Su „Fluxus“ ženklu

Avangardo menininkės kūrybos viešnagė Kaune – tarsi simbolis aktas. Kitais metais 90-metį švęsianti Y.Ono, karjerą pradėjusi dar XX a. šeštajame dešimtmetyje Niujorko avangardinio meno scenoje, artimai bendradarbiavo su Kaune gimusiu „Fluxus“ judėjimo pradininku Jurgiu Mačiūnu.

Pirmoji Y.Ono personalinė paroda, kurioje rodyti darbai iš serijos „Paveikslų instrukcijos“ (angl. „Instruction Paintings“), vyko būtent 1961 m. J.Mačiūno ir Almio Šalčio įsteigtoje AG galerijoje Niujorke.

Menininkės ilgamečio bičiulio, J.Mačiūno ir „Fluxus“ judėjimo parodų kuratoriaus Jono Hendrickso kuruojamas projektas Kaune – Šiuolaikinio meno centro Vilniuje, Porto šiuolaikinio meno muziejaus „Serralves“ ir Niujorke įsikūrusios Y.Ono studijos „Studio One“ bendradarbiavimo rezultatas.

Kaune pristatoma paroda – 2020 m. „Serralves“ muziejuje eksponuotos parodos tąsa, specialiai adaptuota gimtajam J.Mačiūno miestui. Vienoje iš Kaune pristatomos parodos salių eksponuojami Y.Ono ir J.Mačiūno vienas kitam dedikuoti darbai.

Kurdama nuostabias, sudėtingas, susižavėjimą keliančios estetikos instaliacijas Y.Ono atskleidžia savitą erdvės ir architektūros suvokimą.

Universali kūryba

Portugalijoje pristatytas projektas sulaukė teigiamos tiek publikos, tiek kritikų reakcijos.

„Kurdama nuostabias, sudėtingas, susižavėjimą keliančios estetikos instaliacijas Y.Ono atskleidžia savitą erdvės ir architektūros suvokimą. Tai įrodo ir paroda, kurioje pristatomi erdviniai, vizualiniai ir suvokimo žaidimai, suteikiantys psichinės ir fizinės patirties“, – rašė Portugalijos spauda.

Retrospektyvinė paroda apima Y.Ono kūrybos pradžią XX a. šeštajame dešimtmetyje ir tęsiasi iki pat šių dienų, tad yra išskirtinė proga susipažinti su pasaulinio garso menininkės darbais.

Nors Y.Ono istorija neišvengiamai siejama su jos gyvenimo partnerio „The Beatles“ lyderio Johno Lennono legenda, ji yra išskirtinė kultūros asmenybė. Y.Ono – ne tik novatoriška tapyba, bet ir performansai, filmai, erdvės instaliacijos, į bendrus kūrybos procesus kitus menininkus ir publiką įtraukiantys projektai.

Pagrindiniai Y.Ono kūrybos motyvai – kultūriniai ir sociopolitiniai klausimai. Ji kelia moters kūno, jo įgalinimo visuomenėje klausimus, aktualizuoja pacifizmo idėjas.

Įtrauktis: Y.Ono retrospektyvinė paroda kviečia žiūrovą iš pasyvaus stebėtojo virsti bendrakūrėju. / Justinos Lasauskaitės, Eitvydo Kinaičio, L. Žemgulio nuotr.

Anot menotyrininkų, idėjos apskritai yra viena pagrindinių Y.Ono kūrybos medžiagų. Jos gali būti rimtos ar žaismingos, utopinės ir poetiškos, išreiškiamos žodžiais ar veiksmais, realizuojamos objektų, instaliacijų pavidalais ar tiesiog žiūrovų vaizduotėje.

Aplenkiant įvykius

Y.Ono novatoriški meniniai pasiūlymai akcentuoja: meno neįmanoma atskirti nuo gyvenimo. Aktualumo neprarandanti jos kūryba skatina kritiškai vertinti aplinkinį pasaulį, pasitelkiant meno kalbą ir priemones aktyviai reikšti savo poziciją aktualiais klausimais.

Veikiau ne sutapimu, bet Y.Ono jautrumu supančiam pasauliui, gebėjimu išgirsti dar neišleistą garsą, pamatyti dar neįvykusio gaisro pašvaistę, pajausti dar tik bręstančią dramą galima paaiškinti ir sąsajas tarp Kaune pristatomo menininkės projekto ir karščiausių aktualijų.

Įžanginė parodos dalis „Exit It“ – žemišką gyvenimą simbolizuojančiame senojo banko pastate įkurdintas iš karstų išaugančių medžių miškelis – radosi sausio pabaigoje, per patį pandemijos įkarštį, tad nuskambėjo kaip raginimas prisiminti apie gyvenimo laikinumą. Tačiau jau netrukus, vasario 24-ąją, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, instaliacija virto ir masinių civilių žūčių simboliu.

