-
Verslo pradžia: „Brexit“ pokyčiai ir galimybės
Muitų sistema
Šiandien politikai ir aktyvūs visuomenės nuomonės formuotojai daugiausiai nerimo išreiškia dėl grėsmės Didžiajai Britanijai išstoti iš ES be susitarimo (angl. no deal). Tokio precedento Bendrijos istorijoje dar nėra buvę. Todėl nemažai žmonių, kurie parduodavo prekes ar paslaugas Didžiosios Britanijos rinkai, savo veiklą registruoja Lietuvoje. Įmonių steigimo ir konsultavimo paslaugas teikiančios bendrovės direktorius skaičiuoja, kad verslininkai, įsteigdami juridinį asmenį Anglijoje, gali gerokai sutaupyti dėl muitų ir taip išlaikyti konkurencinį pranašumą.
„Labiausiai yra bijoma, kad po „Brexit“ Lietuvos kompanijos gali prarasti pakankamai didelę Anglijos eksporto rinką (arba dėl atsiradusių muitų ji gali tapti nebe tokia pelninga). Gan paprastas atsakymas būtų kurti juridinį asmenį Britanijoje, ypač tiems, kurie nori tiesiog paprasčiau parduoti savo prekes ar paslaugas šioje šalyje po „Brexit“. Juk kol kas nėra aišku, kokie muitai atsiras šioje šalyje skirtingoms prekėms ir paslaugoms, importuojamoms iš trečiųjų šalių. Tai padėtų ir netarifinius barjerus atsiradimo atveju. Anglijoje pagamintas produktas ar suteikta paslauga bus parduodama tiesiog kaip vietinė, be jokių barjerų”, – teigia L. Čiutys.
Šiuo metu lietuviai į Didžiąją Britaniją daugiausiai eksportuoja baldų (18 proc.) ir teikia transporto paslaugas (52 proc.). Šiandien britai žemės ūkio produkcijai, atvežtai iš trečiųjų šalių, taiko 11 proc. muitą, visų kitų grupių prekėms taikomo vidutinio muito dydis siekia 5 proc.
Paklaustas apie dabar galiojančias procedūras, pašnekovas pastebi, kad dar liko daugiau nei mėnuo įsteigti įmonę Anglijoje be jokių ribojimų.
Juodžiausias scenarijus ne toks ir juodas
L. Čiutys sako, kad Didžiajai Britanijai išstojus iš ES be susitarimo, teisiškai lietuviai įgytų asmenų iš trečiųjų šalių statusą. Tai reiškia, kad nusprendus įsteigti įmonę taip pat gali atsirasti papildomų administracinių reikalavimų. „Tačiau Anglija visada pasižymėjo kaip labai lanksti verslui šalis“, – priduria jis.
Ekspertas viliasi, kad ES ir JK pavyks susitarti. „Nors stebint pranešimus viešojoje erdvėse sunku tuo tikėti, bet kadangi abi pusės yra suinteresuotos pasiekti „švelnųjį Brexitą“, gali pavykti pasirašyti susitarimą. Jeigu taip nutiktų, greičiausiai su JK bus tokie patys santykiai, kaip ES su Norvegija ar Šveicarija. Tai reikštų, kad galiotų bevizis režimas ir, iš esmės, neprisidėtų perteklinių reikalavimų norintiems steigti įmonę JK“, – sako „LC paslaugų centro“ direktorius.
Tuo tarpu, britų dienraštis „The Guardian“ skelbia, kad tvyrant nežinomybei dėl JK išstojimo sąlygų, kas penktas britas kaupia maisto, gėrimų ir vaistų atsargas. Finansų organizacijos „Premium Credit“ duomenimis, kiekvienas iš kaupiančiųjų tokias atsargas maistui, gėrimams ir vaistams jau papildomai išleido po vidutiniškai 380 svarų (kiek daugiau nei 400 eurų). Iš viso britai atsargoms išleido apie 4 mlrd. svarų (4,38 mlrd. eurų), – rašoma vietinėje spaudoje.
