– Tai kaip sekasi?

– Neblogai. Pradėjome darbus, išsigryninom asmenis, kuriuos reikės patikrinti. Pradėjome tuos tikruosius darbus prieš mėnesį, 450 žmonių pradėjome tikrinti ir maždaug 200 patikrinome.

– Kaip atrodo šių piliečių paieška? Juk Migracijos departamentas tikrai neturi tiek specialistų, kad jų ieškotų, surastų ir atvestų.

– Viskas vyksta internetu. Kadangi jau daug metų užsieniečiai prašymus dėl leidimų gyventi išdavimų, pratęsimų pateikia elektroniniu būdu, mes turime jų kontaktinius duomenis. Tai nuo to ir pradedame. Siunčiame elektroninį laišką iš „Migris“ paskyros, kviesdami užpildyti klausimyną, kuris taip pat dabar yra elektroninis. Ir tik tais atvejais, kai matome, kad ta paskyra neaktyvi, kitais būdais ieškome jų, kitais kontaktais, telefonu, galbūt per darbdavį. Bet kol kas iš šitų 450 visi atsiliepė.

– Iš šitų 450 patikrinti 200. Kokie jų atsakymai ir koks jų likimas?

– Kol kas viskas gerai, neaptikome kažkokių neigiamų dalykų. Bet kadangi visapusiškai žiūrim, nustatėme apie 30, kuriems panaikinom, dėl to, kad jie nebetenkina apskritai leidimo gyventi turėjimo sąlygų – atleisti ar atlyginimas nemokamas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar departamentas turi Valstybės saugumo departamento kokį nors sąrašą asmenų pavardžių, į kurias reikėtų atidžiau pažiūrėti, kurios galbūt dominuotų sąraše asmenų, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui?

– Na, nežinau, ar turi. Bet kuriuo atveju, Valstybės saugumo departamentas dirba savo vaga.

– Kokie klausimai yra klausimyne?

– Kieno Krymas? Ar palaikote Rusijos pradėtą karą Ukrainoje? Ir tada yra eilė klausimų apie asmens praeitį, buvusias darbovietes, ryšius su saugumo tarnybomis ir panašiai.

– Na, žmogus, pildantis tokį klausimyną, paims ir parašys taip, kaip reikėtų parašyti. Ar yra, kas tikrina?

– Tai yra toks sudėtingesnis, ilgiau laiko užimantis procesas. Bet taip, yra atvejų, kai žmonės atsako taip, kaip reikia, nes žino, kad jeigu atsakys kitaip, galbūt negaus leidimo gyvent. Bet po to paaiškėja ta informacija – tarnybos nustato arba patys darbdaviai, kurie yra atsakingi, pamato, kad žmogus kažkaip ne taip elgiasi. Tada mes jau tikrinam, atliekam apklausas ir yra buvę atvejų, kai nustatėm, kad asmuo mums melavo.

– Kiek, įsivaizduojate, gali trukti toks patikrinimas – 18 tūkst. asmenų?

– Mes planuojame tai daryti šiais metais, jis truks visus metus. Bet tuo pačiu metu daliai tų žmonių galbūt prireiks dėl kitų priežasčių pas mus ateiti, tai jie tada bus patikrinti.

– Nesibaiminate, kad teks susidurti ir su teismais?

– Žinoma, tokių atvejų būna. Mes pernai jau visus metus ėjome į teismus grynai dėl šitų bylų. Tai tas procesas vyksta. Bet mūsų laimėjimo procentas yra pakankamai aukštas – per 70 proc.

– Per šių metų kelis mėnesius, ar jau yra panaikintų leidimų gyventi ir išsiųstų piliečių namo?

– Taip, yra. Dabar tiksliai nepasakysiu, kiek konkrečiai buvo išsiųsta, tačiau per šiuos du mėnesius sprendimų panaikinti leidimus gyventi buvo 40, iš jų būtent apie 30 dėl kitų priežasčių. Bet būna, kad nebūtina išsiųst, nes tuo metu, kai priimamas sprendimas, jie jau būna išvykę. Todėl išsiuntimų yra daug mažiau negu sprendimų panaikinti leidimą gyventi. Nes žmonės, suprasdami, kas jų laukia, patys išvyksta.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė parengė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisą, kuris leistų trejų metų terminui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje į savo šalį negalintiems grįžti užsieniečiams.

