Vakaro pabaigoje sukurti darbai bus pristatomi kartu su kolektyvais. Organizatoriai dalyvius pakvies į unikalų pasaulio muzikos skambesį: koncertuos svečiai iš Kanados / Malio. Savo kūrybą dovanos nuostabaus galingo balso atlikėja Djely Tapa kartu su gyvo garso grupe. Garsios Malio Griotų genties palikuonė Djely Tapa – tarsi karštas Afrikos vėjas maišo Sahelio, bliuzo ir elektro atmosferas. Sodriame, galingame Djely Tapa balse skleidžiasi jos moteriškumas ir afrikietiškumas.

Malyje praleidusi vaikystę, vėliau baigusi inžinerijos mokslus Kanadoje, Djely Tapa galiausiai žengė savo motinos, garsios dainininkės, pėdomis. „Afrikos paveldas veda mane į ateitį“ – sakė ji kalbėdama apie savo albumą „Barokan“, kuris 2020 m. JUNO apdovanojimuose pelnė geriausio pasaulio muzikos albumo nominaciją. Lietuvoje šį albumą atlikėja pristatys pirmą kartą. Drąsiai galima sakyti, kad Kauno rajone to dar nebuvo.

Ankstesnės: pernai menininkų formuotos instaliacijos harmoningai įsiliejo į Liepų alėjos peizažą. / Organizatorių nuotr.

Jau nuo 2019 m. kartu su programa „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ Samylų kultūros centras ir Girionių bendruomenė kuria bendrus projektus. Jų pagrindinė tema ir aktualijos – tvari aplinka ir žemės meno objektai.

Projektas yra „Šiuolaikinių seniūnijų“ dalis, jį finansuoja Kauno rajono savivaldybė.

Data: liepos 30 d. 17 val.

Vieta: Liepų alėja, Girionys, Šlienava, Kauno r.

"Ne tik mano, bet ir mano kolegų sumanymus šį kartą inspiravo ne natūralus gamtos grožis, o šios vietovės istorija, čia gyvenusių šeimų likimai, buvusio dvaro savininko generolo, archeologo, gydytojo, Kauno karo muziejaus vadovo Vlado Nagevičiaus ir dabartinio šeimininko Mindaugo Šventoraičio pomėgiai, pastangos kelti, puoselėti Lietuvos kultūrą. Kadangi dvarą supa jau sutvarkyta erdvė, visą kūrybinę žaliavą darbams – šakas, medžius, akmenis atsivežėme iš aplink esančių vietovių – nepažeidėme pagrindinių žemės meno taisyklių", – sako festivalio įkvėpėjas Marijus Gvildys.

