Jis laimėjo balsavimą, kuris buvo laikomas pirmuoju išbandymu trims partijoms, siekiančioms suformuoti vyriausybę.

„Po šio balsavimo niekas negali abejoti, kad parlamente yra dauguma, pasiruošusi perimti valdžią“, – sakė 47-erių Sz. Holownia, buvęs televizijos laidų vedėjas, įkūręs savo centristų partiją.

Partijos „Polska 2050“ lyderis padėkojo rinkėjams ir sakė, kad „jie suteikė mums, 460 deputatų, stipriausią mandatą laisvos Lenkijos istorijoje atstovauti jiems šiuose rūmuose“.

Sz. Holownią cituoja Lenkijos radijas.

„Tai didelė garbė, tai galingas įpareigojimas, tai įrodymas, kad Lenkijos moterys ir vyrai iš tiesų yra labai brandi visuomenė“, – sakė jis.

„Kadangi šis Seimas gimė iš tokio precedento neturinčio socialinio sujudimo, per šiuos ketverius metus turime labai aiškią užduotį – kasdien įrodinėti, kad mūsų tautiečiai neklydo spalio 15-ąją stovėdami ilgose eilėse prie rinkimų apylinkių“, – sakė naujasis Seimo pirmininkas.

Jis pabrėžė, kad „politika nėra smurtas“.

„Politika yra rūpestis. Ši (parlamento) salė nėra MMA (mišriųjų kovos menų) salė, tai susitikimų ir pokalbių namai“, – pareiškė jis.

Sz. Holownia buvo centro kairės koalicijos iškeltas kandidatas į Seimo pirmininkus.

Lenkijos radijas pažymi, kad Sz. Holownia šias pareigas turėtų eiti iki 2025 metų lapkričio 13-osios. Antroje Seimo kadencijos pusėje žemųjų parlamento rūmų pirmininku pagal koalicijos susitarimą taps Wlodzimierzas Czarzasty (Vlodzimežas Čažastis) iš „Naujosios kairės“.

Lenkijoje Seimo pirmininkas paprastai vadinamas antruoju pagal svarbą postu šalyje – jis eina prezidento pareigas tuo atveju, jei prezidentas miršta eidamas savo pareigas arba atsistatydina.

„Pasirengęs bendradarbiauti“

Naujai išrinktas Lenkijos parlamentas anksčiau pirmadienį susirinko į pirmą posėdį po praėjusio mėnesio rinkimų, pranašaujančių šalies kurso pasikeitimą, kaimyninėje Ukrainoje tęsiantis Rusijos karui.

Politika yra rūpestis. Ši (parlamento) salė nėra MMA (mišriųjų kovos menų) salė, tai susitikimų ir pokalbių namai.

Per naujos sudėties parlamento darbo pradžios ceremoniją kalbą pasakė prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda).

„Kaip Lenkijos prezidentas pareiškiu, kad esu pasirengęs bendradarbiauti su naujai išrinktu parlamentu“, – sakė A. Duda.

„Mano svarbiausia žinia nuo pat mano kadencijos pradžios, nuo 2015 metų, buvo ir yra bendradarbiavimas ir dar kartą bendradarbiavimas svarbiausiais Lenkijai klausimais. Prezidentūros durys visada atviros visiems, kurie yra pasirengę imtis tokio bendradarbiavimo“, – kalbėjo jis.

Kadenciją baigiantis premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) drauge su savo vyriausybe atsistatydino, tačiau jis ir toliau laikinai eis pareigas, galbūt kelias savaites.

Į Seimą – žemuosius parlamento rūmus – išrinkti 460 deputatų susirinko vidurdienį (13 val. Lietuvos laiku), o 100 vietų Senatas – kiek vėliau. Abeji parlamento rūmai išrinkti ketverių metų kadencijai.

Spalio 15-osios rinkimus bendrai laimėjo Pilietinė koalicija (KO), „Trečiasis kelias“ ir „Naujoji kairė“. Šios partijos rinkimuose dalyvavo atskirai, bet žada drauge dirbti ir atkurti demokratines normas po aštuonerių metų, kai valdė su Europos Sąjunga konfliktavusi konservatorių partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS).

PiS gavo daugiau balsų už visas kitas atskiras partijas, bet neteko daugumos Seime, kur turės 194 vietas. Vis dėlto A. Duda, PiS sąjungininkas, iš pradžių suteikė M. Morawieckiui progą formuoti kitą vyriausybę. Partija neturi koalicijos partnerių ir jos bandymas suformuoti naują ministrų kabinetą laikomas pasmerktu. Tačiau dėl jo funkcionuojančios vyriausybės suformavimas gali vėluoti iki mėnesio.

Tuo metu PiS oponentų partijos, norinčios sudaryti koaliciją, Seime turi 248 vietų daugumą. Šių partijų lyderiai pasirašė koalicijos susitarimą, pareiškė, kad yra pasirengę pradėti valdyti, ir sako, kad nori pataisyti užsienio aljansus ir atblokuoti milijardus eurų ES lėšų, įšaldytų dėl PiS vykdyto teismų nepriklausomumo ribojimo.

