Tad šįkart „Sėkmė tavo rankose“ laidos metu vedėjas Audrius Bružas aiškinsis, kaip gi tapti sąmoningesniems ir asmeninių finansų srityje įvesti daugiau disciplinos. Apie visokeriopą discipliną jis kalbėsis su viena labiausiai disciplinuotų moterų Lietuvoje ir pasaulyje – Laura Asadauskaite-Zadneprovskiene.

Metų moteris, daugkartinė olimpinė ir pasaulio čempionė Laura sportuoja jau beveik 30 metų. Moteris papasakos, jog į sporto pasaulį prieš daugelį metų ją atvedė tėtis, tačiau tuo metu ji didelių tikslų neturėjo. Vis dėlto, pirmųjų gyvenimo varžybų metu iškovota pirma vieta Laurai paliko neišdildomą įspūdį ir ją motyvavo į viską pažvelgti kur kas rimčiau. Pamažu jos kaip sportininkės tikslai darėsi vis rimtesni, o nuo 16 metų ji jau pradėjo svajoti apie olimpinės čempionės titulą. Atkaklaus darbo dėka šiandien penkiakovininkė gali džiaugtis ne vienu olimpiniu medaliu ir susižavėjimo verta pergale.

Sportininkė prisipažins, jog jos karjera niekada nebuvo rožėmis klota. Per tris dešimtmečius profesinėje srityje buvo visko – ir nesėkmių, ir pralaimėjimų, ir karčių nusivylimų, tačiau ji niekada nenuleido rankų ir nenustojo tikėti savo jėgomis. Laura atviraus, kad nesėkmės jos ne tik negąsdina, tačiau netgi atvirkščiai – dar labiau motyvuoja eiti į priekį. Pasak olimpinės čempionės, pagrindinė jos sėkmės formulė susideda iš kelių dedamųjų. Pirmiausia jai svarbu įsivardyti konkretų tikslą, o jau tada jį žinodama, moteris atranda jėgų įveikti bet kokias kliūtis. Antrasis ir svarbiausias sėkmės faktorius yra disciplina. Pastaroji ugdo stiprų charakterį, skatina sunkiai bei atkakliai dirbti ir yra tiesiausias kelias į širdį džiuginančias pergales.

Savo pasiekimais Laura žavi ne tik sirgalius, tačiau ir savo vienuolikmetę dukrą. Jau dabar sportininkės atžala lanko plaukimą ir pamažu seka mamos pėdomis. Pasak Lauros, augdama sportininkų šeimoje ir nuo pat ankstyvos vaikystės matydama aktyvių tėvų pavyzdį, jos dukra taip pat neliko abejinga šiai sričiai.

Lauros pasakojimas nepaliks abejonių, jog tėvai yra pats geriausias pavyzdys savo atžaloms kiekvienoje gyvenimo srityje. Tad laidos pabaigoje Audrius Bružas sugrįš prie asmeninių finansų temos ir „Citadele“ banko valdybos narės Rūtos Ežerskienės teirausis, kodėl tėvams svarbu ugdyti ir finansinius savo vaikų įpročius. Specialistė papasakos, kaip ir kada su vaikais reikėtų pradėti kalbėti apie pinigus, kokia yra kišenpinigių svarba ir kokius privalumus šiandien įgyja atžaloms suteikiamos banko kortelės.

Visa tai – jau šį šeštadienį 9 val. laidoje „Sėkmė tavo rankose“ per LNK televiziją.

Vienintelį Lietuvos medalį šių metų olimpinėse žaidynėse iškovojusi eil. L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė yra patyrusi karė savanorė. Tokijo žaidynių sidabro laimėtoja, Londono žaidynių čempionė, dukart pasaulio ir daugkartinė Europos čempionė savanorės priesaiką tarnauti kariuomenėje davė dar 2003 metais.

„Sportininkas ir karys, mano galva, yra du viename. Mes kovojame už savo šalį, tik kitokiais ginklais“, – yra sakiusi Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės žvaigždė, Krašto apsaugos savanorių pajėgų 8-osios rinktinės savanorė.

