„Vardan Lietuvos“ atstovui Vytautui Bakui inicijavus kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl prezidento Gitano Nausėdos teikiamos Egidijaus Šileikio kandidatūros, tikėtina, kad net ir skubos tvarka Konstitucinis Teismas bylą išnagrinėtų tik rugsėjo mėnesį, teigia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S.Šedbaras.
„Jei Seimas tokį nutarimą priima, procesas sustoja. Pagal Konstituciją, apskųsto teisės akto galiojimas yra sustabdomas, tai jo pagrindu nebegali vykti jokie procesiniai veiksmai Seime. Kadangi tokiu atveju būtų sustabdytas teisės aktas, Konstitucinis Teismas nagrinėtų prioriteto tvarka“, – Eltai teigė S. Šedbaras kartu pridurdamas, kad ir prioriteto tvarka klausimas nusikeltų į rudenį.
„Dabar prognozavimas, iki kada teismas spėtų išnagrinėti, yra sudėtingas, nes artėja atostogų periodas ir klausimas, ar iki atostogų spėtų, nes visgi yra paskyręs ir kitas bylas. Tai prognozuočiau, kad gal rugsėjį ar spalį jau prioriteto tvarka būtų išnagrinėtas“, – pridūrė S. Šedbaras.
Anot Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko, nepaskyrus LAT teisėjo, strigtų ir LAT pirmininko atrankos klausimas.
Jei Seimas tokį nutarimą priima, procesas sustoja. Pagal Konstituciją, apskųsto teisės akto galiojimas yra sustabdomas, tai jo pagrindu nebegali vykti jokie procesiniai veiksmai Seime.
„Tokiu atveju atsirastų viena LAT teisėjo laisva vieta, o pagal Konstituciją, jei paskirti ne visi Aukščiausiojo Teismo teisėjai, negali būti skiriamas Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Tai tuo pačiu nusitęstų ir pirmininko atrankos“, – pridūrė jis.
Kita vertus, S. Šedbaras mano, kad klausimo sprendimą galėtų paspartinti ir pats E. Šileikis, kuris dar nėra atlikęs sveikatos ir lojalumo patikros procedūrų. Kitu atveju, anot S. Šedbaro, šitoje situacijoje nelieka kito kelio, tik kreiptis į Konstitucinį Teismą.
„Pats kandidatas, matydamas tokią reakciją, turėtų paimti ir tuos reikalavimus įvykdyti. Bet jis aiškiai pasakė komiteto posėdyje, kad jis to neketina daryti, o turbūt teisėjų taryba manė, kad Prezidentūra turi tas pažymas. O komitetas manė, kad Teisėjų taryba viską išsiaiškino“, – komentavo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.
„Kadangi čia kyla skirtingi vertinimai, Prezidentūra sako, kad nereikia pažymų, pats kandidatas irgi sako, kad nereikia. Tuo tarpu Konstitucijos ekspertai aiškina, kad reikia, tai šitoje situacijoje nėra kito arbitro kaip Konstitucinis Teismas, kuris išaiškintų, ar prezidentas, teikdamas teisėjo kandidatūrą be visų reikalingų pažymų, priėmė teisėtą dekretą“, – pridūrė jis.
V. Bakas: tikiuosi, kad Seimas kreipimąsi į KT įtrauks į kitos savaitės darbotvarkę
Partijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas, registravęs Seimo nutarimo projektą dėl kreipimosi į KT, tikisi, kad klausimas bus įtrauktas jau į antradienio Seimo darbotvarkę. Mat, anot jo, jei po E. Šileikio paskyrimo KT pripažintų, kad prezidento dekretas prieštarauja Konstitucijai, kiltų dar daugiau problemų.
„Aš parengiau kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, tai nutarimo projektas, kurį Seimas svarstys ir bent jau sieksiu, kad jis būtų įtrauktas į antradienio darbotvarkę. Priešingu atveju gali kilti didelių problemų dėl to, jog prezidento dekretas, kuriuo teikiamas kandidatas, jis turi būti išnagrinėtas per trisdešimt dienų Seime, tai praktiškai iki Seimo sesijos pabaigos. Jei atsitiks taip, kad asmuo bus paskirtas, o vėliau, kai bus paskirtas teisėjas, Seimas kreipsis į Konstitucinį Teismą ir jis pripažins, kad dekretas prieštaravo Konstitucijai, mes turėsime Aukščiausiojo Teismo savotišką skylę, kai teismas negalės nagrinėti bylų, o išnagrinėtos bylos turės būti persvarstytos“, – teigė V. Bakas.
Mes turėsime Aukščiausiojo Teismo savotišką skylę, kai teismas negalės nagrinėti bylų, o išnagrinėtos bylos turės būti persvarstytos.
Parlamentaras tikisi, kad kreipimasis bus inicijuojamas dar šią Seimo sesiją, nes, anot jo, kitu atveju atsirastų papildomų problemų LAT darbui.
„Tai tikiuosi, kad Seimas tą supras ir tam, kad nekeltų papildomų problemų LAT darbui ir apskritai visos teismų sistemos darbui, Seimas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą dar šią sesiją“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad V. Bakas ketvirtadienį registravo Seimo nutarimo projektą dėl kreipimosi į KT. Juo prašoma ištirti, ar prezidento dekretas dėl E. Šileikio teikimo į LAT teisėjus neprieštarauja Konstitucijai ir kitiems įstatymams. Pagal Konstituciją Seimo nutarimas ištirti, ar aktas atitinka Konstituciją, sustabdo šio akto galiojimą.
Apie tai, kad ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą V. Bakas užsiminė dar antradienį vykusiame Seimo posėdyje, kuriame ketinta slaptu balsavimu nuspręsti, ar šalies vadovo teikiamas kandidatas galės eiti siūlomas pareigas. Visgi balsavimas neįvyko, nes V. Bako prašymui išbraukti šį klausimą iš posėdžio darbotvarkės Seimas pritarė.
Kiek anksčiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nepritarė prezidento teikiamo E. Šileikio kandidatūrai į LAT teisėjus, mat klausimų kilo dėl sveikatos patikrinimo ir dėl leidimo susipažinti su slaptąja informacija pažymos, kurių E. Šileikis nėra pateikęs.
Pats E. Šileikis teigia esą privačioje klinikoje, kurioje jis lankosi, nėra galimybės gauti specialios pažymos dėl sveikatos patikrinimo. Tuo tarpu paprašytas pateikti leidimą susipažinti su slaptąja informacija jis piktinosi, mat, anot jo, prieš jį paskirtų LAT teisėjų nebuvo prašyta šio dokumento, todėl turėtų būti laikomasi asmenų lygybės principo.
Diskusijų dėl šio kandidato kilo ir anksčiau. Pavyzdžiui, į Seimo darbotvarkę klausimas dėl A. Šileikio kandidatūros prieš kelias savaites buvo įtrauktas tik po prezidento kreipimosi į Seimo pirmininkę. Pagal Seimo statutą, jeigu šalies vadovas prašo, jo teikiami klausimai ir pranešimai į posėdžio darbotvarkę įrašomi be balsavimo.
