįžęs iš posto Briuselyje, nėrė atgal į Lenkijos politiką kaip centristinės Piliečių platformos vadovas.

Pirmininkaujant Europos Vadovų Tarybai (EVT) iki 2019 metų jam teko tvarkytis su migracijos ir Graikijos ekonomikos krizėmis bei kietomis „Brexit“ derybomis.

Nuo nulio išmokęs angliškai dėl šių pareigų jis užsitarnavo tiesmukai kalbančio politiko, turinčio polinkį kalbėti spalvingomis frazėmis, reputaciją.

Jungtinei Karalystei traukiantis iš ES, jis perspėjo, kad „nebus kiekvienam ant stalo pyrago, bus tik druska su actu“.

Iki praėjusių metų jis buvo lyderiaujančios Europos politinės grupės, centro-dešinės Europos liaudies partijos vadovas.

Būdamas aktyvus socialiniuose tinkluose, D. Tuskas dažnai nusitaiko į savo pagrindinį varžovą, Jaroslawo Kaczynskio (Jaroslavo Kačinskio) dešinės pakraipos valdančiąją partiją „Teisė ir teisingumas“ (PiS).

Jis smarkiai kritikavo J. Kaczynskį ir ministrą pirmininką Mateuszą Morawieckį (Mateušą Moravieckį) dėl dviženklės infliacijos, abortus reguliuojančių įstatymų sugriežtinimo ir skandalo dėl sukčiavimo vizomis.

Šį mėnesį D. Tuskas surinko šimtus tūkstančių vyriausybei oponuojančių žmonių į gatves ir jo šalininkai tvirtina, kad tai buvo didžiausios kada nors vykusios demonstracijos Lenkijos sostinėje Varšuvoje.

Priešiškumas

D. Tuskas ir J. Kaczynskis yra aršūs priešininkai

PiS lyderis tvirtina, kad D. Tuskas yra „moraliai atsakingas“ dėl jo brolio Lecho, tuo metu ėjusio prezidento pareigas, žūties per aviakatastrofą Rusijoje 2010 metais.

D. Tuskas buvo Lenkijos ministras pirmininkas tuo metu, kai per katastrofą žuvo didžioji dalis Lenkijos politinio elito, vykusio į Smolenską paminėti Katynės žudynių metinių.

Lenkijos ir Rusijos tyrėjai nustatė, kad dėl nelaimės buvo kalta piloto klaida, prastos oro sąlygos ir bloga oro eismo kontrolė.

Tačiau konservatoriai apkaltino D. Tusko vyriausybę aplaidumu ruošiantis prezidento vizitui į Rusiją ir tyrimo trūkumais.

Rusijai pradėjus invaziją Ukrainoje, PiS kritikavo D. Tuską dėl jo premjeravimo metu pasirašytų dujų importo iš Rusijos sutarčių

PiS tada įkūrė komitetą, kurio skelbiamas tikslas buvo tirti Lenkijos piliečius, pasidavusius Rusijos įtakai.

Kritikai sakė, kad tokio komiteto, įsteigto prieš pat parlamento rinkimus, veikla bus nutaikyta į D. Tuską, o pastarojo partija tokį sprendimą vadino „Tusko įstatymu“.

Konservatoriai taip pat kaltino Piliečių platformos lyderį dėl nepakankamai kietos pozicijos Vokietijos atžvilgiu, o J. Kaczynskis netgi teigė, jog Berlynas norėjo kištis į rinkimų kampaniją ir įbrukti D. Tuską į premjerus.

Kaminų dažytojas

D. Tusko kaip kovotojo šaknys glūdi Gdanske, mieste netoli Baltijos jūros.

„Kai buvau jaunas, buvau tipinis chuliganas. (...) Mes vaikščiojome gatvėmis ieškodami, su kuo pasimušti (po futbolo rungtynių)“, – politikas yra sakęs „The Financial Times“.Don

Jis vis dar yra pakvaišęs dėl futbolo, pavyzdžiui, sugeba iš atminties pasakyti prieš dešimtmečius vykusių rungtynių rezultatus.

Vėliau Gdanskas tapo „Solidarumo“ judėjimo lopšiu, ir būtent čia D. Tuskas užsirekomendavo kaip Šaltojo karo karys.