37-erių eil. L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė ne kartą yra atstovavusi Lietuvai ir pasaulio kariškių žaidynėse.

Krašto apsaugos ministerijoje trečiadienį lankysis bei ministro padėką gaus ir kiti žaidynėse dalyvavę kariai savanoriai: eil. Gintarė Venčkauskaitė (šiuolaikinė penkiakovė, septinta vieta), j. eil. Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas, septinta vieta), j. eil. Mantas Knystautas (graikų-romėnų imtynės, dešimta vieta) ir eil. Justinas Kinderis (šiuolaikinė penkiakovė, aštuoniolikta vieta).

Kaip informavo Prezidentūra, šalies vadovas antradienį susitiko su L. Asadauskaite-Zadneprovskiene bei jos vyru ir treneriu Andrejumi Zadneprovskiu ir kalbėjosi apie iškovotą sidabro medalį, patirtus įspūdžius, pasiruošimo olimpiadai iššūkius.

Anot pranešimo, G. Nausėda su sportininke taip pat aptarė reikalingus pokyčius Lietuvos sporto sistemoje ir didesnį jaunimo įsitraukimą siekiant aukštesnių rezultatų ateityje.

Visada žiūrėdamas į Jus galvoju, kiek daug žmoguje jėgos, ryžto, ištvermės, kantrybės ir valios.

Per susitikimą L. Asadauskaitei-Zadneprovskienei įteiktas apdovanojimas už nuopelnus Lietuvai – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius.

Šis apdovanojimas teikiamas asmenims, kurie pasižymėję uoliu ir sąžiningu darbu valstybės tarnyboje ar visuomeninėje veikloje.

„Visada žiūrėdamas į Jus galvoju, kiek daug žmoguje jėgos, ryžto, ištvermės, kantrybės ir valios. Todėl su džiaugsmu įteikiu šį apdovanojimą, kurio nusipelnėte su kaupu. Šis garbingas apdovanojimas – už ilgamečius Jūsų pasiekimus“, – sveikindamas sakė G. Nausėda.

37-erių L. Asadauskaitės-Zadneprovskienės iškovotas medalis – vienintelis Lietuvos medalis olimpinėse žaidynėse Tokijuje.

Vienintelį medalį Lietuvai Tokijo žaidynėse iškovojusi 37-erių L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė išgelbėjo ir Lietuvos olimpinės delegacijos, ir viso šalies sporto reputaciją. COVID-19 ženklu pažymėta olimpiada paliks ne pačius geriausius prisiminimus sporto aistruoliams. Tačiau nedaug trūko, kad Tokijo žaidynės būtų tapę prasčiausiu lietuvių startu istorijoje. Šiuolaikinės penkiakovės rinktinės lyderės dėka mūsų šalies komanda bendroje valstybių įskaitoje įšoko į 93 laimingųjų, iškovojusių medalį, traukinį.

Vis dėlto, pasak L.Asadauskaitės-Zadneprovskienės, vienas trofėjus visų Lietuvos sporto problemų neišsprendė.

Startavau su didžiule energija. Žinojau, kad čia mano paskutinis šansas šiemet iškovoti medalį.

– Ar po svarbiausio sezono starto jaučiatės labai išsunkta?

– Nesijaučiu labai pavargusi, bet šie metai man buvo sunkūs. Buvo traumų, vėliau puolė koronavirusas, todėl startų trūko ir to buvau išsiilgusi. Startavau su didžiule energija. Žinojau, kad čia mano paskutinis šansas šiemet iškovoti medalį. Fiziškai buvau pasiruošusi labai gerai, o trauma pastarąsias savaites problemų nekėlė.

– Kaip skiriasi jūsų emocijos laimėjus medalį 2012 m. Londone ir dabar?

– Tada buvo auksas, tačiau bet kuris medalis yra labai brangus ir įsimintinas. Ši pergalė man yra dviguba. Ne tik man, bet ir Lietuvai, nes tai vienintelis mūsų apdovanojimas šiemet. Tad man tai didžiausias laimėjimas per pastaruosius devynerius metus nuo laimėto aukso Londone.