Ši nuostata būtų taikoma tiems užsieniečiams, kurie yra persekiojami nedemokratinio režimo, nukentėję ar gali nukentėti nuo šio režimo vykdomų represijų ir dėl to negali grįžti į savo kilmės šalį.

Šiuo metu tokiems asmenims, daugiausiai Baltarusijos piliečiams, leidimas laikinai gyventi išduodamas ne ilgiau kaip vieneriems metams.

„Situacija Baltarusijoje nesikeičia. Nuo režimo represijų bėgantys baltarusiai iki šiol negali saugiai grįžti į šalį. Mūsų įsipareigojimas suteikti pagalbą Baltarusijos piliečiams išlieka tvirtas ir tęsis tiek, kiek reikės“, – pranešime cituojama vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

Pasak ministrės, nuo režimo represijų pabėgusiems baltarusiams leidimą gyventi Lietuvoje išduodant ilgesniam terminui sumažėtų ir Migracijos departamentui tenkantis krūvis.

Ministerijos duomenimis, šiuo metu yra išduota daugiau kaip 700 leidimų laikinai gyventi Lietuvoje nuo režimo persekiojimo pabėgusiems Baltarusijos piliečiams.

Pailginus leidimo gyventi šalyje galiojimą, pasak ministrės, būtų išsprendžiama ir kita problema, susijusi su galiojančio kelionės dokumento išdavimu šios kategorijos užsieniečiams, kai jie dėl objektyvių priežasčių negali gauti savo kilmės valstybėje išduodamo kelionės dokumento, nes užsieniečio pasas išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui kaip ir leidimas laikinai gyventi.

Naująją įstatymo nuostatą siūloma taikyti visiems naujiems ir jau pateiktiems užsieniečių prašymams išduoti leidimą laikinai gyventi, dėl kurių iki pataisos įsigaliojimo sprendimas nebuvo priimtas.

Ministerija informuoja, kad ministrės pateikta pataisa Seime svarstoma kartu su VRM pateiktais įstatymo pakeitimais po Konstitucinio Teismo nutarimo, kad neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas centruose pusmečiui prieštarauja Konstitucijai.

Pasijuto tremtiniu

„Niekuo nesu prasižengęs, visada buvau geras. Staiga pasidariau blogas ir turiu būti išvarytas iš Kauno, kur užaugo mano vaikai ir anūkai. Ką reikės pasakyti anūkams, kaip jie tai supras, išgyvens ir priims. Rusijoje neturiu artimųjų. Tik Sakartvele gyvena 90 metų sesuo. Kur man dabar dėtis?“ – „Kauno dienai“ sakė 57 metus Kaune pragyvenęs pensininkas Arnoldas Karakujumšiantsas (Karakuyumchyants).

Likimo smūgio 87 metų senolis sulaukė neseniai, kai jis atliko per daugelį metų rutina tapusią procedūrą: apsilankė MD Kauno skyriuje, kad jam būtų pratęstas leidimas gyventi Kaune.

Daugiau kaip pusę amžiaus gyvendamas Kaune yra gavęs penkis tokius leidimus. Tačiau po paskutinio apsilankymo jo laukė gniuždanti žinia apie išsiuntimą iš šalies.

Esminis klausimas

Duobę senoliui iškasė anketoje esantis klausimas: kam priklauso Krymas – Rusijai ar Ukrainai?

Jis atsakė: Rusijai. Ir dabar labai gailisi. Jei būtų buvęs gudresnis, o tokių, tikėtina, yra, būtų taip neatsakęs ir išvengęs rimtų nemalonumų.

„Situacija dabar tokia, kad bet kada gali atvažiuoti pareigūnai, paimti jį ir išvežti į pabėgėlių centrą. Viskas. Leidimas gyventi Lietuvoje panaikintas, socialinių garantijų – jokių. Į ligoninę, pas gydytojus gali pakliūti tik už pinigus. Jam 87 metai, todėl reikia nuolatinės priežiūros“, – „Kauno dienai“ sakė kauniečio interesus siekiantis apginti advokatas Ruslanas Mazurovas. A. Karakujumšiantsui nepalankų MD sprendimą jis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Padariniai: A. Karakujumšiantso likimą gali pakeisti atsakymas į klausimą, kam priklauso Krymas. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Įžvelgia grėsmių

MD sprendimas panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje motyvuojamas tuo, kad šių metų vasarį MD gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) raštą, kuriame nurodyta, kad vadovaudamasis Įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties VSD atliko A. Karakujumšiantso keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą.