Būdamas profesinių sąjungų nariu, žurnalistu ir istoriku, jis taip pat valdė kuklų pramoninio dažymo verslą komunizmo laikais, kai šalyje buvo toleruojamas tik smulkusis verslas.

„Apie rinkos ekonomiką jis sužinojo dažydamas įvairiausius kaminus ir tiltus“, – naujienų agentūrai AFP sakė ilgametis D. Tusko draugas Jerzy Borowczakas (Jeržis Borovčakas).

Komunistiniam režimui žlugus, D. Tuskas su bendražygiais įkūrė liberalią partiją, pasisakė už greitą privatizaciją. Piliečių platformą jis įsteigė 2021 metais.

Premjeru D. Tuskas tapo 2007 metais, šiose pareigose dirbo septynerius metus, o po to penkerius metus vadovavo Europos Va

Pernai Kremlius paskelbė aneksavęs šias Ukrainos rytines ir pietines teritorijas, nors karine prasme jas kontroliuoja tik iš dalies. Maskvos surengtus rinkimus jose Ukraina ir jos sąjungininkai vadina apgaule ir tarptautinės teisės pažeidimu.

Maskva ir jos paskirti pareigūnai paskelbė, kad daugiau kaip 70 proc. rinkėjų šiose teritorijose parėmė „Vieningąją Rusiją“. Tokius duomenis cituoja Rusijos valstybinės naujienų agentūros.

Vietos rinkimai vyko ir visoje Rusijoje, kur kitais metais numatomi prezidento rinkimai, turintys V. Putino valdymą pratęsti iki mažiausiai 2030-ųjų.

Daugumoje Rusijos regionų ir okupuotuose Ukrainos regionuose rinkimų apylinkės duris oficialiai atvėrė penktadienį. Balsavimas ten truko tris dienas ir baigėsi sekmadienį. Kituose regionuose rinkėjai galėjo balsuoti tik sekmadienį.

Tačiau okupacinė valdžia Donecke ir Zaporižioje jau nuo rugpjūčio pabaigos vykdė išankstinį balsavimą, o Chersone ir Luhanske jis prasidėjo keliomis dienomis vėliau.

Zaporižios srityje vieną rinkimų apylinkę atakavo ukrainiečių dronas, teigė Rusija. Donecko srityje, kurią Rusijos remiami separatistai iš dalies kontroliuoja nuo 2014 metų, Kremliaus primesta valdžia paskelbė, kad per ukrainiečių vykdytą apšaudymą buvo sužeista rinkimų pareigūnų.

Visi nerimauja dėl vienos problemos – karo. Jokių kitų rūpesčių neturime.

Balsavimas taip pat vyko Krymo pusiasalyje, kurį Kremlius neteisėtai aneksavo 2014 metais.

Ukrainos saugumo tarnybos paskelbė sudariusios kolaborantų, padėjusių organizuoti balsavimą, sąrašą ir pažadėjo atpildą.

„Norime ramiai gyventi“

Rostove prie Dono, pietvakariniame mieste, esančiame netoli Ukrainos sienos, du balsavusieji asmenys naujienų agentūrai AFP teigė, kad Maskvos invazija į Ukrainą jiems kelia itin didelį nerimą.

„Mes tiesiog norime ramiai gyventi su savo vaikais“, – sakė 40-metė Nina Antonova.

„Visi nerimauja dėl vienos problemos – karo. Jokių kitų rūpesčių neturime“, – sakė 84 metų pensininkas Anatolijus, nenorėjęs nurodyti savo pavardės.

Maskvoje, kurioje taip pat vyko rinkimai į merus, kampanijos plakatų nebuvo daug.

Vienas aukšto rango rinkimų pareigūnas nurodė, kad Maskvos meras Sergejus Sobianinas buvo perrinktas į šį postą.

S. Sobianinas buvo paskirtas meru 2010 metais ir nuo to laiko du kartus laimėjo rinkimus: 2013-aisiais, nors jam iššūkį tąkart metė dabar įkalintas opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, ir 2018-aisiais.

