Pataisos Vyriausybei teikiamos po to, kai Konstitucinis Teismas birželį paskelbė, kad neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas centruose pusmečiui prieštarauja Konstitucijai.

Jose siūloma numatyti, kad asmeniui pasienio punkte pateikus prašymą suteikti prieglobstį, bus vertinama, ar nėra su prieglobsčio prašytojo amžiumi, sveikatos būkle, šeimine padėtimi susijusių ar kitų individualių aplinkybių, dėl kurių neturėtų būti ribojama prieglobsčio prašytojo teisė laisvai judėti Lietuvoje.

„Nustačius šias aplinkybes, prieglobsčio prašytojai bus apgyvendinami neribojant jų judėjimo laisvės“, – teigiama ministerijos pranešime.

Pataisose numatyta, jog tais atvejais, jeigu minėtos aplinkybės nebus nustatomos, prieglobsčio prašytojas, pateikęs prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar netrukus po neteisėto Lietuvos valstybės sienos kirtimo, būtų laikinai apgyvendintas tam skirtose vietose nesuteikiant teisės laisvai judėti.

Nustačius šias aplinkybes, prieglobsčio prašytojai bus apgyvendinami neribojant jų judėjimo laisvės.

Įstatymo pataisomis trumpinamas maksimalus pasienio procedūros laikotarpis – vietoj šešių mėnesių siūloma nustatyti penkių mėnesių laikotarpį, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisėkūros pasiūlymus.

Nelydimam nepilnamečiui prieglobsčio prašytojui, kai yra pagrįstų abejonių dėl užsieniečio nurodyto amžiaus, ribojimas galės būti taikomas iki kol bus nustatytas amžius, bet ne ilgiau kaip 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos.

Įstatymo projekte įtvirtinta apgyvendinimo sprendimo apskundimo tvarka: jis galės būti skundžiamas per 14 dienų apylinkės teismui.

Pasak ministerijos, įstatymo projekte aiškiai nustatoma apgyvendinimo sprendimą priimanti institucija: dėl prieglobsčio prašytojų sprendimą priims Migracijos departamentas, dėl neteisėtų migrantų – Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Taip pat Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad teismai gali skirti švelnesnę nei šiuo metu nustatyta alternatyvią sulaikymui priemonę –  apgyvendinti užsienietį VSAT, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Toks leidimas laikinai išvykti būtų išduodamas, jeigu valdoma pasišalinimo rizika.

Įstatymo pataisas parengusioje darbo grupėje dirbo atstovai iš Vidaus reikalų, Teisingumo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Migracijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos. Grupei vadovavo vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Siūlomas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas svarstys Vyriausybė.

Konstitucinio Teismo vertinimu, visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, kai toks apgyvendinimas gali trukti iki šešių mėnesių, prieštarauja Konstitucijai.

Pasak KT nutarimo, Seimas turėjo teisę nustatyti tam tikrus ribojimus neteisėtiems migrantams, bet konstatavo, kad taikant juos visiems prieglobsčio prašytojams nebuvo sudaryta galimybių individualiai vertinti kiekvieno migranto situaciją ir jo keliamą grėsmę valstybės ir visuomenės interesams.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą iki pradedant neteisėtus migrantus apgręžti pasienyje neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.

Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista apie 20,8 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.

Strategijoje numatyta modernizuoti svarbiausias šalies magistrales, iš esmės pagerinti kelių ir daugiau nei 70-ies tiltų būklę, tęsti žvyrkelių asfaltavimą šalies regionuose (apie 1900 km), plėtoti dviračių takų infrastruktūrą, skubiai sutvarkyti daugiau kaip 1700 pėsčiųjų perėjų, sakoma pranešime.

Lietuvos valstybinės reikšmės kelių strategiją susisiekimo ministras Marius Skuodis penktadienį pristato ministerijos surengtoje savivaldybių konferencijoje Vilniuje.

