Pasak aktorės, jos vaidinama Ona nuo paprastos mergaitės, melžiančios karvę ir skalbiančios drabužius ežere, užaugo iki stiprios kovotojos, einančios už Lietuvą. „Jos istorija išskirtinė tuo, kad ji pamilo Marcelės Kubiliūtės sūnų Kostą, kuris, taip susiklosčius likimui, tapo partizanu ir išėjo į miškus kovoti už mūsų Lietuvą. Ona iš meilės sekė paskui jį, nepaisant to, kad yra moteriškosios lyties atstovė“, – pasakojo S. Anusevičiūtė.

Prisimindama sudėtingiausią sceną, aktorė prisipažįsta, kad ji kainavo daug nuoširdžių ašarų. „Sunkiausia scena buvo kai mane išsiunčia į Sibirą, aš esu nėščia ir suprantu, kad daugiau niekada nepamatysiu savo vaiko tėvo, gyvenimo meilės. Ir nors aš dar nesu mama, bet tai buvo itin sunki scena, reikalavusi daug jėgų“, – atviravo aktorė.

Nors S. Anusevičiūtės artimos aplinkos žmonių šie istoriniai įvykiai nėra palietę, laisvės tematika – labai svarbi. „Tai liečia mūsų tautą, o aš esu tautos dalis, todėl ji man yra aktuali. Ir aš džiaugiuosi už suteiktą galimybę filmuotis šiame filme. Teko daug pasidomėti apie partizanus, tremtinius, apie visą tą situaciją, ir jaučiuosi dabar tokia brandesnė“, – su šypsena veide teigė S. Anusevičiūtė.

Aktorė kviečia visus susipažinti su Lietuvos istorija, atskleidžiama šiame filme: „Pasakysiu jaunatviškai, tačiau serialas labai kabina. Visi istoriniai įvykiai pateikti įdomiai ir priimtinai jaunai auditorijai, kuri žiūrėjo pirmąjį sezoną, ir tikiuosi, kad žiūrės antrąjį“.

Prodiuserių kompanijos „Videometra“ sukurtas daugiaserijinis filmas primins apie praėjusio amžiaus viduryje vykusias tris okupacijas ir masinius trėmimus, holokaustą, terorą, bandymą fiziškai ir dvasiškai sugniuždyti Lietuvą. Kartu – ir apie šioje tamsybėje sužydusias gėles: žmones, kurie, nebijodami mirties, vieną ranką ištiesė žydams, o į kitą paėmė ginklą, kad apgintų Lietuvos laisvę.

Filme „Laisvės kaina. Partizanai“ laukia ne tik žiūrovų jau pamėgtų Marcelės Kubiliūtės (akt. Toma Vaškevičiūtė), Prano Kuktos (akt. Marius Repšys), bet ir naujų herojų nuotykiai ir žygdarbiai.

Tačiau šį kartą garsų aktorių televizijos žiūrovai gali išvysti visiškai kitokį – istoriniame dvylikos dalių LRT filme „Laisvės kaina. Savanoriai“ jam teko įsijausti į  neįprastą amplua ir sukurti vokiečių agento vaidmenį.

Naivaus personažo etiketę nešiojantis aktorius tikino savo vaidmenų neanalizuojantis. N. Gadliauskas prisipažino, kad viską leidžia nuspręsti tiems, kas jo darbą stebi per televizijos ekranus. „Niekada neanalizuoju savo darbų, manau, kad mano postringavimai nieko nereiškia. Tegul viską nusprendžia žiūrovas“, – šypsosi aktorius.

Daugybę vaidmenų teatre, kine ir televizijoje sukūręs N. Gadliauskas sako svajonių vaidmens neturintis. Didžiausias jo troškimas – tiesiog vaidinti. „Konkrečiai jokių svajonių vaidmenų neturiu, bet tikrai vaidinsiu ir toliau“, – sakė vokiečių šnipą istoriniame filme įkūnijęs aktorius.

Šį vakarą LRT žiūrovai turės galimybę išvysti jau aštuntąją istorinio filmo „Laisvės kaina. Savanoriai“ seriją. Kalbėdamas apie serialą, N. Gadliauskas džiaugėsi galėdamas prisidėti prie neeilinio projekto.

Tiek apie nepriklausomybę, tiek apie pačią Lietuvą yra svarbu kalbėti, jei jau čia gyvename. Identitetas yra labai svarbus šiame kosmopolitiškame pasaulyje.

„Tai pirmas nepriklausomoje Lietuvoje tokio pobūdžio darbas. Tikiuosi, kad kiti ims pavyzdį ir tokių projektų turėsime daugiau. Tiek apie nepriklausomybę, tiek apie pačią Lietuvą yra svarbu kalbėti, jei jau čia gyvename. Identitetas yra labai svarbus šiame kosmopolitiškame pasaulyje. Dalyvavimas seriale man buvo labai svarbi patirtis“, – pasakojo aktorius.

Pasakodamas apie patirtį serialo filmavimo aikštelėje, N. Gadliauskas sakė jokių ekstremalių situacijų, kaip kai kurie filme vadinę aktoriai, nepatyręs – tik malonumą tapti profesionalios komandos dalimi. „Ekstremalių situacijų nepatyriau, patyriau tik malonumą dirbti tokiame neeiliniame Lietuvos padangėje, rimtame projekte. Mano įspūdžiai tokie, o kokie rezultatai – sprendžia žiūrovas. Aš į šią patirtį žiūriu teigiamai ir tikiuosi, kad čia ne paskutinis toks darbas“, – kalbėjo aktorius.

Istorinis dvylikos dalių filmas „Laisvės kaina. Savanoriai“ pasakoja apie Lietuvos Nepriklausomybės akto pasirašymą ir po jo sekusius istorinius faktus. Visu šimtmečiu atgal nukeliantis filmas atskleidžia nuostabią draugystės ir meilės dramą, vykusią istorinių įvykių fone. „Laisvės kaina. Savanoriai“ yra skirtas paminėti šimtosioms Lietuvos Nepriklausomybės akto pasirašymo metinėms.

Pagrindinius vaidmenis istoriniame daugiaserijiniame filme kuria žymiausi šalies aktoriai: Toma Vaškevičiūtė, Eglė Špokaitė, Darius Meškauskas, Mykolas Vildžiūnas, Jokūbas Bareikis, Ramūnas Šimukauskas, Marius Repšys. Filme taip pat vaidina Andrius Bialobžeskis, Vytautas Tomkus, Liubomiras Laucevičius, Šarūnas Puidokas ir kiti žinomi aktoriai.