Šiuo metu A. Navalnas atlieka devynerių metų įkalinimo bausmę, paskirtą dėl kaltinimų sukčiavimu ir teismo negerbimu, kuriuos vadina suklastotais ir bausme už jo darbą demaskuojant pareigūnų korupciją bei organizuojant protestus prieš Kremlių.

Mero rinkimuose S. Sobianinas nugalėjo mažai žinomą naujai įkurtos „Naujų žmonių“ partijos kandidatą.

Prieš balsavimą Maskvos gyventojai teigiamai atsiliepė apie mero vykdomą miesto modernizavimą.

„Maskva žydi prieš mūsų akis“, – AFP pareiškė 21 metų studentas Ruchinas Alijevas.

Muzikantas Kirilas Lobanovas nurodė, kad savo kadencijos metu S. Sobianinas dirbo itin gerai, ypač po to, kai praėjusių metų vasarį prasidėjo karas Ukrainoje.

S. Sobianinas sumenkino vis dažnėjančias Ukrainos dronų atakas prieš Maskvą. Pastarosiomis savaitėmis virš Maskvos finansinio rajono buvo atremtos kelios dronų atakos, kurios padarė nedidelę žalą daugiaaukščių pastatų fasadams. Gegužę dronai buvo numušti netoli Kremliaus.

Aukštas pavojaus lygis

Su Ukraina besiribojančiuose regionuose, kuriuose pastaruoju metu dažnai įvykdomi išpuoliai, rinkimų metu imtasi papildomų saugumo priemonių.

Rinkimų komisijos vadovė Ella Pamfilova (Ela Pamfilova) pranešė, kad balsavimas Belgorodo srities Šebekino rajone atidėtas dėl sustiprinto pavojaus režimo.

Anot stebėtojų, įnirtinga kova dėl posto vyko Sibiro Chakasijoje, kur gubernatorius Valentinas Konovalovas siekia būti perrinktas.

2018 metais 35-erių V. Konovalovas nugalėjo Kremliaus remiamą kandidatą po to, kai šiame retai apgyvendintame kalnų regione kilo retų protestų banga.

Šių metų kampanijoje jis iš pradžių susidūrė su Maskvos remiamu kandidatu Sergejumi Sokolu, kuris prisistato kaip asmuo, kovojęs Ukrainoje ir buvęs už tai apdovanotas Kremliaus.

Paskutinę minutę S. Sokolas atsisakė dalyvauti rinkimuose, motyvuodamas sveikatos priežastimis.

V. Konovalovas yra vienas iš nedaugelio Kremliaus neremiamų regiono vadovų, kurie ir toliau eina savo pareigas.

Laimėjimą 211 balsų prieš 148 B. Johnsonas pavadino „įtikinamu rezultatu“.

„Kaip vyriausybė galime judėti pirmyn ir sutelkti dėmesį į tikrai svarbius dalykus“, – sakė jis žurnalistams.

Balsavimas vyko praėjus kiek daugiau nei dvejiems metams po to, kai B. Johnsonas iškovojo triuškinančią pergalę visuotiniuose rinkimuose.

Tačiau B. Johnsonui sunkiai sekasi užversti daugelį mėnesių nerimstančių etikos skandalų, ypač dėl COVID-19 karantino taisykles pažeidusių vakarėlių Dauningo gatvėje, puslapį.

Kaip vyriausybė galime judėti pirmyn ir sutelkti dėmesį į tikrai svarbius dalykus.

Be kita ko, jis tapo pirmuoju britų premjeru, kuriam buvo skirta bauda už tai, kad pažeidė įstatymą vadovaudamas vyriausybei.

57-erių B. Johnsonui buvo reikalingi 180 iš 359 konservatorių parlamentarų balsų, kad jis liktų vadovauti partijai.

Pralaimėjimas būtų reiškęs, kad jis turi trauktis iš partijos lyderio ir premjero postų. B. Johnsono nesėkmės atveju būtų rengiami naujo partijos lyderio rinkimai, kuriuose jis nebegalėtų kandidatuoti.

Dabar tikriausiai bus spėliojama, ar B. Johnsonui pavyks išlikti valdžioje praradus daugelio savo bendrapartiečių parlamento narių pasitikėjimą ir ar atsistatydins kurie nors vyresnieji ministrai.