– Jums, skirtingai nei konkurentėms, labai sėkmingai susiklostė jojimo rungtis. Kokius stebuklingus žodžius pasakėte žirgui?

– Nieko stebuklingo nepasakiau, tiesiog norėjau gerai pasirodyti. Rio de Žaneire man dėl žirgo nepasisekė, nesurinkau nė taško. Norėjau įrodyti, kad nesu bloga jojikė. Labai džiaugiuosi, kad šį kartą gavau puikų žirgą ir pasirodžiau tobulai.

– Iki jūsų starto Lietuvos taupyklėje vis dar nebuvo medalio. Ar dėl to jautėte papildomą spaudimą?

– Pati stebėjau kitų pasirodymus ir tikrai tikėjausi, kad kai kurie gali laimėti tą medalį, bet jo vis nebuvo. Dienos ėjo ir man tai buvo netikėta. Galbūt kažkiek išgąsdino pirmoji mano rungtis. Fechtavimo rungtyje surinkau per mažai taškų – ne tiek, kiek planavau. Vis galvojau, kaip čia bus toliau, bet, ačiū Dievui, jojimas pavyko idealiai. Po to pakilau bendroje įskaitoje ir jau pajutau realias galimybes pakovoti dėl medalio. Žinoma, reikėjo dar padirbėti. Bėgdama paskutinius metrus galvojau, kad šis medalis yra ne tik man, bet ir visai Lietuvai.

– Jeigu nebūtumėte gavusi 10 sek. baudos, ar buvo realu susikauti ir dėl aukso?

– Nežinau, kažkaip susipainiojau ir startavau per anksti. Bėgdama į pirmą šaudyklą, supratau, kad gausiu 10 sek. baudą. Dėl to bėgau dar stipriau, raginau save bėgti dar greičiau. Žinojau, kad dėl baudos teks sustoti. Minčių buvo įvairiausių, galvojau, ar man užteks jėgų pasivyti, ar nebus taip, kad dėl tų 10 sek. prarasiu medalį. Bandžiau iš savęs spausti maksimumą, bėgau, kiek galiu, kad tik atbėgčiau ir laimėčiau medalį. Ačiū Dievui, man pavyko.

– Visa Lietuvos delegacija pelnė tik vieną medalį, pakartodama blogiausią Lietuvos rezultatą olimpinėse žaidynėse nuo pat 1996 m. Atlantos olimpiados. Ar sutinkate, kad mūsų sportas yra duobėje?

– Iš esmės – taip. Tas vienas medalis išgelbėjo mus visus, bet sportas yra ant bedugnės krašto. Mes turėtume į tai pasižiūrėti kitu kampu ir kartu kažką daryti. Dabar trūksta bendravimo, susikalbėjimo tarpusavyje. Jeigu dirbsime visi kartu, be asmeniškumų ir dėl vieno tikslo, dėl sporto, sportininkų lygio kėlimo, tikrai pasieksime kažkokių kitokių tikslų.

L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir I. Serapinaitė kovojo atrankos A grupėje ir paskutinėje - bėgimo ir šaudymo - rungtyje finišavo kartu su vietas finale užsitikrinusių sportininkių grupe. I. Serapinaitė atrankoje pelnė 1024 taškus ir finišavo ketvirta, o tašku mažiau surinkusi L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė - penkta.

Taip pat sėkmingai pasirodė C grupėje besivaržiusi G. Venčkauskaitė. Ji pelnė 1026 taškus ir grupėjė užėmė 4-ąją vietą.

Ketvirtoji Lietuvos atstovė Aurelija Tamašauskaitė B grupėje surinko 972 taškus, tarp 26 sportininkių užėmė 16-ąją vietą ir į finalą nepateko.

Moterų varžybų finalas vyks šeštadienį. Penktadienį į kovą stos vyrų atrankos varžybų dalyviai, tarp kurių bus Justinas Kinderis ir Dovydas Vaivada.

Startavo ir vaikai

Beveik 140 varžybų dalyvių pagal amžių buvo suskirstyti į kategorijas: suaugusiųjų, iki 19-os, 17-os, 15-os, 13-os, 11-os ir 9-erių metų.