Sauliaus Balandžio režisuojamas istorinis kostiuminis filmas „Laisvės kaina. Savanoriai“ – kiekvieną pirmadienį 21.30 val. per LRT televiziją.

Šį vakarą LRT žiūrovai turės galimybę išvysti jau septintąją „Laisvės kaina. Savanoriai“ seriją. Įpusėjus filmo serijoms, kūrybinė komanda su savo žiūrovais dalinasi iki ašarų juokingais nepavykusiais kadrais. Istorinio filmo prodiuseris P. Skaisgirys tikina, kad, nors aktoriai ir dirbo su itin rimta medžiaga, tačiau filmavimo aikštelėje neretai teko tramdyti juoką.

„Turiu pripažinti, kad dirbome su išties labai profesionalia kūrybine komanda, kuri į darbą žiūrėjo labai rimtai. Tačiau filmuojant ne kartą pasitaikė ir taip, kad aktoriams kažkas pasidarydavo juokinga ir scenų nepavykdavo nufilmuoti iš pirmo karto. Taip gimė šis video, kuriame sudėti visi juokingiausi nepavykę ir nepanaudoti kadrai“, –  pasakojo prodiuseris.

Baisiausia patirtis buvo tuomet, kai arklys, traukiantis vežimą su dviem mūsų aktoriais, pasibaidė ir išvertęs Andrių Žiūrauską jį dar keletą metrų tempė žole.

Kaip įsimintiniausią nepavykusį kadrą P. Skaisgirys įvardijo aktoriaus Andriaus Žiūrausko patirtį su pasibaidžiusiu arkliu: „Įdomiausia ir gal baisiausia patirtis buvo tuomet, kai arklys, traukiantis vežimą su dviem mūsų aktoriais, pasibaidė ir išvertęs Andrių Žiūrauską jį dar keletą metrų tempė žole. Gerai, kad viskas baigėsi laimingai. Vėliau kadro su arkliu jau nebekartojome.“

Serialas jau įpusėjo, tačiau, pasak prodiuserio, laukia dar ne vienas didelis netikėtumas ir siužeto vingis. „Labai nesinori  visko atskleisti, bet žinoma, žiūrovų dar laukia labai daug staigmenų. Patarčiau žiūrėti kiekvieną seriją atidžiai, nes tik taip nieko nepraleisite. O netikėtumų ir siužeto vingių bus įvairiausių“, –  intrigavo P. Skaisgirys.

„Laisvės kaina. Savanoriai“ pasakoja apie Lietuvos Nepriklausomybės akto pasirašymą ir po jo sekusius istorinius faktus. Visu šimtmečiu atgal nukeliantis filmas atskleidžia nuostabią draugystės ir meilės dramą, vykusią istorinių įvykių fone. „Laisvės kaina. Savanoriai“ yra skirtas paminėti šimtosioms Lietuvos Nepriklausomybės akto pasirašymo metinėms.

Pagrindinius vaidmenis istoriniame daugiaserijiniame filme Toma Vaškevičiūtė, Eglė Špokaitė, Darius Meškauskas, Mykolas Vildžiūnas, Jokūbas Bareikis, Ramūnas Šimukauskas, Marius Repšys. Filme taip pat vaidina Nerijus Gadliauskas, Andrius Bialobžeskis, Vytautas Tomkus, Liubomiras Laucevičius, Šarūnas Puidokas ir kiti.

Sauliaus Balandžio režisuojamas istorinis kostiuminis filmas „Laisvės kaina. Savanoriai“ – kiekvieną pirmadienį 21.30 val. per LRT.

Mūsų šalyje laisvės 100-mečio proga pradėta minėti ir švęsti likus dar dvejiems metams iki tikrosios sukakties. Tokią skubą lemia dvi tendencijos – reali datos svarba ir galimybė uždirbti iš valstybės šventės. Nacionalinio televizijos kanalo eteryje neseniai pasirodė vienas pirmųjų vaizdinių pasakojimų, skirtų Lietuvos laisvės 100-mečiui. Tai daugiaserijinis filmas "Laisvės kaina. Savanoriai". Kaip ir būdinga mūsų kultūros lauke, filmas netapo įvykiu, nesukėlė didesnių diskusijų, nes dauguma televizijos žiūrovų Lietuvoje nėra vizualiai išprusę, televizija jų neugdo kritiškai vertinti tai, kas transliuojama per nacionalinį kanalą, išlaikomą daugelio tų pačių televizijos žiūrovų pinigais. Nedaug kokybiško vaidybinio ir dokumentinio kino mačiusiems žiūrovams įbrukti galima beveik bet ką. Svarbu parinkti tinkamą transliavimo laiką ir auditorija beveik garantuota. Apie profesionalią televizijos kritiką ir gilesnę refleksiją net svajoti neverta – susidaro įspūdis, jog niekam tai nereikalinga.

Filmas "Laisvės kaina. Savanoriai" sukurtas aiškiai suvokiant Didžiojo ir mažojo istorijos pasakojimo konkurenciją bei specifiką. Didysis pasakojimas – tai tekstas, kuris daugeliui žiūrovų žinomas iš istorijos vadovėlių. Dėl šios pasakojimo rūšies paprastai jau nekyla jokių abejonių, įvykių interpretacijos seniai išspręstos profesionalių istorikų tyrimais ir diskusijomis. Filme "Laisvės kaina. Savanoriai" pasirenkama Didžiojo pasakojimo fragmentus – tekstą, kuris aiškina didžiuosius šimtmečio senumo Lietuvos istorijos faktus – pateikti labai primityviu televiziniu būdu: žiūrovai mato rašomąja mašinėle spausdinamą tekstą. Tokia stilistika labai primena televizijos laidos "Istorijos detektyvai" režisūros sprendimą. Naujo ir originalaus būdo filmo kūrėjai sugalvoti nesivargino. Skirtumas tik tas, kad "Istorijos detektyvuose" mašinėle spausdinamas tekstas dar praneša mažiau žinomus didžiojo istorijos pasakojimo faktus ir liudija jų interpretacijas. Filme "Laisvės kaina. Savanoriai" spausdinamas tekstas yra toks pašalinis, kad daugeliui žiūrovų turbūt praplaukia kaip nevykę intarpai, skirti atpalaiduoti nuo filmo siužeto. Rašomosios mašinėlės tekstas filme "Laisvės kaina. Savanoriai" atlieka savotišką reklamos vaidmenį – tai neįdomu, tačiau reikia žiūrėti, nes traukia tai, kas rodoma prieš intarpą ir po jo. Didžiojo pasakojimo vaidmenį aptariamame filme dar labiau sumenkina balsas, kuriuo skaitomas mašinėle surinktas tekstas: kalbama prislopintu balsu, vos girdimai, nes reikia paslėpti nepatyrimą ir baimę, kad skaitoma neprofesionaliai. Filmo kūrėjams turbūt nežinomi geriausi pasauliniai dokumentikos pavyzdžiai, kuriuose užkadrinį tekstą skaito patys geriausi aktoriai, nebijantys intonacijomis interpretuoti įvykius ir jų prasmes.