B. Johnsono pirmtakės Margaret Thatcher (Margaret Tečer) ir Theresa May (Tereza Mei) galiausiai atsistatydino, nors nežymia persvara ir buvo laimėjusios balsavimus dėl pasitikėjimo Konservatorių partijoje. Jos pasitraukė nusprendusios, kad jų premjeravimas buvo nepataisomai pakirstas.

„Konservatorių vyriausybė dabar mano, kad įstatymo pažeidimas netrukdo kurti įstatymą“, – sakė pagrindinės opozicinės Leiboristų partijos lyderis Keiras Starmeris (Kiras Starmeris).

„Konservatorių partija dabar mano, kad britų visuomenė neturi teisės tikėtis sąžiningų politikų“, – pridūrė jis.

„Borisai, vakarėlis baigėsi“

Antradienį balsavimo tema dominavo britų dienraščių pirmuosiuose puslapiuose.

Laikraštis „The Times“ apibūdino B. Johnsoną kaip „sužeistą nugalėtoją“ ir pabrėžė, kad premjeras laimėjo mažesne persvara nei jo pirmtakė Th. May, kuri pasitraukė praėjus keliems mėnesiams po balsavimo.

Dienraščio „The Daily Telegraph“ antraštė skelbė: „Tuščia pergalė skaldo torius“, o straipsnyje buvo rašoma, kad B. Johnsonas „laikosi įsikibęs valdžios“.

Verslo leidinys „Financial Times“ pažymėjo, kad B. Johnsonas iškovojo pergalę nedidele balsų persvara, ir tai „smarkiai pakenkė jo pozicijoms ir atskleidė susiskaldymo bei priešiškumo mastą jo partijoje“.

„Premjeras po pažeminimo per balsavimą išlaikė valdžią“, – rašė „The Guardian“, o laikraštis „Daily Mirror“, padėjęs iškelti į viešumą faktus apie COVID-19 karantino taisykles pažeidusius vakarėlius Dauningo gatvėje, tiesiog konstatavo: „Borisai, vakarėlis baigėsi“.

„Daily Mail“ buvo vienas iš nedaugelio premjerą palaikančių laikraščių. Jo antraštė skelbė: „Borisas žada: „Aš toliau nuosekliai dirbsiu.“

B. Johnsonas tvirtai laikėsi pozicijos, jog neturėtų atsistatydinti dėl vadinamojo vakarėlių skandalo.

Anksčiau jam teko ginti savo politiką dėl „Brexito“, kovos su COVID-19 pandemija ir tvirtą šalies paramą Rusijos užpultai Ukrainai.

„Dabar ne metas tuščiai ir visiškai nepamatuotai vidaus politinei dramai ir mėnesių mėnesius trunkančiam Jungtinės Karalystės neryžtingumui“, – sakė premjeras torių parlamentarams. Jį citavo aukšto rango šaltinis partijoje.

„Mes ir anksčiau esame išgyvenę permainingus laikus, ir aš galiu atkurti pasitikėjimą“, – kalbėjo B. Johnsonas ir pridūrė: „Geriausia dar laukia priešakyje“.

Premjerą palaikantys partijos kolegos reiškė savo paramą pritarimo šūksniais ir kumščiais belsdami stalus.

Pasak šaltinio, B. Johnsonas sakė, kad gali būti mažinami mokesčiai, Britanijai grumiantis su didžiausia per daugelį dešimtmečių infliacijos krize.

Tačiau torių susiskaldymo mastą atskleidė piktas B. Johnsono kovos su korupcija stratego Johno Penrose'o (Džono Penrouzo) atsistatydinimo laiškas ir dar vienas ilgamečio sąjungininko Jesse Normano (Džesio Normano) protesto laiškas.

J. Normanas rašė, kad premjero paneigimai dėl vakarėlių Dauningo gatvėje buvo „groteskiški“, ir perspėjo, kad toriai gali pralaimėti kitus visuotinius rinkimus, numatytus 2024 metais.

Buvęs kabineto narys Jeremy Huntas (Džeremis Hantas), 2019 metais pralaimėjęs B. Johnsonui kovoje dėl partijos lyderio posto, anksčiau patvirtino, kad pirmadienį balsuos prieš jį.

