Advento koncertas

Klaipėdos etnokultūros centre šį penktadienį 18 val. vyksiantis koncertas „Lėliu lėliu Kalėda“ leis patirti jaukiai lėtą adventinio laiko tėkmę ir pasinerti į nuostabaus muzikinio pasaulio gilumą. Atlikėjos R. Antanavičienė (vokalas, smuikas, gitara, būgnelis, garso procesorius) ir D. Dacienė (vokalas, arfa, manolina, šrutis) sujungs vokalą, smuiką, gitarą, arfą, manoliną, būgnelį, šrutį ir garso procesorių – tai sukurs neįprastą ir nuostabų muzikinį įspūdį. Dailė ir Ramunė – unikalus duetas, pristatantis senąsias advento – Kalėdų laikotarpio ir kitas atlikėjų mėgstamas lietuvių liaudies dainas. Tai balso, muzikos instrumentų įvairovės ir šiuolaikinėmis technologijomis sukuriama savita, spalvinga, magiška ramybe alsuojanti garsinė erdvė. Archajiškais dainų burtažodžiais tarsi tiltais koncerto dalyviai tarsi sugrįš į mitinį laiką, atveriantį tradicinės pasaulėjautos gelmes. „Lėliu lėliu Kalėda“ – tai vakaras trokštantiems stabtelti, nurimti, pailsėti įstabios muzikos glėbyje.

R. Antanavičienė ir D. Dacienė. / EKC archyvo nuotr.

Susitikimas su etnografe

Gruodžio 9 d. 16 val. – liejamų žvakių vašku ir Dzūkijos miškais kvepiantis pokalbių vakaras „Už tamsių girių ugnelė žiba“ su etnografe, unikalių istorijų pasakotoja, senųjų tradicijų žinove, šviesą ir šilumą spinduliuojančia O. Drobeliene.

Lietuvos etnografė, pedagogė ir tautodailininkė O. Drobelienė sukurs šiltą ir šviesią atmosferą. Ji yra žinoma, kaip keturių Dzūkijos nacionalinio parko ansamblių vadovė, rengia amatų mokymo mokyklėles, seminarus, rašo straipsnius žiniasklaidai, skaito paskaitas visuomenei. Laisvalaikiu mokosi senųjų amatų, užrašinėja, įrašinėja, fotografuoja senuosiuose dzūkų kaimuose, renka ir restauruoja senovinius buities rakandus. Jos šviesa ir šiluma spinduliuoja iš jos kūrinių ir perduoda amžinąją tautinę išmintį.

Pokalbio su O. Drobeliene tema – adventas, išminties ir atradimų laikas. Garsi etnografė dalysis mintimis apie lėto žiemojimo magiją, žmogaus ir gamtos draugystės paslaptis, advento rimtį ir žaismę. Ji atskleis senųjų papročių prasmę, kurią galima panaudoti savo kasdieniame gyvenime. Atrakindami senųjų papročių prasmes, tiesime tiltus savo namų link, į Kūčių vakarą, į atgimimo stebuklą.

Dainų vakaras

Gruodžio 14 d. 18 val. Klaipėdos etnokultūros centre vyks dainų vakaras „Adventas. Leliumai“.

Tai rimties, apsivalymo ir vidinio susikaupimo metas prieš Saulėgrįžą, žiemos solsticiją, šv. Kalėdas. Šio laikotarpio šventės ir apeigos mena tūkstantmečių istoriją. Jos, kaip ir kiekvienas itin senas reiškinys, yra simboliškas, daugiareikšmis ir apsigaubęs daugybe naujų prasmių sluoksnių.

Klaipėdos etnokultūros centras kviečia prisijungti prie advento dainų vakaro, kuriame kartu su L. Peleniūte (balsas, shtuty box, būgnas) bus paminėtas šviesiausio gamtos virsmo laukimas. Tai ne koncertas. Tai vieta, kur dainuoja visi.

Daina visais laikais, visose tautose buvo, yra ir bus lygi maldai. Lietuvis, kad ir kur būtų, nešasi visus metų laikus, rėdos ratą, gamtos alsavimą ir išgyvena tai ne tik išorėje, bet ir savo sieloje. Tas gamtos ritmas – lyg senas būgnas muštų mūsų širdies dūžiais. Apie tai, kas amžina, šventa ir archajiška bus prisiminta dainuojant kartu su L. Peleniūte, jai mandolina ir smuiku pritariant T. Dešukui.

Prieš trejus metus prasidėjusios kaip muzikinis performansas, šiandien „Elektroninės Sutartinės“ virsta ambicingu projektu. Ką tik pasirodęs debiutinis grupės albumas yra kitas žingsnis bendrame V. Diawaros ir Lauritos Peleniūtės kūrybiniame kelyje.

„Viskas prasidėjo nuo verpimo ratelio. Su skulptoriumi Mindaugu Tendziagolskiu sugalvojome projektą, kuriame verpimo rateliu buvo galima išgauti elektroninę muziką. Tai ir buvo aliuzija į sutartines. Vėliau, projektui vystantis, atsirandant balsams, supratau, kad tarp besikartojančių elektronikos garsų ir sutartinių pasikartojimų yra tam tikras ryšys. Taip ir kilo mintis įrašyti albumą, kuriame tradicinės sutartinės skambėtų kartu su elektronine muzika“, – pasakoja projekto sumanytojas V. Diawara.

Pasak projekto autorių, įamžinti tradicines lietuviškas sutartines šiuolaikiniame kontekste yra tik vienas iš projekto tikslų. Ne ką mažiau svarbus uždavinys – paversti Lietuvos paveldo muziką labiau prieinama, ypač jauniems žmonėms, ir pristatyti ją pasauliui.

S. Žiūros nuotr.

„Pirmiausia tai yra edukacinė kryptis – jaunus žmones, kurie galbūt liaudies muzika domisi mažiau, supažindinti su kultūros paveldu. Bet tuo pačiu manau, kad tai yra proga pristatyti sutartines daug platesnei, ne tik etninės muzikos klausytojų auditorijai. Toks projektas drąsiai gali pasirodyti bet kurioje pasaulio vietoje ir atstovauti Lietuvą bei Lietuvos kultūrą“, – sako V. Diawara.

Pasak atlikėjos L. Peleniūtės, vienas iš albumo siekių buvo išlaikyti sutartinės autentiškumą – tiek tarmėmis, tiek ir melodijomis. Tuo „Elektroninės sutartinės“ išsiskiria šiuolaikinės folklorinės muzikos kontekste.

„Sutartinės grožis slypi ne tik jos dermėje, bet ir bendruomeniškume, nuo kurio šiandien esame atitrūkę. Šis naujas kontekstas yra tarsi tiltas į sutartinės klausymą, jos pažinimą ir atradimą iš naujo. Folklorinė muzika šiandien yra populiari, bet dauguma atvejų ji yra perdaroma, keičiamos melodijos, dingsta tarmės. Ir labai norisi to natūralumo. Autentiškai atliekamos dainos šiuolaikiniam žmogui gali leisti šiek tiek sugrįžti ir pajausti tuos, kurie gyveno prieš du ar tris šimtus metų“, – sako L. Peleniūtė.