Keliolika metų talentingų darbuotojų atrankose dirbusi moteris tikisi, kad naujojo instituto veikla padės geriau suprasti, iš ko susideda svajonių darbas. Atskleisime paslaptį: nebūtinai vien iš solidaus atlyginimo.
– Esate Laimingo darbo instituto įkūrėja. Papasakokite, nuo ko viskas prasidėjo? Galbūt savo pačios gyvenime ar artimoje aplinkoje tekdavo susidurti su siauru darbdavių požiūriu į darbuotojų komfortą?
– Ilgą laiką dirbau personalo atrankų srityje. Pastebėjau, kad visiems reikia geriausių darbuotojų, tačiau stinga objektyvių priemonių, kuriomis būtų galima išmatuoti darbdavio įvaizdžio patrauklumą ir tik po to kurti darbdavio patrauklumo kampanijas. Ne visi darbdaviai, kurie apie save gražiai pasakoja ir pristato viešoje erdvėje, yra tokie pat gražūs iš vidaus. Labai dažnai pasigesdavau patikimos informacijos, kuria remdamasi drąsiai galėčiau teigti kandidatams, kad jų būsimi bendradarbiai yra patenkinti ir džiaugiasi gerais vadovais, darbo aplinka, randa prasmę darbe ir auga. Pradėjau domėtis darbdavio įvaizdžio tema. Dar studijuodama atlikau išsamią studiją ir parašiau vieną pirmųjų Lietuvoje mokslo darbų šia tema.
– Ar jus pačią visuomet domino psichologija, socialinės, antropologinės temos? Kaip nusprendėte būtent su tuo sieti savo karjerą, kitaip sakant, kodėl darbas šioje srityje daro jus laimingą?
– Psichologija domėjausi nuo mokyklos. Man patiko pažinti žmones, ieškoti bendros kalbos, skatinti susikalbėti. Mano šeima turėjo smulkių verslų, tad nuo mažens žinojau pinigų vertę. Žmonės versle tapo mano tyrinėjimo objektu. Ilgą laiką jaučiausi laiminga, kai darbdaviams pavykdavo surasti geriausią kandidatą ir abi pusės būdavo patenkintos. Dabar laiminga jaučiuosi kurdama priemones, kuriais naudodamiesi darbdaviai ir darbuotojai gali susikalbėti apie laimę darbe.
– Anksčiau tarsi buvo įprasta manyti, kad darbas – vieta, kur ateini atkentėti, kad mėnesio gale pasiimtum atlyginimą. Kaip manote, kokie veiksniai skatina požiūrio į darbovietę kaitą ir nusiteikimą, kad gyvenimo nereikėtų skirstyti į nuobodžias darbo dienas ir laukiamus savaitgalius?
– Drįsčiau teigti, kad ir dabar dar trečdalis darbuotojų Lietuvoje kenčia. Pirmiausia, dėl mažų atlyginimų, antra, dėl prastų vadovų, trečia, dėl didelio krūvio ir streso. Kitaip yra, kai kalbame apie pozicijas, kurios Lietuvoje labai paklausios: informacinių technologijų, pardavimo, inžinerinių sistemų, projektų vadovų, aptarnavimo specialistų. Ten, kur vyksta kova dėl darbuotojų, darbdaviai yra priversti galvoti, kaip užtikrinti, kad kaita būtų mažesnė, kaip pritraukti geriausius talentus.
– Kokios didžiausios darbdavių klaidos, dėl kurių kenčia darbuotojų emocinė būsena? Galbūt dirbtinis konkurencijos skatinimas, itin ryški vadovo lyderystė ir pan. yra vieni iš faktorių, neleidžiančių būti laimingiems darbe?
– Už laimę darbe atsakingos yra abi pusės – tiek darbdavys, tiek pats darbuotojas. Rasti mėgstamą ir laimės teikiantį darbą yra sunkus ir atsakingas uždavinys pačiam darbuotojui. Vesdama interviu dėl darbo klausdavau kandidatų, kas juos daro laimingus darbe. Deja, tik kas dešimtas aiškiai žinodavo, kokio darbo nori, kas patinka, ką moka ir ko nemoka. Kita dalis dažniausiai eina pabandyti. Kalbėdama su darbdaviais, sunkiai sulaukdavau atsakymų, ką dar, be atlygio, kuris ne visuomet yra aukštesnis nei rinkos, gali pasiūlyti jis pats.
– Turbūt nemaža dalis žmonių sutiktų, kad darbe deguto į medų įpilti gali ne tik darbdavys, bet ir problemiški klientai. Kaip reikėtų spręsti šią problemą?