Koalicijos kandidatas į premjerus yra 66 metų Donaldas Tuskas, patyręs politikas, šiame poste dirbęs 2007–2014 metais. Nuo 2014-ųjų iki 2019-ųjų jis ėjo Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigas.

PiS vyriausybės atstovas Piotras Muelleris (Piotras Miuleris) pripažino, kad M. Morawieckiui bus itin sunku formuoti naują vyriausybę. Tačiau televizijai TVN24 jis sakė, kad M. Morawieckio pareiga yra pabandyti, A. Dudai patikėjus jam šią misiją.

Jei M. Morawieckiui nepavyks, kitas premjeras bus D. Tuskas, sakė P. Muelleris.

Žurnalistams Varšuvoje M. Kuchcinskis sakė ketinantis „rytoj atsistatydinti iš Seimo maršalkos pareigų“, nes norįs išpildyti „visuomenės lūkesčius“, bet tvirtino, kad jokių įstatymų nepažeidė.

Skandalas dėl skrydžių kilo šaliai rengiantis rinkimams. 63 metų Seimo maršalka M. Kuchcinskis, pagal konstituciją – antras pagal turimą įtaką politikas, per pastaruosius kelerius metus vyriausybės lėktuvais ir kariškių sraigtasparniais bei lėktuvais pasinaudojo maždaug šimtą kartų, rodo opozicijos ir vietos žiniasklaidos paskelbti dokumentai.

Per 23 šių skrydžių įtakingą valdančiosios dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) narį lydėjo jo šeimos nariai.

Anksčiau šią savaitę M. Kuchcinskis atsiprašė už šiuos incidentus.

„Žinau, kad visuomenė neigiamai įvertino mano elgesį. Štai kodėl norėčiau atsiprašyti visų, kas užsigavo, – žurnalistams sakė M. Kuchcinskis. – Tuo pačiu norėčiau tvirtai pabrėžti, kad veikiau pagal įstatymą.“

M. Kuchcinskis nurodė, kad daugelis skrydžių buvo susiję su jo, kaip parlamento pirmininko, darbu.

„Seimo maršalkos sprendimas atsistatydinti patvirtina nuostatą, susijusią su mūsų [partijos] šūkiu: „Klausyti lenkų, tarnauti Lenkijai“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė PiS pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis).

Liberalioji opozicija ragino M. Kuchcinskį atsistatydinti ir sakė, kad dauguma minimų skrydžių įvyko savaitgaliais, tarp sostinės Varšuvos ir Žešuvo regiono, iš kurio yra kilęs parlamento pirmininkas.

Pareiškime M. Kuchcinskis pripažino, kad vienu atveju jo žmona vyriausybės lėktuvu skrido be jo.

Jis pažadėjo už tą skrydį skirti 28 tūkst. zlotų (6,5 tūkst. eurų) armijos modernizavimo fondui.

Anksčiau M. Kuchcinskis yra sakęs, kad atskirai skyrė 15 tūkst. zlotų labdarai už išlaidas dėl šeimos narių skrydžių kartu su juo.

Tikslios jo skrydžių detalės turi būti paskelbtos parlamento interneto svetainėje.

Nuo 2015 metų valdanti PiS turėtų pasiekti dar vieną pergalę šių metų visuotiniuose rinkimuose, rodo neseniai atliktos apklausos.

„Europa – idėja, kuri gimė prieš amžius kaip tik čia, vidurio Europoje. Sąžiningas istorikas sieks toliau negu anglies ir plieno bendrija, sieks iki Lenkijos-Lietuvos unijos tradicijos, kuri nuo viduramžių pabaigos iki naujų laikų semdamasi iš Jogalaičių dinastijos paveldo davė galingą daugelio tautų ir kultūrų valstybę, kuri įsikūrė derybų, o ne karų būdu“, – Abiejų Tautų Respublikos įkūrimą priminė M. Kuchcinskis.

Savo kalboje iškilmingame minėjime Seime Lenkijos parlamento vadovas pažymėjo, kad „Europos Sąjunga turėtų atminti apie savo krikščioniškas šaknis“.

„Apie tai mes ryžtingai primename, kadangi Europa nėra vien tik ūkinė rinka be dvasios, o jos tikslas – saugoti piliečius nuo šiuolaikinio pasaulio pavojų“, – teigė M. Kuchcinskis.

Apie tai mes ryžtingai primename, kadangi Europa nėra vien tik ūkinė rinka be dvasios, o jos tikslas – saugoti piliečius nuo šiuolaikinio pasaulio pavojų.

„ES, atidžiai besiklausanti savo piliečių balsų, tai Europos Sąjunga, kuri gerbs savo valstybių narių tapatybę, kadangi mes esame lenkai, lietuviai, mes esame europiečiai, verta atminti šią paprastą tiesą“, – kalbėjo Lenkijos parlamento vadovas.