To pačio tyrimo duomenimis, artėjant „Brexit“, pasiturintys britai į šalį ėmė įvežti daugiau prabangių automobilių. 2018 metais į Didžiąją Britaniją buvo importuota 16 proc. daugiau prabangių automobilių nei kelis metus prieš tai. Paklausa auga ir kitų prekių, ypač prabangos.
Padidėjusiu susidomėjimu kelionėmis jaučia ir vežėjai, fiksuojantys rekordinius pervežimo srautus.
Didžioji Britanija rengiasi išstoti iš Europos Sąjungos šių metų spalio 31 dieną.
-
Ko reikia sezoniniam verslui? 1
„Kiekvienam verslui būdingas tam tikras sezoniškumas ir dažniausiai į tai esame įpratę žvelgti kaip į nemenką trūkumą. Juk su sezoniškumu siejami verslai turi ir didesnę riziką patirti nuostolių. Ypač jeigu pasirinktas verslo modelis priklauso nuo orų. Lietuvoje darganotų ir lietingų dienų yra ne tiek ir mažai. Tad kodėl nepasiūlius keliautojams paslaugų, kurioms netrukdytų ir lietingas oras“, – sako bendrovės „LC paslaugų centras“ vadovas Laurynas Čiutys.
Neišnaudoja galimybių
Ko trūksta Lietuvos pajūryje? Pasak pašnekovo, prie Šventosios ir Palangos krantų yra nuskendusių laivų, todėl keista, kad lietuviai nevysto tokių pramogų, kaip nardymas Baltijos jūroje. Čia nebaisus nei lietus, nei dargana, o su dabartinėmis technologijomis lengvai išsprendžiamos ir neskaidraus vandens sukeliamos matomumo problemos. Norintiems mažiau ekstremalių sporto šakų, lietingų dienų prakeiksmą išspręstų ir „lietaus valdymo parkas“. Skamba, kaip ištrauka iš fantastinio filmo, tačiau pasitelkus fantaziją ir panaudojus tikrai gerai išnagrinėtus fizikos dėsnius prieš vandenį (lietų), būtų galima tai pakankamai lengvai įgyvendinti. Fizikos dėsnių, dabar ypač sėkmingai demonstruojamų Koperniko mokslo centre, Lenkijoje, panaudojimas lietaus valdymui Lietuvoje lengvai gautų finansavimą iš savivaldos ar Europos Sąjungos struktūrinių lėšų. Tai pritrauktų labai daug užsienio turistų.
„Manau, pajūrio kurortų verslams trūksta fantazijos – per patį vasaros įkarštį pajūrio kurortuose būna antplūdis žmonių, bet pasivaikščiojus pagrindinėmis gatvėmis, nepastebėdavau išskirtinių pramogų ar kažkokių akį traukiančių objektų. Dažniausiai – pilnos gatvės smulkių prekeivių, maitinimo įstaigų, viešbučių... Neradau ir intelektualesnių pramogų, kuriomis galėčiau paįvairinti poilsį. Ar jų nėra, arba jie kažkur pasislėpę. Tačiau rinka keičiasi. Šiandien konkuruojame ne tik su Latvijos ar Estijos, Lenkijos kurortais, bet ir Italija, Prancūzija, Ispanija. Poilsiautojui neužtenka jūros, smėlio, saulės ir vietos skaniai pavalgyti. Be to, verslo rizikas būtų lengviau valdyti, jeigu verslas būtų planuojamas ne pagal sinoptikų prognozes“, – idėjų kišenėje neieško buhalterines ir įmonių steigimo paslaugas teikiančios įmonės vadovas.
Greita ir paprasta verslo pradžia
Paklaustas apie tai, kaip greitai ir paprastai pradėti verslą, , L. Čiutys pataria, kad greičiausias būdas yra tiesiog užregistruoti individualią veiklą pagal pažymą arba įsigyti verslo liudijimą. Jeigu reikalingas rimtesnis verslo statusas, geriausias pasirinkimas būtų mažoji bendrija.