Mažasis filmo "Laisvės kaina. Savanoriai" pasakojimas byloja apie dar didesnes šio kūrinio ydas. Siužetas, kuris filme dominuoja, niekaip nesusijęs nei su istoriniais tyrimais, nei su istorijos išmanymu. Filmo mažasis pasakojimas yra fikcinis, išgalvotas – o istorijos moksle įprasta, kad mažieji pasakojimai, kurių autoriai yra eiliniai didžiąsias įvykių pervartas pergyvenę žmonės, atskleidžia daug nežinomų ir labai įdomių faktų, interpretacijų, išimčių ir priartina šaltą didįjį pasakojimą prie auditorijos, kuri nėra profesionalūs istorikai. Filme "Laisvės kaina. Savanoriai" su mažaisiais pasakojimais nedirbta niekaip, jie tiesiog suklastoti, atvirai prisipažįstant, kad tiriamąjį darbą, kurį turėjo lydėti filmo kūrimas, pakeitė lengviausias kelias – išgalvoti gyvenimai, paradoksaliai atskleidžiantys ne naujus šimtmečio senumo įvykių aspektus, o tik filmo kūrėjų patirtį kuriant serialus šiuolaikinės Lietuvos žiūrovui. Jei reikėtų apibūdinti filmo siužetą, scenarijaus autoriaus darbą, būtų privalu pasakyti, kad jis svyruoja tarp pigios meksikietiškos muilo operos ir naujalietuviško serialo kūrybinių sprendimų. Akivaizdu, kad filmo autoriai žinojo, jog turės tikrą prabangą, – didžiulį kiekį geriausio laiko televizijos eterio – todėl kaip nors koncentruoti filmo naratyvą nematė prasmės: žiūrint filmą, nepalieka įspūdis, kad jo kūrėjams reikėjo kažkaip užpildyti eterį, todėl išgalvota primityvi ir nuolat ištęsiama siužetinė gija, visiškai neprikaustanti žiūrovo dėmesio. Na, nebent daugumą žiūrovų sudarytų namų šeimininkės, praradusios bet kokį vizualios kokybės poreikį ir žiūrinčios televiziją tam, kad prastumtų tokį nuobodų savo gyvenimo laiką. Filmo "Laisvės kaina. Savanoriai" aktorių vaidyba tikrai neįtikina ir primena pigų lietuvišką serialą: atrodo, kad aktoriai nežino nei ką, nei kodėl vaidina. Vienintelė priežastis, kodėl daugumą jų matome ekranuose – tai galimybė gerai ir greitai uždirbti.

Stebina ir tai, kad Lietuvos laisvės 100-mečiui įprasminti pasirinktas toks filmo žanras: dominuoja vaidyba, o ne dokumentalumas. Pastarasis reikalautų kompetencijos, naujų, iki šiol Lietuvos televizijos kanalų eteryje nematytų kūrybinių sprendimų – autoriai dirbo taip ir tiek, kiek išmanė ir prieš kurdami šį filmą. Jokių naujų kompetencijų jiems, regis, neprireikė. Radosi toks greitas ir lengvas filmas, kurį žiūrėti gali tik mirštantieji iš nuobodulio. Apie tai, kad pasaulyje esama tokios kino krypties ir rūšies, vadinamos kūrybine dokumentika, filmo autoriai arba nežinojo, arba tingėjo kurti produktą, artimesnį tai publikai, kuria televizijos prodiuseriai pasitikėtų kaip labiau intelektualia ir vizualiai išprususia.

TV laidos, filmai, projektai, serialai, aiškiai, vaizdingai ir įdomiai iliustruojantys istorinius įvykius, yra išties laukiama ir sveikintina mokytojo darbo priemonė. Tuo įsitikinusi ir Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos istorijos mokytoja metodininkė Simona Stankutė, viena iš naujos kartos serijos „Atrask“ istorijos vadovėlio komplekto 6 klasei kūrėjų. Jie spalį Frankfurto knygų mugėje Lietuvai pelnė leidėjų „oskarą“ – prestižinį sidabrinį Geriausių Europos mokymo(si) priemonių apdovanojimą (BELMA).

„TV dienos“ skaitytojams – S. Stankutės istorijos pamokų atradimai televizijoje.

– LRT istorinis serialas „Laisvės kaina. Savanoriai“, pasakojantis apie nepriklausomybės kovas XX a. pradžioje ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto pasirašymą, mokinių entuziastingai sutiktas – kaip galimybė neskausmingai, be kalimo išmokti minimo laikotarpio faktus. O kaip tokį kūrinį vertinate jūs – iš mokytojų tribūnos?

– Pas mus vis dar gaji mintis, kad istorija turi būti sausa, statiška, tiksli, retai kada įdomi. Dėl šios priežasties bet koks istorijos pagyvinimas filmu, dainomis, pilietinėmis akcijomis, spektakliu susilaukia entuziazmo ir palaikymo. Tai yra sveikintina ir pagirtina. Šie netradiciniai istorijos pažinimo metodai mums suteikia tiek pat (neretai ir daugiau) žinių apie praeitį.

LRT istorinis serialas „Laisvės kaina. Savanoriai“ – puikus pilietinės visuomenės pavyzdys. Jis įkvepia mylėti, ginti savo žemę, artimą, save. Šis serialas itin palankiai sutiktas ne tik mokinių, bet ir kolegų mokytojų. Galime tik pasidžiaugti, kad lietuviai ima kurti geros kokybės istorinį kiną. Mums, dalykininkams, itin svarbu, kad turėsime naujos medžiagos nepriklausomybės kovų laikotarpiui iliustruoti.

– Populiarios LRT nacionalinės ekspedicijos „Nemunu per Lietuvą“ tikslas – patraukliomis priemonėmis papasakoti sudėtingą Lietuvos istoriją, supažindinti su Lietuvos regionų etnokultūrinėmis tradicijomis. Ar manote, kad tai pavyko?

Istoriniai serialai, TV laidos mums padeda susikurti istorinį vaizdinį apie laikus, kurių plika akimi niekada nepamatysime. Šie vaizdai plečia mūsų istorinį žinojimo lauką.