Sprendimas. Dvaro pastatų sienas parėmę didžiuliai transporto priemonių ratai, sodybos šeimininko M.Šventoraičio technikos kolekcija, laikrodžio mechanizmas, galiausiai – laiko ratas, kuriame jau 510 metų skaičiuoja Babtyno-Žemaitkiemio dvaras – visa tai simboliškai atspindi skulptūra "Ratai". Jos autorius – tarptautinio festivalio organizatorius floristas M.Gvildys į ratą pažvelgė itin kūrybiškai: iš šakotų medžio kamieno skridinių sukūrė nekonkrečios formos geometrinę skulptūrą. "Banaliai formai suradau nebanalų sprendimą, – džiaugiasi floristas. – Tik vienas skulptūros šonas turi aiškų apvalumą, kita dalis – abstrakti, beformė tarsi laisvai bėgantis, žmogui nepavaldus laikas. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Raktai. "Daug reikšmių turintis, labai prasmingas simbolis – raktai gali būti nuo dvaro durų, lobių saugyklos, rojaus vartų, žmogaus širdies. Visus juos padariau skirtingus – kiekvienas pasirinks tokį, kokio jam reikia, – šypsosi iš Rusijos atvykęs Andrejus Filonenka. – Šio dvaro savininkas taip pat turi daugybę raktų, be to, jis kolekcininkas." Floristui labai pasisekė: rado akmenį su giliu įdubimu – įstačius raktą, išėjo tikra spyna. Kitas kompozicijos detales jis pakabino ant medžio šakų – pasak autoriaus, žmones visada nustebina netikėtumo potyris. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Legenda. Floristą iš Lenkijos Marciną Jablonskį suintrigavo vietovės legenda. "XIV a. šiose vietose lankėsi kryžiuočiai – apie tai liudija čia rasti jų šalmai, istorinį faktą primena ir parką puošiančios, iš metalo nukaldintos skulptūros-šalmai, – sako floristas. – Mano skulptūra – identiška, tik padaryta iš šakų. Ji šios vietovės dalis, negali būti eksponuojama kažkur kitur." (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Vilkiukas. Šis visiems iš vaikystės puikiai pažįstamas žaislas – baltarusės Viktorijos Markačiovos vizija apie dvarą, jo istoriją ir aktyvų šios vietos ir jos šeimininko dalyvavimą šiandieniame Lietuvos kultūros gyvenime. "Tai idealus simbolis. Skulptūros ašis – dvaras, jo šeimininkai, išorė – aplink dvarą verdantis gyvenimas: sumanymai, įvykiai, renginiai, projektai, – komentuoja floristė. – Viskas gyva, judesyje. Dinamiką pabrėžia skirtingos plonyčių šakelių spalvos ir atspalviai, kita klojimo kryptis, pynimo būdas." (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Amžių sandūra. Žinomas skulptorius Kęstutis Lanauskas mėgsta išbandyti skirtingas kūrybos erdves – pasirodo, jis jau trečią kartą dalyvauja tarptautiniame festivalyje "Land art". Subūręs darnią komandą menininkas kūrybos objektu pasirinko išverstus kelmus su didelėmis šaknimis, iš kurių padarė du suoliukus. "Kelmai ne tokie seni kaip suoliukų pagrindui panaudoti dvare rasti rąstai – pastariesiems keli šimtai metų, – pastebi K.Lanauskas. – Atsisėdęs ant tokio suoliuko jautiesi amžių sandūroje. Dvaro šeimininkui kilo mintis juos perkelti į šalia dvaro kuriamą Lietuvos šimtmečio parką." (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Šaltinis. Vanduo, žemė – visko, kas gyva, auga, veši, žaliuoja gyvybės šaltinis. Šią mintį savo kompozicijoje akcentavo taivanietė floristikos meistrė Chian May Pey: iš seno, nuvirtusio, gražiai apsamanojusio medžio kamieno trykšta amžinos gyvybės versmė – iš liaunų karklų šakų išpinta banga. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Kubas. Iš Katalonijos (Ispanija) atvykęs garsus floristas Jordi Pascualis savo darbą neatsitiktinai pavadino "Akis kube". "Kubas – tai mobiliojo telefono, kompiuterio, televizoriaus ekranas. Šiandien dauguma žmonių jame "gyvena" – aplinka, gamta neegzistuoja, – karčią nūdienos tiesą konstatuoja jau šeštą kartą šiame žemės meno festivalyje dalyvaujantis floristas. – Anksčiau vos pabudęs žmogus atsistodavo prie lango ir apsidairydavo – koks oras, ką veikia kaimynas, kas aplink vyksta. Dabar gyvenimo prasmė – kiek kartų būsi palaikintas. Taip ir norėjosi sušukti: "Žmonės, pakelkite akis nuo ekrano – pasidžiaukite, kaip gražu aplinkui!" (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Laikrodis. "Tuja – amžinai gyvas, žaliuojantis medis, į ją atremta akmens plokštė – it laikrodžio rodyklė, nuo jos pabirę, net į žemę įaugę akmenys – dienos, metai, dešimtys metų, šimtmečiai. Gerai įsižiūrėjus visuma sudaro N raidę – simboliška: čia juk ankščiau gyveno generolas Vladas Nagevičius", – prasmę kiekvienoje skulptūros detalėje įžvelgia jos autorius M.Gvildys. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Gamtos ir žmogaus harmonija

Mindaugas Šventoraitis, Babtyno-Žemaitkiemio dvaro savininkas / Vilmanto Raupelio nuotr.

Tai unikalus ir paprastas menas. Abejingų jam nėra – visi dvaro renginių lankytojai džiaugiasi, fotografuoja, stebisi darbų atlikimo paprastumu ir nepaprastomis kūrėjų idėjomis. Absoliuti dauguma menininkų – kūrėjai iš gamtos ir iš širdies. Jie jaučia ir geba išreikšti harmoniją tarp savęs ir gamtos. Matant, kaip tokie darbai kuriami, sunku likti abejingam: ir aš puoselėju nedidelį land art projektėlį – ant išdegusio ploto pievoje pelenais išbarstysiu festivalio pavadinimą, kitais metais žadu pasiruošti rimčiau.

Faktai apie festivalį

• Tarptautinio "Land art" ("Žemės meno") festivalio Lietuvoje iniciatorius ir organizatorius floristas Marijus Gvildys. "Tai ne parko menas ar kažkokia meno bienalės dalis, o atskiras, šio meno srities tradicijas puoselėjantis festivalis", – deklaruoja festivalio siela.