„Lietuvos kelių būklė iš tiesų netenkina, 38 proc. visų valstybinės reikšmės kelių neatitinka keliamų kokybės kriterijų, todėl jau artimiausiu laikotarpiu laukia ne tik dideli strateginiai kelių projektai, bet ir nuolatiniai kelių remonto darbai kelių būklei stabilizuoti ir gerinti. Sėkmingai kelių priežiūrai ir plėtrai būtinas ilgalaikis planavimas – aiškūs prioritetai, svarbiausios kryptys, strateginiai projektai artimiausiam beveik penkiolika metų laikotarpiui leis geriau planuoti darbus, efektyviau ir skaidriau panaudoti infrastruktūrai reikalingas lėšas. Kartu tai bus žinia gyventojams, valstybės institucijoms, savivaldybėms ir verslo atstovams, planuojantiems savo veiklą ir investicijas“, – sako susisiekimo ministras M. Skuodis.

Numatoma modernizuoti transeuropiniam transporto tinklui TEN-T priklausančias magistrales „Via Baltica“ ir A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, rekonstruoti prastos būklės arba eismo intensyvumo neatitinkančius magistralinius kelius A14 Vilnius–Utena, A9 Panevėžys–Šiauliai, Vilnius–Trakai bei krašto kelią Nr. 130 Vilnius–Prienai–Alytus.

Didelę dalį darbų šiuose keliuose numatoma nuveikti jau iki 2024 m. pabaigos. Per šį laikotarpį, numatytus darbus paankstinant dvejais metais, planuojama rekonstruoti daugiau kaip 40 km ilgio „Via Balticos“ ruožą nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos sienos (nuo 56,83 iki 97,06 km), kelią išplatinant iki keturių eismo juostų. Intensyvūs darbai vyks betoninės dangos kelyje A14 Vilnius–Utena – šį kelią numatoma sutvarkyti iki 2025 m. pabaigos, šio kelio ruožą iki Molėtų – iki 2024 m. pabaigos. 2024–2026 m. planuojama rekonstruoti kelio Nr. 130 Vilnius–Prienai–Alytus ruožą tarp Garliavos ir Prienų. Magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ties Kauno miestu numatoma iki 2025 m. baigti rekonstruoti 4 tiltus.

Siekiant stabilizuoti ir iš esmės pagerinti šalies kelių būklę, daug dėmesio bus skiriama keliams su nusidėvėjusia ar per siaura danga, tiltų ir viadukų tvarkymui. Tyrimai parodė, kad šiuo metu net 38 proc. valstybinės reikšmės kelių netenkina dangos būklės indekso – norima, kad iki 2024 m. tokių kelių dalis nesiektų 33 proc., iki 2035 m. – 12 proc. Valstybinės reikšmės kelių tinkle yra 73 prastos būklės tiltai ir viadukai, beveik 200 km krašto kelių dangos plotis yra mažesnis nei 5 m ir neatitinka kelio kategorijos – visus šiuos kelius ir tiltus planuojama sutvarkyti iki 2035 m. Jau iki 2024 m. numatoma sutvarkyti apie 50 tiltų ir viadukų ir praplatinti apie 45 km per siaurų kelių.

Numatoma toliau asfaltuoti valstybinės reikšmės kelius su žvyro danga. Planuojama, kad 2021–2024 m. iš viso bus išasfaltuota mažiausiai 500 km žvyrkelių, iš jų apie 110 km ruožų per gyvenvietes. Iš viso iki 2035 m. numatoma išasfaltuoti mažiausiai 1900 km žvyrkelių, kad valstybinės reikšmės kelių tinkle jų liktų ne daugiau kaip 20 proc.

Lietuvoje bus plečiamas pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas. Šiuo metu šalia valstybinės reikšmės kelių tinklo yra apie 1500 km dviračių takų, iš jų apie 700 km – blogos būklės. 2022–2035 m. planuojama nutiesti apie 600 km naujų takų, dviračių takų ilgį gyvenvietėse padidinant beveik 50 proc. Be to, bus tvarkomi ir esami prastos būklės takai – minėtu laikotarpiu numatoma sutvarkyti maždaug pusę tokių takų, iš viso apie 350 km.

Siekiant valstybinėje eismo saugumo programoje „Vizija 0“ iki 2030 m. keliamo tikslo – perpus sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių, palyginti su 2019 m., keliuose numatoma ir toliau diegti inžinerines eismo saugos priemones, pertvarkyti pavojingas sankryžas ir pėsčiųjų perėjas. Siekiama, kad iki 2024 m. nebeliktų pavojingų pėsčiųjų perėjų, t. y. sutvarkyti apie 1720 tokių perėjų. 2022–2035 m. numatoma pertvarkyti apie 140 vieno lygio sankryžų.