Absoliučiai geriausius rezultatus pasiekė kauniečiai – olimpietė Gintarė Venčkauskaitė-Juškienė (11 min. 52 sek.) ir Titas Puronas (11 min. 19 sek.).

Į sėkmingiausiai startavusiųjų trejetus taip pat pateko vilnietės Aurelija Tamašauskaitė (12 min. 21 sek.) ir Elžbieta Adomaitytė (Vilnius, 12 min. 39 sek.) bei kaunietis Paulius Vagnorius (11 min. 53 sek.) ir vilnietis Jevgenijus Galuška (12 min. 38 sek.).

Neįprastas išbandymas

Kelialapį į Tokijo olimpines žaidynes jau iškovojusi G.Venčkauskaitė-Juškienė teigė, kad dalyvauti tik savo stipriausios rungties – bėgimo ir šaudymo – varžybose buvo šiek tiek keista.

"Šiuolaikinės penkiakovės varžybose dieną pradedi nuo kitų rungčių ir prieš bėgimą bei šaudymą jau būna ramiau, mažiau jaudulio. Dabar nerimo buvo net daugiau", – sakė sportininkė.

Pasaulyje vien bėgimo ir šaudymo rungties varžybos sparčiai populiarėja, vyksta atskiri turai, rengiami Europos ir pasaulio čempionatai, tačiau G.Venčkauskaitė-Juškienė teigė juose dalyvauti neturinti noro – visą dėmesį skiria tik klasikinei šiuolaikinei penkiakovei.

"Nesinorėjo startuoti atskirose rungtyse. Antai Justinas Kinderis dalyvavo bėgimo varžybose, bet mes to privengiame", – teigė olimpietė.

Patarinėjo garsenybės

Šiemet atšauktos beveik visos šiuolaikinės penkiakovės tarptautinės varžybos. Kol kas išlieka tikimybė, kad vis dėlto bus surengtas pasaulio čempionatas Meksikoje.

"Laukėme Europos čempionato, bet jį atšaukė. Netikiu, kad vyks ir pasaulio čempionatas, nes visi planai keičiasi kas porą savaičių", – svarstė G.Venčkauskaitė-Juškienė.

COVID-19 pandemija turėjo ir tebeturi įtakos mūsų sportininkams.

Itin azartiškai kovojo jauniausi Lietuvos čempionato dalyviai. Daugumai jų tai buvo galimybė pirmą kartą išbandyti jėgas varžybose ir pasidžiaugti pirmaisiais medaliais.

Ypatingą trenerių komandą turėjo mergaičių (iki 11 m.) čempione tapusi Adriana Zadneprovskytė – patarimus jai dalijo tėvai: olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir keturiskart pasaulio bei dukart Europos čempionas Andrejus Zadneprovskis.

Tikisi keturių olimpiečių

"COVID-19 pandemija turėjo ir tebeturi įtakos mūsų sportininkams. Esu laimingas, kad visi atletai ir treneriai sveiki. Tačiau padėtis – sudėtinga, sutrikę pasirengimo olimpinėms žaidynėms planai ir visas procesas, atšauktos visos pagrindinės tarptautinės varžybos. Tai nepadeda išlaikyti tinkamos motyvacijos", – interviu "Olimpinei panoramai" sakė Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos (LŠPF) prezidentas Genadijus Makuševas.

Kelialapius į Tokijo olimpines žaidynes jau turi L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė, G.Venčkauskaitė-Juškienė ir J.Kinderis, tačiau, anot G.Makuševo, yra vilčių, kad kitąmet atrankos barjerą gali įveikti ir kaunietis Dovydas Vaivada.

"Teisę dalyvauti olimpiadoje galima užsitikrinti ir pagal tarptautinį reitingą. Šiuo metu Dovydas yra 25-as. Vienai šaliai žaidynėse daugiausia gali atstovauti keturi sportininkai – dvi moterys ir du vyrai", – teigė LŠPF vadovas.

Jis pasidžiaugė, kad progresuoja pajėgi jaunų penkiakovininkų karta – Ieva Serapinaitė, A.Tamašauskaitė, E.Adomaitytė, D.Vaivada.