Toks elgesys prieštarautų mūsų demokratinėje valstybėje propaguojamoms vertybėms, elementariam humaniškumui.

VSD pažymoje akcentuojama, kad A. Karakujumšiantsas, pildydamas MD pateiktą klausimyną, nurodė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. VSD vertinimu, A. Karakujumšiantsas, deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos vykdomai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai, anot VSD, rodo, kad jis remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

MD vertinimu, nors A. Karakujumšiantsas nuo 1987 m. nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau visus šiuos metus nesikreipė dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo natūralizacijos tvarka. Tai suponuoja prielaidą, kad A. Karakujumšiantsas nelojalus valstybei, kurioje ilgus metus gyvena.

Naudojo rusų kalbą

Be to, pažymima, kad pildydamas MD pateiktą klausimyną į klausimus A. Karakujumšiantsas atsakė nevalstybine (rusų) kalba, todėl galima daryti išvadą, kad A. Karakujumšiantsas valstybinės kalbos nemoka arba moka ją nepakankamai gerai, kad gebėtų užpildyti dokumentą, o tai charakterizuoja jį kaip asmenį, stokojantį pagarbos valstybinei kalbai, valstybės institucijai ir Lietuvos Respublikai apskritai.

Daroma išvada, kad sąmoninga A. Karakujumšiantso pozicija, priskiriant neteisėtai okupuotą Krymą Rusijos Federacijai rodo Rusijos karinių veiksmų, apimančių ypač žiaurius karo nusikaltimus žmogiškumui prieš Ukrainos žmones, pripažintinus Ukrainos tautos genocidu, palaikymą.

A. Karakumjanšiantsui nepalankiose išvadose sakoma, kad tokią poziciją deklaruojantis asmuo akivaizdžiai kelia grėsmę Lietuvos visuomenės rimčiai ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Be to, pažymėtina, kad Rusijos Federacijos režimui palankumą reiškiantis asmuo Rusijos jėgos struktūrų gali būti panaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, o tai yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais.

Atsižvelgus į tai, pabrėžiama, kad A. Karakumjanšiantsui leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus ir nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais ir užkardyti galinčias kilti grėsmes.

Vadina nesusipratimu

Į fatališkai pasibaigusį apsilankymą MD A. Karakujumšiantsą lydėjęs sūnus Garis tikino, kad tėvo atsakymas į anketoje jam pateiktą klausimą absoliučiai nieko neatspindi, neparodo jo lojalumo ar nelojalumo Lietuvai, o išvados dėl tėvo padarytos remiantis prielaidomis.

Pasak sūnaus, tėvas nesuprato klausimo dėl Krymo esmės, galbūt net nesusiejo to klausimo su aktualiu kontekstu. Panašiai kalbėjo ir advokatas R. Mazurovas.

„De jure ar de facto priklauso? Galbūt buvo sunku suprasti“, – sakė R. Mazurovas.

Atvyko iš Sakartvelo

Paties A. Karakujumšiantso tvirtinimu, jam nepalankios išvados yra nepagrįstos, iškreipiančios realybę. Jis tvirtino niekada niekur nenusižengęs, visada buvęs lojalus ir papasakojo, kaip apsigyveno Kaune ir kas jį dabar sieja su miestu.

„Pagal tautybę aš esu armėnas, bet mano visi protėviai yra iš Sakartvelo, iš gyvenvietės, esančios netoli Armėnijos sienos. Aš  gimiau Azerbaidžiane, mokyklą baigiau Sakartvele, buvau pašauktas į kariuomenę. Paskui mokiausi karinėje mokykloje Odesoje, paskui vėl trejus metus tarnavau. Įstojau į Kyjivo inžinerinės aviacijos mokyklą. Kai ją baigiau, jau turėjau kapitono laipsnį. Tada, 1966-aisiais, mane nusiuntė į Kauną, kur gyvenu iki šiol. Visą laiką dirbau Sraigtasparnių gamykloje, buvau vienas iš vadovų. 95 proc. gamyklos darbuotojų buvo civiliai asmenys, tik vadovai buvo karininkai. 1987 m., būdamas papulkininkiu, buvau išleistas į atsargą“, – pasakojo tremties grėsmės slegiamas garbaus amžiaus vyras.

2016 m. mirė jo žmona – anglų kalbos mokytoja. Ji buvo Lietuvos pilietė. Palaidota Vainatrakio kapinėse. A. Karakujumšiantsui tai brangi vieta.