• Šiais metais renginys vyko jau septintą kartą. Iš pradžių buvo Palangoje, Nidoje, vėliau tris kartus Raudondvaryje ir jau antrą kartą – Babtyno-Žemaitkiemio dvaro sodyboje.

• Festivalyje "Land art 2019" dalyvauja meistrai iš 5 šalių: Lietuvos, Ispanijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Taivano.

• Septynių meistrų vadovaujamos talkininkų – žemės menu besidominčių floristų iš Lietuvos ir kitų šalių komandos sukūrė aštuonias skulptūras.

Ir šiemet, rugpjūčio 20–23 d., Babtyno Žemaitkiemio dvare menininkai iš septynių šalių ne tik bendraus nuostabioje XVI a. menančioje aplinkoje, bet ir kurs žemės meno objektus.

Laikinumo žavesys

"Land Art" išvertus – žemės menas, atsirado XX a. septintajame dešimtmetyje iš protesto prieš vartotojiškumą ir noro ugdyti ekologinį sąmoningumą. Žemės meno atstovai meninius objektus kuria gamtoje iš čia pat randamų medžiagų: sausuolių, žabų, lapų, akmenų, smėlio, molio. Čia pat, gamtoje, jie ir eksponuojami.

Dėl visiems prieinamų ir paprastų medžiagų žemės menas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti labai paprastas. Tačiau, kaip ir kuriant bet kurį meno kūrinį, būtina idėja. Žemės meno kūrėjas regi viziją, kaip pakeisti, pertvarkyti ir meniškai apipavidalinti pasirinktą gamtos objektą.

Dažnai tobulas objektas sukuriamas beveik nieko nekuriant, tik kažką paryškinant. Čia ypač svarbus jautrumas aplinkai: kuo mažesnis kūrėjo "aš", tuo didesnis kūrinys.

"Menininkas turi paklusti gamtai, prisiderinti prie konkrečios vietovės ypatumų, – aiškina lietuviškosios žemės meno mokyklos puoselėtojas M.Gvildys. – Dažnai tobulas objektas sukuriamas beveik nieko nekuriant, tik kažką paryškinant. Čia ypač svarbus jautrumas aplinkai: kuo mažesnis kūrėjo "aš", tuo didesnis kūrinys."

Neišvengiama žemės meno savybė – laikinumas. Pradinę instaliaciją matęs žiūrovas po kurio laiko gali jos ir neatpažinti: saulė, lietus, sniegas, vėjas lauke esantį meno objektą ne tik pakeičia, bet ir ilgainiui sunaikina. Ant liežuvio galo klausimas: tad kam tiek pastangų dėl to, kas sunyksta?

Marijus Gvildys, asmeninio arch. nuotr.

"Laikinumas ir kaita yra svarbiausia žinia, kurią perduoda gamtą atspindintis žemės menas. Jis primena, kaip svarbu pasimėgauti akimirka, ir moko pajusti jos išskirtinumą", – atskleidžia esmę garsusis floristas.

Mokyti ir mokytis

Tradiciškai Lietuvoje rengiamose "Land Art" bienalėse dalyvauja garsus šveicarų floristas, žemės meno kūrėjas Peteris Hessas. Jį M.Gvildys laiko savo mokytoju. Deja, šiemet susibūrimo Babtyno Žemaitkiemio dvare data sutapo su P.Hesso Šveicarijoje rengiamu žemės meno festivaliu.

Šiųmetės, jau šeštosios, bienalės mokytojai bus keturi. Ispanas Didacas Peresas Masas lietuviams jau pažįstamas – jis dalyvavo pirmojoje bienalėje. Floristų šeimoje gimęs Didakas – garsiosios Katalonijos floristikos meno mokyklos "Smilax" auklėtinis, šiuo metu joje dėstantis ir dar dirbantis dviejuose šeimai priklausančiuose gėlių salonuose.

Sutuoktiniai Marcas ir Rebecca Fordai iš Didžiosios Britanijos, pasak M.Gvildžio, yra išskirtiniai floristai. Jie geba išsilaikyti iš žemės meno, kurdami objektus tiek privatiems užsakovams, tiek įmonėms. Britai yra aktyvūs "Land Art" festivalių Europoje dalyviai, savo siurrealistinėse instaliacijose atspindintys angliškąją žemės meno kultūrą.