Čempionai

Iki 9 m. – Luka Remezaitė (Telšiai) ir Adomas Jurgutis (Kaunas), iki 11 m. – Adriana Zadneprovskytė (Vilnius) ir Mykolas Kimbaras (Telšiai), iki 13 m. – Meda Ramanauskaitė (Kaunas) ir Liutauras Valeika (Kaunas), iki 15 m. – Greta Daunoravičiūtė (Kaunas) ir Danielius Jodokas (Šiauliai), iki 17 m. – Tėja Pakinkytė (Kaunas) ir Ugnius Kabelinskas (Kaunas), iki 19 m. – Elžbieta Adomaitytė (Vilnius) ir Titas Puronas (Kaunas), moterys – Gintarė Venčkauskaitė-Juškienė (Kaunas), vyrai – Jevgenijus Galuška (Vilnius).

Absoliučiai geriausius šių varžybų rezultatus pasiekė kauniečiai – olimpietė Gintarė Venčkauskaitė-Juškienė ir Titas Puronas.

35-erių metų L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė atrankos A grupėje surinko 1029 taškus ir užėmė trečiąją vietą. Lietuvė laimėjo fechtavimo rungtį (25 pergalės/8 pralaimėjimai; 264 tšk.), o plaukime buvo 26-a (275 tšk.). Bėgimo ir šaudymo rungtyje lietuvė pelnė 490 taškų.

26-erių metų G. Venčkauskaitė-Juškienė toje pačioje grupėje su 1026 taškais buvo šešta. Ji buvo 24-a fechtavime (14/19; 187 tšk.) ir 13-a - plaukime (282 tšk.). Po dviejų rungčių ji buvo 23-ia, bet pozicijas gerokai pagerino bėgimo ir šaudymo rungtyje, kurioje surinko 557 taškus.

24-erių metų Ieva Serapinaitė atrankos B grupėje užėmė 26-ąją vietą (932 tšk.) ir į finalą nepateko.

Atrankoje dalyvavo 68 sportininkės, o į finalą pateko 36 (po 15 iš A ir B atrankos grupių bei dar 6 pagal geriausius rezultatus).

Vyrų atrankos varžybose startuos Justinas Kinderis ir Dovydas Vaivada.

Rugpjūčio 11 d. Bate (Didžioji Britanija) vykusiame Europos čempionato finale 35 metų sportininkė vėl buvo nepralenkiama ir ketvirtą kartą iškovojo čempionės karūną. Rugsėjo pradžioje auksinį sezoną vainikuos Budapešte vyksiantis pasaulio čempionatas. Tačiau po jo L.Asadauskaitės-Zadneprovskienės Vilniuje laukia akistata su niūria realybe.

Vos prieš metus geriausios mūsų šalies šiuolaikinės penkiakovės atstovės olimpinės perspektyvos atsidūrė žinomo Lietuvos sporto mediko Rimtauto Gudo rankose. 2018 m. liepą L.Asadauskaitei-Zadneprovskienei Kaune buvo atlikta Achilo sausgyslės operacija, turėjusi padėti išsivaduoti iš kelerius metus kamavusių kojos skausmų. Po ilgos reabilitacijos 35 metų sportininkė šių metų kovą sugrįžo į varžybas ir pirmuoju bandymu atvirajame Prancūzijos keturkovės čempionate užėmė pirmą vietą.

Netrukus paaiškėjo, kad tai nebuvo vienkartinė sėkmė. Vasarą L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė susirinko auksinį derlių šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės finalinėse varžybose ir Europos čempionate. Ir padarė tai įveikdama ne tik savo varžoves, bet ir po operacijos dar ne visiškai atsigavusios kojos skausmus.