„Mano žmona taip pat buvo armėnė, kilusi iš Sakartvelo. Paskutinis jos gyvenimo etapas Kaune buvo labai sunkus. Žmonai buvo pripažintas pirmos grupės neįgalumas, nuo 2009 m. kasdien ją veždavau į dializės procedūras“, - pasakojo pašnekovas.

Ryšiai: A. Karakujumšiantso žmona, Lietuvos pilietė, palaidota Vainatrakio kapinėse. Vyrui tai labai brangi vieta. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Jo abu vaikai gimė Sakartvele, bet užaugo, mokslus baigė Lietuvoje, čia ir gyvena.

„Kai atsikrausčiau į Kauną, man skyrė butą, tada čia atvyko visa šeima. Vaikai baigė mokyklas Kaune, sūnus turi tuomečio Kauno politechnikos instituto baigimo diplomą, duktė baigė tuometį Šiaulių pedagoginį institutą. Kaip minėjau, aš armėnas, bet dėl tuomečių realijų esu Rusijos pilietis, nors Rusijoje net neturiu artimųjų. Kai prasidėjo nepriklausomybės periodas, buvau Kaune, išėjau į atsargą turėdamas papulkininkio laipsnį. Niekada niekam Lietuvoje nesu kėlęs problemų. Tačiau dabar staiga tapau blogas. Kai man tiek metų, esu labai priklausomas nuo savo vaikų pagalbos, prašau neatskirti manęs nuo jų… Save laikau lojaliu žmogumi, mano vaikai ir mano žentas – visi yra Lietuvos piliečiai, anūkai mokosi lietuviškoje mokykloje. Manau, sprendimas mane ištremti – nesusipratimas. Šioje situacijoje reikia žmoniškumo. Ką aš padariau, kad mane dabar ištremia“, – kalbėjo sugniuždytas senolis.

Pasigenda pagrįstumo

MD sprendimą nepratęsti leidimo gyventi Lietuvoje skundžiantis advokatas R. Mazurovas tvirtina, kad sprendimas yra neproporcingas, nehumaniškas, pažeidžiantis esmines žmogaus teises.

Vilniaus apygardos administraciniam teismui skirtame skunde pabrėžiama, kad ginčijamas sprendimas yra priimtas remiantis prielaidomis, neturint pakankamų ir patikimų duomenų.

„Sprendime pateikta informacija neatitinka tikrovės, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos priimtoms normoms ir taisyklėms. Visų pirma, sprendimas iš esmės paremtas vienu vieninteliu faktu – tuo, kad pareiškėjas, pildydamas MD klausimyną, nurodė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Vien nurodytu faktu niekaip logiškai negalima pagrįsti išvados, kad A. Karakujumšiantsas gali kelti kokią nors grėsmę Lietuvos Respublikai“, – pabrėžiama skunde.

Advokatas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant dėl pavojaus valstybės saugumui negali būti remiamasi vien tik prielaidomis, spėjimais ir įtarimais.

Pasigenda faktų

Pasak teisininko, sprendimas turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu.

„Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nors skundžiamame sprendime nurodyta, kad jis gali būti potencialus priešiškos valstybės verbavimo taikinys, toks teiginys neatitinka jokių protingumo kriterijų, nes pareiškėjui jau yra 87 metai. Taigi tokia Migracijos departamento prielaida neatitinka ir teismų praktikos keliamo realios ir akivaizdžios grėsmės valstybės saugumui kriterijaus“, – tvirtinama skunde.

Teisininko aiškinimu, Migracijos departamento argumentai, kad A. Karakujumšiantsas nemoka lietuvių kalbos, nesistengė gauti Lietuvos Respublikos pilietybės ir tai rodo jo nepagarbą valstybei, yra nepagrįsti.