M. Gvildys (Lietuva)

Ir, žinoma, – M.Gvildys, Lietuvos profesionaliosios floristikos čempionas. Šveicarija, Italija, Ispanija, Rusija, Lenkija, Kanada – išvardyti visus "Land Art" festivalius, kuriuose dalyvauja garsusis floristas, sunku. Ir dabar jis ką tik sugrįžo iš Sibiro, kur dalyvavo rusų žemės meno festivalyje.

Pažinti iš arčiau

Palanga, Nida, Raudondvaris Kauno rajone – tokie buvo ligšiolinių bienalių adresai. Šiemet pirmąkart jos dalyvius svetingai priglaus aktyvia kultūrine veikla garsėjantis Babtyno Žemaitkiemio dvaras.

"Jo šeimininkas Mindaugas Šventoraitis – visų menininkų draugas. Čia vyksta parodos, koncertai, simpoziumai, bet svarbiausia, kad dvaras iki šiol išliko namais. Jis taps namais ir "Land Art" plenero dalyviams", – džiaugiasi M.Gvildys.

Žemės menas kūriniu gali paversti ne tik medį ar krūmą, bet ir salą, parką. Galima tik nujausti, kaip įkvėps vaizduotę 500 metų jubiliejų atšventęs dvaras!

Keturiolika bienalės dalyvių ir keturi jų mokytojai keturias dienas čia gyvens, dalysis patirtimi ir įkvėpimu, o lankytojai jau nuo pirmosios bienalės dienos galės stebėti menininkų darbą, su jais bendrauti ir tapti žemės meno kūrinių gimimo liudininkais.

"Gal šiemetė bienalė ir nebus tokia iškilminga kaip trys anksčiau vykusios Raudondvario dvaro parke, bet bus jauku, šeimyniška. Kurdami Raudondvaryje gyvenome Kaune, o Žemaitkiemyje kartu praleisime visą laiką, iš čia keliausime tik į ekskursijas", – laukia būsimų įspūdžių "Land Art 2018" rengėjas.

Kūrėjai būtinai laikysis tradicijos ir vyks į Kryžių kalną – ten kiekvienos bienalės dalyviai nuveža pačių sukurtą kryžių. "Važiuosime ir į Kauną, pas Čiurlionį", – juokiasi M.Gvildys, turėdamas mintyje ekskursiją į Nacionalinį M.K.Čiurlionio dailės muziejų.

Marijus Gvildys (Lietuva).

Svarbiausia, žinoma, – kūrybinis darbas. "Mes labai priklausomi nuo oro, tikimės, dangus mums padės. Juk iš pradžių reikės susirinkti medžiagas, darbui ne tiek jau daug laiko liks, – svarsto plenero kuratorius, pats dar neturintis aiškios vizijos, koks bus jo vadovaujamos komandos kūrinys. – Jam, be abejonės, turės įtakos istorinis ir kultūrinis dvaro kontekstas."

Naujieji kūriniai taps dar vienu traukos objektu ir taip populiariam Babtyno Žemaitkiemio dvarui. Šįkart bienalės lankytojai nerinks geriausio darbo. "Nebus kritikų, bus visiems smagiau", – juokiasi M.Gvildys, nuoširdžiai kviečiantis užsukti į Žemaitkiemį iš arčiau susipažinti, kaip gimsta labiausiai gamtą tausojantis menas.

Kas: Šeštosios "Land Art" bienalės darbų parodos atidarymas.

Kur: Babtyno Žemaitkiemio dvare (Žemaitkiemio k. 10, Babtų seniūnija).

Kada: Rugpjūčio 23 d., ketvirtadienį,19 val.

Visą savaitę Kauno rajone vyko tarptautinis žemės meno festivalis „Land Art 2014 Raudondvaris”. Originalius kūrinius dvaro parkui padovanojo 11 komandų 22 menininkai iš Italijos, Ispanijos, Rusijos, Šveicarijos, Lietuvos, Lenkijos, Olandijos ir Prancūzijos. Festivalį parėmė 20 įmonių.

Gražiausius darbus išrinko dvaro lankytojai. Laureatais tapo Lietuvos komandos, Kęstučio Lanausko ir Luko Šiupšinsko, meno kūrinys. Antrą vietą užėmė lietuvės Aušros Kazemekaitės ir italo Riccardo Dressadore komanda. Trečia liko pirma Rusijos komanda - Romanas Steigaueris ir Vadimas Kazanckis.