"Operuota koja kol kas yra bent 30–40 proc. silpnesnė nei buvo, ji jautriai reaguoja į didesnį krūvį. Visą sezoną ją bandžiau kiek įmanoma stiprinti, tačiau maksimaliai atstatyti buvusios jėgos man dar nepavyko. Gerai, kad iki Tokijo olimpinių žaidynių dar turiu laiko, tad galėsiu skirti dar daugiau dėmesio ir pastangų. Tokios traumos gyja dvejus metus, tad galima sakyti, kad aš dar tik įpusėjau gyti. Problemų neišvengiamai kyla tiek varžybų, tiek ir treniruočių metu, todėl kojai reikia daugiau priežiūros, išskirtinio dėmesio, medicinos procedūrų, masažų. Tad galima sakyti, kad aš dar turiu rezervų, turiu kur tobulėti, nes jei man pavyks atgauti geriausią sportinę formą, galiu demonstruoti ir dar geresnius rezultatus", – "Vilniaus dienai" sakė L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

– Vis dėlto, nepaisant operacijos ir tam tikrų problemų, šią vasarą jūs svarbiausiose varžybose demonstruojate puikius rezultatus. Kas lėmė šį auksinį proveržį?

– Iš tikrųjų šiais metais labai daug dirbome, ruošėmės svarbiausiems sezono startams, pavyko pagauti ir išlaikyti geriausią sportinę formą. Dabar svarbiausia neatsipalaiduoti, išsilaikyti viršūnėje, nes dar liko pasaulio čempionatas. Be abejo, pagrindiniai tikslai jau pasiekti – turiu olimpinį kelialapį, Europos čempionato auksą. Labai norėtųsi prie šios kolekcijos pridėti ir pasaulio čempionato auksą, bet penkiakovė yra tokia sporto šaka, kurioje labai keblu ką nors prognozuoti. Pas mus yra jojimo rungtis, kur daug kas priklauso ne nuo sportininko, o nuo žirgo. Jei žirgas bus nepaklusnus, tau paprasčiausiai nepavyks su juo gerai pasirodyti, o tai savo ruožtu atims galimybes kovoti dėl aukštų vietų. Todėl nė vienas sportininkas nėra garantuotas, kad pasaulio čempionate iškovos auksą. Tokių garantijų neturiu ir aš. Bet tikrai kovosiu iš visų jėgų, nes tas auksas reikalingas ne tik man asmeniškai, bet ir visai Lietuvos šiuolaikinei penkiakovei.

– Ką turite omeny sakydama, kad auksas reikalingas visai šiuolaikinei penkiakovei?

– Nes tie medaliai lemia Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijai skiriamą finansavimą. Po sporto reformos šiuolaikinės penkiakovės finansavimas sumažėjo beveik 200 tūkst. eurų, o jei nebūtų medalių, jis būtų dar mažesnis. Tenka veržtis diržus, rizikuoti, į varžybas vykti be medikų, kineziterapeutų. O man po kiekvienų varžybų tiesiog būtinas masažas, gydomieji tepalai. Pasaulio taurės finale masažisto vaidmenį atliko mano vyras Andrejus, Europos čempionate talkino puiki masažistė, kuri mane tikrąja to žodžio prasme pastatė ant kojų prieš finalą. Bet tai kainuoja gan didelius pinigus, nes išardžius Lietuvos olimpinį sporto centrą visos federacijos turi pačios pirkti medikų paslaugas, o jos dabar gerokai pabrango. Geriausi sportininkai to dar taip aštriai nejaučia, o jaunimas kenčia, gadina sveikatą, patiria traumas.

Kai pasibaigs medaliai, pasibaigs ir pinigai, o be finansavimo mūsų sporto šaka bus pasmerkta.

Šiuolaikinė penkiakovė ir šiaip nepasižymi masiškumu, o dabar dėl traumų ir sveikatos problemų mes apskritai prarandame savo jaunąją kartą. Jaunimas nenori kankintis, nenori aukotis dėl sporto, jiems yra per sunku. Jie turi ir kitas galimybes, tad jei sporto srityje nebus sudarytos tinkamos sąlygos, pasirinks kitas veiklos sferas. Sukandusi dantis aš dar eisiu į priekį, sportuosiu, dalyvausiu varžybose. Galima sakyti, kad savo iškovotais medaliais aš užsimoku už savo treniruotes, stovyklas užsienyje. O kartu padedu ir kitiems penkiakovininkams, jaunimui, kuris taip pat dar padedant federacijai gali dalyvauti varžybose, treniruotis. Bet kai pasibaigs medaliai, pasibaigs ir pinigai, o be finansavimo mūsų sporto šaka bus pasmerkta.