Minėjime kalbėjęs kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus teigė, kad Lietuvos stojimas į Europos Sąjungą buvo „ne verslo planas, ne suverenumo mainai į materialinę gerovę, o sugrįžimas į savo istorinės paskirties vietą, demokratinių valstybių šeimą“.

„Jaunas žmogus, gimęs, augęs ir brendęs laisvės aplinkoje, gali paklausti, o kaip gali būti kitaip? Juk laisvė kaip vanduo, neatskiriama nuo žmogaus gyvenimo. Girdėdamas tokį kausimą suprantu, kaip toli Lietuva nuėjo nuo sovietinių kompleksų ir baudžiauninko mentaliteto, nuo mąstymo stereotipų ir gyvenimo kalėjimo sąlygomis“, – sakė V. Adamkus.

„Laisvės dvasia vertingiausia, ką Lietuva susikūrė tiek po nepriklausomybės atkūrimo, tiek po įstojimo į ES“, – pažymėjo buvęs valstybės vadovas.

Gegužės 9-ąją minima Europos diena, taip pažymint vadinamąją Šumano deklaraciją. Ją 1950 metų gegužės 9 dieną pateikė tuometinis Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Shumanas (Roberas Šumanas). Dokumente siūlyta įsteigti Europos anglių ir plieno bendriją (EAPB), kurios narės sutelktų anglių ir plieno gamybą. Ši organizacija virto į šiandienos Europos Sąjungą.

Lietuvoje 2003 metų gegužės 10–11 dienomis Lietuvoje surengtas visuotinis referendumas dėl stojimo į Europos Sąjungą. 2004 metų gegužės 1 dieną Lietuva tapo oficialia bendrijos nare.

„Džiaugiamės tais artimais kontaktais, šiandien vakare Lenkijos Seimo Pirmininkas atvyksta į Lietuvą švęsti rytoj drauge su mumis Kovo 11-osios“, - šeštadienį Seime pasidžiaugė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Sekmadienį Lenkijos Seimo Pirmininkas Marekas Kuchcinskis sakys kalbą iškilmingame minėjime Seime, dalyvaus Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje, Vilniaus arkikatedroje bazilikoje aukojamose šv. Mišiose, kituose šventiniuose renginiuose. Taip pat planuojamas svečio susitikimas su Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu, kuriame, anot parlamento vadovo, bus kalbama ir apie Lenkijos gerąją praktiką dėl vaiko pinigų.

„Mes gerąja praktika labai džiaugiamės ir perimame. (...) Su Lenkijos Seimo Pirmininku dar kartą aptarsime ir vaiko pinigus“, - sakė V. Pranckietis.

Susitikime kaimyninių valstybių parlamentų vadovai kalbės apie tolesnio tarpparlamentinio bendradarbiavimo plėtros galimybes. Paskutinė dvišalė Lietuvos ir Lenkijos Seimo narių Asamblėjos sesija vyko prieš devynerius metus.

Lenkijos Seimo Pirmininkas M. Kuchcinskis į Lietuvą atvyksta Seimo Pirmininko V. Pranckiečio kvietimu. Jį lydės parlamentinė delegacija, kurioje yra Lenkijos parlamentarai Tadeuszas Aziewiczius, Tomaszas Latosas ir Jerzy'is Meysztowiczius.

Beje, prieš dešimt dienų Seimo Pirmininkas V. Pranckietis kartu su parlamentine delegacija dalyvavo Varšuvoje vykusiuose Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio iškilmėse. Kovo 1 d. V. Pranckietis Lenkijos Seime sakė istorinę kalbą, kurioje pabrėžė Lietuvos ir Lenkijos bendros praeities ir darnios ateities svarbą.

V. Pranckietis yra trečiasis Lietuvos Seimo Pirmininkas, sakęs oficialią kalbą Lenkijos parlamente. Česlovas Juršėnas kalbą sakė 1993 metais, 1997 metais - tuometis parlamento vadovas Vytautas Landsbergis.

ELTA primena, kad kovo 9 d. Vilniuje vykusiame Baltijos Ministrų Tarybos ministrų pirmininkų susitikime viešėjo ir Lenkijos Ministras Pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

Šeštadienį Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis priims užsienio valstybių parlamentų vadovus, kurie į Lietuvą atvyko pasveikinti Kovo 11-osios - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos - proga.

Į Lietuvą atvyksta Estijos Rygikogo Pirmininkas Eikis Nestoras, Latvijos Saeimos Pirmininkė Inara Mūrniecė, Lenkijos Seimo Pirmininkas Marekas Kuchcinskis, Islandijos Altingo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Gudjonas S. Brjanssonas ir Airijos parlamento Jungtinio užsienio reikalų, prekybos ir gynybos komiteto pirmininkas Brendanas Smithas.

Šeštadienį Seimo Pirmininko kvietimu garbūs svečiai dalyvaus vakarienėje Valdovų rūmuose.