„Konservatorių parlamentarai giliai širdyje žino, kad neužtikriname Britanijos žmonėms tokio vadovavimo, kokio jie nusipelno“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė J. Huntas, kuris vėl būtų kandidatavęs į partijos lyderio postą, jei B. Johnsonas būtų pralaimėjęs balsavimą.

Nepritarimo šūksniai per jubiliejaus iškilmes

Po prasto pasirodymo gegužę vykusiuose vietos valdžios rinkimuose Konservatorių partijai prognozuojama nesėkmė ir vėliau šį mėnesį vyksiančiuose dvejuose papildomuose rinkimus pietvakarių ir šiaurės Anglijoje. Viena iš šių vietų tradiciškai priklausė toriams.

Nemažai torių įstatymų leidėjų baiminasi, kad gali kilti pavojus jų pačių vietoms, jei B. Johnsonas ves partiją į kitus visuotinius rinkimus.

Per sociologinių tyrimų agentūros „Opinium“ pirmadienį surengtą apklausą, kurioje dalyvavo 2 032 žmonės, 59 proc. respondentų nurodė, kad toriai turėtų pašalinti B. Johnsoną iš lyderio posto.

Per sociologinių tyrimų agentūros „YouGov“ surengtą Konservatorių partijos narių apklausą 42 proc. respondentų pasisakė už tai, kad torių parlamentarai nušalintų premjerą.

Penktadienį prieš nacionalines padėkos pamaldas, skirtas karalienės Elizabeth II (Elzbietos II) platininio valdymo jubiliejui, prie Londono Šv. Pauliaus katedros susirinkusi patriotiškai nusiteikusi minia pasitiko B. Johnsoną garsiais nepritarimo šūksniais.

Teigiama, kad anksčiau svyravusiems toriams toks nemalonus reginys per nacionalinę televiziją tapo lūžio tašku. Kai kurie jų sakė, kad sąmoningai susilaikė nuo kritikos B. Johnsonui, kol baigsis valdymo jubiliejaus iškilmės.

Tačiau kabineto narys Jacobas Reesas-Moggas (Džeikobas Risas-Mogas) nesureikšmino nepritarimo šūksnių premjerui, pavadinęs juos „nedideliu triukšmu“.

„Fidesz“ laimėjo daug didesne persvara, nei prognozavo apklausos prieš rinkimus, kurių kampaniją temdė karas kaimyninėje Ukrainoje.

Kreipdamasis į džiaugsmingai nusiteikusius savo šalininkus, skandavusius jo vardą, V. Orbanas pareiškė: „Laimėjome didžią pergalę – tokią didelę, kad galbūt matytumėt ją iš Mėnulio ir jau tikrai – iš Briuselio.“

V. Orbano administracija ne karta buvo įsitraukusi į konfliktus su Europos Sąjunga, be kita ko, dėl žiniasklaidos ir teismų laisvės varžymo, taip pat priemonių prieš LGBTQ bendruomenę. Pastaroji tema taip pat buvo opus klausimas per sekmadienio balsavimą.

58 metų premjeras jau anksčiau buvo ilgiausiai dirbantis vyriausybės vadovas Europos Sąjungoje. Per rinkimus jam iššūkį metė šešios susivienijusios opozicijos partijos, siekusios panaikinti „neliberaliąją“ revoliuciją, kurios V. Orbano „Fidesz“ siekė pastaruosius dvylika nepertraukiamo valdymo metų.

Tačiau nacionalinės rinkimų tarybos paskelbti duomenys, gauti suskaičiavus 94 proc. balsų, rodo, kad „Fidesz“ surinko 53 proc. balsų, o opozicijos koalicija – 35 procentus. Šie rezultatai reiškia, kad valdančioji partija išsaugos dviejų trečdalių daugumą parlamente.

Opozicijos sąrašo viršuje įrašytas konservatyvių pažiūrų 49 metų Peteris Marki-Zay (Pėteris Markis-Zajus) sekmadienį vakare kreipėsi į šalininkus ir pripažino pralaimėjimą.

„Neslėpsiu savo liūdesio ir nusivylimo“, – sakė jis, kaltindamas „Fidesz“ surengus „neapykantos ir melo kampaniją“.