– Mano manymu, nacionalinė ekspedicija „Nemunu po Lietuvą“ pasiekė savo tikslą ir viršijo skeptikų lūkesčius. Šios kelionės tiek pati idėja, tiek jos pateikimas skatina domėtis šalies vietovėmis, kultūriniu palikimu, istorinėmis asmenybėmis ir pastarųjų indėliu į šalies istoriją.

– Šiemet ši ekspedicija keliavo į Baltarusiją, kur ieškojo senosios Lietuvos paribių ir ištakų. O kur pasiūlytumėte jai išsiruošti kitąmet ir kodėl?

– Pažintinių kelionės maršrutų gali būti įvairių. Viskas priklauso nuo domėjimosi sričių ir turimų šaltinių bazių. Galima išbandyti teminius maršrutus „Senosiomis Lietuvos sostinėmis“, „Gediminaičių keliais“, „Nuo Baltosios iki Juodosios: Vytauto LDK takais“. Šiuo metu labai populiarus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kulinarinis paveldas, todėl galima sudaryti maršrutus remiantis kulinarine patirtimi.

– Istoriniai serialai ar laidos kartais pavadinami tokia pat subjektyvia, menkaverte interpretacija kaip, pvz., negalimo versti Korano vertimas į lietuvių kalbą. Ką atsakytumėte taip teigiantiesiems?

– Nesutikčiau su šia nuomone, kadangi istoriniai serialai, TV laidos mums padeda susikurti istorinį vaizdinį apie laikus, kurių plika akimi niekada nepamatysime. Šie vaizdai plečia mūsų istorinį žinojimo lauką.

– Tokie istoriniai serialai kaip turkų pažiba „Didingas amžius“ apie Osmanų imperiją, „Tiudorų dinastija“ apie Anglijos monarcho Henriko VIII gyvenimą ir valdymą, „Bordžijos“ apie XV a. įtakingą popiežiaus Rodrigo Bordžijos šeimą sulaukia stulbinamo populiarumo. Kuo, jūsų nuomone, tokios, rodos,  senienos traukia lietuvius?

– Populiarių istorinių serialų yra ir daugiau. Kiekvienais metais jie tendencingai populiarėja. Istorinis kinas, TV serialai šiuo metu yra populiarūs kaip niekada anksčiau, kadangi žiūrovai vertina profesionalius filmų pastatymus, aktorius, autentiškas dekoracijas. Geras istorinis kinas šiuos kriterijus puikiai sujungia. Pastebima – kuo senesnis vaizduojamas istorijos laikotarpis, tuo didesnis populiarumas. Kodėl? Todėl, kad autentiškai senesnių istorinių epochų realizacijai reikalingos įspūdingos dekoracijos, kostiumai, specialios manieros, žodynas. Jų įtaiga kartais būna stipresnė už paties filmo siužeto liniją. Geras istorinio filmo sukūrimas taip pat reikalauja milžiniškų finansinių išteklių – žiūrovai tai irgi vertina.

Istoriniais motyvais besiremiantys filmai „Titanikas“, „Žiedų valdovo“ trilogija, „Hobito“ trilogija, Hario Poterio kolekcija dar ir šiandien masina žiūrovus. Filmai turi ne tik istorinę, bet ir savo meninę vertę.

– 1969-aisiais pasirodęs JAV mokomasis ikimokyklinio amžiaus vaikams skirtas TV serialas „Sezamo gatvė“ sukėlė tikrą perversmą vaikų švietimo sistemoje – pasitelkus televizijos galią vaikai sėkmingai mokyti raidžių, skaičių, spalvų. Mūsų laikais pasaulio nebestebina mokyklos ir išmaniųjų technologijų vienybė. O ko šiandien vaikus gali pamokyti televizija?

– Televizijos atradimas tapo revoliucija ne tik buityje. Šis atradimas stipriai paskatino žmonijos švietimą. Dėl televizijos  naujienas galime gauti ypač greitai ir tiksliai.

Vaikai iš televizijos šiandien gali išmokti neįtikimai daug. Mažieji gali ne tik mokytis raidžių, skaičių, spalvų, bet ir suprasti gyvūnijos, augalijos pasaulį, gali išmokti užsienio kalbų, lavinti meninį skonį. Šiandienos televizijos laidų pasirinkimas leidžia vaikui lavinti(s) tiek protinius gebėjimus, tiek emocinį intelektą.

Šiandienos televizijos laidų asortimentas leidžia vaikui lavinti(s) tiek protinius gebėjimus, tiek emocinį intelektą.

– Šiuolaikiniams vaikams sunku suprasti, kad vos prieš 26 metus jų bendraamžiai gyveno nejausdami laisvės – nei šalies, nei asmeninės, o už bananą galėdavo parduoti sielą. Ar jiems gali būti aktuali ir pajaučiama tokia laida kaip LRT „Laisvės vėliavnešiai“ ar „Istorijos detektyvai“?

– Istoriją apskritai nėra lengva suvokti. Ją sudėtinga priimti visiems, kurie ankstesnių laikų nematė ir nepatyrė. Dėl šio potyrio stokos, istorijos mokomasis dalykas susiduria su aktualumo problematika. Mes dažnai mokome vaikus apie laikus, kurie praėjo ir nebegrįš. Vaikai dažnai teiraujasi: „kam to reikia?“, „kodėl buvo pasielgta būtent šitaip?“, „kodėl anuo metu žmonės galvojo primityviai?“

Suvokti istorinių faktų priežastis ir rezultatus yra sudėtinga. Dar sudėtingiau yra juos įsisamoninti ir mokėti vertinti pagal to meto sąlygas. Dideliu iššūkiu tampa šiandienos mokiniui paaiškinti, kodėl prieš 600 metų buvo normalu fiziškai žaloti mokinį, jeigu pastarasis ne ten pažiūrėdavo. Mokiniams svetimas prievartos, totalitarizmo, teisių suvaržymo suvokimas. Jiems sudėtinga suprasti, kodėl viduramžių karalius savo sosto paveldėtoju paskirdavo protiškai atsilikusį sūnų, o ne protingą ir išsilavinusią dukrą. Tiek mergaitėms, tiek berniukams nelengva suvokti, kodėl moterys iki XX a. neturėjo balsavimo teisės, kodėl joms buvo draudžiama nešioti kelnes, kodėl sovietmečiu dėl šventinių mandarinų tekdavo eilėje pralaukti keletą valandų arba kodėl už asmeninę nuomonę galėjai nemokamai iškeliauti į tremtį amžinojo įšalo žemėje.

Tam, kad suvoktume šiuos praeities kasdienybės momentus, turime labai gerai išmanyti aptariamo laikotarpio gyvenimo sąlygas ir pažinti to meto žmogaus pasaulėvaizdį. To nemokėdami negalėsime suprasti istorijos dėsningumo.