– Niūri prognozė. Tačiau bent jau artimiausia ateitis atrodo gana šviesi?

– Nepasakyčiau. Pastaraisiais metais Vilniuje mes susidūrėme su problemomis, kai buvo uždarytas Belmonto žirgynas ir nugriautas Lazdynų baseinas. Dabar jojimo treniruotės vyksta už Vilniaus, prie Bendorėlių, o plaukti teko "Impuls" sporto klube, viename takelyje su kitais klientais. Situaciją šiek tiek pagerino naujasis Fabijoniškių baseinas, ten mes jau turime savo atskirą plaukimo takelį, bet prieš varžybas mums reikia treniruotis 50 metrų baseine, o tokio Vilniuje šiuo metu nėra. Gerai, kad dar turime galimybę prieš svarbiausius startus išvykti į užsienį, dvi tris savaites treniruotis geromis sąlygomis, pajausti "ilgą" vandenį ir pan. Tai mums leidžia demonstruoti gerus rezultatus, bet taip pat ir gerokai patuština federacijos biudžetą.

Vis dėlto tikra miesto vadovų "dovana" sportininkams tapo lengvosios atletikos maniežo renovacija. Darbai prasidėjo birželį, buvo žadama, kad iki rugsėjo viskas bus sutvarkyta, bet dabar girdime, kad kilo kažkokių techninių problemų, darbai sustojo ir nepanašu, kad ten kas nors apskritai judėtų. O juk maniežas yra mūsų tikrieji namai, mes ten ir bėgiojame, šaudome, treniruojamės su fechtuotojais. Šiltuoju metų laiku dar galime treniruotis Vingio parke, tačiau spalį jau planavome grįžti į maniežą. O dabar matome, kad paprasčiausiai nėra kur grįžti. Dar didesnį nerimą kelia kalbos, kad renovacijos darbai gali užsitęsti net iki metų. Šiuolaikinei penkiakovei tai būtų pats tikriausias mirties nuosprendis. Juokaujame, kad žiemą nusikasime bėgimo takelį stadione ir ten sportuosime, bet tai yra juokas pro ašaras.

Iš tiesų man nejuokinga, o labai pikta, nes artėjant olimpinėms žaidynėms Vilniuje ne tik kad neturime normalaus 50 m plaukimo baseino, bet ir likome be lengvosios atletikos maniežo. Aišku, galima eiti į sporto klubą, bėgti ant stacionaraus takelio, bet tai yra sveikatingumo programa, ji tikrai nepadės tinkamai pasirengti olimpinėms žaidynėms. Man įdomu, apie ką galvojo žmonės, priėmę tokius sprendimus? Jie labai mėgsta pasidžiaugti sportininkų medaliais, pergalėmis, bet yra visiškai abejingi mūsų poreikiams, darbo ir treniruočių sąlygoms. Ir, nepaisant visų mūsų pergalių ir pasiekimų, tos sąlygos tik blogėja.

– Gal laikinu sprendimu galėtų tapti persikėlimas į Kauną? Ten yra visos šiuolaikinės penkiakovės poreikius atitinkančios sąlygos – baseinas, maniežas, jojimo bazė.

– Šiuo metu Lietuvoje yra du šiuolaikinės penkiakovės centrai – Vilnius ir Kaunas. Ir Kaune tikrai sudarytos palankesnės sąlygos sportuoti, treniruotis. Kitais metais turėtų būti užbaigtas S.Dariaus ir S.Girėno stadiono renovacijos projektas, greta stadiono turėtų atsirasti naujas lengvosios atletikos maniežas, girdėjau ir apie planus statyti dar vieną modernų plaukimo maniežą. Mane tai labai stebina – kodėl Kaunas sugeba sklandžiai įgyvendinti sporto infrastruktūros projektus, o Vilnius visur stringa? Nacionalinis stadionas statomas dešimtmečiais, Lazdynų baseinas nugriautas prieš kelerius metus, o jo vietoje matome statybvietę, dabar stringa lengvosios atletikos maniežas. Nežinau, ar taip nutinka dėl atsakingų asmenų nenoro, kažkokių interesų, ar dėl paprasčiausio nesugebėjimo tinkamai atlikti savo darbą.