„Niekas negali būti verčiamas mokytis kalbų, keisti pilietybę ir pan. Tai jokiu būdu neįrodo tokių asmenų nepagarbos Lietuvos Respublikai. Ir savaime suprantama, kad tai negali kelti jokios grėsmės valstybės saugumui. Visą gyvenimo Lietuvoje laiką pareiškėjas laikėsi Lietuvos Respublikos įstatymų, gyveno šioje valstybėje teisėtai, turėdamas nuolatinį leidimą gyventi. Panaikinus leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, A. Karakujumšiantsas privalės išvykti į Rusijos Federaciją, kurios pilietis yra. Šioje valstybėje jis neturi jokio turto, artimųjų. Taip jis praras ryšį su vaikais, kurių priežiūra ir globa dėl amžiaus jam yra būtina. Toks elgesys prieštarautų mūsų demokratinėje valstybėje propaguojamoms vertybėms, elementariam humaniškumui. Be to, A. Karakujumšiantsui išvykus į Rusijos Federaciją, jo vaikai negalėtų įgyvendinti LR Konstitucijoje 38 str. įtvirtintos pareigos globoti senatvėje savo tėvą“, – pabrėžiama skunde.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Nuodugnumas nebūtinas

Savo paaiškinimus ir komentarus dėl sprendimo A. Karakujumšiantsui nepratęsti leidimo gyventi Lietuvoje, pateikė VSD ir MD.

VSD paaiškinime rašoma: „Pagal įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Teisės aktai neapibrėžia grėsmės valstybės saugumui sąvokos ar baigtinio grėsmių valstybės saugumui sąrašo – vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, teismų praktiką ir pan. Sprendimus dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo / panaikinimo, užsieniečio įtraukimo į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, sąrašą priima Migracijos departamentas, įvertindamas visas susijusias aplinkybes, įskaitant ir VSD vertinimą.

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka minėto įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ reikalavimus. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant asmens atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad užsieniečio pažiūros gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti užsieniečiui atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.“

MD paaiškinimas: „Informuojame, kad Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos priima sprendimus individualiai, išnagrinėjęs kiekvieno atvejo aplinkybes ir atsižvelgęs į gaunamą kitų kompetentingų institucijų – Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos – informaciją.

Jūsų užklausoje minimam asmeniui Migracijos departamentas priėmė sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, vadovaudamasis Valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis ir turima informacija, kuri nėra vieša.

Abejoti šios svarbiausios valstybės institucijos, atsakingos už grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, neturime jokio pagrindo.

Papildomai informuojame, kad nuo 2021 m. pradžios dėl to, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai atsisakytų išduoti ar pakeisti leidimų laikinai gyventi Lietuvoje skaičius yra 327.“

Įstaiga pranešė pradedanti teikti leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo paslaugą per išorės paslaugų teikėją – kompaniją „VFS Global“, kuri panašias paslaugas teikia daugelio šalių vyriausybėms bei diplomatinėms atstovybėms.

Leidimą laikinai gyventi Lietuvoje norintys gauti užsieniečiai nuo kitų metų sausio 2-osios prašymus galės pateikti 34 skirtingose užsienio valstybėse, kuriose veiks tokias paslaugas teikiantys „VFS Global“ biurai.

Paslaugų teikėjas bus įgaliotas teikti klientams informaciją apie leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarką, priimti prašymus bei privalomus pateikti dokumentus, rinkti asmens ir biometrinius duomenis, perduoti juos Migracijos departamento specialistams.

Į „VFS Global“ biurus galės kreiptis visų užsienio valstybių piliečiai, nepriklausomai nuo to, ar jie reziduoja toje valstybėje, kurioje teikiamos minėtos paslaugos, pranešė departamentas.

Visais atvejais sprendimus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar neišdavimo priims Migracijos departamento specialistai. Prašymo nagrinėjimui bus skirta nuo vieno iki trijų mėnesių.

Išorės paslaugų teikėjas taip pat bus įpareigotas rinkti Lietuvos valstybės rinkliavas už paslaugas.

Migracijos departamento specialistams priėmus sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pagaminta kortelė bus siunčiama į užsienį. Taip užsienietis į Lietuvą atvyks jau turėdamas galiojantį leidimą gyventi.

Iki sausio 2 d. prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi galima pateikti tik legaliai atvykus į Lietuvą ir rezervavus vizitą Migracijos departamente.

Jei užsienietis turės vizą, suteikiančią teisę jam atvykti į mūsų šalį arba naudosis beviziu režimu, jis galės jau išrašytą leidimo laikinai gyventi kortelę atsiimti Lietuvoje.

Nuo šių metų pradžios Migracijos departamento darbuotojai įvairių užsienio valstybių piliečiams išdavė daugiau kaip 111 tūkstančių leidimų laikinai gyventi Lietuvoje, pakeitė – 15 tūkstančių.

Kaip posėdyje sakė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, dėl šio Seimo narių Justo Džiugelio ir Algirdo Syso siūlymo į Vyriausybę kreipėsi Užsienio reikalų komitetas, paprašęs skubos tvarka pateikti išvadą. Antradienį numatomas šio klausimo svarstymas Seime.