– Z karta auga ir mokosi tarp išmaniųjų technologijų. Vaizdo pamokos internete – itin populiarios. Štai „Šventinio Bankucheno“ daina „Lietuvos istorijos repas“ jau peržengė 2 mln. peržiūrų. Mokykloje vaizdumo vis dar trūksta. Kaip realu, kad bent televizijos laidų reportažai taptų istorijos pamokos priemone mokykloje?

– Šiandienos mokykla skendi technologijų tamsoje. Dažna mokykla yra modernizuota, tačiau retai kada šios technologijos yra tinkamai naudojamos. Z kartos vaikai yra išmanūs, greitai mąstantys, imlūs, mėgstantys iššūkius, išbandymus. Jiems reikalingas mokymasis per savo patirtį, neįprastų būdų išbandymas. „Šventinio Bankucheno“ hitas šiai kartai yra priimtinas dėl savo tinkamo pateikimo. Jis atitinka šių vaikų poreikius – dinamiška, traukia dėmesį, ritminga. Vaikai suvokia, kad dainos žodžiai yra vertingi – juos galima panaudoti rašant istorijos kontrolinį darbą.

– Ne paslaptis, kad istorijos politikai formuoti yra pasitelkiama ir filmų industrija, o, pvz., Rusijoje tai tarnauja ir kaip valstybinės propagandos įrankis. Esate susidūrusi su tokiais filmų pavyzdžiais, kai patriotizmas nuslysta į nacionalizmą, o šis – į propagandą? Kokie to priešnuodžiai?

– Istorija yra įstabiai lankstus sąmonės formavimo įrankis. Politikai tą supranta ir naudoja formuodami visuomenės matymo horizontus. Valstybėse, kuriose stokojama demokratinio valdymo, istorija dažnai tampa propagandos plėtimo įrankiu. Kaip nuo to apsisaugoti? Mano manymu, išeitis viena – ugdyti kritinį mąstymą ir aklai nepriimti visko, kas yra duodama.

– Kokių patarimų, pasiūlymų duotumėte istorinių TV laidų, serialų kūrėjams?

– Visų pirma, nuspręsti kokiai auditorijai skirtas produktas. Antra, orientuotis į emocijas. Žiūrovui labai svarbu jausti susidomėjimą ir su nekantrumu laukti kitos serijos dalies / sezono.

– Kokie istoriniai reportažai, laidų ar serialų epizodai jums pačiai paliko paliko / palieka didžiausią įspūdį?

– Mėgstu kūrinius su nenuspėjama pabaiga, kai iki paskutinės minutės tenka sukti galvą, kaip viskas išsispręs.

– Kokią TV dokumentiką (ciklą / filmus ir kt.) pasiūlytumėte vietoje namų darbų skaitinių ar pasiruošimui pamokoms / egzaminams?

– Prieš porą metų esu sudariusi rekomenduotinų istorinių filmų sąrašą. Šiuos filmus suklasifikavau pagal istorijos epochas. Esu tikra, kad antikos laikotarpį puikiai iliustruoja filmas „Agora“, viduramžius – „Popiežė Joana“, „Herkus Mantas“, Naujuosius laikus – „12 vergovės metų“, „Tadas Blinda“, XX a. – „Pianistas“, „Berniukas dryžuota pižama“, „Šindlerio sąrašas“, „Nematomas frontas“, „Apokalipsė“.

Šie filmai tinkami įvairaus amžiaus mokiniams ir suaugusiesiems.

Esu parengusi ir geriausių istorinių serialų tryliktuką. Sąrašo viršuje – „Sostų karai“, „Roma", „Vikingai“. Rimti istoriniai filmai dažnai turi amžiaus ribojimo cenzą, tad ne visiems mokiniams yra prieinami.

– Kokias nuorodas duotumėte žmogui, kuriam televizija – ne laisvalaikio praleidimo būdas, o galimybė pasisemti žinių?

– Rekomenduočiau protų mūšių laidas ir specializuotą dokumentiką.

Su scenos subtilybėmis dar vaikystėje susipažinęs aktorius apie nueitą kelią ir vaidmenis pasakoja atvirame interviu.

Įtraukiantis televizijos filmas „Laisvės kaina. Savanoriai“ pasakoja apie 1918 metų Nepriklausomybės akto pasirašymą, kariuomenės steigimąsi ir gražią, jausmingą meilės ir draugystės istoriją.

„Dabar visuomet laukiu pirmadienio kada galėsiu pažiūrėti per televiziją – labai smagu matyti tiek kolegų darbus, tiek savo paties“, – duodamas interviu šypsosi D. Jankauskas.

Kada supratote, kad jūsų kelias – būti aktoriumi? Kaip viskas prasidėjo? Ar tas kelias buvo lengvas?

Mano kaip aktoriaus kelias prasidėjo labai anksti, nes mano senelis yra ilgametis Juozo Miltinio dramos teatro aktorius. Aš jau nuo vaikystės stebėdavau repeticijas, dalyvavau toje teatro veikloje, bet tik kaip stebėtojas. Tikriausiai pasąmoningai ta teatro atmosfera manyje liko. Atėjus tam tikram metui, supratau, kad noriu studijuoti aktorystę. Tai tarsi pats gyvenimas atvedė į teatrą, nes šalia manęs buvo žmogus, kuris dirbo daug metų teatre – taip jau atsitiko, kad aš pasirinkau tą patį kelią.

Aktoriaus darbas dažnai romantizuojamas, manoma, kad jis lengvas ir neįpareigojantis – tiesiog šventė. Kaip yra iš tikrųjų, jūsų akimis? Kokia ta kita aktorystės pusė?

Žinot, šventė prasideda tada, kai atsidaro uždanga arba kai pirmadienio vakarą žiūri LRT TELEVIZIJĄ. Bet iki tos šventės dar yra labai didelis kelias, kurį reikia nueiti. Tai yra repeticijos, tekstų mokymasis – ne tik išmokimas, bet ir supratimas, ką tu kalbi, ką nori pasakyti, kokią mintį transliuoji. Tai reikalauja ir psichologinių žinių, ir valios, ir energijos, save kaip asmenybę reikia pripildyti viskuo, kad paskui galėtum atiduoti savo vaidmeniui. Tai yra sunku, nes privalai būti labai imlus aplinkai, labai reiklus sau pačiam. Taip pat svarbu neužmigti ir visada stengtis eiti į priekį.

Nusifilmavote seriale „Laisvės kaina. Savanoriai“ – kaip vertinate šią patirtį? Kas labiausiai patiko?

