Ne darbas, o nuolatinė šventė. Vestuvių planuotoja ir dekoratorė Leila Juzvaitė-Gembutė neneigia, jog panašių vertinimų jai tenka girdėti neretai. Tačiau, pasak klaipėdietės, jei vestuvių nuotraukose atsispindi nuostabios šventinės kulminacijos akimirkos, vadinasi, iki tol buvo paruošti tikrai nelengvi "namų darbai". Jaunieji per savo jungtuves nebenori skusti bulvių ar vystyti lėlių – jiems reikia pakylėtos, estetiškos ir individualios šventės, sako Leila.
Dovanos – ne tik jauniesiems
– Vestuvių planuotojų bent jau Lietuvos mokyklos nerengia. Kokia yra jūsų specialybė?
– Esu baigusi verslo administravimą, tačiau mano įgytas išsilavinimas ir dabartinė veikla nėra labai tolimi dalykai. Tikslumas, dalykiškumas, praktiškumas vestuvių planavime labai padeda, juo labiau kai esi atsakingas už kito žmogaus biudžetą. Tačiau sykiu esu kūrybiškas žmogus, gilinausi į įvairias sritis – pradedant dekupažu ir baigiant floristika. Tad dabartinė mano veikla, kuria užsiimu daugiau nei trejus metus, natūraliai išaugo iš hobio.
– Kokia vestuvių tematika, dekoro elementai šiandien yra "ant bangos"?
– Šiandienos tendencijos – smaragdinės, violetinės spalvos. Bet ar jos iš tiesų bus madingos šį sezoną – kitas klausimas. Jaunieji nori, kad jų šventė būtų asmeniška, ir ne visada linkę paisyti mados tendencijų. Kaip ir madoje, taip ir vestuvių versle, ko gero, kažko ypatingo, naujo neišrasi, viskas sukasi ratu, kartojasi. Vienu metu buvo populiarios "pasidaryk pats" vestuvės, kai jaunieji buvo skatinami dekoracijas kurti savo rankomis, šventes būdavo madinga rengti močiučių sodybose.
Metai iš metų neblėsta jūrinė tematika, vis dar madingas vintažas, nukonkuravęs retro temą, populiarus ir vadinamasis rustic (kaimo) stilius, kurio atributai – žemiškų spalvų koloritas, įvairios kaimiškos detalės – statinės, šienas ir panašiai.
Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama fotografijai, net labiau nei filmavimui. Taip pat vestuvėse išpopuliarėjo simbolinės dovanėlės – jaunieji ne tik priima dovanas, bet ir patys pamalonina jomis savo svečius.
Nepaiso kaimynų nuomonės
– Kaip turėtų atrodyti vestuvių šventė, ko gero, labiau aktualu nuotakoms nei jų antrosioms pusėms?
– Be abejo, dažniausiai idėjų, sumanymų generatorės yra moterys, ir į šį procesą jos labai nori įtraukti savo būsimuosius vyrus. Tačiau paprastai jaunikiai kantriai visko klausosi ir su viskuo sutinka – kaip tu, brangioji, pasakysi. Kartais nuotakos dėl to pyksta, bet tikrai nereikėtų – juk iš esmės tai yra labiau moters šventė. Ar dažnam vyrui svarbu, kur ir koks tas kaspinėlis bus užrištas? Jam svarbiausia, kad jo moteris būtų laiminga. Tiesa, mano praktikoje pasitaikė vyrų, kurie labai aktyviai reiškė savo nuomonę, pasiūlymus, dalyvavo visuose susitikimuose. Tačiau tai vienetiniai atvejai.
– Storos, didelės lietuviškos vestuvės šiandien nebemadingos?
– Rūtų vainikėliai ar tradicinės kaimiškos vestuvės su piršliais, jų korimu bei nuotakų grobimu nebepopuliarios. Piršlius pakeitė vestuvių vedėjai, vestuvių muzikantus – grupės arba didžėjai. Tačiau mišrių porų vestuvėse neretai stengiamasi atsigręžti į tradicijas. Be to, dabar gana populiaru persiūti močiutės ar mamos vestuvines sukneles.
– Ar skiriasi ir kuo gimtinėje švenčiančių emigrantų vestuvės?
– Galbūt emigrantams labiau įprasta, jog vestuvių planavimas, dekoravimas turėtų būti profesionalų rūpestis. Jie nemano, kad viską gali pasidaryti patys – teta kažką pasiūs, sesuo užsakys tortą, pusseserė padarys makiažą ir panašiai, o labiau pasitiki specialistais, juo labiau kad atvažiavę švęsti į Lietuvą jie neturi laiko paieškoms, nenori apkrauti rūpesčiais savęs ir artimųjų. Be to, mano akimis, emigrantai yra drąsesni. Jie sau nekvaršina galvos – o ką tėveliai, giminės pagalvos, o ką kaimynai pasakys?
Kokybė kainuoja
– Kokios jūsų organizuotos vestuvės buvo brangiausios?
