Teisėjų atrankos kolegija pirmadienį atmetė nuteistojo gynėjo prašymą sustabdyti nuosprendžio vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje, pranešė LAT.

Tuo metu R. Piniko gynėjo kasacinis skundas priimtas ir bus nagrinėjamas LAT.

Skundu prašoma pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžius, perkvalifikuojant nusikalstamą veiką ir paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Vasario 1 dieną Klaipėdos apygardos teismas atmetė nuteistųjų manekenės D. Didžiūnaitytės žūties byloje apeliacinius skundus ir paliko jiems galioti laisvės atėmimo bausmes.

2022 metų spalio pabaigoje Klaipėdos apylinkės teismas gydytoją Aivarą Miltenį pripažino kaltu dėl išžaginimo, o R. Piniką – dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.

Po apygardos teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo.

A. Miltenis prašė teismo jį išteisinti dėl išžaginimo, o R. Pinikas – perkvalifikuoti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką iš neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti į neteisėtą disponavimą kvaišalais be tikslo juos platinti.

D. Didžiūnaitytės šeimai pirmos instancijos teismo sprendimu priteista po 3 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. Civilinis ieškinys, kuriuo žuvusiosios šeima prašė 200 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti, paliktas nenagrinėtas.

Modeliu dirbusi D. Didžiūnaitytė žuvo 2017 metų lapkritį Klaipėdoje, iškritusi iš viešbučio 14 aukšto. Jos kūne aptikta narkotinių medžiagų. 

„Teismas (Andrijų) Klementovyčių, (Arturą) Syvyckį ir (Ivaną) Melnykovyčių nuteisė po 20 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje“, – sakoma Tyrimų komiteto išplatintame pareiškime.

Komitetas taip pat paskelbė vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuoti trys vyrai, surakinti antrankiais kaltinamųjų narve.

Jis teigė, kad vyrai buvo pripažinti kaltais dėl žiauraus elgesio su civiliais gyventojais ir pasikėsinimo nužudyti.

Anot teismo, šie Ukrainos kariai kovojo Mariupolyje, kurį Rusijos pajėgos užėmė 2022-ųjų gegužę po pražūtingos apgulties, ir esą neleido civiliams gyventojams išvykti iš miesto humanitariniu koridoriumi.

Be to, teismas nurodė, kad Luhanske ukrainiečių karys Bohdanas Smaha buvo nuteistas 17 metų laisvės atėmimo bausme už civilių gyventojų sužalojimą.

Kitas Ukrainos karys Ihoris Lemeševas buvo įkalintas 20 metų už gyvenamojo rajono apšaudymą, per kurį žuvo civilis gyventojas.

Ukraina kol kas nekomentavo šio sprendimo.

Praėjusiais metais Maskva po pseudoreferendumų, kuriuos pasmerkė Kyjivas ir Vakarai, Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionus Rytų Ukrainoje paskelbė Rusijos dalimi.

Aktyvistai, iš kurių trys išvyko iš šalies ir buvo teisiami jiems nedalyvaujant, yra kaltinami teisėsaugos pareigūnų užpuolimu, sąmokslu nuversti vyriausybę ir teroro akto vykdymu.

Anot Baltarusijos valdžios institucijų, šie asmenys sukūrė pasipriešinimo judėjimą, užpuolė teisėsaugos pareigūnus, vykdė sabotažą ir padeginėjo policijos nuovadas šalies sostinėje Minske.

Šiems aktyvistams skirtos laisvės atėmimo bausmės svyruoja nuo dvejų iki 25 metų.

2020 metais Baltarusiją apėmė masiniai protestai po ginčytinų prezidento rinkimų, po kurių autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka užsitikrino šeštąją kadenciją. 

Baltarusijos opozicija ir Vakarų šalys pasmerkė šiuos rinkimus kaip suklastotus.

Atsakydama į demonstracijas, valdžia ėmėsi griežtų represijų: suėmė daugiau kaip 35 000 žmonių ir jėga išvaikė likusius protestuotojus.

Taip pat buvo uždaryta dešimtys žmogaus teisių grupių ir nepriklausomų naujienų agentūrų. 