Be galo įdomus projektas ir aš manau, kad labai svarbus Lietuvai. Filmavimo patirtis įdomi tuo, kad tai yra neeilinis projektas, pavadinčiau net vienu iš pirmųjų tokių projektų. Todėl labai džiugu būti jo dalimi. Be galo gera ir nuoširdi komanda, labai daug darbo visi įdėjo, dėl to ir rezultatą stebėti yra smagu. Dabar visuomet laukiu pirmadienio kada galėsiu pažiūrėti per televiziją – labai smagu matyti tiek kolegų darbus, tiek savo paties.

Koks yra šiame seriale jūsų kuriamas vaidmuo – jo tikslas, jis pats kaip asmenybė?

Naivus kaimo berniukas, kuris yra truputėlį idealistas, tikintis ateitimi, kovojantis už Lietuvos laisvę. Ne viskas jam klostosi, kaip galbūt norėtųsi, bet tuo šis personažas man ir įdomus. Jis labai gerai scenaristų išrašytas, pereina per daugybę gyvenimo iššūkių. Nelabai noriu išduoti, kas toliau su juo vyksta, bet tai labai įdomus personažas. Vienas iš pirmųjų, kuris man yra be galo svarbus ir be galo įdomus.

Ar galite šį vaidmenį pavadinti išskirtiniu savo karjeroje?

Apskritai šis projektas man yra labai išskirtinis. Negalėčiau kaip išskirtinio įvardyti tik savo vaidmens. Bet vaidmuo man yra labai brangus, sakyčiau, vienas iš didesnių mano darbų televizijoje.

Ar manote, kad nepriklausomybės tema yra itin aktuali šių laikų Lietuvoje?

Aš manau, kad aktualu, dėl to, kad reikia atrasti kelią, kaip apie tai kalbėti, kaip jaunus žmones supažindinti su ta istorija – svarbu ieškoti įvairių kelių, kad tai nebūtų tik tušti faktai. Aš ir pats atsimenu istorijos pamokas mokykloje, ir jau ne kartą sakiau, kad istorija nėra vien tik datos ir faktai. Visuomet reikia ieškoti priežasties ir pasekmės, norisi matyti žmogų toje istorijoje, ne tik įvykius. Aš manau, kad tai yra puikus būdas jaunam žmogui susipažinti su šalies istorija, o vyresniam žmogui – prisiminti.

Televizijoje pasirodote palyginti nedažnai, kuo jus patraukė šis vaidmuo?

Televizijoje esu vis dar naujokas. Man taip gyvenime sekasi, kad jis pats sudėlioja viską. Kartais taip išeina, kad dėl laiko stokos man tenka kažkokių dalykų atsisakyti, nes dar dirbu ir teatre. Man pasisekė būti tuose projektuose, kuriuose susipažinau su be galo įdomiais žmonėmis, kūrybine grupe, man teko įdomūs vaidmenys. Kiekvienas vaidmuo man yra dovana ir tos dovanos man yra prasmingos. Bet yra tekę ir atsisakyti vaidmenų, bet čia jau pats gyvenimas sudėlioja kad neišeina, nepavyksta. Labai retai kažko atsisakau, bet visuomet stengiuosi tai daryti motyvuotai.

Televizija yra labai lengvas būdas išgarsėti, nors jūs ir prieš tai jau buvote žinomas. Visgi, ar pastebėjote didesnį dėmesį iš aplinkinių?

Aš kažkaip į tuos dalykus nelabai kreipiu dėmesį , nes man yra daug įdomesnis procesas, nei jo rezultatas. Aišku, ir jis svarbus, bet procesas man svarbiau, nes tai daugiau duoda. Į gautą dėmesį kažkaip per daug nesikoncentruoju, nes man svarbiau yra vaidinti. Pliusas, žinoma, yra kai kas nors pasako pagiriamąjį žodį, kai mano vaidyba kažką paveikia, kai įtikino mano vaidmuo – tada rezultatas pasiektas. O dėmesys, ar žvilgsnis gatvėje – tai yra malonu, bet į tai nesikoncentruoju, man svarbiau pats darbas.

Dažnai įžymūs žmonės turi ir įkyrių, erzinančių gerbėjų, jums taip neatsitiko?

Taip yra atsitikę, bet aš manau, kad tai yra darbo dalis. Bet kokiu atveju, su tuo reikia arba susitaikyti, arba nedirbti tokio darbo. To tikrai nesureikšminu.

Istorinis dvylikos dalių filmas „Laisvės kaina. Savanoriai“ pasakoja apie Lietuvos Nepriklausomybės akto pasirašymą ir kitus po šio svarbaus Lietuvai įvykio sekusius istorinius faktus. Visu šimtmečiu atgal nukeliantis filmas atskleidžia nuostabią draugystės ir meilės dramą, vykusią istorinių įvykių fone. „Laisvės kaina. Savanoriai“ yra skirtas paminėti šimtosioms Lietuvos Nepriklausomybės akto pasirašymo metinėms.

Pagrindinius vaidmenis istoriniame daugiaserijiniame filme kuria žymiausi šalies aktoriai: Toma Vaškevičiūtė, Eglė Špokaitė, Darius Meškauskas, Mykolas Vildžiūnas, Jokūbas Bareikis, Ramūnas Šimukauskas, Marius Repšys. Filme taip pat vaidina Nerijus Gadliauskas, Andrius Bialobžeskis, Vytautas Tomkus, Liubomiras Laucevičius, Šarūnas Puidokas ir kiti žinomi aktoriai.

Sauliaus Balandžio režisuojamas istorinis kostiuminis filmas „Laisvės kaina. Savanoriai“ – kiekvieną pirmadienį 21.30 val. per LRT TELEVIZIJĄ.

Trijų mergaičių tėvas tikino, jog su savo atžalomis apie meilę gimtajai šaliai kalbasi dažnai, ir mano, kad televizija yra puiki priemonė jaunajai kartai priminti didingą Lietuvos istoriją.

„Gyvenu ir matau, kad, pavyzdžiui, mano dukros jau nelabai supranta, kaip viskas buvo: kad mes kažkokių dalykų negalėjome, kad neturėjome laisvės. Aš esu tos kartos žmogus, kuris yra gyvenęs ir Sovietų Sąjungoje. Iš gana arti mačiau 1991 metų sausio įvykius. Tada kaip tik buvau jų amžiaus, man buvo 11 metų, kaip ir mano vyriausiai dukrai. Tai buvo baisu“, – pasakojo kartu su žmona Dominyka vienuolikametę Barborą, septynmetę Severiją ir dvejų metukų Liuciją auginantis J. Bareikis.