„Dirbant su mažąja bendrija, sezonui pasibaigus nereikėtų stabdyti įmonės veiklos, o tai reiškia, kad nebūtų pakenkta įmonės kreditingumui, VMI neskubėtų atimti PVM mokėtojo statuso. Taip pat sezonui pasibaigus, galima apsieiti be buhalterės (mažajai bendrijai neprivalomas buhalteris), o ir mokami mokesčiai nedideli. Jeigu darbuotojai buvo priimti tik sezonui, o jam pasibaigus įmonėje lieka steigėjai, už juos reikia mokėti tik Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, kurių fiksuotos įmokos dydis šiuo metu siekia 38,74 eurus. Nuo šių metų pradžios sumažėjo procentiniai PSD įmokų tarifai – dabar jie sudaro 6,98 proc. (buvo 9 proc.)“, – sako specialistas.
Mažosios bendrijos steigimas pakankamai greitas: nereikia įstatinio kapitalo, viską galima pasidaryti net neišėjus iš namų internetu arba kreipiantis į specialistus, kurie padėtų operatyviai išspręsti visus su įmonės steigimu ir verslo pradžia susijusius klausimus.
Sezoninis verslas nebūtinai turi baigtis su sezono pabaiga ir cikliškai laukti kito sezono pradžios. Specialistai gali padėti sukurti įvairius verslo scenarijus, strategijas, o prireikus ir planą – B.
-
Kaip keičiasi verslo kūrimo taisyklės? 3
Turėk gerą idėją arba daryk tai, ką moki geriausiai
Apie verslą kalbama dažnai, dar dažniau bandoma sukurti teorinių taisyklių dekalogą. Tačiau nėra nė vienos šimtu procentų patikimos taisyklės. Iki šiol buvo prigijęs stereotipas, verslo pradžiai ruoštis ilgai ir nuobodžiai: mėtomi pinigai seminarams apie idėjos patikrinimą, rinkos tyrimus, rinkodarą ir pan. Viskas vardan tos sėkmės, kurios apibrėžimo nė viename seminare neišgirsite.
Tad sparčiai besiplečiančios įmonės vadovas L. Čiutys pasakoja, kad verslininkui startuojant reiktų laikytis tik vienos taisyklės: „Turėti arba gerą idėją, arba tiesiog daryti, tai, ką geriausiai moka ir būtinai geriau už kitus – tada sėkmė ateis pati“. Žinoma, tai nereiškia, kad dabar reikia veikti aklai, bet tradiciniai verslo pradžios būdai yra tik viena „medalio pusė“.
„Nuo vaikystės domėjausi verslu, ekonomika. Skaitydavau garsiausių verslininkų biografijas, knygas apie juos ir apie sėkmingiausias įmones. Neatsitiktinai Kauno technologijų universitete studijavau verslo vadybą, šioje srityje dirbau ir baigęs studijas. Todėl atėjus metui pačiam pradėti verslą, ėmiausi teikti įmonių steigimo paslaugas, be to, kaip kompleksinę paslaugą pradėjau teikti ir buhalterines paslaugas. Tai pasiteisino”, – pasakoja L. Čiutys.
Svarbu susikoncentruoti
Pašnekovas pripažįsta, kad pradžia nebuvo lengva, net ir turint patirties šioje srityje. Pirmoji taisyklė, turinti per daug išimčių, kad ją vis dar priskirti prie privalomų nuostatų – rinkodarą atiduoti tokias paslaugas teikiančiai bendrovei ir tikėtis, kad jie atves klientus be Jūsų asmeninių pastangų.
Turėti arba gerą idėją, arba tiesiog daryti, tai, ką geriausiai moka ir būtinai geriau už kitus – tada sėkmė ateis pati.
„Verslo kūrimo pradžioje supratau kaip svarbu apie save pranešti potencialiems klientams. Internetinės rinkodaros paslaugas teikiančios bendrovės gali padėti tai padaryti profesionaliai, bet jiems turėsite suteikti daug informacijos apie Jūsų verslo specifiką. Visa tai kainuos brangiai. Todėl įmonės vadovui privalu ir pačiam domėtis rinkodara, nebijoti klysti, nuolat mokytis”, – sako L. Čiutys.