Vyriausybė yra pateikusi savo pataisas užsieniečių teisinės padėties įstatymui. Atsižvelgus į Verslo tarybos siūlymus jose numatoma prašymų išduoti ar pakeisti leidimus gyventi nagrinėjimo terminus trumpinti vienu mėnesiu – vietoj keturių mėnesių nustatyti tris, vietoj trijų – du, vietoj dviejų – vieną.

Vis dėlto savo pataisas registravę parlamentarai teigia, kad nepaisant šio sutrumpinimo, terminai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje vis viena lieka ilgi ir procedūra gali trukti du-tris mėnesius, „todėl išties paklausūs, kvalifikuoti darbuotojai, kurie šiai dienai yra kritiškai reikalingi Lietuvos darbo rinkai, rinksis įsidarbinti kaimyninėse šalyse“.

Dėl šios priežasties jie pateikė pasiūlymą numatyti, jog šių leidimų išdavimo terminas neviršytų mėnesio.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienio posėdyje pabrėžė, kad rengiant įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties pataisas jau buvo pasistengta optimizuoti procesus ir sutrumpinti terminus tiek, kiek tai yra įmanoma.

„Man atrodo, čia ties tuo projektu buvo labai daug dirbta ir labai daug ieškota visų galimų supaprastinimų, sutrumpinimų ir optimizavimo procesų taip, kad būtų kažkoks maksimalus balansas tarp skirtingų interesų, tarp privataus intereso turėti darbuotojų ir tarp viešo intereso apsaugoti visuomenines gėrybes“, – posėdyje sakė premjerė.

„Tie terminų sutrumpinimai, kurie buvo įmanomi, jie buvo aptarti, sutarti ir padaryti. Kažkaip dabar kaip visada kažkas nori dar geriau, nelabai galvodamas apie tai, kokios yra pasekmės ir kas tą darbą praktiškai turėtų padaryti“, – kalbėjo ji.

Vyriausybė Seimo narių siūlymui nepritarė argumentuodama, jog spręsdamas dėl leidimo Migracijos departamentas privalo gauti išvadas iš Valstybės saugumo departamento, pasieniečių ir policijos, o šios institucijos kai kuriais atvejais gali atsakymus pateikti per 28 dienas.

„Migracijos departamentas, gavęs atitinkamos institucijos išvadą po 28 kalendorinių dienų, turės tik dvi kalendorines dienas priimti sprendimą, o jeigu jis neigiamas, tai per tas dvi kalendorines dienas ir surašyti motyvus bei argumentus, kodėl leidimą gyventi išduoti ar pakeisti atsisakoma“, – rašoma Vyriausybės išvadoje.

Joje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Valstybės saugumo departamentas neretai pateikia kitos aktualios informacijos, dėl kurios reikia kreiptis į kitas institucijas.

„Šie papildomi patikrinimai, ypač konsultacijos su užsienio valstybėmis, gali užtrukti ne vieną savaitę. Sutrumpinus leidimų gyventi išdavimo terminą iki 30 kalendorinių dienų, Migracijos departamentas neturėtų objektyvių galimybių visapusiškai įvertinti gautos informacijos, todėl kyla rizika, kad priimami sprendimai neatitiktų valstybės interesų“, – teigiama išvadoje.

Dokumente rašoma, kad sumokėjus dvigubai didesnę rinkliavą, leidimo išdavimo terminas ir dabar gali būti trumpinamas per pusę. Tai reikštų, kad sprendimui Migracijos departamentas turėti 15 dienų.

Vidaus reikalų viceministras posėdyje taip pat pastebėjo, jog šis pakeitimas sudarytų „neproporcingai didelę naštą valstybės biudžetui“.

Jo duomenimis, sutrumpinus terminus Migracijos departamentui reikėtų 175 naujų darbuotojų, kas reikštų papildomas 4,2 mln. eurų išlaidas kasmet.

Pasak Vyriausybės, įvertinus šias aplinkybes, Seimo narių pasiūlytas terminas yra per trumpas ir vieno mėnesio terminą nustatyti siūloma tik toms kategorijoms užsieniečių, kuriuos valstybė labiausiai siekia prisitraukti į Lietuvą.