Karo ir taikos, gyvybės ir mirties priešprieša dar labiau sustiprėja retrospektyvinėje parodos dalyje, akcentuojančioje pacifizmo, kuriam Y.Ono sykiu su J.Lennonu skyrė tiek daug dėmesio vykstant Vietnamo karui, motyvą.

„Laisvės pažinimo sodas“ kviečia susipažinti su įvairialype žinomos menininkės kūryba ir kartu mąstyti apie gyvenimo rimtį, žaismingumą ir vaizduotės galias.

Parodoje Y.Ono būdinga minimalistinė estetika kontrastuoja su užkoduoto turinio gilumu. Didelė dalis retrospektyvinės parodos kūrinių – interaktyvūs: žiūrovas gali juos liesti, užlipti kopėčiomis ir perskaityti paslėptą tekstą, apsisiausti maišu ir tapti meno kūriniu.Skatindama žiūrovą užmegzti intymų santykį su kūriniais, menininkė kviečia laisvai interpretuoti ir taip tapti kūrybos proceso dalimi, galutinio jos rezultato autoriumi.

Kas? Y. Ono paroda „Laisvės pažinimo sodas“.

Kur? Kauno paveikslų galerijoje.

Kada? Veikia iki gruodžio 4 d.

Specialiu vizitu penktadienį parodoje lankėsi Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė, o vakare parodą atvyko apžiūrėti ir pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis. Susirinkę svečiai turėjo galimybę išvysti menininkės Yoko Ono performansą „Sky Piece to Jesus Christ (2022)“, kurį atliko specialiai šiam įvykiui suburta muzikantų ir atlikėjų grupė.

Kaip praneša organizatoriai, abejingų nepaliekanti paroda lankytojams bus atvira iki gruodžio 4 d. ir kvies žiūrovus ne tik stebėti meno kūrinius galerijos erdvėse, bet ir patiems įsitraukti į kūrybos procesus, sekant menininkės instrukcijomis.

Yoko Ono, gimusi 1933 metais Tokijuje, karjerą pradėjo XX a. šeštajame dešimtmetyje Niujorko avangardinio meno scenoje. Ji artimai bendradarbiavo su „Fluxus“ judėjimo pradininku Jurgiu Mačiūnu, o jos pirmoji personalinė paroda, kurioje rodyti darbai iš serijos „Paveikslų instrukcijos“ (angl. „Instruction Paintings“), vyko 1961 m. J.Mačiūno ir A. Šalčio įsteigtoje „AG“ galerijoje Niujorke. Greta novatoriškos tapybos ir performansų, vėliau ji pradėjo kurti objektus, filmus, erdvės instaliacijas, burti kitus kūrėjus bendriems veiksmams, kviesti publiką aktyviai įsitraukti į meno procesus. Performansuose ir kituose kūriniuose Yoko Ono kelia feminizmo judėjimui svarbius moters kūno, jos įgalinimo visuomenėje klausimus. Menininkės vardas taip pat neretai siejamas su pacifizmo judėjimu, neprarandančiu aktualumo ir šiandien.

Viena pagrindinių Yoko Ono kūrybos medžiagų – idėjos. Jos gali būti rimtos ar žaismingos, utopinės ir poetiškos, išreiškiamos žodžiais ar veiksmais, realizuojamos objektų, instaliacijų pavidalais ar tiesiog žiūrovų vaizduotėje. Yoko Ono kūryba politiška ir visuomeniška, neprarandanti aktualumo, nes skatina kritiškai vertinti aplinkinį pasaulį, pasitelkiant meno kalbą ir priemones aktyviai reikšti savo poziciją svarbiais sociopolitiniais klausimais. „Laisvės pažinimo sodas“ kviečia susipažinti su įvairialype Yoko Ono kūryba ir kartu mąstyti apie gyvenimo rimtį, žaismingumą ir vaizduotės galias.

Parodą organizuoja Šiuolaikinio meno centras Vilniuje kartu su Porto šiuolaikinio meno muziejumi „Serralves“ (Portugalija) ir Yoko Ono studija „Studio One“ (Niujorkas, JAV), o kuruoja ilgametis menininkės bičiulis, Jurgio Mačiūno ir „Fluxus“ judėjimo parodų kuratorius Jon Hendricks. Šis renginys – 2020 m. „Serralves“ muziejuje eksponuotos parodos tąsa, specialiai adaptuota Kaunui – gimtajam Jurgio Mačiūno miestui. Paroda rengiama kaip „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.