Valdžios institucijos iki šiol tęsia įvairius susidorojimą su opozicija, žmogaus teisių gynėjais ir žurnalistais. 

Nepriklausomos žmogaus teisių grupės „Viasna“ duomenimis, šiuo metu Baltarusijoje kalinami 1 492 politiniai kaliniai.

Civilinio ieškinio nenagrinėjo

A.Miltenis pripažintas kaltu dėl išžaginimo, R.Pinikas – dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti.

Taip pat iš kaltinamųjų nukentėjusiosios šeimai priteista po 3 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. Civilinis ieškinys dėl 200 tūkst. eurų žalos atlyginimo D.Didžiūnaitytės šeimai nenagrinėtas.

Teismas išteisino R.Piniką dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai ir poveikio liudytojui. Tačiau, pasak R.Piniko advokatės Julijos Manako-Galminės, ketinama skųsti teismo sprendimą dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis.

"Iš dalies esame patenkinti, nes dėl dviejų veikų visiškai išteisintas. Civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Taip ir turėjo būti. O dėl narkotinių medžiagų platinimo, tai mes šitą dalį skųsime", – teigė J.Manako-Galminė.

Rašė mamai laiškus

Po teismo posėdžio R.Pinikas sunkiai rinko žodžius, jaudinosi. Paklaustas, kas prieš penkerius metus įvyko viešbučio kambaryje, tikino, kad kalbėti apie tai – vis dar sunku.

"Tą savaitę aš nebuvau vienas su ja, daug visoje Klaipėdoje buvome, atsitiko, kaip atsitiko. Taip, atsitiko labai didelė tragedija. Sunku kalbėti, aš labai sunkiai išgyvenu šitą visą reikalą, penkeri metai gyvenu didelį košmarą", – sakė R.Pinikas.

Jis teigė rašęs D.Didžiūnaitytės mamai laiškus.

"Aš rašiau laišką mamai, vieną, kitą, per drauges perdavinėjau. Rašiau visada. Visą laiką kreipiausi, ne monstras esu", – tvirtino R.Pinikas.

Ne monstras esu.

Rėmėsi prielaidomis?

A.Miltenis penktadienį į teismo posėdį neatvyko. Pasiteiravus kodėl, jo advokatas Henrikas Mackevičius tik užsiminė, kad sveikatos būklės ir asmens duomenys – neviešinami.

Jis taip pat pasidžiaugė, kad teismas atsižvelgė į baigiamosiose kalbose nurodytus tam tikrus motyvus.

"Iš keturių nusikalstamų veikų dviem kaltinamiesiems liko dvi. Civilinis ieškinys 200 tūkst. neturtinės ir keli tūkstančiai turtinės žalos yra paliktas nenagrinėtas", – sakė H.Mackevičius.

Advokato nuomone, teismas vadovavosi ne įrodymais, o prielaidomis.

"Kai moteris yra neblaivi ir tai viršija pusantros promilės, reiškia, ji nesupranta, ką daro, ir negali pasipriešinti. Bet koks lytinis aktas su tokio apsvaigimo moterimi esą jau yra išžaginimas. Aš su tuo nelabai noriu sutikti", – komentavo A.Miltenio advokatas.

Bylos apimtis – 31 tomas

Mergina žuvo 2017-ųjų lapkričio 20 d. Ji iškrito iš vieno uostamiesčio viešbučio 14-ojo aukšto balkono. Teismą byla pasiekė tik 2020 m. sausio 3 d.

Nagrinėjimo trukmę lėmė bylos apimtis – 31 tomas, taip pat karantino apribojimai, advokatų užimtumas, ligos, piktnaudžiavimo atvejai, kai dėl neatvykimo į teismą buvo skirtos baudos, nepagrįsti skundai ir nušalinimai.

Pačioje pradžioje padaryta klaidų, kurios vėliau komplikavo tyrimą. Nelaimė buvo palaikyta savižudybe, o kūnas netrukus kremuotas.

Merginos kūne aptikta narkotikų pėdsakų – kokaino ir vadinamojo oksiko.