Politikas pridūrė, kad opozicija padarė „viską, kas žmogiškai įmanoma“, tačiau ši rinkimų kampanija buvo „nelygi kova“, turint galvoje, kad jis ir kiti opozicijos atstovai buvo praktiškai nematomi valstybinėje žiniasklaidoje.

Parlamento narys Martonas Gyongyosi (Martonas Diondiošis) iš kraštutinės dešiniosios partijos „Jobbik“, kuri yra opozicijos koalicijos narė, sakė tinklalapiui 444.hu, kad sekmadienį buvo užfiksuota rinkimų pažeidimų.

„Į tai turi būti atsižvelgta kalbant, kaip galima laikytis rinkimų rezultatų“, – pridūrė jis.

V. Orbanas šiuos skundus atmetė ir teigė, kad balsavimas vyko sąžiningai.

Pirmąkart rinkimus Vengrijoje stebėjo daugiau kaip 200 tarptautinių stebėtojų, taip pat tūkstančiai vietos savanorių iš abiejų stovyklų.

Rinkėjų aktyvumas buvo 68,69 proc. ir beveik atitiko rekordinį dalyvavimą per ankstesnius nacionalinius rinkimus 2018 metais.

Į parlamentą taip pat pirmąkart pateks ultradešinioji partija „Mi Hazank“, pasirodžiusi geriau nei tikėtasi ir peržengusi 5 proc. balsų slenkstį.

„Sugriovė šalį“

Budapešto gyventoja 56 metų Agnes Kunyik (Agnes Kunik) naujienų agentūrai AFP sakė, kad per rinkimus balsavo už opoziciją.

„Jei sugriovė mūsų šalį, sunaikino ją“, – emocingai kalbėjo moteris, turėdama galvoje valdančiuosius.

Tačiau 55 metų Ildiko Horvath (Ildikė Horvat), atėjusi švęsti V. Orbano pergalės, naujienų agentūrai AFP sakė, kad vadovaujant „Fidesz“ „Vengrija iš tiesų juda pirmyn“.

„Tikrai svarbiais klausimais, tokiais kaip karas (Ukrainoje) ir migrantai, jis visada sprendžia taip, kaip nori dauguma“, – sakė ji.

Vasario 24 dieną Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą smarkiai aptemdė rinkimų kampaniją.

Diplomatiškai V. Orbanas pritarė ES paramai Kyjivui, nors jį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu seniai sieja draugiški ryšiai.

Tačiau namuose premjeras naudoja neutralią ar netgi antiukrainietišką retoriką ir neleidžia per šalies teritoriją gabenti ginklus Ukrainai.

Jis vaizduoja save stabilumo gynėju ir kaltina opoziciją „karo kurstymu“.  

„Dar niekada neturėjome tiek daug priešininkų“, – savo pergalės kaboje sakė V. Orbanas, paminėdamas „Briuselio biurokratus,.. vyraujančią tarptautinę žiniasklaidą ir, galiausiai, Ukrainos prezidentą“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kritikavo V. Orbaną už jo vengimą užimti griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu.

Prancūzijos ir Italijos kraštutinių dešiniųjų lyderiai Marine Le Pen (Marin Le Pen) ir Matteo Salvini (Matėjas Salvinis) sekmadienį vieni pirmųjų pasveikino V. Orbaną su pergale.

M. Le Pen, pati viešosios nuomonės apklausose mažinanti atsilikimą nuo prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) prieš ateinantį sekmadienį vyksiantį pirmąjį Prancūzijos prezidento rinkimų turą, socialiniuose tinkluose paskelbė nuotrauką, kurioje ji matoma spaudžianti ranką V. Orbanui. Prie nuotraukos ji parašė: „Kai tauta balsuoja, tauta laimi.“

Sekmadienį vengrai taip pat balsavo referendume, turėjusiame parodyti visuomenės paramą „Fidesz“ prastumtam „vaikų apsaugos“ įstatymui, draudžiančiam rodyti nepilnamečiams bet kokią medžiagą LGBTQ tema.  

Budapešto gyventoja 25 metų Regina, nenorėjusi skelbti savo pavardės, naujienų agentūrai AFP sakė sugadinusi šio „iškreipto“ referendumo balsalapį, nes šiame plebiscite, anot jos, LGBTQ vengrai vaizduojami kaip „priešai“.