Nemažesnis iššūkis verslui – suburti komandą. L. Čiutys prisimena, dirbdamas vienas uždirbdavo pakankamai neblogai, bet ir darbo būdavo tikrai daug – parduoti savaitgaliai, atostogos, bemiegės naktys. Todėl teko rizikuoti ir priimti darbuotojus – „vienas lauke ne karys“. Kaune yra daug puikių specialistų, tad surasti reikiamus žmones nebuvo sunku. Didesnę painiavą galvoje kėlė mintys apie įsipareigojimus jiems. Anot pašnekovo, bemiegės naktys baigėsi, kai kiekvienas darbuotojas įnešė tokį indėlį į įmonės sėkmę, kad verslas pradėjo organiškai augti.
Pasak pašnekovo, buvo nemažai problemų ir su finansų valdymu, ir su veiklos strategija. Visus šiuos iššūkius pavyko išspręsti neatidėliojant problemų sprendimo, o kaip tik, jas sprendžiant koncentruotai ir paeiliui – pirma išsprendei vieną, tada kimbi prie kitos ir t.t. Tai griauna stereotipus, kad kuo toliau, tuo dažniau verslininkams teks pereiti prie kelių užduočių atlikimo vienu metu (angl. multitasking). Vienkartiniai gaisrų gesinimai negelbėja, privalu kiekvienos bėdos sprendimui skirti optimalų laiką.
Kauniečiai nesižavi konvejeriu
Vilnius ir Kaunas varžosi visame kame. Viena iš sričių yra verslas. L. Čiutys šiandien jau turi filialus keliuose Lietuvos miestuose. Todėl jam nėra sudėtinga palyginti verslo kūrimo specifikos skirtinguose šalies regionuose. Tačiau, kaip sako „LC paslaugų centras“ vadovas, kauniečiai yra išskirtiniai klientai. Kauniečių nežavi „įmonių kepyklos“.
Jie žino, kad perkant įmonę, kaip ir atliekant smegenų operaciją, reikia rinktis geriausius profesionalus, kurie orientuojasi į darbo kokybę ir tinkamą klientų konsultavimą. Kiekvienas verslas yra individualus ir klientai tokie patys. Reikia kiekvienam padėti išspręsti konkrečiai jam iškilusius klausimus ir problemas, rasti jo verslui tinkamiausią sprendimą (kaip pavyzdžiui, dažniausiai kylančius klausimus dėl verslo juridinės formos pasirinkimo).
„Man pasisekė, nes dirbu su pačiais geriausiais klientais. Kaunietis tai praktiškas klientas. Jis nesieks bet kokia kaina sutaupyti kelis eurus. Jis geriau konsultuosis ir suteiks galimybę sau sutaupyti tūkstančius ilgalaikėje perspektyvoje“, – džiaugiasi „LC paslaugų centras“ direktorius L. Čiutys.
-
3 sėkmingo verslo receptai Klaipėdoje
Geriausia infrastruktūra logistikos sektoriui
Šiuo metu vyksta intensyvūs Klaipėdos ir Šventosios uostų plėtros darbai. Be to, uostamiesčio savivaldybė pritarė rangos darbų projektams dar 138 objektuose. Uostas susietas su geležinkeliu, išvystytas kelių ir muitinių postų tinklas.
„Sukurta infrastruktūra labai palanki logistikos kompanijoms, nes leidžia greitai reaguoti į iškylančius uždavinius. Be to, Klaipėdoje nereikia praleisti valandų valandas automobilių spūstyse. Tad logistikos sektoriaus įmonių plėtrai tai vienas palankiausių regionų Lietuvoje”, – sako L.Čiutys.
Klaipėdos prieigose įsikūrė ir didžiausios Lietuvos gamyklos, tokios kaip „Philip Morris“, „Orion Global PET“, asfaltbetonio, elektrinių autobusų gamykla ir kitos. Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) viena po kitos dygstančios gamyklos pamažu tampa ne tik miesto, bet ir šalies ekonomikos varikliu. Pasak L. Čiučio, Klaipėdos priemiesčiuose plačiai vystoma pramonė sukuria sėkmingą erdvę B2B sektoriui.
