Anot Energetikos ministerijos, šalyje saulės elektrinėms leidimai išduodami vidutiniškai per 10 mėnesių, vėjo jėgainėms – per 40 mėnesių. Bendrijos Atsinaujinančios energijos direktyva nurodo ne ilgesnį nei 24 mėnesių laiką.

Neeiliniame ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdyje Briuselyje ketvirtadienį  planuojama patvirtinti tarybos reglamentą, kuriuo siekiama spartinti ir supaprastinti leidimų išdavimo procedūras. Taip siekiama mažinti gamtinių dujų paklausą ir ES šalių energetikos sektoriaus priklausomybę nuo jų importo iš trečiųjų šalių.

Pagal reglamentą numatoma saulės ir vėjo elektrinėms suteikti aukštesnį – visuomenės intereso lygį. Tai reiškia, kad planavimui, leidimų išdavimui, jėgainių statybai ir veikimui suteikiamas prioritetas.

Energetikos ministerija nurodo, kad viršesnis interesas šiems projektams jau įtvirtintas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme – tai leido poveikio aplinkai vertinimo (PAV) dokumentus nagrinėti greičiau, o PAV saulės elektrinėms nebereikia.

Ministerija teigia siekianti, jog tokių leidimų išdavimas truktų nuo 3 iki 6 mėnesių.

Vyriausybės programoje numatyta 2025 metais turėti iki 1,2 GW galios įrengtų vėjo ir 1 GW galios saulės elektrinių. 

Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau yra sakęs, kad 2030 metais Lietuva, naudojant atsinaujinančius išteklius, galėtų pasigaminti 93 proc. šaliai reikalingos elektros.