Daliniai rezultatai rodo, kad referendumas neįvyko, nes nebuvo atiduota pakankamai galiojančių balsų.

Dominuojantis rinkimų kampanijos klausimas buvo šaliai itin svarbios naftos pramonės ateitis.

Kairysis sparnas nuvertė konservatorių premjerės Ernos Solberg (Ernos Sulberg) nuo 2013 metų vadovaujamą centro dešinės koaliciją.

„Mes laukėme, mes tikėjomės ir labai sunkiai dirbome, o dabar pagaliau galime pasakyti: mums pavyko!“ – E. Solberg pripažinus pralaimėjimą džiūgaujantiems šalininkams pareiškė J. G. Store, tikriausiai tapsiantis kitu Norvegijos premjeru.

Penkios kairiojo sparno opozicinės partijos turėtų gauti 100 iš 169 vietų parlamente.

Mes laukėme, mes tikėjomės ir labai sunkiai dirbome, o dabar pagaliau galime pasakyti: mums pavyko!

Preliminarūs rezultatai, paskelbti suskaičiavus 95 proc. balsų, rodo, kad Darbo partija turėtų užsitikrinti absoliučią daugumą kartu su savo tikėtinais sąjungininkais – Centro partija ir Socialistinės kairės partija.

Taigi, Darbo partijai nebereikia nuogąstauti, kad teks kliautis kitų dviejų opozicinių jėgų – žaliųjų ir komunistinės Raudonosios partijos – parama.

„Norvegija pasiuntė aiškų signalą: rinkimai rodo, kad Norvegijos žmonės nori teisingesnės visuomenės“, – pareiškė 61 metų milijonierius J. G. Store, prieš rinkimus agitavęs prieš socialinę nelygybę.

Kairiųjų triumfas

Kairiųjų pergalė reiškia, kad penkias Šiaurės regiono šalis – socialdemokratijos bastioną – netrukus valdys kairiojo sparno vyriausybės.

„Konservatorių vyriausybės darbas šiam kartui baigtas“, – pripažindama pralaimėjimą šalininkams pasakė E. Solberg.

„Noriu pasveikinti Jonas Gahrą Store, dabar, regis, turintį aiškią daugumą vyriausybei pakeisti“, – pridūrė 60 metų premjerė, pastaruosius aštuonerius metus vadovavusi šaliai per daugelį krizių, nuo padidėjusių migracijos srautų ir smunkančių naftos kainų iki koronaviruso pandemijos.

Žalieji skelbė, kad kairiųjų vyriausybę rems tik tuo atveju, jeigu ji pasižadės nedelsiant nutraukti naftos žvalgybą Norvegijoje. Šį ultimatumą J. G. Store atmetė.

Darbo partijos lyderis, kaip ir konservatoriai, ragino palaipsniui atsisakyti nafta grindžiamos ekonomikos.

Sudėtingos derybos

Rugpjūtį paskelbta Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaita, laikoma perspėjimu visai žmonijai, iškėlė klimato kaitos klausimą į pirmą vietą rinkimų kampanijos darbotvarkėje ir privertė Norvegiją susimąstyti dėl ją nepaprastai praturtinusios naftos industrijos ateities.

Ataskaita suteikė postūmį jėgoms, siekiančioms atsisakyti naftos – ir kairiosioms, ir, mažesniu mastu, dešiniosioms.

Naftos sektorius nulemia 14 proc. Norvegijos bendrojo vidaus produkto, taip pat 40 proc. šalies eksporto ir 160 tūkst. tiesioginių darbo vietų.

Be to, ši pelninga pramonė padėjo 5,4 mln. gyventojų turinčiai Šiaurės valstybei sukaupti didžiausią pasaulyje valstybės turto fondą; jo vertė šiandien siekia beveik 12 trln. kronų (kone 1,2 trln. eurų).

J. G. Store, dirbęs 2005–2013 metais ekspremjero Jenso Stoltenbergo ministrų kabinetuose, dabar turėtų pradėti derybas su Centro partija, visų pirma ginančia savo rinkėjų kaimiškosiose vietovėse interesus, ir su Socialistinės kairės partija, aktyviai raginančia spręsti aplinkosaugos klausimus.

