Tyrimais nustatyta, kad vidutiniškai vienos moters kosmetinėje galime rasti apie 20 skirtingų kosmetinių priemonių, tačiau ar kiekviena nuoširdžiai susimąsto, iš ko susideda veido kremas, tonikas ar lupų dažas?

„Ne tik susimąstyti, bet ir domėtis derėtų“, - įsitikinusi cheminių medžiagų specialistė Laura Stančė. Mat ribojamų ir neribojamų cheminių medžiagų kosmetikos gaminiuose – apstu. O tai laikui bėgant gali sukelti rimtų pavojų jūsų sveikatai.

„Tos medžiagos lieka mūsų organizme, kaupiasi kaip balastas, kaip šiukšlės ir ilgainiui prisideda prie tokių ligų kaip vėžiniai susirgimai, nedoktrininės sistemos ardymas, imuninės sistemos pažeidimai, vaisingumo sutrikimai“, LNK laidoje „Mes pačios“ sekmadienį 9.30 val. įspės ekspertė.

Kad išvengtume šių ligų, cheminių medžiagų specialistė pataria prieš perkant kosmetiką įdėmiai perskaityti gaminio sudėtį ir įvertinti, ar produkte yra daugiau cheminių ar natūralių medžiagų. Jeigu rašoma, kad produktas natūralus, o jo sudėtyje vos vienas kitas natūralus ingredientas – vadinasi natūralumo ten net su žiburiu nerasi. Antroji taisyklė – derėtų ieškoti kenksmingų cheminių medžiagų.

Jau šį sekmadienį ištikimi LNK laidos „Mes pačios“ žiūrovai išgirs, kokios cheminės medžiagos kosmetinėse priemonėse yra pavojingiausios sveikatai. Laidos kūrėjai, pasitelkdami ekspertų nuomonę, patars, kaip šias blogybes atpažinti kosmetikos sudėtyje ir ką būtina žinoti apie natūralią kosmetiką.

„Mes pačios“ laidos vedėja Nijolė Pareigytė Rukaitienė pagaliau ryšis procedūrai, kurios bijojo nuo vaikystės. O visų moterų, kurios internete ieško savo antrosios pusės, laida nustebins tiesmukais, tačiau naudingais patarimais, kokias nuotraukas naudoti pažintims ir kurias būtina atidėti į šoną.

„Mes pačios“ - privaloma laida visoms šiuolaikinėms moterims su Nijole Pareigyte-Rukaitiene kiekvieną sekmadienį 9.30 val. val. per LNK  su rytmečio kava.

Kraujo tyrimą atlikęs Baltijos aplinkos forumas antradienį perspėjo, kad žmonių organizmuose gausiai kaupiasi pavojingos medžiagos, kurios gaminiuose kol kas nėra griežtai reglamentuojamos.

Pavojingų cheminių medžiagų buvo rasta visų 10 savanorių kraujyje, kuris ištirtas laboratorijoje Olandijoje.

Tyrimo autoriai paragino vartotojus atidžiau rinktis prekes, nes tik 2020 metais įsigalios Europos Sąjungos (ES) teisės aktas, pagal kurį chemines medžiagas naudoti galima tik įrodžius, kad jos nėra žalingos.

„Visų savanorių kraujas užterštas pavojingų cheminių medžiagų kokteiliu“, - spaudos konferencijoje Vilniuje sakė Baltijos aplinkos forumo atstovė Justė Buzelytė.

ES finansuoto tyrimo metu ieškota trijų medžiagų grupių: ftalatų, kurie naudojami plastmasės gaminiuose, kvepaluose ir statybinėse medžiagose; degumą mažinančių medžiagų, kurios naudotos elektronikos prietaisuose, balduose ir tekstilės gaminiuose; perfluorintų junginių, kurie naudojami neprisvylančiuose induose.

Anot tyrimo iniciatorių, šios medžiagos siejamos su įvairiomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, vėžiu, autoimuninėmis ligomis, vaisingumo problemomis, nors kol kas nėra bendro sutarimo, koks šių medžiagų kiekis laikytinas pavojingu sveikatai.

Pavojingų cheminių medžiagų kokteilis buvo rastas ir namų dulkių mėginiuose bei prekėse prekybos centruose - staltiesėje, žaislinėse lėlėse, tapetuose, vaikams skirtame gimnastikos kamuolyje, plastikinėje avalynėje.

Organizacijos atstovė Laura Stančė sakė, kad ES apsisprendė dėl teisės akto, kuriuo remiantis chemines medžiagas naudoti galima tik įrodžius, kad jos nėra žalingos sveikatai ir aplinkai, tačiau iki 2020 metų numatytas pereinamasis laikotarpis.

Vienas iš tyrimo savanorių muzikantas Jurgis Didžiulis pabrėžė, kad domėtis naudojamų gaminių sudėtimi turi turi patys vartotojai: „Labai svarbu, kad kiekvienas iš jūsų prisiimtų atsakomybę už save ir savo šeimą, ir pasiskaitytų. Pavojus yra tikras“.

Baltijos aplinkos forumas parengė atmintines, kuriose pateikia informacija apie pavojingas chemines medžiagas žaisluose, statybinėse medžiagose ir balduose, kūno priežiūros ir buitinės chemijos priemonėse.