Naujausi britų Vidaus reikalų ministerijos duomenys rodo, kad apie pusę milijono prašymus pateikusių žmonių laukia vadinamojo „pre-settled“ (laikiną leidimą gyventi turinčio asmens) ar „settled“ (nuolatinio gyventojo) statuso, kuris ES piliečiams po „Brexito“ suteikia prieigą prie sveikatos sistemos, darbo rinkos ir kitų socialinių išmokų. Šia programa gali naudotis tik asmenys, atvykę į šalį iki 2020-ųjų pabaigos.

Iš viso daugiau kaip 6 mln. ES piliečių pateikė paraiškas dėl tokio statuso. Iki šiol jų išnagrinėta 5,59 mln. Neišnagrinėti prašymai pirmiausiai sukelia problemų ieškant darbo ar būsto, aiškino M. Bohn.

Praeitais metais JK išstojus iš Europos Sąjungos nebeliko automatinės teisės Bendrijos šalių piliečiams gyventi ir dirbti Britanijoje, o britams – gyventi ir dirbti 27 šalių bloke. Abi pusės susitarė, kad kiekvienam asmeniui bus išlaikytos teisė gyventi šalyje, turėta iki „Brexito“.

Britanijoje tai reiškia, kad ES ir kelių kitų Europos šalių piliečiai privalo internetu patvirtinti savo pageidavimą gauti „nuolatinio gyventojo statusą“, jeigu išlaikyti galimybę toliau dirbti, studijuoti ar gauti socialines išmokas.

JK vyriausybė nurodė, kad nuo paraiškų teikimo pradžios 2019 metų kovą tokių dokumentų gauta 5,6 mln., ir tik nedidelė dalis jų nebuvo patenkinti. Šis skaičius yra daug didesnis, nei tikėjosi britų vyriausybė – iki „Brexitą“ manyta, kad Britanijoje gyvena apie 3 mln. ES piliečių. Iki šiol paraiškų nepateikusių Britanijoje gyvenančių ES piliečių skaičius nėra žinomas.

„Noriu aiškiai pasakyti – galutinio termino nepratęsime“, – trečiadienį sakė imigracijos reikalų ministras Kevinas Fosteris. -  Paprastai tariant, pratęsimas pats savaime nėra sprendinys norint pasiekti žmones, kurie dar nepateikė paraiškų. Tuomet tiesiog atsidurtume padėtyje, kai vėliau mūsų būtų prašoma vėl pratęsti, sukeliant dar daugiau netikrumo.“

Vyriausybė sako, kad žmonėms, kurie pateikė prašymus iki birželio galo, bus išsiųsti laiškai, suteikiantys galimybę 28 dienas atlikti reikiamas procedūras. Žmonės taip pat galės pateikti prašymus ir po galutinio termino, jeigu tam esama „pagrįstų priežasčių“, pavyzdžiui, ligos atveju, aiškino K. Fosteris.

ES piliečių teisių advokatai nerimauja, kad kai kurie žmonės galbūt iki šiol nežino, jog jiems reikia pateikti prašymus, o kitų pareiškimai gali būti įstrigę tarp 400 tūkst. dokumentų, kurie iki šiol nėra apdoroti.

Jie taip pat nori, kad Britanijos vyriausybė išduotų fizinius, o ne vien elektroninius pažymėjimus teisę nuolat gyventi įgijusiems asmenims. Daugelis nuogąstauja, kad gali būti pasikartoti scenarijus, panašus į susiklosčiusį po Antrojo pasaulinio karo, kai tūkstančiams imigrantų iš Karibų buvo užkirstas kelias įsidarbinti arba gauti medicinos paslaugas, o kai kuriems, praėjus dešimtmečiams, netgi iškilo grėsmė būti deportuotiems, nes jie neturėjo dokumentų, įrodančių teisę gyventi Jungtinėj Karalystėje.

Britų valdančiosios Konservatorių partijos įstatymų leidėjas Alberto Costa (Albertu Košta), agitavęs užtikrinti ES piliečių teises, sakė, kad premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) jį patikino, jog nė iš vieno gyventojo „nebus atimtos jų teisės“.

„Darysiu viską, ką galiu, kad vyriausybė ištesėtų savo pažadus tiems piliečiams“, – pridūrė deputatas.

Kitos ES šalys yra numačiusios panašią tvarką milijonui JK piliečių, gyvenančių Bendrijoje. Kai kuriose šalyse teisė nuolat gyventi suteikiama automatiškai, bet kai kur, taip pat Lietuvoje, Britanijos piliečiai turi pateikti prašymus.