Aktorius prisipažino, kad dukroms augant, tenka vis dažniau su jomis kalbėti rimtomis temomis: „Visą laiką apie tai kalbame, apie tai, kas vyko ir vyksta pasaulyje. Jos mato tėvų reakcijas, klausia, kas pačioms įdomu, o mes paaiškiname. Nori nenori, aiškindamas istorinius įvykius, kad ir, pavyzdžiui, Ukrainos, randi analogijų su Lietuva ir automatiškai prie to sugrįžti ir pradedi kalbėti jau apie savo šalį, nuo savęs“.

Kalbėdamas apie patriotizmą ir tėvynę J. Bareikis tikino, kad pastaroji sąvoka savyje talpina daug svarbių dalykų, tačiau tėvyne aktoriui asocijuojasi su artimiausiais aplinkos žmonėmis: „Yra daug svarbių dalykų. Ta pati tėvynė man yra šeima. Gal reikėtų padiskutuoti, kuo patriotizmas pasireiškia. Aš jo stengiuosi kažkaip šeimoje nepamiršti, kalbėti su vaikais“.

Dėl dabartinės politinės situacijos, pavojų iš rytų, aš manau, kad mums aktualu apie tai kalbėti. Ypatingai jaunimui. Televizija yra stiprus ir galingas ginklas, jeigu jį naudoji teisingai.

„Laisvės kaina. Savanoriai“ – ne pirmasis istorine tematika sukurtas kūrinys, kuriame teko dirbti J. Bareikiui. Prieš šešerius metus aktorius nusifilmavo režisieriaus Donato Ulvydo filme „Tada Blinda. Pradžia“. Aktorius įsitikinęs, televizija yra puiki priemonė jaunajai kartai priminti didingą Lietuvos istoriją.

„Dėl dabartinės politinės situacijos, pavojų iš rytų, aš manau, kad mums aktualu apie tai kalbėti. Ypatingai jaunimui. Televizija yra stiprus ir galingas ginklas, jeigu jį naudoji teisingai. Šiuo atveju manau, kad tokios tematikos serialas yra ypatingai tinkama ir reikalinga priemonė sudominti jaunimą, priminti apie įvykius, kurių dėka mes gyvename tokį gyvenimą, kokį gyvename“, – sakė J. Bareikis.

Filme aktoriui teko mokytojo, kaimo inteligento ir pagrindinio herojaus geriausio draugo Juozo Kuktos vaidmuo. „Mano vaidmuo yra toks, kaip aš sakau, „antras žmogus“ – herojaus draugas. Personažas nėra istorinė asmenybė, jis buvo išgalvotas. Aš bandžiau jį įsivaizduoti kaip viso to laikmečio kaimo šviesuomenės atstovą, kuris kartais net būdamas užsispyręs, turėdamas savo kelią ir tikslą, jo siekia – kartais netgi aklai“, – pasakojo aktorius.

LRT televizijos transliuojamame filme „Laisvės kaina. Savanoriai“ nusifilmavęs J. Bareikis tikino, jog dirbti su šiuo išskirtiniu projektu jam buvo vienas malonumas: „Visi aktoriai pažįstami, su visais santykiai labai geri, komanda puiki. Man buvo labai malonu čia filmuotis. Tai nebuvo tas darbas, kur eini ir nori, kad greičiau pasibaigtų. Kaip sakoma, jei randi patinkantį darbą, tai dirbti nebereikia – tai tiesiog tampa malonumu. Visada yra smagu dirbti, kai jaučiu, kad kitiems yra ne tas pats – viskas buvo daroma labai atsakingai“.

Istorinis dvylikos dalių filmas „Laisvės kaina. Savanoriai“ pasakoja apie Lietuvos Nepriklausomybės akto pasirašymą ir kitus po šio svarbaus Lietuvai įvykio sekusius istorinius faktus. Visu šimtmečiu atgal nukeliantis filmas atskleidžia ne tik didingą mūsų šalies istoriją, bet ir draugystės bei meilės dramą, nuožmią laisvės ir tikslo siekimo kovą. Filmo kūrėjai pasakoja, kad „Laisvės kaina. Savanoriai“ kuriamas norint pažymėti ypatingą progą ir yra skirtas paminėti šimtosioms Lietuvos Nepriklausomybės akto pasirašymo metinėms.

Pagrindinius vaidmenis istoriniame daugiaserijiniame filme kuria žymiausi šalies aktoriai: Toma Vaškevičiūtė, Eglė Špokaitė, Darius Meškauskas, Mykolas Vildžiūnas, Jokūbas Bareikis, Ramūnas Šimukauskas, Marius Repšys. Filme taip pat vaidina Nerijus Gadliauskas, Andrius Bialobžeskis, Vytautas Tomkus, Liubomiras Laucevičius, Šarūnas Puidokas ir kiti žinomi aktoriai.

Sauliaus Balandžio režisuojamas istorinis kostiuminis filmas „Laisvės kaina. Savanoriai“ – kiekvieną pirmadienį 21.30 val. per LRT.

Prodiuserio ir vieno iš filmo scenarijaus autorių teigimu, net tokie iš pirmo žvilgsnio sudėtingi projektai turi būti suprantami bet kokiam žmogui.

Istorinio dvylikos dalių filmo premjera sulaukė didžiulio televizijos žiūrovų dėmesio, o diskusijos socialiniuose tinkluose užvirė jau po pirmosios serijos. Pirmoji daugiaserijinio filmo serija sulaukė puikių įvertinimų. Ne vienas garsus ir gerai visuomenei žinomas žmogus savo įžvalgomis dalijosi socialiniuose tinkluose, gyrė režisūrinius sprendimus, kostiumus bei aktorius.

Įtraukiantis televizijos filmas pasakoja apie 1918 metų Nepriklausomybės akto pasirašymą, kariuomenės steigimąsi ir gražią bei jausmingą meilės ir draugystės istoriją.

Vienas iš filmo scenarijaus autorių R. Skaisgirys pasakoja, kad daugiaserijinis filmas sukurtas paminėti svarbią progą – artėjantį nepriklausomos Lietuvos šimtmetį. Pasak R. Skaisgirio, šis filmas buvo kuriamas taip, kad istorinius faktus seriale galėtų suprasti kiekvienas.

„Ne už kalnų Lietuvos šimtmetis. Tai ne vienas projektas, kurį mes susigalvoję daryti, čia pirmasis. Norime truputį kitaip pažiūrėti į tą šimtmetį, apžvelgti tuos pagrindinius momentus, kokie jie buvo. Daryti, kad būtų suprantama visiems žmonėms – ir penktokui, ir kaimui, ir miestui“, – prisipažino prodiuseris.