Londono olimpinių žaidynių čempionė ir šių metų pasaulio taurės finalo laimėtoja L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė atrankos varžybų B grupėje penktadienį surinko 1044 taškus ir užėmė antrąją vietą. Mūsiškė fechtavime buvo aštunta, plaukime - 14-a, o bėgime ir šaudyme - septinta.

I. Serapinaitė su 1010 taškų B grupėje užėmė 18-ąją vietą. Lietuvė fechtavime buvo 17-a, plaukime - šešta, o bėgimo ir šaudymo rungtyje - 14-a.

Atrankos A grupėje G. Venčkauskaitė surinko 1025 taškus ir užėmė penktąją vietą. Lietuvė buvo 12-a fechtavime, 18-a - plaukime bei antra - bėgimo ir šaudymo rungtyje.

Moterų varžybų finalas vyks sekmadienį. Vyrų finale šeštadienį kovos du Lietuvos atstovai - Justinas Kinderis ir Dovydas Vaivada.

Japonijos sostinėje Tokijuje prasidėjo 2019 metų šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės finalas, kuriame sportininkai kovoja dėl pirmųjų kelialapių į 2020 metų olimpines žaidynes. Teisę dalyvauti olimpinėse žaidynėse pelnys tik pasaulio taurės laimėtojai.

Ketvirtadienį varžybų dalyviai susikovė fechtavimosi rungtyje. Moterų varžybose tiesiog fantastiškai pasirodė Londono olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Vilnietė laimėjo 27 kovas iš 35, pelnė 262 taškus ir tapo rungties nugalėtoja.

Tai tvirti pamatai prieš kitas rungtis, nes 35 metų atletė retai būna pirma kovose su špaga – jos stipriausia rungtis yra šaudymas ir bėgimas.

2-3 vietas pasidalino rusė Anna Buriak ir prancūzė Elodie Clouvel (26 pergalės, 9 pralaimėjimai; 256 taškai), toliau išsirikiavo prancūzė Marie Oteiza (24/11; 244) ir baltarusė Volha Silkina (23/12; 238).

Kita Lietuvos atstovė – Gintarė Venčkauskaitė-Juškienė – laimėjo 14 dvikovų, pralaimėjo 21 ir pelnė 184 taškus (24-27 vietos).

Vyrų varžybose 32 metų Justinas Kinderis laimėjo 18 kovų iš 35, pelnė 208 taškus ir pasidalino 15-18 vietas.

Geriausiai rungtyje pasirodė Rio de Žaneiro olimpinis čempionas rusas Aleksandras Lesunas, laimėjęs 26 kovas ir pelnęs 256 taškus. Iš karto už jo nugaros liko vokietis Patrickas Dogue'as, baltarusis Ivanas Chamcovas ir Rio de Žaneiro olimpinis vicečempionas ukrainietis Pavlo Tymoščenka, iškovoję po 23 pergales (238 taškai).

Kitos moterų rungtys vyks penktadienį, o vyrų šeštadienį.

Tokijuje varžosi 72 atletai – 36 moterys ir 36 vyrai, geriausiai pasirodę per pasaulio taurės etapus. Tarp jų yra net devyni pasaulio čempionai, tarp kurių ir lietuviai – 2012 metų olimpinė čempionė L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir 2013 metų planetos čempionas J.Kinderis.

Penktadienį ir šeštadienį varžybos Tokijuje prasidės 7 val. ryto Lietuvos laiku, o nuo 11 val. 30 min. lemiamas kovas dėl apdovanojimų bus galima stebėti tiesiogiai per „LRT plius“ ir „Sport 1“ televizijas.

Pasaulio taurės finalas sekmadienį baigsis mišrių estafečių varžybomis, kuriose dalyvaus G.Venčkauskaitė-Juškienė ir J.Kinderis.