„Pasaulyje populiarėja tendencija kuo daugiau paslaugų patikėti ne vidiniams darbuotojams, o besispecializuojančioms įmonėms. Kartais net didelės kompanijos atsisako viso buhalterijos skyriaus ir perka paslaugas iš audito bendrovių, kurios teikia buhalterines paslaugas, ir auditą, tuopat metu. Lygiai tokia pati situacija yra su darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, finansų direktorių, maitinimo sektoriaus, valymo srities atstovų teikiamomis paslaugomis. Todėl tokias paslaugas teikiančioms bendrovėms dažnai sakau, kad uostamiestis yra lyg neaprėpiamų galimybių miestas”, – šypsosi vos prieš mėnesį naują įmonės skyrių Klaipėdoje atidaręs vadovas.
ES programos ir verslumo skatinimo fondai
Geros idėjos sėkmingam verslui nepakanka. Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter Research“ apklausos duomenimis verslo pradžiai statistinis lietuvis vidutiniškai norėtų gauti 33 tūkst. eurų dydžio lengvatinę paskolą. Vyrams verslo pradžiai prireiktų 39,5 tūkst. Moterimis – 27,1 tūkst. eurų. Net ir neanalizuojant moterų kuklumo priežasčių, ignoruoti kapitalo poreikio negalime.
Kalbant apie finansavimą Klaipėda taip pat turi didelių pranašumų. Ūkio ministerijos ir bendrovės „Investicijų garantijų agentūra“ (INVEGA) siūlomi verslo finansavimo modeliai padeda pradėti ir išvystyti verslą net kišenėse švilpaujant vėjams. Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšos skiriamos verslo konsultacijoms, inovatyvių technologijų, verslumo skatinimui regionuose diegimui. Šiuo metu bendrovės kviečiamos teikti paraiškas darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo projektams, kuriems šiemet skirta net 2,8 mln. eurų.
„Klaipėdos rajone verslui skatinti skiriamos ES subsidijos. Be to regione kai kurių sričių specialistų darbo užmokesčio lūkesčiai yra mažesni negu Vilniuje ar Kaune. Vidutinis darbo užmokestis apskričių įmonių ir organizacijų administracijos darbuotojams Vilniuje siekia 901,3 eurų, Kaune 813,2 eurų, o Klaipėdoje 809,9 eurų”, – pasakoja buhalterines paslaugas teikiančios bendrovės vadovas.
Idėja be žmogaus indėlio yra niekas
L.Čiutys pastebi, kad tinkamai pritaikyta veiklos sritis negarantuoja verslo sėkmės. Net ir geriausia idėja be žmogaus indėlio yra niekas. Todėl ketinant kurti verslą ar plėsti veiklą į kitą regioną būtina jį ištirti.
„Ateinant į rinką privalu ją ištirti. Tai nereiškia, kad teks papurtyti piniginę įmonėms, kurios teikia rinkos tyrimų paslaugas. Analizės būdų yra įvairių. Juk visada galima remtis statistika ir lyginti skirtingų miestų duomenis pagal Jums aktualius rodiklius. Kompanijai „LC paslaugų centras" įkurti skyrių uostamiestyje nebuvo sudėtinga. Todėl, kad Klaipėdoje profesionalių įmonių steigimo paslaugų trūkumas buvo juntamas jau kelis metus. Klientai važiuodavo į Kauną, pas mūsų specialistus. Todėl, norėdami būti arčiau savo klientų, mes atėjome į Klaipėdą”, – džiaugiasi savo sprendimu juridinių ir buhalterinių paslaugų įmonės vadovas.
Pradedant verslą būtina įvertinti ir kitą faktorių – buhalteriją. Pastaroji nėra tik skaičiai ar ataskaitų pridavimas valstybinėms institucijoms. Dažnai į kompaniją „LC paslaugų centras" kreipiasi įmonių, turinčių apleistą buhalteriją, atstovai. Jie pasakoja, kad mėgino buhalteriją vesti patys. Tačiau juk tiek MB, tiek UAB buhalterija yra sudėtinga, ir, nepaisant to, kad įstatymas neįpareigoja mažosios bendrijos samdyti buhalterį, apskaita privalo būti tvarkoma pagal sudėtingus tarptautinius bei nacionalinius reikalavimus, apibrėžtus reglamentuose. Juk ir lėktuvą pilotuoti galima išmokti, bet jeigu neketiname būti pilotais, perkame lėktuvo bilietus. Taip yra ir su verslu. Tik profesionaliai pilotuojama įmonė gali tapti sėkminga.