Šios trys partijos, kurios anksčiau drauge yra valdžiusios J. Stoltenbergo koalicijose, dažnai laikosi skirtingų pozicijų, ypač dėl naftos industrijos atsisakymo tempų.

Centristai taip pat yra sakę, kad nesudarys koalicijos su Socialistinės kairės partija.

Konservatyvus G. Lasso pasiskelbė išrinktuoju Ekvadoro prezidentu po to, kai jo varžovas socialistas Andresas Arauzas (Andresas Arausas) pripažino pralaimėjimą sekmadienio rinkimuose.

„Gegužės 24 dieną mes atsakingai prisiimsime iššūkį pakeisti savo šalies likimą ir visam Ekvadorui užtikrinti tas galimybes ir klestėjimą, kurių trokštame visi“, – pareiškė politikoje patyręs G. Lasso, anksčiau dukart dalyvavęs prezidento rinkimuose ir užėmęs antrąją vietą.

Ekonomistas A. Arauzas, kurį rėmė buvęs lyderis Rafaelis Correa (Rafaelis Korėja), kilniai pripažino pralaimėjimą, nors anksčiau skelbėsi laimėtoju, remdamasis balsavusiųjų apklausos rezultatais.

„Sveikinu jį su šiandienos rinkimų triumfu ir parodysiu jam mūsų demokratinius įsitikinimus“, – pareiškė A. Arauzas.

Šalies Rinkimų tarybos rezultatai, paskelbti suskaičiavus 93,14 proc. balsų, rodo, kad už G. Lasso balsavo apie 52,51 proc., o už A. Arauzą – 47,49 proc. rinkėjų.

13,1 mln. gyventojų turinčiame Ekvadore dalyvavimas rinkimuose yra privalomas, o visuomenės apklausos artėjant rinkimams prognozavo nuožmią abiejų kandidatų kovą dėl galimybės užimti populiarumą praradusio prezidento Leníno Moreno (Leníno Moreno) vietą.

Per rinkimų kampaniją šioje Pietų Amerikos šalyje dominavo pandemijos pagilintos ekonominės krizės klausimai.

Mažai žinomas 36 metų ekonomistas A. Arauzas dėl dešimtmetį nuo 2007 iki 2017 metų šaliai vadovavusio R. Correa paramos per pirmąjį balsavimo turą vasarį surinko daugiausiai balsų.

Dauguma ekspertų rinkimus pavadino mūšiu tarp R. Correa šalininkų ir jo priešininkų politiškai labai susiskaldžiusioje šalyje.

R. Correa būtų prisidėjęs prie A. Arauzo dalyvaudamas rinkimuose, jeigu nebūtų nuteistas už korupciją aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme.

Šiuo metu jis gyvena Belgijoje, iš kur kilusi jo žmona, kad išvengtų jam skirtos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau buvęs prezidentas iki šiol išlieka įtakinga figūra Ekvadoro politikoje.

„Nuolatinė įtampa“

Gegužės 24 dieną prezidentavimą perimsiantis G. Lasso nedelsiant susidurs su ekonominės krizės keliamu iššūkiu, kurį dar sunkina 7,8 proc. susitraukęs bendrasis vidaus produktas (BVP) 2020 metais.

Iš viso šalies skolos siekia beveik 64 mlrd. JAV dolerių – 63 proc. BVP – iš kurių užsienio skola sudaro 45 mlrd. JAV dolerių.

Šaliai taip pat smarkiai smogė pandemija. Ekvadoro ligoninės buvo perpildytos, iš viso registruota daugiau nei 340 tūkst. užsikrėtimo COVID-19 atvejų ir 17 tūkst. mirčių.

G. Lasso laukia nelengva ketverių metų kadencija, nes A. Arauzo kairiųjų koalicija yra didžiausia partija parlamente.

„Bus nuolatinė įtampa su vykdomąja valdžia. Nebus beveik jokios galimybės vykdyti šaliai reikalingas reformas“, – sakė Ekvadoro Saleziečių universiteto apžvalgininkas Pablo Romero (Pablas Romeras).