– Klientai – tie patys žmonės, kurie gali būti visokie. Smagu, kai abiejų pusių nuotaika gera. Prasta situacija, kai dieną kažkuris pradėjo išlipęs iš lovos ne ta koja. Klientų aptarnavimo kultūra Lietuvoje po truputį keičiasi į gerąją pusę. Džiugu, kad gausėja apmokymų, kaip dirbti pardavimo ir klientų aptarnavimo darbą. Darbuotojai išmoksta reaguoti ne asmeniškai, pasigilinti į klientų poreikius, skundus ir išaiškinti nemalonias situacijas. Darbdaviai, kurių vyraujantis požiūris, kad geriausia dovana – kliento skundas, ateityje laimės daugiausia.
Už laimę darbe atsakingos abi pusės – tiek darbdavys, tiek pats darbuotojas.
– Ar esate girdėjusi mitų, neteisingų įsitikinimų apie laimę darbe? Galbūt ne visada gerai apmokamos ar prestižinėmis laikomos pareigos yra tos, kurių profesionalai laikytų save laimingiausiais?
– Laimė darbe daugeliui asocijuojasi su džiaugsmu, pakylėta nuotaika. Mokslininkai, tyrinėdami smegenų reakcijas, sutaria, kad euforijos jausmas yra trumpalaikis ir laimė nesitęsia amžinai. Instituto naudojama metodika suteikia galimybes darbuotojams ir darbdaviams suprasti, iš ko susideda laimė darbe, kas juos daro laimingus duotuoju momentu. Galbūt šiandien aktualiausia yra didesnė bazinė alga. Tačiau ar ilgai gali dirbti darbuotojas darbą, kai nesutaria su vadovu arba dėl darbo krūvio griūva sveikata? Pinigai labai svarbūs darbe, tačiau vis daugiau žmonių, rinkdamiesi naują darbą, nori įvertinti ir kitas laimę darbe lemiančias sąlygas.
– Apskritai, ar yra laimingesnių ir mažiau laimingų profesijų?
– Laimingiausia profesija yra ta, kuri atitinka asmeninius ir profesinius sugebėjimus, interesus, vertybes ir nuostatas. Pastebėjau, kad laimingiausi darbuotojai jaučiasi tų darbdavių, kurie aiškiai įvardija organizacijos misiją, tikslus, sudaro sąlygas pasijausti dalimi kažko prasmingesnio. Ir tada nesvarbu, kokia profesija. Kai organizacijoje – tūkstančiai darbuotojų, sunku rasti ir paskleisti darbo prasmę nuo aukščiausio lygio vadovų iki paprastų darbininkų. Lietuvoje – vienetai darbdavių, kurie sugeba, keičiantis rinkos sąlygoms, vėl ir vėl įtikinti savo darbuotojus keisti, užkariauti pasaulį, daryti jį geresnį.
– Pati penkiolika metų dirbote atrankose ieškodama geriausių specialistų. Ar yra tendencija, kad, laikui bėgant, keistųsi savybės darbdavių, kurių ieško darbuotojai, ir atvirkščiai? Kas svarbiausia vienai ir kitai pusei šiandien?
– Gerų darbuotojų, kaip žinome, Lietuvoje trūksta. Darbdaviai priversti ieškoti naujų atrankos būdų, motyvacinių priemonių, geresnių darbo sąlygų. Darbdavio įvaizdis pradedamas taikyti ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Šiandien ryte pakeliui į darbą gatvėje išvydau visą autobusą, apklijuotą reklama, kviečiantį ateiti dirbti ir tobulėti pas tarptautinį darbdavį. Skelbimų portalai mirga gražiausiais darbo skelbimais, o "galvų medžiotojai" saldžiai vilioja patrauklesnėmis sąlygomis. Darbuotojai ieško geresnių sąlygų, tačiau dažnai nusivilia naujais darbais. Kas penktas lojalus darbuotojas grįžtų pas seną darbdavį. Tad šiandien svarbiausia yra suprasti, kas daro laimingus darbe darbuotoją ir darbdavį, kuo naujas darbas bus geresnis. Ar darbuotojas ir darbdavys susikalba ne tik apie atlygį, bet ir kitas darbo vertes.
– Laimės jausmas yra gan subjektyvus dalykas. Galbūt žmogaus gebėjimas būti laimingam (tiek darbe, tiek ir apskritai gyvenime) smarkiai priklauso ir nuo jo požiūrio į gyvenimą? Galbūt asmuo, mokantis vertinti situacijas optimistiškai, turi daugiau šansų jaustis laimingas?