Laisvas žmonių judėjimas tarp ES šalių yra vienas pagrindinių Bendrijos principų. Per 2016 metų referendumą Britanijos apsisprendimą išstoti iš bloko iš dalies nulėmė reakcija į didelį imigracijos lygį. Nuo 2004 metų, kai prie ES prisijungė aštuonios buvusio komunistinio bloko šalys, į Jungtinę Karalystę persikėlė daugiau kaip milijonas žmonių iš kitų Bendrijos valstybių.

Šią savaitę VSAT paskelbė, kad pernai dėl įvairių priežasčių į šalį neįleido 6087 užsieniečių. Tai 17,1 proc. daugiau nei 2018-aisiais, kai neįleistųjų buvo 5198. 2017 metais į Lietuvą pasieniečiai neleido įvažiuoti 5182 užsieniečiams.

„Bendras neįleistų asmenų skaičius daugiausiai augo dėl to, kad didėjo neįleistų Ukrainos ir Baltarusijos piliečių skaičius“, – BNS informavo VSAT.

Jų duomenimis, ukrainiečių pernai atvyko 27 proc., o baltarusių – 10 proc. daugiau nei metais anksčiau.

Bendras neįleistų asmenų skaičius daugiausiai augo dėl to, kad didėjo neįleistų Ukrainos ir Baltarusijos piliečių skaičius.

„Padidėjęs Ukrainos piliečių srautas gali būti paaiškinamas tuo, kad Lietuvos darbdaviai vis daugiau darbuotojų kviečiasi iš Ukrainos“, – teigia tarnyba.

VSAT duomenimis, daugiausiai asmenų neįleista, nes jie neturėjo vizų ar leidimų gyventi, taip pat dėl to, kad neturėjo atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo ES tikslą ir sąlygas.

Kita dažna neįleidimo priežastis – asmenys vyksta pagal Lietuvos tvarką netvarkingomis transporto priemonėmis, neturi jų draudimo ar kitų dokumentų.

Pernai pastebėtas augimas ir kitose pasieniečių prižiūrimose srityse: palyginti su 2018 metais, 51 proc. išaugo sulaikomų vogtų automobilių skaičius.

Pasak VSAT, tokį padidėjimą iš dalies lėmė padidėjęs klastotų registracijos liudijimų nustatymų skaičius.

Be to, padaugėjo atvejų, kai vagystės išaiškinamos pagal informaciją Šengeno informacinėje sistemoje ir Interpolo duomenų bazėje.

Pasieniečiai atkreipia dėmesį, kad pernai ypač padaugėjo atvejų, kai sulaikomi vogti „Mercedes Benz Sprinter“ mikroautobusai: spėjama, kad to priežastis – didelės jų detalių kainos.

Ketvirtadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos rinktinės pasieniečiai Raigardo kontrolės punkte tikrino maršrutiniu autobusu Gardinas – Druskininkai į Lietuvą vykusių keleivių dokumentus. Patikros metu 25-erių ir 37-erių Gruzijos piliečiai pateikė galiojančius savo šalies pasus ir laikinus leidimus gyventi Graikijoje. Pastarieji dokumentai būtų suteikę teisę gruzinams atvykti į Europos Sąjungą.

Druskininkų pasieniečiai išsiaiškino, kad šie graikiškų laikinų leidimų blankai yra ieškomi kaip vogti, o juose esantys įrašai – suklastoti. Be to, kurorto pasieniečiai nustatė, kad suklastoti yra ir abiejų gruzinų pasuose esantys datos spaudai.

Gruzijos piliečių pareigūnai į Lietuvą neįsileido ir atlikę visus formalumus perdavė Baltarusijos pasieniečiams.

Iš viso šiemet pasieniečiai neleido į Lietuvą įvažiuoti 993 užsienio valstybių piliečiams. Dažniausia neįleidimo priežastis buvo vykimas su netvarkingais transporto priemonės dokumentais arba jų neturėjimas. Dėl to neįleisti 374 užsieniečiai. 224 asmenims durys į Lietuvą buvo užvertos todėl, kad jie neturėjo vizų. Dar 187 užsieniečiai į šalį nepateko, nes pasieniečiams nepateikė patikslinančių duomenų apie savo kelionės tikslą.

Pagal pilietybes tarp neįleistųjų daugiausiai Rusijos (389), Baltarusijos (384) ir Ukrainos (86) piliečių. Iš viso VSAT pareigūnai šiemet neįsileido 22 valstybių piliečių.