„Raudondvaryje 2012 metais surengtas festivalis tampa tradiciniu. Ir nors Žemės menas Lietuvoje dar nėra toks populiarus kaip svečiose šalyse,  kaskart į rajoną susirinkę menininkai į šią meno šaką įneša naujovių, plečia gerbėjų ratą“ – pasakojo renginio globėjas Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Pasak projekto vadovės, VšĮ „Raudondvario dvaras“ direktorės Snieguolės Navickienės, darbai puoš Raudondvario dvaro parką tol, kol leis gamta. Visuose darbuose buvo naudojamos gamtos medžiagos: medžiai, šakos, akmenys, samanos, žolės, gėlės.

„Šiuo metu parko lankytojus tebedžiugina 4 iš 12 meno kūrinių, padarytų pirmąjį festivalį. Vienas iš italų darbų šiemet ir sužaliavo. Prie kūrinių labai mėgsta fotografuotis dvaro lankytojai“, - tvirtino S. Navickienė.

Renginyje taip pat dalyvavo Žemės meno pradininkas ir puoselėtojas,  šveicaras Peteris Hessas. Jis į Žemės meno klubą priėmė merą ir dvaro direktorę – jiems įteikti oficialūs pažymėjimai.
P. Hessas 1999 m. Šveicarijoje suorganizavo pirmą pasaulyje Žemės meno festivalį „Grindelwald“, kuris tęsiasi kasmet.

Pasak festivalio idėjos autoriaus Lietuvoje floristo Marijaus Gvildžio, Žemės menas atsirado kaip protestas prieš urbanizaciją ir vartotojišką požiūrį į prekybą meno kūriniais.

„Žemės meno kūriniai kuriami ne galerijoms ar aukcionams, jie nekilnojami ir neparduodami. Šis menas turi kitus tikslus: skatinti ekologiją, kurti traukos vietas bendruomenėms ir svečiams“, – sakė jis.

Penktadienio vakarą buvo surengtas festivalio „Land Art Raudondvaris 2014“ uždarymas. Meras apdovanojo laureatus, įteikė padėkas rėmėjams ir dalyviams.

Renginio organizatoriai džiaugiasi, kad vienintelis tokio formato tarptautinis festivalis Lietuvoje tampa tradiciniu ir tiki, kad sulauks tokio pat populiarumo kaip kad Vakarų Europoje.

Raudondvario dvaro parke vakar prasidėjo žemės meno festivalis "Land Art Raudondvaris 2014". Į kūrybinę stovyklą iš įvairių pasaulio šalių atvyko 22 menininkai. Iki penktadienio parke jie sukurs vienuolika žemės meno objektų.
Festivalio idėjos autorius floristas Marijus Gvildys pasakojo, kad iš Šveicarijos į Lietuvą atvyko skulptorius ir floristas, Pablo Picasso mokinys Peteris Hessas. Tai vienas didžiausių šios meno rūšies autoritetų pasaulyje.

Norą dalyvauti festivalyje pareiškė Italijos, Prancūzijos, Ispanijos, Rusijos, Šveicarijos, Lenkijos, Olandijos, Lietuvos menininkai.

"Džiaugiamės, kad tarptautinis festivalis vyksta atgimusiame Raudondvario dvare. Meno kūriniais parko svečiai galės grožėtis visus metus, stebėti, kaip jie keičiasi. Šį penktadienį dvaro lankytojai galės balsuoti už labiausiai patikusį kūrinį", – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Angelė Ščiukauskienė.

Pasak M.Gvildžio, žemės menas atsirado kaip protestas prieš urbanizaciją ir vartotojišką požiūrį į prekybą meno kūriniais. Žemės meno kūriniai kuriami ne galerijoms ar aukcionams, jie nekilnojami ir neparduodami. Šis menas turi kitų tikslų: skatinti ekologiją, kurti traukos vietas bendruomenėms ir svečiams.

Jis unikalus, nes jo objektai yra gyvi, kintantys ar netgi nykstantys. Pradinę instaliaciją matęs lankytojas po pusmečio gali jos nebepažinti. Laikinumas ir kaita – pagrindiniai žemės meno bruožai.

"Mes kursime tik lauke ir iš toje aplinkoje randamų natūralių priemonių: šakų, akmenų, gėlių, samanų, žolės. Be to, labai svarbu, kad visos medžiagos būtų pavaldžios laikui", – aiškino M.Gvildys.

Vienintelis tokio formato Lietuvoje antrą kartą Raudondvaryje rengiamas Žemės meno festivalis turėtų pagyvinti parką ir suteikti jam dar daugiau patrauklumo. Tikimasi, kad parke atsiras objektų, kurie galėtų tapti Kalėdų ir kitų švenčių puošmenomis.

Stebėti, kaip gimsta Žemės meno objektai, bendrauti su menininkais gali visi dvaro lankytojai.