Su tokiu siūlymu į Vyriausybę pirmadienį kreipėsi Seimo laikinoji Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių grupė.

„Moterys, iš kurių buvo atimta teisė į saugų nėštumo nutraukimą, kai jo reikia dėl didelių vaisiaus apsigimimo problemų, yra ta visuomenės dalis, kuriai padėti mus įpareigoja ilgaamžė draugystė su Lenkija“, – per spaudos konferenciją pirmadienį sakė šios grupės narys konservatorius Arūnas Valinskas.

„Siūlome Vyriausybei peržiūrėti savo galimybes ir padėti Lenkijos moterims Lietuvoje išsitirti dėl vaisiaus apsigimimų ir atradus sunkius apsigimimus ar raidos sutrikimus nemokamai ar už simbolinę kainą nutraukti nėštumą, kaip tai yra padariusi Švedija ir kelios Europos šalys“, – kreipimąsi pristatė A. Valinskas.

Tai būtų simbolinis dalykas, bet tikimės, kad morališkai psichologiškai tai būtų labai svarbus dalykas.

Šios grupės pirmininkė socialdemokratė Dovilė Šakalienė teigė, kad pernai Lenkijoje dėl sunkių vaisiaus apsigimimų buvo atlikta apie 2 tūkst. abortų, todėl nėštumą nutraukti norinčioms moterims leidus tai padaryti kitose Europos šalyse Lietuvai tektų priimti palyginti nedidelis jų skaičius.

„Rengdami šį kreipimąsi atsižvelgėme į tai, kad ir kitos Europos šalys pasiūlė Lenkijos moterims panašią pagalbą ir pasidalinus visoms šalims nedidelis Lenkijos moterų skaičius tektų Lietuvai. Tai būtų simbolinis dalykas, bet tikimės, kad morališkai psichologiškai tai būtų labai svarbus dalykas“, – sakė D. Šakalienė.

Lenkijoje sausio pabaigoje įsigaliojo prieštaringai vertinamas teismo sprendimas, beveik visiškai uždraudžiantis abortus. Jis tuomet išprovokavo masinius protestus šalyje, per kuriuos tūkstančiai žmonių išėjo į gatves.

Įsigaliojus šiai teismo nutarčiai Lenkijoje nutraukti nėštumą leidžiama tik išžaginimo arba kraujomaišos atveju, taip pat kai kyla grėsmė motinos gyvybei.

Toks siūlymas suformuluotas Seimo rezoliucijos projekte „Dėl moterų teisių ribojimo ir teisės viršenybės principo pažeidimo Lenkijoje“, kurios projektą įregistravo Seimo narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė.

Dokumento projekte Lietuvos prezidentas kviečiamas viešai pareikšti savo poziciją dėl Lenkijos moterų teisių ribojimo bei grubių sisteminių moterų reprodukcinių teisių pažeidimų ir teisinės padėties bloginimo.

Lietuvos Seimui siūloma pareikšti susirūpinimą dėl Lietuvai ypatingai svarbios ir artimos kaimynės bei sąjungininkės Lenkijos priimamų sprendimų, drastiškai apribojančių moterų teises, ypač reprodukcines teises, bei keliančių grėsmę jų emocinei ir fizinei sveikatai bei gyvybei.

Rezoliucijos projekte siūloma palaikyti Lenkijos žmogaus teisių ir moterų teisių organizacijų protestus prieš šiuos moterų reprodukcinių teisių pažeidimus, taip pat paraginti Lenkijos Vyriausybę gerbti teisės viršenybę ir žmogaus teises, tarp jų ir teisę prieigą prie saugaus nėštumo nutraukimo, bei paruošti įstatymo pakeitimus, kurie užtikrintų saugų ir prieinamą naudojimąsi šia teise.

Dokumento projekte siūloma pakviesti Europos Sąjungos valstybes vieningai „pasmerkti tokias Lenkijos tolesnio judėjimo autoritarine kryptimi apraiškas, imtis visų teisėtų politinių priemonių padėti Lenkijos valstybei ištaisyti žmogaus teisių bei laisvių apsaugai daromą žalą bei remti Lenkijos pilietinės visuomenės iniciatyvas, stabdančias demokratijos eroziją“.

Priimant rezoliuciją Seimui siūloma reaguoti į tai, kad Lenkijos Konstitucinis tribunolas savo 2020 m. lapkričio 22 dienos sprendimu faktiškai uždraudė legalią prieigą prie saugaus aborto Lenkijoje net tais atvejais, kai nėštumas kenkia moters sveikatai, o vaisiaus sveikatos būklė nesuderinama su vaisiaus gyvybe.

Dalyvės protestavo garsiniais automobilių signalais ir plakatais su užrašu „#PiekloKobiet“ („Moterų pragaras“), užklijuotais ant automobilių langų. Jos tvirtino, kad laikosi griežtų karantino taisyklių, pagal kurias vienu metu vienoje vietoje gali susiburti tik du žmonės.

Lenkijos parlamentas trečiadienį turi svarstyti naujas pastangas dar labiau sugriežtinti abortų įstatymus, kurie ir šiaip yra vieni griežčiausių Europoje.

Įstatymo projektu, kurį pasiūlė piliečių grupė, būtų uždrausti abortai net ir tais atvejais, kai vaisius yra apsigimęs.

Aktyvistės sako, kad taip pat protestuoja prieš kitą įstatymo projektą, kuriuo siekiama dar labiau apriboti ir šiaip labai ribotą lytinį švietimą valstybinėse mokyklose.

„Mašinos garsinio signalo spaudymas 40 minučių leido man išreikšti savo nusivylimą“, – AFP telefonu iš savo automobilio sakė protestuotoja Joanna Kalinska (Joana Kalinska).

„Negalėjau ramiai stovėti ir žiūrėti... Valdžia naudojasi su karantinu susijusiu sambūrių draudimu, kad prastumtų savo abortų draudimą, nes visuomenė neremia įstatymų griežtinimo tokiu būdu“, – pridūrė ji.

Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič (Dunia Mijatovič) antradienį paragino atmesti Lenkijoje siūlomus suvaržymus.

„Šiandien beveik visi nėštumo nutraukimai, teisėtai vykdomi Lenkijoje, patenka į šią kategoriją (apsigimimų), todėl šis įstatymo projektas, jei bus priimtas, praktiškai nulems [visišką] abortų uždraudimą ir rimtai paveiks šalies moterų teises bei saugumą“, – sakoma elektroniniu paštu atsiųstame D. Mijatovič pareiškime.

Varšuvos policija per megafonus perspėjo protestuotojas dėl teisinių padarinių, įskaitant baudas, už karantino nepaisymą.

J. Kalinska sakė, kad policija jai skyrė 200 zlotų (44 eurų) baudą už naudojimąsi mobiliuoju telefonu vairuojant.

Moterų grupės antradienį taip pat surengė mažesnius tokio pobūdžio protestus kituose Lenkijos miestuose.

Lenkijos valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vyriausybė ir anksčiau bandė griežtinti katalikiškos šalies abortų įstatymus, pagal kuriuos abortai leidžiami tik tais atvejais, kai moteris pastoja po išžaginimo ar kraujomaišos, kai nėštumas kelia pavojų motinos gyvybei arba jei vaisius yra apsigimęs.

Vienos tokios iniciatyvos valdžia atsisakė po masinių protestų visoje šalyje 2016 metais, kuriuose dalyvavo dešimtys tūkstančių juodai vilkėjusių moterų.