R. Skaisgirys tikina, jog pusmetį filmuotas daugiaserijinis filmas buvo kuriamas itin kruopščiai – svarbi ir apskaičiuota buvo kiekviena detalė: „Televizijoje yra ne receptai, o matematika. Ir seriale irgi yra matematika. Yra tam tikros taisyklės, kaip turi būti, kurią minutę turi būti, kokia pabaiga turėtų būti“.

„Laisvės kaina. Savanoriai“ scenos buvo filmuotos daugelyje unikalių ir tą laikmetį atitinkančių Lietuvos vietų. Kiekviena filmavimo vieta buvo renkama itin kruopščiai, nes šis istorinis filmas iki mažiausios smulkmenos turėjo būti tikroviškas. Filmo kūrėjai įsitikinę, kad šis jų kūrinys žiūrovus pavergs savo siužetu, vaizdiniais bei autentiškai atkurtais to meto kostiumais. Čia ne tik skries kulkos, liesis kraujas, sprogs sprogmenys, bet ir aktoriai patys sės ant žirgų.

Pagrindinius vaidmenis istoriniame daugiaserijiniame filme kuria žymiausi šalies aktoriai: Toma Vaškevičiūtė, Eglė Špokaitė, Darius Meškauskas, Mykolas Vildžiūnas, Jokūbas Bareikis, Algirdas Gradauskas, Marius Repšys. Seriale taip pat vaidina Nerijus Gadliauskas, Andrius Bialobžeskis, Vytautas Tomkus, Liubomiras Laucevičius, Šarūnas Puidokas ir kiti žinomi aktoriai.

Sauliaus Balandžio režisuojamas istorinis kostiuminis filmas „Laisvės kaina. Savanoriai“ – kiekvieną pirmadienį 21.30 val. per LRT.

Pirmą vaidmenį lietuviškame seriale sukūręs „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanotas teatro aktorius Marius Repšys sako, jog šiame dvylikos dalių filme sutiko filmuotis dėl svarbios Lietuvai temos ir liko sužavėtas kūrybinės komandos profesionalumu. „Manau, kad visada ta kovos dėl laisvės tema yra aktuali. Save laikau patriotu. Aš gyvenu savo šalyje, kurią laikau namais ir juos myliu“, – sakė M. Repšys.

Filme aktoriui teko ūkininko Prano Kuktos vaidmuo. Tai personažas, kurio supratimas apie laisvę paprastas – kiek turi žemės, tiek turi ir laisvės. M. Repšio atliekamas herojus yra konservatyvus, šiurkštus, pragmatiškas. Visgi aktorius teigia, jog Pranas Kukta dar atsiskleis kitoks, nei galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. „Mano vaidmuo yra labai daugiaplanis. Pradžioje gali pasirodyti, kad jis toks griežtas, piktas, savanaudiškas, bet jame yra ir daug kitų spalvų, kurios atspindi jo kitą pusę – mane tas labai žavi“, – kalbėjo aktorius.

Prisimindamas darbą filmavimo aikštelėje, M. Repšys kūrybinės komandos darbą vadino itin profesionaliu: „Filmuotis iš tikrųjų buvo nelengva, buvo sunku perprasti tekstą, sukurti patį personažą, kadangi nežinojau visos linijos, teko viską galvoti vietoje. Teko ir nuotraukas žiūrėti, ir filmus, šį bei tą paskaitinėti. Bet tokių personažų sutikti neteko niekur, neradau nieko panašaus, tai labai daug kūriau pats.  Bet darbas labai patiko – viskas buvo daroma labai profesionaliai“.

Pirmą kartą rimtą, o ne ne epizodinį vaidmenį lietuviškame seriale sukūręs teatro aktorius tikino, jog lengvų kūrinių tikrai nevengia ir juokdamasis atskleidė tikrąją to priežastį: „Nėra taip, kad nesutinku filmuotis lietuviškuose serialuose, gal mane nelabai kviečia. Norėjosi nusifilmuoti lietuviškame seriale, o „Laisvės kaina. Savanoriai“ patraukė siužetu ir labai džiaugiuosi, kad į jį pakliuvau – jame darbas man labai patiko“.

Istorinis karinis daugiaserijinis filmas „Laisvės kaina. Savanoriai“ pasakoja apie Lietuvos Nepriklausomybės akto pasirašymo aplinkybes. Šimtmečiu atgal nukeliantis filmas atskleidžia nuostabią draugystės ir meilės dramą, vykstančią svarbiausių Lietuvai įvykių fone.

Pagrindinius vaidmenis istoriniame daugiaserijiniame filme kuria žymiausi šalies aktoriai: Toma Vaškevičiūtė, Eglė Špokaitė, Darius Meškauskas, Mykolas Vildžiūnas, Jokūbas Bareikis, Algirdas Gradauskas, M. Repšys. Seriale taip pat vaidina Nerijus Gadliauskas, Andrius Bialobžeskis, Vytautas Tomkus, Liubomiras Laucevičius, Šarūnas Puidokas ir kiti žinomi aktoriai.

Sauliaus Balandžio režisuojamas istorinis kostiuminis filmas „Laisvės kaina. Savanoriai“ – pirmadieniais 21.30 val. per LRT.

Istorinio dokumentinio serialo kūrėjai pristatė vaizdo įrašą, kuriame – suvaidinta prezidento V. Adamkaus krikštynų scena. Joje matomas krikštomas būsimasis šalies vadovas (kuriam tuo metu suteiktas Voldemaro Huberto Laimučio Adamkavičiaus vardas), taip pat jo krikšto motina Matilda Voldemarienė ir krikšto tėvas – Lietuvos vyriausybės vadovo ir užsienio reikalų ministro pareigas ėjęs Augustinas Voldemaras (jį vaidina aktorius Darius Meškauskas).

„Mielas prezidente, pastebėjau, kad kai kalbate apie šias krikštynas ir pasakojate savo artimųjų prisiminimus, jūs dažnai minite, kad per jas triukšmavote. Kaip jūsų krikštatėvis, turėčiau papasakoti, kaip buvo iš tiesų“, – kalbama įraše.

V. Adamkus gimė 1926 metais Kaune, vėliau jis su tėvais pasitraukė į Vokietiją. 1949 metais jis su šeima emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, ten 1960-aisiais baigė Ilinojaus Technologijos institutą, įgijo statybų inžinieriaus specialybę. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, su žmona Alma grįžo į Lietuvą.

Lietuvai V. Adamkus vadovavo dvi kadencijas: nuo 1998 iki 2003 ir  nuo 2004 iki 2009 metų.

Šiemet V. Adamkaus vardas suteiktas gimnazijai Kaune.