– Pastebėjau, kad darbdaviai ir darbuotojai lengviau susikalba, kai būna pozityviai nusiteikę. Tačiau visuomet atrasime tokių darbo santykių, kurie pagrįsti didele įtampa ir didžiausia laimė yra tos nedidelės pauzės, kai įtampa atslūgsta. Net ir didžiausias pesimistas gali būti laimingiausiu žmogumi, jei demonstruoti negatyvų elgesį jam apsimoka. Pavyzdžiui, nereikia prisiimti atsakomybės, gauni dėmesio iš aplinkinių ir pan. Instituto pagrindinė veikla šiuo metu yra koncentruota į darbdavių tyrimus, kai esamų ir buvusių darbuotojų prašome išreikšti nuomonę, kas juos daro laimingus būtent pas konkretų darbdavį.
– Siekiamybe esate įvardijusi Skandinavijos šalis, kur labai atsižvelgiama tiek į darbuotojų jausmus, tiek reikšminga laimė laikoma ir kitose srityse. Kaip manote, galbūt tam tikri Lietuvos darbdavių požiūrio pokyčiai ir veiksmai galėtų bent iš dalies išspręsti emigracijos problemą?
– Požiūris į darbuotojus Lietuvoje keičiasi, ypač didžiuosiuose miestuose. Paslaugų centruose įkurta dešimtys tūkstančių darbo vietų, kuriose daug dėmesio skiriama tam, kad darbuotojai jaustųsi laimingi. Tie patys skandinavai, kurių investicijos Lietuvoje į verslą didžiausios iš kitų, praktiškai mus moko kitos darbo kultūros. Sudėtingiausia situacija yra regionuose ir tam tikruose sektoriuose, pavyzdžiui, transporto, statybų, gamybos. Čia emigracija didžiąja dalimi yra rinkos ekonomikos padarinys. Darbdavių požiūris gali sušvelninti emigraciją, tačiau problemos neišspręs. Reikalingi kompleksiniai sprendimai.
– Šiandien nemaža dalis žmonių, užuot įsidarbinę kitų vadovaujamoje įmonėje, imasi savo verslų ar laisvos veiklos veiklos. Galbūt toks darbo pobūdis, laimės požiūriu, yra patrauklesnis?
– Laisva veikla yra galinga veiklos forma brandžiai asmenybei, kuri sugeba valdyti žmogiškuosius santykius ir laiką. Darbo pobūdis, kai pats sau esi vadovas, kur nori, ten dirbi, kiek nori, tiek dirbi, labai patrauklus tiems žmonėms, kurie nori išlikti nepriklausomi ir mobilūs. Tačiau dirbti atsakingai ir uždirbti pakankamai, daugeliu atveju yra sunkiau nei dirbant samdomu darbuotoju. Toks darbo pobūdis reikalauja labai gerų laiko ir streso planavimo įgūdžių. Smagu, kai pavyksta jaukiai įsitaisyti su kompiuteriu namie arba kavinėje ir dirbti su nuolatiniais daug mokančiais klientais. Man teko konsultuoti ne vieną žmogų, kurį ištiko laisvai samdomo iš šalies realybė. Nemanau, kad visais atvejais tai teikia daugiau laimės darbe.
– Jūsų atliekamas Darbuotojų laimės indekso tyrimas susideda iš dešimties skirtingų elementų. Papasakokite apie juos daugiau. Ar visi jie laikomi vienodai svarbiais, o galbūt kai kurie yra reikšmingesni?
– Pagrindiniai elementai, sudarantys laimės indeksą darbe, yra: pasitenkinimas vadovais, kolegomis, atlygiu, tobulėjimu, darbo prasme, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, socialine atsakomybe, organizacijos stabilumu, darbo aplinka. Paskutinis, dešimtasis, elementas yra smagumas dirbti. Jis dažniausiai asocijuojasi su laime, tačiau tai yra tik 1/10 viso indekso. Smagumas dirbti apibrėžia linksmybes, gerą nuotaiką ir staigmenas. Pastebėjome, kad tai ypač aktualus kriterijus jaunosios kartos darbuotojams.
– Kas jums pačiai teikia daugiausia laimės?
– Šeima yra didžiausias mano laimės šaltinis. Su vyru auginame dvi mažas dukrytes. Gera kartu su jomis pažinti pasaulį iš naujo, stebėtis, kaip krenta lapai, skraido paukščiai, kokios raidės ir skaičiai. Šalia veiklos šeimoje ir institute, ieškau progų pažaisti sieninį ir paplaukioti baseine. Semiuosi naujausių žinių iš knygų, mokymų internete, tarptautinių konferencijų. Rašau scenarijų filmui.
