Labiausiai Mosėdis įžymus tuo, kad čia yra Vaclovo Into akmenų muziejus. Nors gal ir eklektiškai išdėstyti, akmenys išties daro nemažą įspūdį.

Miestelis sutvarkytas, yra kavinė ir vietų, kur civilizuotai galima pastatyti mašiną.

Tačiau šįkart ne apie tai. Dėmesį patraukė mėlyna atminimo lentelė šalia vieno namo Kęstučio gatvėje. Lentelė skirta prieškario fotografės Malkos Sekolektoraitės (1906–1941) atminimui. M. Sekolektoraitės ir jos tėvo gyvenimo kelionė nutrūko Kretingoje, kur juos nužudė naciai. Labai liūdna istorija.

Dėmesį patraukė ir lentelės viršuje esantis užrašas: „Sveiki atvykę į Kuršių kraštą!“ Puiku. Pasirodo, ir Skuodo rajone yra išsilavinusių žmonių, žinančių, kad ši teritorija nėra Žemaitija, kaip daug kas įsitikinę, o senųjų kuršių žemės.

Taip pat Žemaitija jokiu būdu nėra ir niekada nebuvo Klaipėda, Palanga ar Kretinga bei daugelis kitų miestelių ir kaimų šiame regione. Tikroji Žemaitija yra Raseiniai, Tauragė, Kražiai.

Čia situacija yra panaši, kaip su „lietuviškais“ vardais, kuriuos gyventojai mėgsta duoti savo vaikams: galvoja, kad, pavyzdžiui, vardas „Jonas“ – lietuviškas, o realiai jis yra žydiškas. Panašiai ir dėl Petro, Juozo, Kazimiero. Pirmasis yra graikiškas, antrasis – žydiškas, trečiasis – slaviškas.

Taip ir čia – žmonės galvoja, kad gyvena Žemaitijoje, o realiai tai yra buvusios kuršių žemės. Va, prie ko priveda nenoras nieko žinoti, išsilavinimo spragos ir tamsumas.

Matyt, dėl tų priežasčių minėtoje atminimo lentelėje juoduoja negrabiai didžiosiomis raidėmis juodu flomasteriu kažkokio bukapročio iškeverzotas žodis „Netiesa“. Lietuvoje dažniausiai paaiškėja, kad tokia „netiesa“ dažniausiai ir yra tikra tiesa.