– Dirbame dviese su bičiule. Didžiausias mūsų organizuotų vestuvių biudžetas – apie 90 tūkst. litų, tuokėsi lietuvių pora. Tačiau, kalbant apie vestuvių verslą, tai nėra labai įspūdinga suma. Kuo jos skyrėsi, palyginti su kitomis šventėmis? Pirmiausia, kokybe bei patogumu svečiams, jauniesiems. Visi šventės dalyviai buvo apgyvendinti viešbutyje, buvo pasamdyta brangesnė muzikos grupė, užsakytas prabangesnis maistas, apgalvota originalesnė programa. Investuojama į komfortą, aukšto lygio aptarnavimą, norima, kad viskas vyktų labai sklandžiai.
Biudžetų būna labai įvairių. Ir už kuklią sumą įmanoma suorganizuoti labai gražią, įdomią ir asmenišką šventę. Tiesiog reikia vadovautis atmetimo principu, išsigryninti prioritetus. Gal tikrai nereikia viešbučio, o galima pasinaudoti gražia senelių sodyba? Gal vietoje muzikantų grupės galima susidaryti mėgstamų dainų rinkinį ir jas šventės metu leisti? Gal šventės vedėju gali tapti ne samdytas žmogus, o kas nors iš artimųjų, bičiulių rato? Svarbiausia – idėjos, tačiau žmonės neretai nežino, kaip išmoningai galima išsiversti.
Todėl artėjant vestuvių sezonui, kovo 22-ąją nuotakas pakviesime į seminarą, kuriame įvairių sričių specialistai pasidalys vertinga patirtimi. Ne visi nori samdyti vestuvių planuotojus, dekoratorius, ir tai kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Tačiau šiandien informacijos srautas toks didelis, kad jame galima pasiklysti, žmonėms reikia patarimo – nuo ko pradėti, kiek pinigų kam skirti ir panašiai.
Limuzinai – vakar diena
– Ar tenka susidurti su keistais, neįprastais jaunųjų įgeidžiais?
– Viena jaunoji savo vestuvėse norėjo matyti violetinę spalvą ir slyvas. Skamba keistai, bet rezultatas išėjo įspūdingas. Turguje teko ieškoti didelių violetinių slyvų, po to jas įkomponavome į vazas. Šias vestuves juokais taip ir vadiname – slyvinės.
Jaunieji pageidauja ir fontanų, ir sūpynių. Tačiau orų balionų ar nerti į vandens gelmes dar niekas nenorėjo. Gal tuoktuvių šventė ir neturėtų būti ekstremali?
Pageidavimų sulaukiame įvairiausių, ir tai natūralu. Kai biudžetas didelis, neretai iškyla problema, kad norima visko labai daug. Nors balandžiai seniai nebemadingi, pageidaujama, kad kiekviena pora turėtų po balandį. Arba būtinai reikia limuzinų, tačiau jie – taip pat jau vakarykštė diena. Galiausiai ne kiekvienai koncepcijai tas limuzinas ir tiks. Kalbant apie automobilius, jaunieji jau dažnai nebeinvestuoja į jų puošybą. Ir tai, mano nuomone, išties protingas sprendimas, galimybė pataupyti kitiems, svarbesniems dalykams.
Anksčiau taip pat būdavo labai populiaru, kad po vestuvių liktų maisto, kurį išdalydavo svečiams ir šie jį valgydavo dar kone savaitę. Labai džiugu, kad mūsų publika vaduojasi iš maisto kulto. Restoranai taip pat orientuojasi į tai, kiek vienas žmogus fiziškai gali suvalgyti maisto. Žmonės supranta, kad nebeverta į tai investuoti tiek daug pinigų kaip anksčiau.
Skyrybų nepranašauja
– Jūsų pačios vestuvės turbūt buvo tobulos?
– Kadangi pati dekoruoju ir organizuoju verstuves, pagalvojau – kaip aš kitiems galiu patikėti šį darbą! Žinoma, man padėjo mano kolegė. Vestuvės buvo labai gražios, vintažine tema. Gal jos ir nebuvo tobulos, nustebinti, sužavėti svečius tikrai pavyko. Tačiau šiandien jau elgčiausi kitaip, nes žinau milijoną priežasčių, kodėl verta samdyti profesionalų komandą. Ir ne iš teorijos, o iš praktikos.
– Prieš vestuves neretą porą lydi įtampa. Ar nėra buvę nutikimų, jog mylimieji pasuka skirtingais keliais, nė nesulaukę didžiosios savo gyvenimo šventės?
– Ačiū Dievui, to patirti neteko. Natūralu, kad žmonės kartais ir apsipyksta. Vestuvių išvakarėse persipina labai daug visokių emocijų – nuo džiaugsmo, euforijos iki įtampos ir streso. Tačiau, neneigsiu, yra buvę tokių atvejų, kai sutuoktiniai išsiskiria praėjus vos porai trejetui mėnesių po vestuvių.
– Ar bendraudama su būsimaisiais jaunavedžiais galite įžvelgti, kurios poros santuoka bus tvirta, o kuri netrukus subyrės?
– Labai stengiuosi net neprisileisti tokių minčių, nors tam tikrų ženklų galbūt ir galima įžvelgti. Šiaip man įdomiau stebėti, kaip pora bendrauja, iš jų santykių labai lengva nuspėti jų vaidmenis, kuris šeimoje bus lyderis, galva, kuris bus atsakingas už vienus, o kuris – už kitus dalykus.