Byla nagrinėta neviešuose teismo posėdžiuose, siekiant apsaugoti merginos asmeninio gyvenimo detales.

Be to, daugiau kaip 80 buvusių karių ir saugumo pajėgų atstovų, ėjusių prieš prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, neteko savo karinių ir tarnybinių titulų. Atitinkamą įsaką pasirašė A. Lukašenka.

Žmogaus teisių atstovai kaltino baltarusių teisėsaugą politiškai motyvuotais procesais. Neretai „paskutiniuoju Europos diktatoriumi“ pavadinamas A. Lukašenka savo priešininkus laiko neramumų kurstytojais. Jis daro spaudimą ir žurnalistams, žmogaus teisių aktyvistams ar profsąjungų atstovams, atlieka kratas jų namuose ar sulaiko.

Po suklastotų rinkimų ES nepripažįsta A. Lukašenkos prezidentu.

Remiantis kaltinamuoju aktu, įtariamieji ignoravo draudimą rengti mitingus, įvestą kartu su kitomis priemonėmis koronaviruso plitimui sulėtinti, informavo valstybinė Anatolijos naujienų agentūra.

Jos žiniomis, prokurorai prašo pasiųsti už grotų laikotarpiui nuo pusmečio iki trejų metų įtariamuosius, „nesilaikiusius įstatymo“ dėl „dalyvavimo neteisėtuose mitinguose ir atsisakymo išsiskirstyti nepaisant įspėjimų“.

Pirmojo teismo posėdžio data dar nepaskelbta.

Šis protesto judėjimas, keliantis didžiausią per pastaruosius metus iššūkį R. T. Erdogano valdymui, užgimė turkų lyderiui šių metų pradžioje paskyrus ilgametį valdančiosios partijos narį Melihą Bulu (Melichą Bulu) Bosforo (Bogazici) universiteto rektoriumi.

Mitingai prasidėjo universiteto teritorijoje, o paskui išplito į Stambulo ir kitų didmiesčių gatves, tokias akcijas parėmus vyriausybės oponentams ir platesnių LGBT teisių šalininkams.

Kaltinamajame akte konkrečiai nurodomas vasario 1 dieną Stambule surengtas protestas, per kurį kelios demonstrantų grupės nepaisydamos policijos įspėjimų pasiliko prie užrakintų universiteto vartų.

Policija tą dieną apsupo ir sulaikė 108 žmones. 97 iš jų vėliau buvo paleisti, o prokurorai iškėlė jiems bylas, pažymima kaltinamajame akte.

Prokuratūra atskirai vykdo tyrimus 11 likusių asmenų atžvilgiu; iš jų vienas yra nepilnametis.

Šios studentų demonstracijos primena apie 2013 metais kilusius protestus prieš planus nugriauti vieną Stambulo parką. Vėliau mitingai išplito visoje šalyje ir tapo pirmąja rimta politine dilema R. T. Erdoganui.

Valstybės vadovas palygino protestavusius studentus su „teroristais“, o rektorius, kurio paskyrimas išprovokavo demonstracijas, nepaisydamas spaudimo atsisakė atsistatydinti.

Pasak prokuratūros, ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio buvo pradėtas pernai rudenį sulaukus nukentėjusios moters pareiškimo, kad ją viename bute sumušė ir išžagino du vyrai.

Tyrimo metu nustatyta, kad kad du anksčiau už smurtinius nusikaltimus teisti 47 ir 38 metų amžiaus vyrai moteriai sudavė ne mažiau kaip 13 smūgių į galvą ir kitas kūno vietas, sulaužė jai nosį.

Prokuratūros teigimu, nuteistieji savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme.

Šįmet liepą pasibaigusiame Panevėžio apylinkės teismo procese sunkinančiomis aplinkybėmis taip pat buvo pripažinta tai, kad vyrai veikė bendrininkų grupėje ir nusikaltimą padarė būdami neblaivūs.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, Apylinkės teismas bylą išnagrinėjo išsamiai, visapusiškai ir nešališkai bei padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų kaltės.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Sandra Povilonienė.

Šis sprendimas įsiteisėja nedelsiant, tačiau gali būti kasacine tvarka skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.